Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
217<br />
1866 m.<br />
ELEKT ROS<br />
GE NE RA TO RIUS<br />
De šimt me tų vie nas gar siau sių vi sų lai kų fi zi kų<br />
Mic hae las Fa ra day’us ban dė at sa ky ti į klau simą,<br />
ar mag ne ti nis lau kas ga li su kel ti elekt ros<br />
sro vę. Po dau gy bės ban dy mų 1831 m. moks linin<br />
kas at ra do, kad sro vė ri tė je at si ran da ta da,<br />
kai į ją įki ša mas ar ba išt rau kia mas mag ne tas.<br />
Taip bu vo at ras tas elekt ro mag ne ti nės in duk ci jos<br />
reiš ki nys – elekt ro va ra at si ran da lai džia me<br />
kon tū re, kai mag ne ti nis lau kas kin ta ar ba kai<br />
kon tū ras ju da mag ne ti nia me lau ke. Šiuo reiški<br />
niu pag rįs tas elekt ros ge ne ra to rių ir va rik lių<br />
vei ki mas. 1831 m. M. Fa ra day’us (1791–1867)<br />
su kū rė ran ka su ka mą pir mą jį nuo la ti nės sro vės<br />
ge ne ra to rių, va di na mą Fa ra day’aus dis ku. Vario<br />
dis kui su kan tis tarp pa sa gos for mos mag neto<br />
po lių su ku ria ma elekt ros sro vė.<br />
1832 m. pran cū zas Hip po ly te’as Pi xii (1808–<br />
1835) su kū rė di na mo ma ši ną. Tai elekt ros<br />
ge ne ra to rius, mec ha ni nę ener gi ją ver čiantis<br />
nuo la ti ne elekt ros sro ve. H. Pi xii ma ši ną<br />
taip pat su da rė pa sa gos for mos be si su kan tis<br />
mag ne tas, dvi ri tės, o vė liau bu vo pri jung tas<br />
ko mu ta to rius nuo la ti nei elekt ros sro vei gau ti.<br />
Ta čiau mag ne ti nis lau kas bu vo silp nas, to dėl ir<br />
elekt ros ma ši na ga mi no la bai ma žai.<br />
Di na mo ma ši na yra pir ma sis elekt ros ge ne ra torius,<br />
nau do tas pra mo nė je. Vė liau ją išs tū mė<br />
kin ta mo sios sro vės elekt ros ge ne ra to riai.<br />
Iš ra dė jai, no rė da mi pa di din ti ge ne ra to riaus ga lią,<br />
nuo la ti nius mag ne tus pa kei tė elekt ro mag netais.<br />
1854–1856 m. veng rų in ži nie rius Ányo sas<br />
Ist vá nas Jed li kas su kū rė vien po lę di na mo maši<br />
ną, ku rio je vie toj nuo la ti nio mag ne to nau do jo<br />
du vie nas prie šais ki tą esan čius elekt ro mag netus<br />
mag ne ti niam lau kui ap link ro to rių su kur ti.<br />
Elekt ro mag ne tą su da rė ri tė ir ge le ži nė šer dis,<br />
ku ri įsi mag ne tin da vo te kant sro vei.<br />
Ta čiau to kie elekt ros ge ne ra to riai tu rė jo trū ku mą<br />
– jie bu vo prik lau so mi nuo ba te ri jos. Vo kie čių<br />
in ži nie rius Wer ne ris von Sie men sas (1816–<br />
1892) vie nas pir mų jų pas te bė jo, kad at jun gus<br />
elekt ro mag ne tą ku rį lai ką dar iš lie ka mag neti<br />
nis po vei kis, ku rio pa kan ka silp nai elekt ros<br />
sro vei ga min ti. Taip 1867 m. W. von Sie men sas<br />
su konst ra vo sa vo jo ža di ni mo nuo la ti nės sro vės