Encyclopedia

321
auga lai, kiek ma žiau augi na ma vabz džiams ir
vi ru sams ats pa rių ge ne tiš kai mo di fi kuo tų auga lų.
To kie auga lai ga li pa dė ti spręs ti mais to trū kumo
prob le mą. Jų der lius di de lis, jie ats pa rūs
li goms, jiems ne bai sūs ken kė jai, yra ne le pūs.
Ta čiau praė jo dar per ma žai lai ko, kad bū tų
ga li ma įsi ti kin ti, ar jie (kaip ir vi si ge ne tiš kai
mo di fi kuo ti or ga niz mai) ne da ro žmo gui ža los.
Ir ar šis po vei kis ne pa si reikš po ku rio lai ko?
Be to, to kie auga lai ga li pap lis ti ir išs tum ti
įp ras tus auga lus. Ne ži nia, kaip įterp ti ge nai
pa veiks ki tus ap lin kos or ga niz mus.
Ma tyt, ir dėl šių prie žas čių Euro po je ge ne tiš kai
mo di fi kuo tų auga lų ir jų pro duk tų nė ra daug.
La biau siai pap li tę ku ku rū zai, rap sai, so jos,
med vil nė, bul vės, po mi do rai, ry žiai, agur kai,
mo li ūgai, braš kės. Euro pos Są jun go je įtei sin ta
dau giau kaip 30 ge ne tiš kai mo di fi kuo tų augalų,
skir tų mais tui ir pa ša rams.
LIE TU VO JE to kie auga lai neau gi na mi, ta čiau
pro duk tai, ku rių su dė ty je jų yra, par duoda
mi. Daž niau si tai yra alie jus, mar ga ri nas,
ma jo ne zas, kai ku rie sal du my nai. Vi si to kie
pro duk tai tu ri bū ti pa žy mė ti GMO ženklu.
Ar mais to pro duk tuo se yra ge ne tiš kai
mo di fi kuo tų or ga niz mų, ti ria Na cio na li nė
ve te ri na ri jos la bo ra to ri ja. O jų im por tą į
Lie tu vą kont ro liuo ja Vals ty bi nė mais to ir
ve te ri na ri jos tar ny ba.
1998–2000 m. Lie tu vos žem dir bys tės ins ti tu te
Dot nu vo je ty ri mams augin ti ge ne tiš kai modi
fi kuo ti cuk ri niai run ke liai. Moks li nin kai
ty rė pikt žo lių nai ki ni mo her bi ci dais po vei kį
ge ne tiš kai mo di fi kuo tų ir ne mo di fi kuo tų
cuk ri nių run ke lių ko ky bei bei der liui ir nusta
tė, kad mo di fi kuo tų run ke lių der lius bu vo
ge res nis, ta čiau ko ky bė pras tes nė.
1977 m.
DIRB TI NIS
AP VAI SI NI MAS
Žmo gus iš mo ko pri si tai ky ti prie gam tos ir jai
pak lus ti. Įgu do ją įveik ti, su ge ba net pa keis ti.
Bet šiuo be ne prieš ta rin giau siai ver ti na mu
sa vo lai mė ji mu jam pa vy ko gam tą ap gau ti.
Pa sau ly je maž daug kas de šim ta šei ma ne ga li susi
lauk ti vai kų. Kar tais tam nė ra jo kios ob jek tyvios
prie žas ties – ten ka tai priim ti kaip li ki mą.
XIX a. pa bai go je moks li nin kų pra dė ti eks pe rimen
tai reiš kė ban dy mą nuo jo pa bėg ti.
1890 m. Ang li jos gy dy to jas Wal te ris Hea pe’as
(1855–1929), at li kęs ban dy mus su dau gy be
gy vū nų rū šių, pra ne šė, kad jam pa vy ko triu šio
pa te lei įso din ti emb rio ną.