Encyclopedia

180
ir ment ra ti nis „Alec to“. Lai mė jus sraig ti niam
lai vui ke lias nau jo vei ta po vi siš kai lais vas. Per
de šimt me tį net 174-iuose Ang li jos ka ra liš ko jo
lai vy no lai vuo se bu vo įreng ti sraig tai.
O tik ra sis lai vo sraig to iš ra dė jas, įž val gu sis miš kinin
kas J. Res se lis gy ve ni mą bai gė la bai nu si vylęs.
1852 m. bri tų Ad mi ra li te tas pas kel bė, jog
skirs pre mi ją tam, ku ris su ge bės įro dy ti, kad
iš ra do lai vo sraig tą. J. Res se lis pa reiš kė apie
sa vo auto rys tę, bet ne ga vo at sa ky mo. Užk lau sus
paaiš kė jo, kad jo do ku men tai kaž kur din go. Premi
ja bu vo pa da ly ta pen kiems ang lams, o J. Resse
lis po pen ke rių me tų mi rė nuo vi du rių šil ti nės,
taip ir ne su lau kęs sa vo šlo vės va lan dos.
LIE TU VO JE lai vas raig čius ga li ma pa ma ty ti
įvai riuo se ka te riuo se, kro vi ni niuo se, ke lei viniuo
se ir žve jy bos lai vuo se, pra mo gi niuo se
ka te riuo se, mo to ri nė se val ty se.
1829 m.
AK LŲ JŲ RAŠ TAS
Brail le’io raš tas ats to ja švie są dau gy bei ne regių.
Da bar jį nau do ja be veik vi sos pa sau lio
ša lys. Ne re gys ga li skai ty ti sa vo ša lies ir
už sie nio li te ra tū rą, be ki tų pa gal bos ra šyti
laiš kus. Brail le’io raš tas pa dė jo at si ras ti
ak lų jų spaus di ni mo ma ši nė lei, ak lų jų kompiu
te riui ir dau gu mai ki tų prie tai sų, skir tų
ak lie siems. Vie no vai ko pas tan gos su tei kė
ga li my bę to bu lė ti dau gy bei žmo nių.
Iš ki lių taš kų raš tas ak lie siems, koks nau do ja mas
šian dien, at si ra do XIX am žiu je, bet jau se no vės
Ki ni jos ne re giai ga lė jo pers kai ty ti ak me ny je iškal
tus hie rog li fus. IV am žiu je prieš Kris tų Ro moje
ne re giams bu vo ra šo ma vaš ki nė se ar mo li nė se
len te lė se rel je fi nė mis rai dė mis. XVIII a. pa bai goje
Ang li jo je su kur tas taš kų ir li ni jų ak lų jų raš tas,
XIX a. pra džio je – taš kų ir ka ro liu kų.
Įvai rios tau tos tu rė jo skir tin gų ak lų jų raš to sis temų,
ta čiau iki XIX a. vi du rio, kol neat si ra do
Brail le’io raš tas, ne bu vo ak lų jų raš to sis te mos,
ku ri bū tų nau do ja ma vi sa me pa sau ly je.
To kio raš to pag rin du ta po Char les’io Bar bier sukur
ta dvy li ka taš kė sis te ma, pa va din ta „nak tiniu
ra šy mu“. Ji bu vo skir ta nau do ti ka rei viams
esant ne pa kan ka mam apš vie ti mui ar ba nak tį.
Bet Ch. Bar bier sis te ma jiems bu vo per daug
su dė tin ga ir gink luo to sios pa jė gos jos at si sa kė.
1821 m. Ch. Bar bier ap si lan kė Na cio na li nia me
ak lų jų ins ti tu te Pa ry žiu je ir jo auk lė ti nius supa
žin di no su sa vo iš ra di mu. Paaug lys ne re gys
Louis Brail le’is (1809–1852) pas te bė jo pagrin
di nį Ch. Bar bier sis te mos trū ku mą – raš muo
bu vo per pla tus, žmo gaus pirš tas ne pa sis linkęs
ne ga lė jo ap čiuop ti jo vi so. Jis pert var kė
Ch. Bar bier raš me nis iš dvy li kos į še šių taš kų
raš mens ele men tų sis te mą. Taip 1829-aisiais
Pa ry žiaus ak lų jų ins ti tu te at si ra do raš tas, pa vadin
tas pen kio li ka me čio iš ra dė jo var du. Nep raėjus
nė pu sam žiui, 1878-aisiais, Brail le’io raš tas
bu vo priim tas vi sa me pa sau ly je.
Ak lie ji pir mą kar tą is to ri jo je tu rė jo abė cė lę, ku ri
ti ko už ra šy ti teks tus, ją bu vo ga li ma nau do ti
ma te ma ti ko je ir mu zi ko je, bet svar biau sia – ja
bu vo ga li ma spar čiai ir leng vai ra šy ti ran ka.
Šio raš to kiek vie nas raš muo yra su da ry tas iš
še šių taš kų, iš dės ty tų po tris taš kus dvie juo se