Encyclopedia

87
Ją su da rė dė žė su dau gy be krump lia ra čių,
ku rių dar bas pri me na laik ro džio mec ha niz mą.
Kiek vie ną skai čiaus skil tį ati ti ko krump lia ratis
su de šim čia pa da lų. Ap si suk da mas de šimt
kar tų krump lia ra tis pa suk da vo per vie ną pa da lą
aukš tes nės skil ties krump lia ra tį.
Su dė tis B. Pas ca lio ma ši no je bu vo at lie ka ma papras
tai, bet ki ti veiks mai su dė tin gi – tuo ji bu vo
ne pa to gi. Šiuos ne pa to gu mus pa vy ko pa ša linti
1672 m. vo kie čių ma te ma ti kui Gottf rie dui
Wil hel mui Leib ni zui (1646–1716). Jis su kū rė
mec ha ni nį skai čiuo tu vą, ku ria me su dė tis bu vo
at lie ka ma kaip ir B. Pas ca lio skai čiuo tu ve, bet
ki ti veiks mai – daug pa to giau. Ši ma ši na bu vo
pa va din ta Leib ni zo ra tais.
Sa vo ma ši ną G. W. Leib ni zas pa de monst ra vo Prancū
zi jos moks lų aka de mi jo je ir Lon do no ka ra liško
jo je drau gi jo je. Vie ną ma ši nos eg zemp lio rių
nu pir ko Ru si jos im pe ra to rius Pet ras I ir pa dova
no jo ki nų im pe ra to riui no rė da mas prib lokš ti
euro pie tiš kais tech ni kos lai mė ji mais.
1821 m. pran cū zas Char les’is Xa vier Tho mas
su kū rė pir mą jį se ri ji niu bū du ga mi na mą mecha
ni nį kal ku lia to rių, ku rį pa va di no aritmo metru.
Per 60 me tų jo Pa ry žiaus dirb tu vė je bu vo
pa ga min ta apie 1500 to kių prie tai sų. 1962-aisiais
Lon do no bend ro vė „Bell Punch & Co“
pa ga mi no pir mą jį elekt ro ni nį skai čiuo tu vą.
Ru si jo je nuo XVI am žiaus nau do ti va di na mie ji
skai ty tu vai pla čiai pap li to ir LIE TU VO JE.
XX am žiu je jais skai čia vo par duo tu vė se, naudo
jo bu hal te riai. Kai kur skai ty tu vus ga li ma
iš vys ti dar ir šian dien, nors apie 1990-uosius
juos pa kei tė elekt ro ni niai skai čiuo tu vai.
Apie 200 m. prieš Kris tų
VER PI MO RA TE LIS
Pra mo nės per vers mas Euro po je su si jęs su
smul kiais iš ra di mais, iš jų svar biau sias –
Ang li jos Lan ka šy ro gra fys tė je 1765 m. paten
tuo ta ver pi mo ma ši na „Jen ny“. Tai bu vo
pa to bu lin tas ver pi mo ra te lis.
Žmo gus mo kė jo verp ti jau ak mens am žiu je –
X–XII tūks tant me ty je prieš Kris tų. Se niau sias