Encyclopedia

283
vo kie čių bioc he mi ku Erns tu Bo ri su Chai nu
(1906–1979) išs ky rė gry ną pe ni ci li ną.
1941 m. pe ni ci li nas pir mą kar tą bu vo su leis tas
žmo gui ir pra dė ta jo ga my ba.
Pe ni ci li nui ga min ti rei kė jo tin ka mo pe lė sio. Jo
ieš ko ti bu vo pa sam dy ta mo te ris, var du Ma ry
Hunt. Ji vaikš čio da vo po tur gų ir su pir ki nė davo
su pe li ju sius vai sius ir dar žo ves. Il gai niui
tur gaus pre kei viai ją pak rikš ti jo Su pe li ju sia
Me ry. Su pe li ju sios Me ry su rink ti pro duk tai,
ypač su pe li ję me lio nai, pa sau ly je iš gel bė jo
dau gy bę gy vy bių.
Už pe ni ci li no at ra di mą ir jo an ti bak te ri nių savy
bių įro dy mą A. Fle min gui kar tu su E. B.
Chai nu ir H. W. Flo rey 1945 m. skir ta No be lio
pre mi ja. An ti bio ti kų ter mi ną 1942 m. pa si ūlė
iš Uk rai nos ki lęs JAV mik ro bio lo gas Sel ma nas
Ab ra ha mas Waks ma nas, at ra dęs an ti bio ti ką
nuo tu ber ku lio zės (už tai 1952 m. taip pat ga vo
No be lio pre mi ją).
Nors an ti bio ti kai yra ne gin či ja mas me di ci nos
lai mė ji mas, jau pa čia me pa va di ni me sly pi ir
nei gia mos šių pre pa ra tų sa vy bės. Iš grai kų kalbos
su da ry tas žo dis anti + biotikos reiš kia „prieš
gy vy bę“ – an ti bio ti kai vei kia ne tik li gos su kė lėjus,
bet ir vi sus or ga niz me esan čius mik roor ganiz
mus, net ir tuos, ku rie nau din gi ir rei ka lin gi
žmo gui. Ne ra cio na lus an ti bio ti kų var to ji mas
ga li su kel ti įvai rių virš ki na mo jo trak to veik los
sut ri ki mų, aler gi nę reak ci ją. Il ga lai kis an ti mikro
bi nių pre pa ra tų var to ji mas ska ti na bak te ri jas
evo liu cio nuo ti, o tai reiš kia, kad il gai niui jos
tam pa ats pa rios an ti bio ti kams. Moks li nin kai tu ri
kur ti vis nau jas an ti bio ti kų rū šis ir tai pa na šu į
nuo la ti nes var žy bas su bak te ri jo mis.
Nors LIE TU VO JE an ti bio ti kai par duo da mi tik
pa tei kus gy dy to jo iš ra šy tą re cep tą, ne re tai
šių pre pa ra tų sko li na ma si iš ar ti mų jų, draugų
ar pa žįs ta mo vais ti nin ko. Kaip dau gu ma
euro pie čių, di džio ji da lis lie tu vių klai din gai
ma no, kad an ti bio ti kai gy do ir vi ru si nes ligas,
to dėl juos var to ja per daž nai ir ne tiks lingai,
pa vyz džiui, per ša lę ar su sir gę gri pu.
1928 m.
KLO NA VI MAS
Ti ki ma si, kad klo na vi mas ga lė tų pa dė ti iš sau goti
nyks tan čias ar at kur ti jau iš ny ku sių gy vūnų
po pu lia ci jas. Da lies moks li nin kų nuo mone,
pas ta ro ji idė ja, de ja, neį ma no ma...
Klo na vi mas yra ge ne tiš kai ta pa čių ląs te lių ar in di vidų
ga vi mas ne ly ti nio dau gi ni mo bū du. Gamto
je klo na vi mo bū du or ga niz mai dau gi na si ir
na tū ra liai, pa vyz džiui, bak te ri jos. Auga lai, ku rie
dau gi na si ve ge ta ty vi niu bū du, t. y. nau jas auga las
iš si vys to iš mo ti ni nio auga lo la pų, ūg lių ar šak nų,
va di na mi klo nais. Klo nai ži no mi ir gy vū nų pasau
ly je. Ne se niai nus ta ty ta, kad skruz dė lės Wasmannia
auropunctata dau gi na si klo na vi mo bū du.
1928 m. vo kie čių moks li nin kas Han sas Spe man nas
(1869–1941) per kė lė ląs te lės bran duo lį į ki tą ląste
lę. Tai bu vo pir ma sis žings nis klo na vi mo link.
1952 m. ame ri kie čių moks li nin kai Ro ber tas
Brigg sas (1911–1983) ir Tho mas Kin gas
(1921–2000) su kū rė bran duo lio per kė li mo
tech no lo gi ją. Jie var lės emb rio no ląs te lės branduo
lį per kė lė į neap vai sin tą kiau šia ląs tę, iš
ku rios bu vo pa ša lin tas bran duo lys, ir klo na vo
var lę. Vė liau var lė klo nuo ta į kiau šia ląs tę perkė
lus suau gu sios var lės ląs te lės bran duo lį.
1996 m. Ško ti jo je, Ros li no ins ti tu te, pa sau lį iš vy do
avy tė Do li – pir ma sis žin duo lis, klo nuo tas iš so-