Encyclopedia

256
įran kiai, ku riais bu vo ga li ma ne tik įsipjau
ti, bet ir pa sip jau ti. Ypač tuo pa gar sė jo
Ang li jo je, Še fil de, XVIII a. su kur tas ašt rus
at len kia mas skus tu vas, ku ris kai kur taip ir
pra min tas – „Perp jauk gerk lę“. Tai ska ti no
su gal vo ti ką nors to bu les nio.
1901 m.
SKUS TU VAS
Mū sų prop ro tė viai il gai bu vo barz do ti, nes nė
vie nas inst ru men tas, ku rį nau do jo barz dai
trum pin ti, ne ga lė jo vei do nus kus ti ly giai
ir šva riai. Pir mie ji ras ti į barz dos sku timo
reik me nį pa na šūs įran kiai prik lau sė
šu me rams ir egip tie čiams. Jie nau do jo aštrias
tit na go nuo lau žas. Vė liau vy rai įgu do
dar buo tis įvai rio mis kriauk lė mis, ašt res niu
kau lu, ak me ni niu, ob si dia no ar ge le ži niu,
vė liau ir plie no pei liu. Tai vis bu vo pa vo jin gi
Ame ri kie tis Kin gas Cam pas Gil let te’as (1855–
1932) XIX a. pa bai go je pa si ūlė plo ny tį sku ti mosi
pei liu ką. 1901-aisiais už pa ten ta vo to kį vienkar
ti nį dviaš me nį pei liu ką, įde da mą į T for mos
lai kik lį – dvi ly giag re čias plokš te les su ko tu.
Pir muo sius sku ti mo si įtai sus K. C. Gil let te’as
pa ga mi no 1903-iaisiais, bet tais me tais pa vy ko
par duo ti tik 51 skus tu vą ir 168 pei liu kus. Ki tais
me tais var to to jai jau nu pir ko 90 tūkst. 884 skustu
vus ir 123 tūkst. 648 pei liu kus.
1915-aisiais bu vo par duo ta be veik pu sė mi li jo no
skus tu vų ir 70 mln. pei liu kų. Kai 1918 m. JAV
įsit rau kė į Pir mą jį pa sau li nį ka rą, jų ka riuome
nė vi siems ka riams pri pir ko skus tu vų ir
pei liu kų. Į ka riuo me nę pa šauk ti as me nys tu rė jo
nu sis kus ti, kad barz da net ruk dy tų už si dė ti dujo
kau kės ir jo je nep ri si veis tų utė lių.
Kar tu su ame ri kie čių ka rei viais į Euro pą at ke lia vo
ir kei čia mi sku ti mo si pei liu kai.
Elekt ri nės barz das ku tės pro to ti pas bu vo su kur tas
1910-aisiais. Šio mec ha niz mo auto rius Wil lis
Shoc key su mon ta vo be si su kan čius pei liu kus – tai
at ro dė bau gi na mai. Pir mą ją tin ka mą prak tiš kai
nau do ti elekt ri nę barz das ku tę 1928 m. su kūrė
JAV at sar gos pul ki nin kas Ja co bas Schic kas
(1877–1937). To kios sau sai sku tan čios ma ši nė lės
idė ja jam ki lo per ka rą sė dint ap ka suo se – ten
bu vo ne pa to gu nau do tis „Gil let te“ pei liu kais, nes
rei kė jo van dens ir mui lo. Tie sa, pir mo ji ma ši nė lė
bu vo per ne lyg sun ki – daug svė rė jo je įmon tuotas
va rik lis, tad te ko ją to bu lin ti. 1931-aisiais W.
Schic kas par da vė pir mą ją elekt ri nę barz das ku tę,
o 1937-aisiais – jau 1,5 mi li jo no.
1939-aisiais olan dų bend ro vė „Phi lips“ pris ta tė
pir mą ją pa sau ly je dvie jų gal vu čių elekt ri nę maši
nė lę „Phi lis ha ve“ (šis pre kės ženk las nau do tas
iki 2006-ųjų), vė liau su kur ta ir tri jų gal vu čių
barz das ku tė. Kal ba ma, kad vie nas bend ro vės
įk ūrė jų, net ir įka lin tas na cių kon cent ra ci jos
sto vyk lo je, ne si lio vė mąs ty ti, kaip pa to bu lin ti
elekt ri nes barz das ku tes, ir vis ban dė mo de lį ant
sa vęs. „Phi lips“ išau go į elekt ri nių ma ši nė lių
gi gan tą ir XX a. de vin ta ja me de šimt me ty je perė
mė šį vers lą iš bend ro vės „Schick“.
1956-aisiais Di džio sios Bri ta ni jos bend ro vė „Wilkin
son Sword“ pris ta tė daug kar ti nius ne rū dijan
čiojo plie no pei liu kus. Kon ku ren tams ne li ko
nie ko ki ta kaip tik nau jo vę priim ti. Ku rį lai ką
taip ir bu vo, kol bu vo ap si ži ūrė ta, kad ma žėja
bend ro vių pel nas – pir kė jai pra dė jo re čiau
lan ky tis. Juos su sig rą žin ti pa dė jo 1975 m.
bend ro vės BIC pa si ūly ta nau jo vė – pa to gus ir