Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
306<br />
ti nės Vals ti jos pra ne šė, kad 1958 m. pa va sa rį<br />
ke ti na pa leis ti dirb ti nį Že mės pa ly do vą.<br />
Lai ko spau džia mi so vie tų moks li nin kai priė mė ga na<br />
pap ras tą spren di mą: su konst ra vo 58 cm skersmens<br />
aliu mi ni nį ru tu lį su ke tu rio mis 2,4–2,9 m<br />
il gio an te no mis, ku ris bu vo ap rū pin tas ba te ri jomis,<br />
tem pe ra tū ros ir slė gio ma ta vi mo prie tai sais,<br />
taip pat dviem ra di jo siųs tu vais.<br />
Tik 83,6 kg sve rian tį pa ly do vą į or bi tą iš ve dė ra keta,<br />
ka dai se su konst ruo ta bran duo li nėms gal vutėms<br />
ga ben ti. Pa sie kus tam tik rą aukš tį ir grei tį<br />
ra ke ta ats ki ria ma nuo pa ly do vo, o to liau jis ju da<br />
iš iner ci jos. „Sput nik 1“ skrie jo apie 30 tūkst.<br />
km per va lan dą grei čiu. Ra di jo sig na lus jis<br />
sklei dė iki 1957 m. spa lio 26 d., kol iš se ko siųstu<br />
vo ba te ri jos. Pats pa ly do vas 1958 m. va sa rio<br />
4 d. su de gė pa te kęs į Že mės at mos fe rą, or bi ta<br />
ap link Že mę nusk rie jęs apie 60 mln. ki lo met rų.<br />
Žmo gaus ran ko mis su kur tas pa ly do vas pra dė jo<br />
dvie jų su per vals ty bių – JAV ir SSRS – lenkty<br />
nes dėl ly de rys tės kos mi nė je erd vė je – jau<br />
1958 m. va sa rio 1 d. ame ri kie čiai pa lei do sa vo<br />
dirb ti nį pa ly do vą „Exp lo rer 1“. „Sput nik 1“<br />
ta po pirm ta ku maž daug 3000 pa ly do vų, ku rie<br />
da bar skrie ja ap link Že mę. Tarp jų – me teo rolo<br />
gi niai pa ly do vai, ku rie ma tuo ja at mos fe ros<br />
reiš ki nius, ry šių pa ly do vai, ku riems pa de dant<br />
ap link Že mę siun čia mi te le vi zi jos vaiz dai ir kita<br />
in for ma ci ja. Ne rei kia pa mirš ti ir Vi suo ti nės<br />
pa dė ties nus ta ty mo sis te mos (Glo bal Po si tioning<br />
Sys tem) 31 pa ly do vo, ku rie pa de da jū reiviams<br />
ir auto mo bi lių vai ruo to jams nus ta ty ti<br />
sa vo pa dė tį su ma žes ne nei 10 met rų pak lai da.<br />
Šiuo me tu sa vo dirb ti nius Že mės pa ly do vus yra<br />
pa lei du sios 53 vals ty bės. LIE TU VOS tarp<br />
jų nė ra. Kol kas nė ra. Bet kaip tei gia Lietu<br />
vos kos mo so aso cia ci jos įs teig to Kos mo so<br />
moks lo ir tech no lo gi jų ins ti tu to di rek to rius<br />
dr. Do man tas Bru čas, per ar ti miau sius dvejus<br />
me tus į Že mės or bi tą tu rė tų bū ti iš kel tas<br />
pir ma sis lie tu viš kas dirb ti nis pa ly do vas. Jei<br />
vis kas klos ty sis pa gal pla ną, at li kus nu ma tytą<br />
ty ri mų prog ra mą pa ly do vo nu lei džia mo ji<br />
kap su lė su ban do mą ja įran ga ir eks pe ri mentų<br />
re zul ta tais sug rįš į Že mę: ji grei čiau siai<br />
nu si leis ne Lie tu vos te ri to ri jo je – ji per ma ža,<br />
kad ga lė tum „pa tai ky ti“ iš or bi tos, o gal būt<br />
At lan to van de ny ne. Lie tu viš ką pa ly do vą<br />
į kos mo są vei kiau siai kels „euro pie tiš ka“<br />
ra ke ta – pa gal QB50 prog ra mą už Euro pos<br />
Są jun gos lė šas pla nuo ja ma į or bi tą iš kel ti 50<br />
to kių ne di de lių pa ly do vų.<br />
1959 m. ir 1980 m.<br />
SAU GOS DIR ŽAS IR<br />
ORO PA GAL VĖ<br />
Apie sau gos dir žus šian dien ži no kiek vie nas<br />
vai ruo to jas, ta čiau ži nia apie to kius dir žus<br />
gy vū nams Lie tu vo je daž nai pa ly di ma juo ko<br />
ar bent nuos ta bos. Pa sau ly je auto mo bi lio<br />
sau gos dir žai ke tur ko jams augin ti niams jau<br />
nė ra nau jie na.<br />
Prieš 4000 m. Odi sė jas, ke liau da mas iš Tro jos,<br />
pri si ri šo dir žais, kad per aud rą iš si lai ky tų lai ve.<br />
Sa ko ma, kad tai ir bu vo pir mie ji pa nau do ti<br />
sau gos dir žai.<br />
1902 m. per auto mo bi lių lenk ty nes Niu jor ke<br />
elekt ro mo bi lio „Tor pe da“ vai ruo to jas nusp rendė<br />
dėl sau gu mo pri si riš ti dir žais prie sė dynės.<br />
Lenk ty nių tra so je ma ši na už si ka bi no už<br />
ge le ži nio stry po, ky šan čio iš že mės, ir įsi rė žė<br />
į pub li ką. Du žmo nės žu vo, ke li bu vo su žeis ti.<br />
Laik raš čiai daug ra šė apie aukas, ta čiau ne pami<br />
nė jo, jog elekt ro mo bi lio įgu la net ne nu kentė<br />
jo – iš gel bė jo dir žai.<br />
Pir ma sis auto mo bi lio sau gos dir žas bu vo už pa tentuo<br />
tas 1903 me tais, ta čiau iki šeš to jo de šimt mečio<br />
pra džios jie bu vo daž niau siai nau do ja mi tik<br />
avia ci jo je. „Y“ for mos tri jų taš kų sau gos dir žai<br />
auto mo bi liuo se at si ra do 1959 me tais. Juos<br />
už pa ten ta vo „Vol vo“ bend ro vė, ku ri įdie gė diržus<br />
sa vo ga mi na muo se auto mo bi liuo se „P120<br />
Amazon“ ir „PV544“. Nuo 1967 m. sau gos<br />
dir žai pra dė ti mon tuo ti ir ga li nė se auto mo bi lių<br />
sė dy nė se. 1967 m. Šve di jo je pas kelb to je ava ri jų