Encyclopedia

219
Net ru kus nus ta ty ta, kad nit rog li ce ri ną, ar ba nit rogli
ce ro lį, su mai šius su si li ciu skys tis virs ta pas ta,
ku rią ga li ma įdė ti į ne di de lius tar pus. 1867-aisiais
A. No be lis už pa ten ta vo šią me džia gą duo da mas
jai di na mi to pa va di ni mą (grai kiš kai dynamis – jėga).
Kad di na mi tą bū tų ga li ma sprog din ti, jis iš rado
de to na to rių – „sprogs tan tį puo du ką“, ku riuo
už de ga ma sprog di ni mo vir vu tė.
Di na mi tas pra dė tas nau do ti di džiau sio se sta ty bo se.
Jį nau do jant bu vo iš kas tas 15 km Sen Go tar do
tu ne lis Švei ca ri jo je, Pa na mos ka na las, pas ta ty ti
ki ti di de li įren gi niai. Iš ra dė jui dar esant gy vam
di na mi tas ta po ir ka rių dar bo prie mo ne. Iš naujo
sios me džia gos bu vo ga mi na mos gra na tos,
tor pe dos, bom bos, ku rios tu rė jo iki tol ne ži no mą
nai ki na mą ją jė gą. Sa va dar bės ne di de lės pra ga ro
ma ši nos ta po te ro ris tų gink lu.
A. No be lis sa vo iš ra di mui tei kė kur kas svar bes nę
reikš mę. Jis vy lė si, kad to ga lin go sprog mens
bai mė žmo ni ją sus tab dys nuo ka rų. XIX am žiu je
vy ku sių tai kos kong re sų ren gė jams A. No be lis
sa kė: „Ma no di na mi to ga myk los kur kas greičiau
pa da rys ga lą ka rams nei vi si jū sų kongre
sai. Tą die ną, kai dvie jų ša lių ka riuo me nės
su voks, kad ga li su nai kin ti vie na ki tą per ke lias
se kun des, vi sos ci vi li zuo tos na ci jos, apim tos
bai mės, pa leis sa vo ar mi jas!“
A. No be lio pra na šys tės iš da lies iš si pil dė tik po
pu sės am žiaus, kai bu vo iš ras ta ato mi nė bomba,
ku ri tik rai iš gąs di no ci vi li zuo tas tau tas.
LIE TU VO JE du ge le žin ke lio tu ne liai – Pa nerių
ir Kau no – pra dė ti sta ty ti 1859-aisiais.
To me to sta ty to jai dar ne tu rė jo di na mi to,
to dėl nau do jo silp nes nės ga lios pa ra ką.
Di na mi to už tai sai pa nau do ti 1924 m. Klaipė
do je Bal ti jos jū ros dug ne li ku sio lai vo
kor pu so frag men tui išar dy ti. Dar bai po
van de niu – nus ken du sių kro vi nių kė li mas,
lai vy bai truk dan čių ob jek tų sprog di ni mas
– uos tų tar ny bai bu vo įp ras ti nuo XIX a.
aš tun to jo de šimt me čio. To kius dar bus at likda
vo ir jiems va do va vo vie ti niai spe cia lis tai
vo kie čiai.
Bir žie tis in ži nie rius Ro mual das Su ka re vi čius
vie nin te lis ša ly je su kū rė ir 1996 m. už pa tenta
vo sprogs ta mų jų me džia gų mi ši nį „Di namo
nas Ros“. Jis nau do ja mas sprog di nant
gra ni tą, kal kak me nį ar do lo mi tą, griau nant
pas ta tus, ka mi nus ar šie nai nio bokš tus, iš laisvi
nant til tus nuo le dų sang rū dų, rau nant kelmus.
1998 m. ko vo 26-ąją Gink lų fon das prie
Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės iš da vė valsty
bi nei ak ci nei bend ro vei „Dia to nas“ li cen ci ją
Nr. 001 sprogs ta ma jai me džia gai „Di na mo nas
ROS“ ga min ti pra mo ni niu bū du.
1867 m.
VI DAUS DE GI MO
VA RIK LIS
Apie ne di de lį jė gos šal ti nį, ku ris pri vers tų ju dė ti
sau su mos ir van dens su si sie ki mo prie mo nes,
XVII am žiu je sva jo jo olan dų fi zi kas Christiaa
nas Huy gen sas (1629–1695). 1673 m. jis
iš ra do pa ra ku va ro mą dar bi nę ma ši ną, bet
ji bu vo taip sun kiai val do ma, kad net ru kus
moks li nin kas ją pa mir šo ir su si do mė jo ki tomis
sri ti mis. Gal ir ge rai pa da rė, nes ar to li
nu va žiuo si sė dė da mas ant pa ra ko?
Da bar ti nė je Bel gi jo je gi męs Étien ne’as Le noiras
(1822–1900) 1860 m. su kū rė jau prak ti niam naudo
ji mui tin ka mą ši lu mi nį va rik lį, ku rio dar bi nė je