Encyclopedia

8
čio dy džio tit na gi nių kirs tu kų ir kir tik lių – kir vio
pro to ti pų – ras ta ne to li Pa ry žiaus, Le va lua Pe rė
apy lin kė se, kur bū ta pa leo li to gy ven vie tės. Bū tent
to dėl ši ak mens ap dir bi mo tech ni ka, bū din ga anksty
vo jo ir vi du ri nio pa leo li to kul tū roms, ir bu vo
pa va din ta Le va lua tech ni ka.
LIE TU VO JE arc heo lo gai to kių kir tik lių ne randa.
Ir tuo ne rei kia ste bė tis – šio įran kio kles tė ji mo
lai kais da bar ti nę Lie tu vos te ri to ri ją dau giau sia
den gė le dy nai ir žmo gaus pė da jos že mės dar nebu
vo pa lie tu si. Žmo nės Lie tu vo je ap si gy ve no X
tūks tant me ty je prieš Kris tų.
Prieš 400 000 me tų
IETIS
Ma no ma, kad ietis bu vo pir ma sis „nuo to li nis“
gink las žmo ni jos is to ri jo je. Juo Ho mo sapiens
ga lė jo nu dob ti lau ki nį žvė rį iš 15 metrų
ats tu mo – tai reiš kė di džiu lę me džiok lės
tech ni kos pa žan gą.
1995 m. Že mu ti nė je Sak so ni jo je, vie no je ak mens
ang lių ka syk lų prie Helmš te to (Vo kie ti ja), archeo
lo gai ra do pail gą me di nį daiktą – be ne
se niau sią iki šiol ras tą ietį. Prieš ge rus 400 tūkst.
me tų šio je vie to vė je gy ve no pir mykš čiai Homo
heidelbergensis rū šies žmo nės. Jie daž niau siai iš
eg lių ka mie nų ga mi no iki 2,5 met ro il gio ietis.
Pa ša lin da vo ša kas ir žie vę, maž daug de šimt centi
met rų nus mai lin da vo vie ną jos ga lą, o svo rio
cent rą pa rink da vo taip, kad jis bū tų ar čiau smaiga
lio, maž daug prie ki nia me ieties treč da ly je.
Dau ge lį tūks tant me čių ietis bu vo vie nin te lis ginklas,
ku riuo ak mens am žiaus žmo nės ga lė da vo
su me džio ti di des nį gro bį. Vė liau prie me di nio
ieties ko to pra dė ta tvir tin ti tit na gi nius, kau linius
ar ra gi nius, ga lop me ta li nius ieti ga lius.
Prieš 20 tūkst. me tų ietis bu vo dar pa to bu lin ta:
at si ra do ietis vai dis – me di nė len te lė su grio veliu
ieties ko tui įs ta ty ti ir at ra ma bu ka jam ieties
ga lui. Pa si tel kęs to kį sa vo tiš ką ran kos „il gintu
vą“ me džio to jas ga lė da vo ietį nus vies ti net
100 met rų. Vė liau ietis vai dis taip pat pa to bulė
jo – jį da bar su da rė stul pas su išp jo va iečiai
ir tam tik ras svai dy mo mec ha niz mas – ir bu vo
nau do ja mas kaip sa vo tiš ka ka ta pul ta.
Pir mykš čiai me džio to jai nau do jo si dar vie nu
„nuo to li niu“ gink lu: 80 cm il gio laz da abiem
nus mai lin tais ga lais. Ją svies da vo taip, kad
skrie da ma ap si suk tų ir pa tai ky tų į paukš tį, kiš kį
ar ki tą smul kų žvė rį. Be je, pa na šiu prin ci pu
vei kia aust ra lie tiš ka sis bu me ran gas – lenktas,
daž niau siai me di nis, svai do ma sis gink las.
Tei sin gai svies tas jis kil pos pa vi da lo tra jekto
ri ja skren da tam tik rą ats tu mą, su ka si ir, jei
nek liu do tai ki nio, parsk rie ja at gal. Ma no ma,
kad prieš 100 tūkst. me tų at si ra do bo la – maždaug
pu sant ro met ro vir vė ar dir žas, prie ku rio
ga lų pri ri ša mi du ar ba trys ak me ni niai ru tu liai.
Svies tos bo los vir vė ap si su ka apie tai ki nį, papras
tai – me džio ja mo paukš čio ar žvė re lio ko jas.
Pra bė gus tūks tant me čiams konst ruk to riai dar labiau
iš to bu li no ka ta pul tos mec ha niz mą, ku ris
lei do di de liais nuo to liais svai dy ti ak me nis.