Encyclopedia

149
Tačiau jau žiloje senovėje mokėta sėkmingai gintis
nuo šios negandos. Išminčiai puikiai žinojo
žaibo savybes, kaip antai jo polinkį sklisti
metalais. Daugiau kaip prieš 3000 m. egiptiečių
dvasininkai savo šventyklas apsaugodavo
smailiais metaliniais stiebais, sujungtais su
žemėje įkastomis vario plokštėmis. Frankų
valstybės karaliaus Karolio Didžiojo laikais
valstiečiai laukuose iškeldavo metalinius, popierėliais
apkarstytus strypus – ir šitokiu būdu
gindavosi nuo žaibo. Daugelyje Europos šalių
manyta, kad nepertraukiamas bažnyčios varpų
gaudesys per audrą yra veiksminga kovos su
žaibu priemonė.
Elekt ri nę žai bo pri gim tį 1750 m. pir ma sis atsklei
dęs ame ri kie čių moks li nin kas Ben ja mi nas
Frank li nas (1706–1790) tei gė, kad, įelekt rintam
de be siui ju dant virš kal nų ir me džių, bokštų
ir lai vų stie bų, iš si ki šan tys daik tai su ke lia
elekt ros išk ro vą. Re mian tis jo idė ja 1752 m.
bu vo at lik tas elekt ros ga vi mo iš aud ros debe
sies ban dy mas – gar su sis eks pe ri men tas su
ait va ru. Kau pian tis aud ros de be sims B. Frankli
nas pa lei do ne di de lį ait va rą, lai du su jung tą su
Lei de no stik li ne va di na mu kon den sa to riu mi.
Dėl ja me at si ra du sio elekt ros krū vio B. Frankli
nas pa da rė iš va dą – žai bas yra ne kas ki ta
kaip sa vai mi nis elekt ros iš ly dis.
1752 m. jis pa si ūlė žai bo lai dį pas ta tams nuo gaisro
ap sau go ti. Toks žai bo lai dis ir da bar va di namas
Frank li no. Žai bo lai džių šlo vė taip grei tai
pli to, kad vie nu me tu Pa ry žiu je bu vo ma din gos
da mų skry bė lės ar ba vy rų skė čiai su žai bo laidžiais
ir įže mi ni mu.
1782 m. Fi la del fi jo je jau bu vo įtai sy ta 400 žai bolai
džių. Ant vi sų vi suo me ni nių pas ta tų, išs ky rus
Pran cū zi jos pa siun ti ny bės vieš bu tį – ši ša lis
žai bo lai džio ofi cia liai nep ri pa ži no – bu vo iš kel ti
me ta li niai stry pai. 1782 m. ko vo 27-ąją siau čiant
aud rai į šį vie nin te lį pas ta tą tren kė žai bas. Viešbu
tis bu vo vi siš kai sug riau tas, žu vo čia ap si gyve
nęs pran cū zų ka ri nin kas. Tik po šio skau daus
įvy kio žai bo lai džiai bu vo įreng ti ant vi sų pas ta tų.
Vė liau at si ras da vo vis nau jų iš ra di mų ir ra cio na liza
ci nių si ūly mų nau do ja miems žai bo lai džiams
to bu lin ti. Šian dien ga li me įsi reng ti ir va di na mą jį
ak ty vų jį žai bo lai dį, tu rin tį di des nę ap sau gos zo ną
ne gu Frank li no žai bo lai dis. Es mi nis jo ir ak ty viojo
žai bo lai džio skir tu mas yra tas, kad pas ta ro jo
vi du je yra įmon tuo ta elekt ro ni nė įran ga, ku rio je
esan tys kon den sa to riai, su si da rius skir tin giems
po ten cia lams tarp de be sų ir že mės, sa vai me
įsik rau na nuo su si da riu sios ener gi jos. At si ra do ir
nau jų idė jų: si ūlo ma van dens čiurkš lę, ku ri tu rė tų
veik ti kaip žai bo lai dis, nuk reip ti į aud ros de be sis.
To kia van dens pat ran ka ga lė tų nau do ti val go mosios
drus kos tir pa lą su skys tų jų po li me rų prie dais.
Mė gi na ma su kur ti ir la ze ri nį žai bo lai dį.
LIE TU VO JE aukš čiau sias žai bo lai dis – Vilniaus
te le vi zi jos bokš tas. Bokš to ka mie ną
– 190 m aukš čio tuš čia vi du rį gelž be to ni nį
vamz dį už bai gia 136,47 m me ta li nė an te nų
da lis. Su jung ta su ga lin gu įže mi ni mo kontū
ru ji drau ge yra ir žai bo lai dis. Smar kiai
griau džiant į ją dau gy bę kar tų yra tren kęs
žai bas ir – jo kių nei gia mų pa sek mių.
Ta čiau spe cia lis tai pa ta ria – prie žai bo lai džio perkū
ni jos me tu ne rei kė tų ar tin tis. Ir apsk ri tai,
kai griau di, pa ta ria ma nes to vė ti prie aukš tų
me džių ar sta ti nių. Ge riau sia žai buo jant sė dė ti
auto mo bi ly je ir ne lies ti jo kių me ta li nių de ta lių.