Encyclopedia

325
va ži nė ja į sau lė tus kraš tus, – var di ja R. Gance
vi čie nė. – Yra to kių ri zi kos gru pių, ku rioms
vi sai ne re ko men duo ja ma eiti į so lia riu mą.“
LIE TU VĄ so lia riu mai pa sie kė XX a. pas ku tinį
de šimt me tį. Tam saus įde gio ma da išp li to
lyg vi ru sas. Net žie mą spi gi nant šal čiams
gat vė mis vaikš ti nė ja keis tai gel to nos spal vos
mer gi nos ir vai ki nai.
2009 m. spa lio 1 die ną priim tos sug riež tintos
so lia riu mų nor mos gal kiek su mažins
ne blės tan čią so lia riu mų ma dą. Vie na
svar biau sių nor mų nau jo vių – so lia riu mų
pas lau gas drau džia ma teik ti jau nes niems
nei 18 me tų as me nims. Mat so lia riu mo lempų
spin du liuo ja mų ult ra vio le ti nių spin du lių
po vei kis vai kys tė je la bai pa di di na ri zi ką
atei ty je su sirg ti odos vė žiu.
1981 m.
IN TER NE TI NĖ
ŽI NIASK LAI DA
1981 m. JAV ži niask lai dos bend ro vė „Field
En terp ri ces“ pra dė jo leis ti pir mą jį žur na lą
„Key fax“, ne tu rin tį po pie ri nio ana lo go. Tais
pa čiais me tais Ka na do je te le teks to in for maci
ją jau bu vo ga li ma pa si ži ūrė ti vie šo sio se
vie to se įreng tuo se ter mi na luo se su sen so ri niu
ek ra nu. Bu vo ženg ti pir mie ji žings niai in terne
ti nės ži niask lai dos link. Pas ta ruo ju me tu
vis daž niau pa si girs ta nuo mo nių, kad di die ji
nau jie nų por ta lai iš tra di ci nės ži niask lai dos
ga lu ti nai pe rims ži nių var to to jų audi to ri ją.
1979 m. du stu den tai To mas Trus cot tas ir Ji mas
El lis iš Du ke’o uni ver si te to Šiau rės Ka ro li nos
vals ti jo je (JAV) su kū rė kom piu te ri nę prog ra mą
USE NET (sant rum pa „User Net“ – var to to jo
tink las). Nuo USE NET pra si dė jo ir in ter ne to
ži niask lai da, nes kiek vie nas ga lė jo ne var žo mai
pub li kuo ti sa vo min tis, nau jie nas, kū ry bą ir tai
iš kar to bu vo skai to ma dau gy bės žmo nių.
1980-aisiais bend ro vė „Tan dy“ pris ta tė pir muosius
pa sau ly je ne šio ja muo sius kom piu te rius.
„Tan dy TRS-80 Mo del 100“ kom piu te ris
ge ro kai pa kei tė žur na lis tų dar bą, nes į jį bu vo
įmon tuo tas ir mo de mas. Žur na lis tai ga lė jo
ra šy ti teks tą įvy kio vie to je ir iš kar to jį siųs ti
į re dak ci ją. Tie sa, ne šio ja mo jo kom piu te rio
ga li my bės iš pra džių bu vo ga na ri bo tos – tik
aš tuo nių eilu čių mo ni to rius, ma žai at min ties,
bet tu rė jo ir pri va lu mų – mo ni to rius švie tė, todėl
bu vo ga li ma ra šy ti ir tam so je.
1990-ųjų pra džio je kai ku rie laik raš čiai jau tu rė jo
sa vo in ter ne to pus la pius. Tų pa čių me tų vidu
ry je in ter ne te skel bia mi laik raš čiai pa si rody
da vo ko ne kas dien ir kiek vie nas di des nis
tu rė jo in ter ne ti nį va rian tą – pa tį laik raš tį ar ba
jį rek la muo jan tį pus la pį. Į in ter ne to erd vę persi
kė lė vi si di džiau si dien raš čiai ir sa vait raš čiai
– „Fi nan cial Ti mes“, „The Eco no mist“, „The
Ti mes“, „Guar dian“, „Die Zeit“, „Die Welt“,
„Frank fur ter Al l ge mei ne Zei tung“, „Neue
Zürc her Zei tung“, „Der Spie gel“, „La Fi ga ro“.
In ter ne ti nių ži nių tei kė jai su vo kė, kad in te rak tyvu
mas yra la bai svar bi ko mu ni ka vi mo vi suo tinia
me tink le są ly ga. Nors iš pra džių dau gu ma
re por te rių bu vo pa si bai sė ję, kad skai ty to jai
ga li jiems siųs ti elekt ro ni nį laiš ką, ku ria me
kri ti kuo ja jų straips nį ir ra šo sa vo nuo mo nę ar
pa ta ri mą. Jie tei gė, jog kai žmo nės su ži no vieną
ar ki tą is to ri ją ir ko men tuo ja ją, už da vi nė ja
klau si mus, re por te riai jau gy ve na vi sai ki ta tema
ir ne tu ri jo kio no ro kaps ty tis po va ka rykštę.
Ban dy ta aiš kin ti, kad žur na lis to pro fe si ja
in te rak ty vu mui ne tin kan ti – dau gu ma re por terių
no rė jo pa sa ko ti pa sau liui apie įvy kius, o ne
dis ku tuo ti su juo. Vis dėl to di džiau sio po pu liaru
mo su lau kia in ter ne to pus la piai, ku rie su kuria
sa vo tiš ką di na miš ką vi suo me nę. Be to, apie
įvy kius jie pa sa ko ja rea liu jų lai ku. Tai vie nas
tin ka miau sių bū dų pri kaus ty ti audi to ri ją, kas
mi nu tę lau kian čią nau jų ži nių.
Net po pie žius Be ne dik tas XVI, nau do da ma sis
mo der niu plan še ti niu kom piu te riu, 2011 m.
rug sė jo 14 d. ati da rė nau ją in ter ne to por ta lą
news.va. Tink la la pis vei kia dviem kal bo mis –
ang lų ir ita lų.
LIE TU VO JE per pas ta rą jį dvi de šimt me tį
tra di ci nės ži niask lai dos prie mo nės pa ma žu
kraus tė si į in ter ne tą, o 2000-aisiais at si ra do
ir tik in ter ne te vei kian čių nau jie nų por ta lų.