Encyclopedia

104
Apie 1000 m.
RA KE TA
Pir mą sias ra ke tas vei kiau siai su konst ra vo
se no vės ki nai. Iš pra džių jas nau do jo fe jerver
kams leis ti, o X a. su kū rė ko vos ra ke tas:
prie strė lės prit vir tin da vo vamz de lį su pa raku,
ku rį pa de gus strė lę iš šau da vo lan ku.
To kias „ug ni nes strė les“ ki nų ka riai 1232 m.
pa nau do jo prieš mon go lus per Pe ki no ap siaustį.
Tei gia ma, esą mon go lai iš vo gę ki nų ypač
sau go mą jų ga my bos pas lap tį. Kar tu su Čin gischa
no ir jo sū naus Uge dė jaus or do mis XIII a.
šio ji pas lap tis pa sie kė ir Euro pą. 1379 m. ita lų
ar ti le ri jos ka ri nin kas Mu ra to ri įtai są pa va di no
ra ke ta (ita liš kai rocc het ta – verps te lė). XVI a.
ra ke tų san da rą ir ga mi ni mo tech no lo gi ją ap ra šė
aust rų ka ro in ži nie rius Con ra das Haa sas. Bet
dau ge lį šimt me čių euro pie čiai ra ke tas kū rė tik
„ant po pie riaus“. Ko vos lau kuo se vy ra vo vis
to bu lė jan tys šau na mie ji gink lai.
Ka riau da mi ko lo ni ji nius ka rus In di jo je ang lai
XVIII a. ar ti miau su si pa ži no su in dų nau do jamo
mis ko vos ra ke to mis ir net ru ko jas pe rim ti.
XIX a. pra džio je se ras Wil lia mas Cong re ve’as
(1772–1828) ra ke tas pa to bu li no: 15 kg svo rio
ge le žies vamz de lis kū gi niu ga lu, pri tai sy tas
prie at ra mi nio rė mo, nusk ris da vo net 2,7 ki lomet
ro. Šias ra ke tas Di džio ji Bri ta ni ja pa naudo
jo per ka rus su Na po leo no ka riuo me ne. Dvi
ra ke ti nin kų bri ga dos ko vė si ir per 1813 m.
Leip ci go mū šį, daž nai va di na mą Tau tų mū šiu.
XIX a. to kio mis ra ke to mis bu vo gink luo tos dauge
lio ša lių ka riuo me nės, bet di des nės reikšmės
jos dar il gai ne tu rė jo. Tik XX a. pra džio je
pa sau lį užp lū dus su si ža vė ji mo kos mo su ban gai
į prie kį pa sis tū mė jo ir ra ke tų to bu li ni mo darbai.
1926 m. ame ri kie tis Ro ber tas God dar das
(1882–1945) su konst ra vo ra ke tą, ku ri bu vo varo
ma skys tuo ju ku ru – ben zi no ir skys to jo deguo
nies mi ši niu. Ši maž daug žmo gaus ran kos
il gio ra ke ta pa ki lo į 12,5 m aukš tį. Vo kie ti jo je
jo dar bais su si do mė jo ka riš kiai. Ap link jau ną jį
ra ke tų konst ruk to rių, bū si mą jį kos mo nau ti kos
pra di nin ką, Wern he rį von Brau ną (1912–1977)
su si bū rę in ži nie riai 1939-aisiais su kū rė pir mą
di de lę, skys tuo ju ku ru – eti lo alkoholio ir skysto
jo de guo nies mi ši niu – va ro mą ra ke tą. Po
pen ke rių me tų „Fau-2“ bu vo vi siš kai pa rengta.
14 m il gio vien pa ko pė ba lis ti nė ra ke ta su
sprogs ta muo ju už tai su pa siek da vo 6120 km
per va lan dą grei tį ir nusk ris da vo iki 350 ki lomet
rų. Per pas ku ti nius Ant ro jo pa sau li nio ka ro
mė ne sius Ver mach tas pa lei do apie 4300 to kių
ra ke tų – dau giau sia į Lon do ną ir Ant ver pe ną.
Po ka ro W. von Brau nas dir bo Jung ti nė se Vals tijo
se. Jam va do vau jant su kur ta „Sa turn 5“, iki
šiol di džiau sia – 111 m aukš čio ir be veik 3000 t
svo rio – ne šan čio ji ra ke ta, ku ri 1969 m. lie pos
16-ąją į Mė nu lio or bi tą nu ga be no kos mi nį laivą
„Apol lo 11“ su ast ro nau tais. Lie pos 20-ąją
Mė nu ly je iš si lai pi no pir ma sis žmo gus.
Iš LIE TU VOS ki lęs ka ro in ži nie rius ir ar ti leri
jos spe cia lis tas Ka zi mie ras Se me na vi čius
1650 m. Ams ter da me iš lei do vei ka lą „Di dysis
ar ti le ri jos me nas, pir mo ji da lis“ („Ar tis
Mag nae Ar til le riae pars pri ma“). Šio vei kalo
III kny go je jis ne tik api bend ri no ži nias
apie to me to pa ra ki nes ra ke tas, jų ga mi nimo
tech no lo gi ją, bet ir pir ma sis iš kė lė dau­