Encyclopedia

76
600 m. prieš Kris tų
ŠOKOLADAS
Ar ži no te, kad ka dai se per mi šias kil min goms
da moms bū da vo pa tie kia ma karš to šo kola
di nio gė ri mo? Ca sa no vai jis pa dė da vo
at gau ti jė gas po aud rin gos mei lės nak ties...
Šo ko la das tu ri ne tik or ga niz mui rei ka lin gų
baltymų ir mikroelementų – kal cio, fos fo ro,
ge le žies, mag nio, bet ir la bai svar bus ląs telėms
at si nau jin ti, tu ri daug skai du lų, vi tami
nų. Tei gia mai vei kia ner vų sis te mą, šir dį,
pa de da nu vy ti dep re si ją. Nors šo ko la das ir
rie bus pro duk tas, jis ne di di na cho les te ro lio
kie kio krau jy je, be to, tu ri an tiok si dan tų,
ku rie ap sau go nuo kar dio lo gi nių ir vė ži nių
li gų. Net dia be ti kai šo ko la dą ga li įt rauk ti į
sa vo val gia raš tį.
Šo ko la das – ašt rus, pries ko niais pa gar din tas gė rimas
iš ka kav me džio vai sių – Cent ri nė je Ameri
ko je bu vo ži no mas jau prieš ke le tą tūks tantme
čių – jis auko tas ma jų ir ac te kų die vams.
Ma jų ir ac te kų lai kais ka ka vos pu pe lės bu vo
nau do ja mos ne tik die vų nek ta rui ruoš ti, bet ir
kaip at sis kai ty mo prie mo nė, ver tin ga va liu ta.
Pa vyz džiui, triu šis kai nuo da vo apie 10 ka kavos
pu pe lių, o ver gas – 100.
Met raš čiai by lo ja, kad 1502 m. po vie no sėk min go
žy gio į Ame ri ką Kris tup o Ko lum bo žmo nės kaka
vos pu pe lių kaip nau jie ną at ve žė į Euro pą ir
da lį jų pa do va no jo ka ra liui Fer di nan dui. Ta čiau
iš le pu sio sko nio Is pa ni jos di dži ūnui „kar tu sis
van duo“ – šo ko la do gė ri mas – ne pa ti ko.
Tik nuo 1585-ųjų ka ka va pra dė jo po pu lia rė ti.
Šo ko la di nį gė ri mą pa mė go ka ra liaus rū mai ir
pa ma žu nuo XVII a. jis pri gi jo Pran cū zi jo je,
Ita li jo je, Vo kie ti jo je, Ang li jo je. Šo ko la di nis gėri
mas bū da vo pa tie kia mas per ofi cia lius su si tiki
mus Pran cū zi jos ka ra liaus rū muo se. Iki XVIII
am žiaus pa bai gos tai bu vo pag rin di nis di di kų ir
dva si nin kų de ser tas. Šo ko la du bu vo pre kiau jama
ir vais ti nė se, ir pries ko nių par duo tu vė lė se.
1657 m. Lon do ne du ris at vė rė pir mie ji šo ko la do
na mai, ku rie grei tai ta po po pu lia ria eli to susi
ti ki mų vie ta. 1800 m. pran cū zas An toi ne’as
Bru tus Me nier (1795–1853) Pa ry žiu je pas ta tė
pir mą jį šo ko la do fab ri ką. 1819 m. pir mą sa vo
šo ko la do fab ri ką Švei ca ri jo je ati da rė Fran çois
Louis Cal lier (1796–1852).
1847 m. ang lų bend ro vė „Jo seph Fry & Son“
at ra do bū dą, kaip šo ko la dui ga min ti pa nau doti
svies tą. O pri dė ję dar ir cuk raus, jie su kū rė
pir mą ją šo ko la do ply te lę. 1875 m. švei ca ras
Da nie lis Pe te ris (1836–1919), pa nau do jęs
pie no mil te lius, pa ga mi no ir pir mą jį pa sau ly je
pie ni nį šo ko la dą. Tais pa čiais me tais Rodolp
he’as Lind tas (1855–1909), pa to bu li nęs
šo ko la do ga my bos pro ce są, su kū rė die viš kai
švel naus sko nio, ma lo niai bur no je tirps tan tį