Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
259<br />
su vi ri ni mo įren gi mų ga myk lo je nuo 1955 m.<br />
ga min ta „Ne ris“, nuo 1963 m. – išs kir ti nio<br />
di zai no „Sa tur nas“, vė liau „Aud ra“, „Audra-pu<br />
fas“, „Aud ra M“. 1994 m. ga myk lą pertvar<br />
kius į „Vel gos“ bend ro vę pra dė ta ga min ti<br />
to pa ties pa va di ni mo dul kių siurb lius. Nuo<br />
1998 m. ga min tas ir van dens filt rą tu rin tis<br />
„Vel ga-aqua“. De ja, lie tu viš ki dul kių siurbliai<br />
neat lai kė už sie nio „bro lių“ kon ku ren ci jos,<br />
nors, kaip tei gia ma, nuo pas ta rų jų sky rė si tik<br />
kai na – bu vo ge ro kai pi ges ni. Nuo 2001 m.<br />
dul kių siurb liai Lie tu vo je ne be ga mi na mi.<br />
1902 m.<br />
HORMONAI<br />
Dau ge lis ži no, kad iš si gan dus or ga niz me išsis<br />
ki ria ad re na li no, įsi my lė jus krau jy je<br />
ima cir ku liuo ti net ke le tas su šiuo jaus mu<br />
su si ju sių hor mo nų. Ta čiau tai to li gra žu ne<br />
vis kas. Hor mo nai – tai bio lo giš kai ak ty vios<br />
me džia gos, ku rios re gu liuo ja audi nių augimą,<br />
šir dies su sit rau ki mų daž nį, virš ki ni mo<br />
fer men tų iš sis ky ri mą.<br />
Dau ge lis hor mo nų bu vo iden ti fi kuo ti XX a. pirmo<br />
je pu sė je. 1902 m. ang lų fi zio lo gai Wil liamas<br />
Bay lis sas (1860–1924) ir Er nes tas Star lingas<br />
(1866–1927) at ra do pir mą jį – virš ki na mo jo<br />
trak to hor mo ną sek re ti ną. Tie sa, pats ter mi nas<br />
„hor mo nas“ (grai kiš kai hor mon – ska ti nan tis)<br />
pra dė tas var to ti šiek tiek vė liau.<br />
Vie na pa sau ly je la biau siai pap li tu sių li gų yra cuk rinis<br />
dia be tas. Jam gy dy ti rei ka lin gas mil ži niš kas<br />
hor mo no in su li no kie kis. Tai vie nin te lis hor monas,<br />
ku ris ma ži na gliu ko zės kie kį krau jy je.<br />
Jo at ra di mui daug įta kos tu rė jo ir LIE TU VO-<br />
JE gi mu sio bei Kau no gu ber ni jos gim na zi ją<br />
lan kiu sio Os ka ro Min kows kio dar bai (1858–<br />
1931). Jis kar tu su vo kie čių fi zio lo gu Jo sep hu<br />
von Me rin gu 1889 m. at li ko eks pe ri men tą ir<br />
pas te bė jo, kad šu niui pa ša li nus ka są jo krau jy je<br />
pa di dė jo gliu ko zės kie kis. Po šio eks pe ri men to<br />
įvai rių ša lių moks li nin kai ban dė išs kir ti ka sos<br />
ak ty vią ją me džia gą – juk ja bū tų ga li ma gy dy ti<br />
ser gan čius cuk ri niu dia be tu.<br />
1922 m. bu vo at lik ta pir mo ji pa sau ly je in su li no<br />
in jek ci ja. Moks li nin kai iš ka sos gau tą ekst rak tą<br />
su lei do cuk ri niu dia be tu ser gan čiam ke tu rio lika<br />
me čiam ber niu kui. Ta čiau jis su kė lė aler gi ją,<br />
nes ne bu vo ge rai iš va ly tas. Po ke lio li kos die nų<br />
ber niu kui bu vo su leis ta dar vie na, šį kart la biau<br />
iš va ly to, ekst rak to do zė ir aler gi jos po žy mių<br />
neat si ra do.<br />
Kiau lės ir gal vi jų ka sa in su li no šal ti niu bu vo penkias<br />
de šimt me tų. 1978 m. in su li nas pir mą kar tą<br />
pa ga min tas nau do jant ge nų in ži ne ri jos me to dus.<br />
Pa si ro do, įter pus žmo gaus in su li no ge ną į bakte<br />
ri jų DNR, jos ima ga min ti in su li ną. Iš to kių<br />
bak te ri jų in su li nas išs ki ria mas ir išg ry ni na mas.<br />
1935 m. moks li nin kai pir mą kar tą iš cho les te ro lio<br />
su sin te ti no ly ti nį žmo gaus hor mo ną – tes toste<br />
ro ną. Est ro ge nas iden ti fi kuo tas 1929 m., o<br />
gy dy mui tai ky ti šio hor mo no te ra pi ją leis ta<br />
1941 me tais. Da bar hor mo nų te ra pi ja tai koma<br />
už de gi mi nėms, in fek ci nėms, aler gi nėms<br />
li goms, mė ne si nių cik lo sut ri ki mams gy dy ti.<br />
Ser gan tie siems vė žiu, be vi sų ki tų pro ce dū rų,<br />
daž nai ski ria ma hor mo nų te ra pi ja. Ly ti niai hormo<br />
nai nau do ja mi kont ra cep ti niuo se pre pa ratuo<br />
se, ly ti niams sut ri ki mams gy dy ti.<br />
Jei vai kas yra ma žo ūgio, ga li bū ti, kad trūks ta<br />
augi mo hor mo no so ma tot ro pi no. Pir mą kartą<br />
jis bu vo išs kir tas 1956 me tais. LIE TU VO<br />
JE šio hor mo no pre pa ra tai pra dė ti ga min ti<br />
1972 m. Kau no en dok ri ni nių pre pa ra tų<br />
ga myk lo je. Hor mo ną išs kir da vo iš mi ru sių<br />
žmo nių hi po fi zės. 1985 m. gy dy mui pra dė tas<br />
nau do ti ge nų in ži ne ri jos bū du gau tas žmogaus<br />
augi mo hor mo nas. 1994 m. Lie tu vos<br />
įmo nė je „Bio fa“ (da bar „Si cor Bio tech“)<br />
su kur tas ir pra dė tas ga min ti augi mo hor monas<br />
– so ma to ge nas-L.<br />
1936 m. Kau ne bu vo įkur ta in su li no ga myk la<br />
„Or fas“. Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro jo je<br />
įreng tos in su li no gry ni ni mo ir bio lo gi nio<br />
ak ty vu mo nus ta ty mo la bo ra to ri jos. 1969 m.<br />
įkur ta Kau no en dok ri ni nių pre pa ra tų gamyk<br />
la. Jo je ga min tas in su li nas tiek tas vi sai<br />
So vie tų Są jun gai. Vė liau ši ga myk la bu vo<br />
pri va ti zuo ta ir 2004 m. ją įsi gi jo įmo nė „Sani<br />
tas“, ki lu si iš 1922 m. Kau ne įkur tos farma<br />
ci jos la bo ra to ri jos, ku rios vie ni pro duk tų<br />
yra hor mo nų pre pa ra tai.
Change language