Encyclopedia

172
in ži ne ri jos moks lai leis užau gin ti dan ties audinius,
tad ne gy vus imp lan tus pa keis gy vi dan tys
ar jų užuo maz gos.
LIE TU VO JE iki XVIII a. neap tik ta dan tų
pro te za vi mo pėd sa kų. Skau da mą ar su gedu
sį dan tį iš rau da vo kal vis, barz das ku tys ar
pir ti nin kas, nors pas ta rie siems įs ta ty mai ir
drau dė tai da ry ti. 1781 m. Vil niaus uni versi
te te įk ūrus Me di ci nos fa kul te tą į Vil nių
at vy ko ir pir mie ji tik ri dan tis tai.
So vie tų Są jun go je Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja
bu vo užd rau du si dan tų imp lan ta ci ją. Ta čiau
1981 m. Lie tu vos gy dy to jai Ole gas Su ro vas ir
An ta nas Čer ni kis kar tu su pro fe so riu mi Stasiu
Če pu liu (1910–1989) Kau ne pir mie ji pradė
jo įso din ti dan tis, o 1986 m. ini ci ja vo dan tų
imp lan ta ci ją drau džian čio įs ta ty mo at šau ki mą.
Kai tai bu vo pa da ry ta, O. Su ro vo va dovau
ja mo je Kau no eks pe ri men ti nė je dan tų
imp lan ta ci jos la bo ra to ri jo je bu vo or ga nizuo
ti sto ma to lo gi nės imp lan to lo gi jos kur sai,
ku riuos bai gė dau giau nei 500 gy dy to jų ir
dan tų tech ni kų iš vi sos SSRS.
1810 m.
KON SER VŲ DĖ ŽU TĖ
So tus ir ge rai ap reng tas ka rys yra vie na sėkmės
ka re są ly gų. Šo ko la do ply te lės bu vo ir
iki šiol yra da li ja mos JAV ka rei viams, kad
žy gy je su teik tų ener gi jos. Yra net ma nančių,
kad jei so vie tų ar mi jai Ant ro jo pa sau linio
ka ro pa bai go je ne bū tų bu vę tiek ti ameri
kie tiš ki kon ser vai, ru sų ka riuo me nė bū tų
pra lai mė ju si. Gal tai ir per dė ta, bet ge rai
mai ti na ma ar mi ja ka rus lai mė da vo daž niau.
Na po leo nas sa kė, kad jam ka riuo me nė je bai su tik
vie na – tuš čio skran džio re vo liu ci ja. 1800-aisiais
jis pas kel bė ap do va no siąs žmo gų, ku ris
su gal vos, kaip fron te ap rū pin ti jo ka rius mais to
at sar go mis. Tai iš gir dęs pran cū zų kon di te ris
Ni co las Fran çois Ap pert’as (1749–1841) pasi
rai to jo ran ko ves... Po ku rio lai ko jis nus tatė,
kad pa kai ti nus san da riai už da ry tą stik li nį
in dą su mais tu šis iš lie ka ne su ge dęs kur kas
il giau nei įp ras tai. Pa ruoš tus mė sos, dar žo vių,
žu vų pa tie ka lus jis su dė jo į stik li nius in dus ir
už da rė kamš ti niais dang te liais. Juos ap vy nio jo
sto ra dro be ir iš vi rė. 1809-aisiais N. F. Ap pert’as
už pa ten ta vo sa vo iš ra di mą. Nors jis tu rė jo trū kumų
– stik li niai in dai bu vo sun kūs, duž da vo, bu vo
su dė tin ga juos ga ben ti į fron tą, Na po leo no ža dė tą
ap do va no ji mą N. F. Ap pert’as ga vo. 1812 me tais
jis įs tei gė ir pir mą jį kon ser vų fab ri ką.
Ang lų ūki nin kas Pe te ris Du ran das pe rė mė N. F.
Ap pert’o me to dą, bet nau do jo ne dūž tan čias
ala vi nes dė žu tes. Vė liau jas pra dė jo ga min ti iš
va rio ir skar dos. Sa vo iš ra di mą jis už pa ten ta vo
1810 m., o 1812 m. nu pir kę iš jo pa ten tą kraštie
čiai Brya nas Don ki nas ir Joh nas Hal las jau
tu rė jo kon ser vų fab ri ką.
Pir mo sios kon ser vų dė žu tės par duo tu vė se pa si rodė
1811 m., o pir mo sios prie mo nės joms ati dary
ti tik po... 50 me tų. Nors pir mo sios skar di nės