Encyclopedia

201
1849 m.
LĖK TU VAS
Se no vės grai kų mi tas by lo ja apie na gin gą meistrą
De da lą, ku ris, pas ta tęs val do vui Mi nui
Mi no tau ro la bi rin tą ir no rė da mas išt rūk ti iš
Kre tos sa los, sau ir sū nui Ika rui iš plunks nų,
si ūlų ir vaš ko su meist ra vo spar nus. Ika ras,
ne pak lau sęs tė vo, pa ki lo per aukš tai ir sau lės
spin du liams iš tirp džius vaš ką nuk ri to į jū rą.
De da lui pa vy ko pa siek ti Si ci li ją. Ten jis pasta
tė šven tyk lą sau lės švie sos die vui Apo lonui,
jo je pa ka bi no sa vo spar nus.
paž vel gė iš moks li nės pu sės. Il gai konst ra vęs
ne di de lius mo de lius 1849 m. pa ga mi no sklandy
tu vą. Pa leis tas nuo kal vos šlai to ar ba tem piamas
vir ve jis ga lė jo ke lio li ka met rų sėk min gai
paskrai din ti de šimt me tį se ro sū nų. 1853 m. šio
ang lo su konst ruo tas sun kes nis už orą apa ra tas
pir mą kar tą į orą pa kė lė suau gu sį vy rą.
Vo kie tis Ot to Li lient ha lis (1848–1896) atk rei pė dėme
sį į tai, kad iš lenk tas spar nas tu ri di des nę kelia
mą ją ga lią nei plokš čias. Sa vo su konst ruo tais
Tik ro vė je žmo gus nie ka da ne nu lei do ran kų. Seno
vės ki nai ban dė skris ti su žmo gų iš lai kančiais
ait va rais. XI a. drą suo liai pri si tai sę sparnus
šo ki nė da vo nuo bokš to ar uolos. Dau ge lis
jų žu vo, tar si pat vir tin da mi, jog žmo gus per
silp nas ir per sun kus skrai dy ti. XIII a. ang lų
vie nuo lis Ro ge ris Ba co nas (1214–1294) vie nas
pir mų jų pa si ūlė pa ga min ti skrai dan čią ma ši ną
su plas no jan čiais spar nais. XV a. Leo nar do da
Vin ci (1452–1519) su kū rė lėk tu vų es ki zus.
Bet jų su konst ruo ti ne pa vyk da vo grei čiau siai to dėl,
kad bu vo ma no ma, jog žmo gus tu ri imi tuo ti
paukš tį. Tik XIX a. ang lų aris tok ra tas se ras George’as
Cay ley (1773–1857) į žmo ni jos sva jo nę