Encyclopedia

276
Sa vi tar nos par duo tu vės at si ra do 1912 m. Ka li forni
jo je. 1922 m. Kan zas Si ty je Mi sū rio vals tijo
je pra dė jo veik ti pre ky bos cent ras „Country
Club Pla za Shop ping Cen ter“, spe cia liai
pas ta ty tas dau giau sia tiems pir kė jams, ku rie
kar tą per sa vai tę at va žiuo ja ap si pirk ti auto mobi
liu. Ša lia cent ro bu vo įreng ta erd vi auto mobi
lių sto vė ji mo aikš te lė, sto vė jo ve ži mė liai,
ku riais pir ki nius bu vo ga li ma at si vež ti prie pat
auto mo bi lio. Net ru kus to kie pre ky bos cent rai
pap li to vi sa me pa sau ly je.
Pir ma sis pre ky bos cent ro ve ži mė lis – pir ki nių
krep šys su ra tu kais – at si ra do 1937 m. birže
lio 4 d. pre ky bos cent re „Hump ty Dumpty“
Ok la ho mo je. Jo auto rius – ame ri kie čių
vers li nin kas ir iš ra dė jas Syl va nas Nat ha nas
Gold ma nas (1898–1984). Šis iš ra di mas pir kė jų
ne su ža vė jo. Mo te rys jo ne no rė jo teig da mos,
kad už tek ti nai pri sis tum dė vai kų ve ži mė lių, o
vy rai bi jo jo pa si ro dy ti silp ni. Idė jos auto riui
te ko sam dy ti ve ži mė lius stum dan čius sta tis tus.
Net ru kus ve ži mė liai la bai iš po pu lia rė jo.
Di džiau sias pa sau ly je (bent jau toks bu vo pla nuoja
mas) pre ky bos cent ras yra Ki ni jo je. „New
South Chi na Mall“ Dung va ne uži ma dau giau
kaip 2 mln. m 2 , jo te ri to ri ja pa da ly ta į 7 zo nas,
ku rios pris ta to Ams ter da mą, Pa ry žių, Ro mą,
Ve ne ci ją, Egip tą, Ka ri bus ir Ka li for ni ją. Centras
ati da ry tas 2005-aisiais, bet ja me vis dar
ne nau do ja ma 99 proc. plo to, to dėl daž nai vadi
na mas di džiau siu pa sau ly je pre ky bos cent ru
vai duok liu.
Ki ti di džiau si pre ky bos cent rai: „Gol den Re sour ces
Mall“ Ki ni jos sos ti nė je Pe ki ne (plo tas – 1 mln.
860 tūkst. m 2 ) ir „Cent ral World“ Tai lan de
(1 mln. 432 tūkst. m 2 ). „SM Mall of Asia“
Fi li pi nų sos ti nė je Ma ni lo je (1 mln. 302 tūkst. m 2 )
su da ro ke tu ri pas ta tai, su jung ti pės čių jų takais.
Po cent rą spe cia liu marš ru tu kur suo ja 20
vie tų tram va jus. Vei kia ki no teat ras su vie nu
di džiau sių pa sau ly je 3D ek ra nu, olim pi nio dydžio
čiuo žyk la.
Du ba jaus pre ky bos cent re „Du bai Mall“ (Jung tiniai
Ara bų Emy ra tai) vei kia 1200 par duo tu vių,
kom piu te ri nių žai di mų cent ras, pen kių žvaigždu
čių vieš bu tis, čiuo žyk la, 22 ki no sa lės, 120
res to ra nų ir ka vi nių, yra vie nas di džiau sių
pa sau ly je ak va riu mų. „West Ed mon ton Mall“
Al ber to je (Ka na da) tu ri 800 par duo tu vių,
van dens par ką, le do rū mus, mi ni gol fo lau kus,
bou lin gą, ki no teat rų.
2011 m. rug sė jį Lon do ne ati da ry tas di džiau sias
Euro po je pre ky bos cent ras „West field Stratford
Ci ty“, ku rio plo tas pri lygs ta tris de šim čiai
fut bo lo aikš čių. Jo sta ty ba kai na vo 1,45 mlrd.
sva rų ster lin gų. Cent re vei kia per 300 par duotu
vių, 70 res to ra nų, 14 ki no sa lių, ke li vieš bučiai.
At ro do, jie bus vis la biau rei ka lin gi nau jos
kar tos pre ky bos cent ruo se, į ku riuos teks
iš si ruoš ti ne die nai, o iš ti sai sa vai tei. Tu riz mo
fir mos net ruks si ūly ti ir atos to gų marš ru tus po
pre ky bos cent rus...
Tai gi nors pas ta ra sis de šimt me tis LIE TU VO­
JE kar tais va di na mas pre ky bos cent rų era,
net mū sų „Ak ro po liams“ ar „Ozui“ to li iki
šiuo lai ki nių pre ky bos me ga po lių. Ką kalbė
ti apie kuk lias „Žir mū nų“, „Šal ti nė lio“,
„Mins ko“ par duo tu ves Vil niaus Žir mū nų
gy ve na ma ja me ra jo ne, ku rias XX a. sep tinta
ja me de šimt me ty je pir mą sias im ta va din ti
pre ky bos cent rais.