Encyclopedia

206
Mė ly na džin sų spal va taip pat tu ri sa vo is to ri ją.
Džin sų audi niui da žy ti bu vo nau do ja mi in di go
da žai, ku rie tuo me tu bu vo vie ni pi giau sių. Jie
su teik da vo audi niui mė ly ną spal vą. Lai kui bėgant
mė ly na ta po tra di ci ne džin sų spal va.
Se niau džin sus mū vė jo auk so ieš ko to jai, ang lia kasiai,
kau bo jai ir hi piai. Pra si dė jus ma si nei džin sų
rek la mai jie ta po tur tin go ir kil min go ame ri kie čio
vy ro at ri bu tu. Šiek tiek vė liau džin sus ėmė ne šio ti
ir ame ri kie tės mo te rys. Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro
„Le vis“ už ka ria vo ne tik Euro pą, bet ir vi są pa saulį.
Iš pra džių ver tin ti tik dėl pi gu mo ir pat va ru mo,
da bar įvai riau sių fir mų ga mi na mi džin sai uži ma
svar bią vie tą šiuo lai ki nės ma dos pa sau ly je.
Į LIE TU VĄ pir mie ji džin sai at ke liau da vo vos
ne kont ra ban da. So viet me čiu jų daž niau siai
at siųs da vo ne la bai rek la muo ja mi gi mi nės
iš Ame ri kos. O į džin suo tą jį vi si ži ūrė da vo
su nes le pia mu pa vy du. So viet me čiu kiek
pa na šius į tik ruo sius džin sus pra dė jo si ūti ir
Vil ka viš kio siu vi mo fab ri kas.
Pas ta rai siais me tais Lie tu vo je pri gi jo iš Šiaurės
Ame ri kos vers lo atė ju si „džin sų die na“.
Pri va lo mo ap ran gos ko do var žo mi biu rų
tar nau to jai daž niau siai penk ta die nį lei džia
sau tru pu tį at sik vėp ti. Ofi cia lią ap ran gą
ta da kei čia kas die niai dra bu žiai – daž niausiai
džin sai.
1854 m.
LIF TAS
Iki XIX a. vi du rio be veik nie kas nes ta tė aukštes
nių nei še šių aukš tų sta ti nių, nors techniš
kai tai bū tų bu vę įma no ma. Kas gi bū tų
no rė jęs laip tais ropš tis aukš tyn? O tuo me tu
nau do ti kė li mo mec ha niz mai sau gu mu nepa
si žy mė jo. Ang lia ka sių šach to se daž nai nutrūk
da vo pa kė li mo pin ti nes lai kan tys ly nai.
Pir mų jų ži nių apie lif tų pro to ti pus yra ro mėnų
arc hi tek to Vit ru vi jaus dar buo se, jis sa vo
ruož tu mi nė jo Arc hi me dą, pas ta čiu sį ke lia mą jį
mec ha niz mą. Ki tos ži nios apie šį mec ha niz mą
sie kia VI a. – tuo met jis bu vo įreng tas Šv. Kotry
nos baž ny čio je Egip te, o XVII a. – Vin dzo rų
rū muo se Ang li jo je.
Lif tai pri gi jo tik tuo met, kai ame ri kie tis Elis ha
Gra ve sas Oti sas (1811–1861) 1854 m. pris ta tė
sa vo nau jo vę: tru pu tį juo kin gą, bet sau gų lif tą
su gau dy tu vu. Net nu kir tus ke lia muo sius ly nus
lif tas lik da vo to je pa čio je vie to je. 1857 m. ko vo
23-iąją Oti so bend ro vė Niu jor ko por ce lia no ir
stik lo par duo tu vė je įren gė pir mą jį ke lei vi nį lif tą.
Bū tent šis iš ra di mas lė mė dan gų re mian čių stati
nių eros pra džią Ame ri ko je – Niu jor kas ir
Či ka ga sa vo dan go rai žiais šo vė į vir šų.
1859 m. sraig ti nis lif tas bu vo įreng tas Niu jor ko