Encyclopedia

262
Vik to ri jos epoc ho je ka ra lie nė Vik to ri ja ne kar tą viešai
pa reiš kė, kad ma kia žas – tai vul ga ru. Pa do ri
mo te ris tu rė jo tei sę tik pa pud ruo ti no sį, o da žy tos
lū pos bu vo lai ko mos blo gu to nu. Ži no ma, bo hemos
ats to vai ig no ruo da vo vi suo me nės nuo mo nę
– ko ke tėms, po zuo to joms ir ak to rėms net pu ri tonų
lai kais nie kas ne ga lė jo užd raus ti da žy tis.
XX am žiu je po ži ūris į kos me ti ką ta po pa kantes
nis. Vie toj da žų pa le tės mo te rys pra dė jo
nau do ti „Ero to laz de lę“ – ne di de lę vyš nių
spal vos šer de lę, su vy nio tą į šil ki nį po pie rių.
Pir mą kar tą pub li kai ji bu vo pa ro dy ta 1903 m.
Ams ter da me vy ku sio je pa sau li nė je pa ro do je. O
iš po pu lia ri no ją ak to rės, pir miau sia – ekst ra vagan
tiš ko ji Sa rah Bern hardt. Vy rai ja ža vė jo si,
mo te rys ko pi ja vo jos sti lių, kal bė ji mo ir rengi
mo si ma nie rą. Ryš kiai da žy tos Sa rah lū pos
ta po sek ti nu pa vyz džiu.
Ta čiau ga lu ti nai vi so pa sau lio mo te ris ka pi tu liuo ti
prieš lū pų da žus pri ver tė ki ne ma tog ra fi ja. Kad
ar tis tų vei do bruo žai bū tų aiš kiai ma to mi ek ra ne,
juos tek da vo ge ro kai pag ri muo ti. Taip gi mė fa tališ
ka sis 1920-ųjų mo ters vei das: la bai iš ryš kin tos
akys, tiks liai nub rėž ti an ta kiai ir tam sios lū pos.
Kiek vie nais me tais lū pų da žai bu vo to bu li na mi.
Pran cū zų kom pa ni ja „Ro ger & Gal let“ pir mo ji
pas lė pė lū pų da žų laz de lę me ta li nia me įdėk le –
da bar mo te rys ga lė jo lū pų da žus ne šio tis ran kinė
je, ne bi jo da mos jų sut ru pin ti ar iš tep lio ti sa vo
daik tus. Fir ma „Lan cô me“ 1935 m. pra dė jo į
lū pų da žus dė ti alie jaus – lū pų da žai ne tik malo
niai kve pė jo, bet ir minkš ti no odą. Po tru pu tį
dau gė jo ir lū pų da žų ats pal vių. O 1949 m. lū pų
da žams bu vo su kur ta spe cia li už su ka ma tū te lė.
Da žų ats pa ru mui iš ban dy ti ga min to jai sam dy davo
šim tus sa va no rių, ku rie pri va lė jo da žy to mis
lū po mis il gai bu čiuo tis. Ta čiau po kiek lai ko
ban dy mų iš lai doms su ma žin ti bu vo iš ras ta specia
li „ma ši na bu či niams“.
Da bar lū pų pieš tu kas yra la biau siai per ka mas kosme
ti kos pro duk tas pa sau ly je. Kiek vie ną se kundę
Že mės ru tu ly je jų par duo da ma 23 vie ne tai.
Šian dien juo, anot eks per tų, kas dien da žo si
16 mln. mo te rų. Per me tus šiam pro duk tui jos
iš lei džia apie 600 mln. do le rių.
Nuo se no LIE TU VOS mo te rys lū pų da žus,
kaip ir vei do skais ta lus, pa si ga min da vo iš
džio vin tų mal tų bu ro kė lių ar mor kų sul čių,
sa ko ma, dė da vo ir gli ce ri no. Mū sų pro sene
lės nau do jo tik rai eko lo giš ką kos me ti ką,
ku ri ima po pu lia rė ti ir da bar, per si so ti nus
che mi jos pra mo nės pro duk tais.
So viet me čiu kos me ti kos ga mi nius, tarp jų ir
lū pų da žus, ga mi no ga my bi nis su si vie ni jimas
„Lie tu vos bui ti nė che mi ja“. Ne ko kie tai
bu vo da žai, ta čiau tais lai kais mū sų se ne lės
ir ma mos ge res nių dar ne bu vo re gė ju sios. O
slap ta juos iš ban džiu sios ma žo sios da bi tos
daž nai pa tek da vo į bė dą – ne ga lė da vo nusip
lau ti lū pų, nes kai ku rie lū pų da žai bū davo
il gai iš lie kan tys – va di na mie ji che mi niai.
Kas į jų su dė tį įeida vo ir kiek jie nuo dy da vo
or ga niz mą, nie kas ta da ne siaiš ki no.
Šian dien Lie tu vos mo te rys lū pų da žus ren ka si
iš gau sy bės fir mų si ūlo mų ga mi nių. Ma tinius,
per la mut ri nius ar ba drėg ną bliz gį. Lūpoms
pri ži ūrė ti ar ba ap sau go ti. Ats pa rius
ar ba ne. Iš si rink ti ne leng va, ta čiau „nuo ga“
ne vaikš čio si...
1904 m.
RA DA RAS
Ame ri kie čių moks li nin kas Lee DuB rid ge’as sakė,
kad ato mi nė bom ba gal būt už bai gė Antrą
jį pa sau li nį ka rą, bet lai mė jo jį ra da ras.
Pir mą jį ra dio lo ka to rių 1904 m. su kū rė 22 me tų
vo kie tis Chris tia nas Huls meye ris (1881–1957).
Sa vo įren gi nį jis pa va di no te le mo bi los ko pu ir
už pa ten ta vo. Pa ten te pa ra šy ta, kad tai apa ra tas,
spin du liuo jan tis ir prii man tis ra di jo ban gas ir