Encyclopedia

24
su reng tos pa ro do mo sios šau dy mo iš lan ko
var žy bos. 1904 m. šau dy mas iš lan ko bu vo oficia
liai įt rauk tas į olim pi nių žai dy nių prog ra mą,
bet po še šio li kos me tų išb rauk tas iš olim pi nių
spor to ša kų są ra šo. Ir tik nuo 1972 m. Miunche
no žai dy nių ga lu ti nai ja me įsit vir ti no.
LIE TU VO JE lan kai ir strė lės pra dė ti nau do ti
ak mens am žiu je – iš pra džių me džiok lė je, vėliau
ir ka ry bo je, nors lie tu vių pro tė viai la biau
mė go ne lan kus, o trum pas svai do mą sias ietis.
Pir mie ji lan kai bu vo trum pi ir pap ras tos
konst ruk ci jos, vė liau at si ra do su dė tin ges nių,
va di na mų jų ry tie tiš kų lan kų – jie vei kiau siai
pap li to iš Ru sios ar ba at ke lia vo su to to riais ir
ka rai mais, ku riuos į Lie tu vą XIV a. pa bai go je
at kel di no Vy tau tas. LDK ka riuo me nė je lan kinin
kais daž niau siai tar nau da vo ru sė nai.
Nuo XIII a., o ypač per ka rus su kry žiuo čiais,
Lie tu vo je pap li to ir ar ba le tas – dar Ipa tijaus
met raš tis 1252 m. mi ni Min dau go samdy
tus vo kie čių ar ba le ti nin kus. XIV–XV a.
Vil niu je vei kė ar ba le tų dirb tu vės. Pap li tus
pa ra kui XVI–XVII a. lan kus pa kei tė šauna
mie ji gink lai, tik vals tie čiai iki pat XIX a.
pra džios vis dar me džio jo lan kais.
Vė liau siai prieš 17 000 me tų
ŠVIES TU VAS
Pir mykš čiam žmo gui vie nin te lis švie sos šal ti nis
bu vo ug nis. Iš pra džių lau žas, vė liau il gai
de gan tys fa ke lai ar ba la nos apš vies da vo jo
bu vei nę ar poil sio vie tą. Bet ma žiau siai prieš
17 tūkst. me tų kaž kam šo vė idė ja: na tū ra lią
ar sa vo ran ko mis pa da ry tą ak mens įdu bą
pri pil dy ti skys tos de gios me džia gos – gy vulių
la jaus ar ba žu vų tau kų – ir įmerk ti dag tį
iš auga lų skai du lų. Tai ir bu vo pir mo ji žmoni
jos is to ri jo je lem pa.
Maž daug 9000 m. prieš Kris tų at si ra do mo li niai
du be nė liai ar puo de liai tau kams de gin ti ir taip
pa siš vies ti. O li kus 3000 me tų iki Kris taus egiptie
čiai jau nau do jo pir mą sias alie ji nes lem pas.
To kių lem pų IV am žiu je prieš Kris tų bū ta ir
Grai ki jo je. Tai bu vo iš ak mens, mo lio ar kau lų
pa ga min ti in dai, į ku riuos įpil ta aly va ar rie ba lai
bū da vo pa de ga mi. Vė liau, pas te bė jus ka pi liaru
mo reiš ki nį, im ta de gin ti ne be at vi rą in dą, o
dag ties ga lą. Grai kai ir ro mė nai, kad iš gau tų
kuo ryš kes nę švie są, nau do jo daug dag čių.
Vi du ram žiais Euro pos mies tie čių na muo se švie są
sklei dė alie ji nės ir la ji nės lem pe lės, žva ki dės,
mo li niai, me di niai ir me ta li niai ži bin tai, bra,
sie ty nai. La bai puoš nūs įmant rių for mų bu vo
ba ro ko epoc hos ži bin tai, kriš to li niai, por celia
ni niai sie ty nai. Mė go žmo nės ir fi gū ri nes
žva ki des, va di na muo sius ži ran do lius, liust ras,
bra. XVIII a. ant ro je pu sė je euro pie čiai pa sišvies
da vo alie ji niais ir la ji niais ži bin tais, vė liau
– ži ba li nė mis lem po mis.
1780 m. Švei ca ri jos moks li nin kas Fran çois Pier re
Ami Ar gand’as (1750–1803) iš ra do stik li nę
vamz di nę lem pą, ku ri de gė švie siau, ne dū mi jo,
o svar biau sia – de gan tį dag tį sau go jo nuo vė jo.
Ši sis te ma vė liau bu vo pri tai ky ta du jų lem po se.
1790 m. ško tas Wil lia mas Mur dochas (1754–
1839) pir ma sis sa vo na mus ir biu rą apš vie tė