Encyclopedia

45
Vė liau siai 4000 m. prieš Kris tų
SO DA
Taip va di na me ke lis jun gi nius. Tai kal ci nuo to ji
so da, ar ba nat rio kar bo na tas, ge ria mo ji soda,
ar ba nat rio hid ro kar bo na tas. Kal ci nuoto
ji pla čiai nau do ja ma po pie riaus ir mais to
pra mo nė je, mui lui, stik lui ga min ti, me ta lurgi
jo je. O ge ria mo ji ne pa mai no ma mais to,
kon di te ri jos pra mo nė je, me di ci no je. Be to,
kiek vie na šei mi nin kė ži no, kad py ra gams
kil din ti nau do ja ma so da yra ge ras va lik lis ir
ba lik lis. Ji su ge ria kva pus, ma ži na rūgš tingu
mą. Gy do per ša lus, kai skau da gerk lę,
nu de gus sau lė je. Jos van de ni niu tir pa lu
pa tar ti na plau ti vai sius ir dar žo ves. So dos ir
ac to mi ši niu ga li ma va ly ti vamz dy nus...
Kas pir ma sis ir ka da įž vel gė so dos nau dą, ne žino
ma. Ta čiau ti kė ti na, kad pir miau sia bu vo
pas te bė ta, jog ly dan tis jos ir smė lio mi ši niui
su si da ro stik las. Gal būt tai bu vo Egip te? Ten
karš ta, yra daug smė lio ir eže rų, ku rių dugne
so da nu sė du si mi ne ra lų nat ro no ir tro no
pa vi da lu. Šie eže rai il gą lai ką bu vo vie nin te lis
so dos, be ku rios sun kiai įsi vaiz duo ja ma stik lo
ga my ba, šal ti nis.
Ži no ma, kad 4000 me tų prieš Kris tų egip tiečiai
ver ti no so dą ir nau do jo ją stik lui ga min ti,
praus tis ir bal zamuo ti. I am žiu je gy ve nęs žymus
grai kų bo ta ni kas ir gy dy to jas Dios ko ri das
sa vo vei ka le „De Ma te ria Me di ca“ mi ni so dos
ga vi mą ga ri nant eže ro van de nį.
Alc he mi kus so da do mi no kaip me džia ga, ku ri
šnypš čia. Pa vei kus ją ac to ar sie ros rūgš ti mi
gir dė ti šnypš ti mas, ku rio ta da nie kas ne ga lėjo
paaiš kin ti. Grai kai ir ro mė nai so dą nau do jo
plau ti ir skalb ti. O pra dė jus ga min ti mui lą at sira
do dar vie na jos tai ky mo sri tis.
So dą iš gau da vo ir iš kai ku rių auga lų pe le nų.
Pa vyz džiui, iš Vi dur že mio jū ros ir At lan to
van de ny no pak ran tė je augan čių Sal so la so da
krū mokš nių. Tai ypač pap li to vi du ram žiais.
1736 m. pran cū zų moks li nin kas Hen ri Louis Duha
me lis du Mon ceau (1700–1782) išs ky rė gryną
so dą, o po me tų nus ta tė, kad so da ir po ta šas
(ka lio kar bo na tas) yra du skir tin gi jun gi niai.
Iki tol jų nie kas nes ky rė.
Iki XVIII a. pa bai gos bu vo nau do ja ma tik gam tinė
so da. Ir ji bu vo la bai bran gi. 1791 m. prancū
zų che mi kas Ni co las Leb lanc’as (1742–
1806) iš ra do so dos ga my bos iš nat rio sul fa to,
kal cio kar bo na to ir ang lies bū dą. Moks li nin kas
ra šė, kad ly dant šį mi ši nį jo pa vir šiu je su si daro
daug lieps ne lių, pa na šių į žva kių lieps neles,
ku rios iš nyks ta su si da rius so dai. Vė liau
jis įk ūrė so dos ga myk lą, ku ri per Pran cū zi jos
re vo liu ci ją (1789 m.) kar tu su so dos ga mybos
pa ten tu iš jo bu vo atim ta. Nors tur tas po
ke le rių me tų moks li nin kui bu vo grą žin tas, juo
pa si nau do ti ne sus pė jo – mi rė skur de.
Vė liau N. Leb lanc’o so dos sin te zės me to dą pa keitė
ge res nis. 1861 m. bel gų che mi kas Er nes tas
Sol vay (1838–1922) pa si ūlė so dą ga min ti amonia
ki niu bū du iš val go mo sios drus kos, kal cio
kar bo na to ir amo nia ko. Šis me to das nau do jamas
ir šiais lai kais.
LIE TU VIAI stik lui ir mui lui ga min ti nau dojo
vie ti nę ža lia vą – me die nos pe le nus. 1940
m. va sa rio 8 d. laik raš tis „Tri mi tas“ ra šė,
kad lie tu viams jau ne rei kės so dos at si vežti
iš už sie nio, nes ir Lie tu vo je bus so dos
fab ri kas. Oku pa ci ja ir ka ras šiuos pla nus
pa kei tė. Šiais lai kais į Kau no stik lo fab ri ką
so da daž niau siai im por tuo ja ma iš Kry mo,
Ru si jos, Len ki jos.