Encyclopedia

225
1912–1931 m. Vil niu je nu ties ta 50 km, 1935–1941
m. – dar 128 km jau šiuo lai ki nių po že mi nių
ka na li za ci jos vamz dy nų. Klai pė do je pir mie ji
ka na li za ci jos vamz dy nai nu ties ti dar 1899-aisiais,
Kau ne – XX a. tre čia ja me, Šiau liuo se,
Uk mer gė je – ket vir ta ja me de šimt me ty je.
Vė liau ka na li za ci ja įreng ta dau ge ly je Lie tu vos
gy ven vie čių. Lie tu vos mies tų nuo te kos mec haniš
kai va lo mos nuo 1959 m., bio lo giš kai – nuo
1960-ųjų. XXI a. pra džio je ka na li za ci ją tu rė jo
90,7 proc. mies to ir 50,4 proc. kai mo būs tų.
1876 m.
TE LE FO NAS
Šio apa ra to iš ra di mo gar bė prik lau so kurčne
by lių mo ky to jui pro fe so riui A. G. Bel lui.
Nuo jo lai kų te le fo no iš vaiz da la bai pa ki to,
jis at lie ka dau giau funk ci jų, bet vei kia pa gal
tą pa tį XIX am žiu je ap ra šy tą prin ci pą.
Šiuo lai ki nį te le fo ną la bai pa na šio mis ap lin kybė
mis su kū rė du vy rai: Ale xan de ris Gra hamas
Bel las (1847–1922) iš Bos to no ir Elis ha
Gray’us (1835–1901) iš Či ka gos. Jie abu pa davė
pra šy mus pa ten tams tą pa čią 1876 me tų vasa
rio 14 die ną, tik Bel las į Pa ten tų biu rą at vy ko
ke lio mis va lan do mis anks čiau. Taip ko vo 7-ąją
jam bu vo pri pa žin ta te le fo no iš ra di mo tei sė.
Ta čiau jo iš ra di mas ne bu vo pir ma sis ban dy mas.
Te le fo no „tė vu“ ga lė jo tap ti ir vo kie tis moky
to jas Jo han nas Phi lip pas Rei sas. 1861 m.
jis su kū rė įren gi nį, ku rį pa va di no kal ban čią ja
kriauk le. Bet juo ne bu vo ga li ma per duo ti kalbos,
tik mu zi ką.
Vi sus te le fo nus su da ro siųs tu vai ir im tu vai. Juos ir
rei kė jo su kur ti. Bel las su konst ra vo du skir tin gus
siųs tu vus – mik ro fo nus. Vie na me bu vo membra
na, pris paus ta prie me ta li nio stry pe lio, įmerk to
į silp ną rūgš tį. Kai žmo gus kal bė jo į mik ro fo ną,
gar sas ju di no memb ra ną, ku ri ki lo jo stry pelį
rūgš ty je. Ju dė da mas stry pe lis kei tė elekt ros
var žą tarp jo ir in do dug no su rūgš ti mi. Kal bant