Encyclopedia

313
Ka ri niai ro bo tai daž niau siai nau do ja mi žval gy boje.
Jie nė ra vi siš kai auto no mi niai – juos val do
žmo gus, pa vyz džiui, nuo to li niu bū du val do ma
vikš ri nė plat for ma, ku rio je įreng tos vaiz do ir
gar so per da vi mo sis te mos.
Dau giau sia ro bo tų ga mi na ma ir nau do ja ma Japo
ni jo je.
LIE TU VOS pra mo nė je ro bo tai taip pat naudo
ja mi, pa vyz džiui, su vi ri ni mo. Vil niaus
Ge di mi no tech ni kos uni ver si te to moks li nin kai
už pa ten ta vo vamz dy no vi du je žings niuo jan tį
ro bo tą. Jis pris ki ria mas vamz dy nų prie ži ūros,
re mon to ir diag nos ti kos įren gi niams. Po vande
ni nį mi ni ro bo tą už pa ten ta vo Kau no techno
lo gi jos uni ver si te to moks li nin kai. UAB
„Ro bo tus“ su kū rė ro bo tą glais tyk lę, nau doja
mą be to ni nėms grin dims glais ty ti. 2012 m.
Kau ne įreng ta mo der ni me di ci ni nių ty ri mų
la bo ra to ri ja, ku rio je ty ri mams nau do ja ma
auto ma ti zuo ta sis te ma, o krau jo mė gi nius į
ana li za to rių de da ne žmo gus, o ro bo tas.
1969 m.
IN TER NE TAS
Pro fe so rius Leo nar das Klein roc kas ir gru pe lė
Los An dže lo uni ver si te to dip lo man tų 1969 m.
spa lio 29 d. 10.30 val. už si re gist ra vo Stan fordo
ty ri mų ins ti tu to kom piu te ry je ir pa ban dė
nu siųs ti ten duo me nų por ci ją. Jie pa ra šė
LOG WIN ir ži ūrė jo, ar rai dės at si ran da toli
ma me ek ra ne. Klein roc kas pa sa ko jo: „Mes
pa ra šė me L ir te le fo nu pak lau sė me: „Ar mato
te L?“ – „Taip, mes ma to me L“, – iš gir do me
at sa ky mą. – „Mes pa ra šė me O“ ir pak lau sėme:
„Ar ma to te O?“ – „Taip, mes ma to me O.“
„Ta da mes pa ra šė me G, ir ry šys nut rū ko...“
Taip pra si dė jo ko mu ni ka ci jos era.
1957 m. So vie tų Są jun gai pir ma jai pa lei dus į
kos mo są dirb ti nį Že mės pa ly do vą Jung ti nių
Ame ri kos Vals ti jų pre zi den tas Dwigh tas Eisenho
we ris prie Gy ny bos de par ta men to įk ūrė
Pa žan gių jų ty ri mų pro jek tų agen tū rą (Ad vanced
Re search Pro ject Agen cy, AR PA). Vykstant
šal ta jam ka rui JAV no rė jo įsit vir tin ti ka ro
moks lų ir tech no lo gi jų sri ty je.
Agen tū ra tu rė jo su jung ti kom piu te rius į tink lą,
ku riam ne tu rė tų įta kos at si tik ti nės klai dos ir jis
bū tų tin ka mas ry šiams, jei gu kil tų ka ras. Kompiu
te riai tu rė jo bū ti su jung ti taip, kad in for maci
ja ga lė tų ke liau ti bet ku ria iš dau ge lio ry šio
li ni jų ir vi sa in for ma ci ja suei tų į vie ną maz gą.
Law ren ce’as G. Ro bert sas (g. 1937) va do va vo
gru pei žmo nių, ku rie 1967 m. su kū rė ko muni
ka ci jos tink lą, jun gian tį agen tū ros kom piute
rius – šis tink las, in ter ne to pirm ta kas, bu vo
pa va din tas AR PA NET. Tai bu vo pir ma sis globa
lus kom piu te rių tink las, su jung tas ne di de lio
grei čio te le fo no li ni ja.
1969 m. 50 ki lo bai tų per se kun dę grei čio li ni ja
bu vo su jung tas ke tu rių maz gų tink las: Los Andže
lo uni ver si te tas, Stan for do ty ri mų ins ti tu tas,
San ta Bar ba ros ir Ju tos uni ver si te tai. Iš pra džių
tai bu vo už da ras tų uni ver si te tų ir Gy ny bos minis
te ri jos kom piu te rių tink las. Pir mą kar tą jis
vie šai pa de monst ruo tas 1972 m. kom piu te ri nių
ko mu ni ka ci jų kon fe ren ci jo je. Iš kon fe ren ci joje
įreng to ter mi na lo bu vo ga li ma kreip tis į bet
ku rį iš 40 JAV su jung tų kom piu te rių.
Taip bu vo su kur tas pir ma sis in ter ne to pro to ko las
TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet