Encyclopedia

311
H. J. Zei ge ris. Tais pa čiais me tais ma ze ris bu vo
su kur tas ir So vie tų Są jun go je. Jis ir šian dien
nau do ja mas plaz mos kai ti ni mo įren gi niuo se,
du jų spekt ros ko pi jo je, ra dio lo ka ci jo je, ra dioastro
no mi jo je.
Ma ze rio vei ki mo prin ci pą su gal vo ta pri tai ky ti
ir švie sos ban goms. Pri vers ti nio spin du lia vimo
me tu at si ra dę fo to nai yra to kie kaip ir jį
su kė lu sie ji – vie no dos kryp ties, fa zės, ban gos
il gio, po lia ri za ci jos, to dėl pra di nė švie sos spindu
liuo tė sus tip ri na ma. Su kur ti op ti nį ma ze rį
(taip tuo me tu va din tas la ze ris) ban dė ge riau sių
moks li nių la bo ra to ri jų moks li nin kai ir tam buvo
iš leis ta dau gy bė pi ni gų.
Praė jus še še riems me tams po ma ze rio iš ra di mo
pir mą jį pa sau ly je la ze rį su kū rė ame ri kie tis
Theo do re’as Mai ma nas (1927–2007). Kaip
ak ty vią ją la ze rio ter pę jis nau do jo dirb ti nio
ru bi no kris ta lą su chro mo prie mai ša. Nors ši
me džia ga, dau ge lio moks li nin kų nuo mo ne,
bu vo ne tin ka ma la ze riui, Mai ma nas ėmė si
eks pe ri men tų. Ty ri mus pra dė jo 1959 m. antro
je pu sė je ir per ke lis mė ne sius su kū rė la ze rį,
ap lenk da mas vi sus, ku rie tam paau ko jo net
ke le rius me tus.
La ze ris bet ko kios rū šies ener gi ją, pa vyz džiui,
elekt ros ar švie sos, ver čia op ti nio dia pa zo no
elekt ro mag ne ti ne ener gi ja. Jų yra la bai įvairių
– ski ria si ak ty vio ji ter pė, vei ki mo truk mė,
ku ria mos spin du liuo tės il gis. La ze ris pra dė tas
nau do ti la bai grei tai: jau 1961-aisiais nau dotas
akies ope ra ci jai. Per la bai trum pą lai ką
pri tai ky tas me di ci no je li goms diag no zuo ti ir
gy dy ti, in for ma ci jai per duo ti, me džia goms
pjau ti ar su vi rin ti. Ka ri niais tiks lais nau do jamas
di de lės ga lios la ze ris ga li nu muš ti lėk tu vą
ar ki tą ob jek tą. Net ir bui ty je be jų neap siei nama
– tai la ze ri niai spaus din tu vai, kom pak ti nių
dis kų gro tu vai. O koks jis svar bus moks lui
– tiek daug ty ri mų bū tų neį ma no mi be la ze rio!
Ga lin giau sias pa sau ly je la ze ris yra Jung ti nė se
Vals ti jo se. Jo il gis 200 met rų, aukš tis 15 met rų,
o ga lia 500 TW.
įran ga, taip pat pra mo nė je nau do ja mi la zeriai.
Apie 90 proc. pro duk ci jos eks por tuo jama,
dau giau sia į Euro pą ir Šiau rės Ame ri ką.
Ma no ma, kad atei ty je Lie tu vo je pa ga min ti
la ze riai bus nau do ja mi ir sau lės ele men tams
ga min ti.
Lie tu va la ze rių kū ri mo sri ty je yra vie na ly derių.
„Eksp los“ su kur tas la ze ris „NT 200“
pa sau ly je pri pa žin tas kaip 2010 m. pa žangiau
sias moks li niams ty ri mams skir tas
fo to ni kos ga mi nys. Tai pir ma sis pa sau ly je
ki lo her ci nis de ri na mo jo ban gos il gio la ze ris.
Įmo nė „Švie sos kon ver si ja“ yra fem to sekun
di nių la ze rių ga my bos ly de rė pa sau ly je.
Lie tu vo je Pen ta go no už sa ky mu ga mi na mi
la ze riai NA TO reik mėms.
La ze rių kū ri mo sri ty je dir ban tys LIE TU VOS
moks li nin kai pa sau ly je ži no mi ir ver ti na mi.
Kaip ir mū sų ša ly je pa ga min ti la ze riai. Dar
praė ju sio šimt me čio sep tin ta ja me de šimtme
ty je Lie tu vo je pra dė ti pir mie ji ty ri mai
ir 1966 m. su kur tas pir ma sis lie tu viš kas
la ze ris. 1983 m. įkur ta la ze ri nės tech ni kos
ga myk la, iš ku rios vė liau ki lo ke lios la ze rinių
tech no lo gi jų įmo nės. 1987 m. lie tu viš kas
la ze ris bu vo par duo tas Miuns te rio uni ver site
tui, ku ris yra vie nas di džiau sių Vo kie ti joje.
O jau 1993 m. su Lie tu vo je pa ga min tais
la ze riais dir bo ja po nai.
Di džią ją da lį Lie tu vo je ga mi na mos pro dukci
jos su da ro moks li niams ty ri mams skir ta