Encyclopedia

187
Klei ner tas ir Mor tas Kas da nas at li ko pir mą ją
ran kos pirš to rep lan ta ci ją. 1965 m. ja po nai Komat
su ir Ta mai pri siu vo nykš tį.
LIE TU VO JE pir ma sis es te ti nės chi rur gijos
cent ras bu vo įkur tas 1959 m. Vil niu je.
1960 m. Me čis lo vas Vit kus at li ko pir mą ją
sėk min gą nykš čio re konst ra vi mo ope ra ci ją,
įdie gė odos per so di ni mo po nu de gi mų ope raci
jas. 1972 m. da bar ti nia me Lie tu vos svei ka tos
moks lų uni ver si te te bu vo įkur tas Nu de gi mų
sky rius – pir ma sis Lie tu vo je spe cia li zuo tas
plas ti nės ir re konst ruk ci nės chi rur gi jos pa dali
nys. 1982-aisiais pra dė jęs veik ti Re konst rukci
nės mik roc hi rur gi jos sky rius tuo me tu bu vo
vie nin te lis to kio po bū džio chi rur gi jos pa da linys
vi sa me Bal ti jos re gio ne.
Pus ket vir tų me tu kų Ra se lei iš Radviliškio rajo
no bu vo lem ta tap ti pir muo ju pa sau ly je
žmo gu mi, ku riam bu vo pri si ūtos abi ko jos.
1983-iųjų va sa rą mer gai tei žo liap jo vė nupjo
vė abi ko jy tes že miau ke lių. Nors Vil niuje
chi rur gai jau eks pe ri men ta vo su gy vū nais
M. Vit kaus 1979 m. įkur to je Mik roc hi rur gijos
la bo ra to ri jo je, o 1980 m. Vil niaus Rau dono
jo Kry žiaus li go ni nė je (da bar – San ta riš kių
kli ni kų Cent ro fi lia las) pro fe so rius M. Vit kus
su sū nu mi Kęs tu čiu jau bu vo sėk min gai prisiu
vę du vi siš kai am pu tuo tus ran kos pirš tus,
to kiai ope ra ci jai, kokios rei kė jo Ra se lei, Lie tuvos
chi rur gai dar ne bu vo pa si ren gę.
Ka ro lėk tu vu iš Ry gos mer gai tė bu vo nuskrai
din ta į Mask vą, kur vei kė vie nin te lis
Mik roc hi rur gi jos cent ras So vie tų Są jun goje.
Sėk min gą ope ra ci ją, ku ri ta po sen sa ci ja
vi sa me pa sau ly je, at li ko gru zi nų chi rur gas
Ra ma zis Da tiaš vi lis.
Šian dien Lie tu vo je, kaip ir vi sa me pa sau ly je,
po pu lia riau sios krū tų di di ni mo ope ra ci jos.
1839 m.
FO TOA PA RA TAS
Vaiz do pro jek ta vi mas fo toa pa ra to pro to tipu
– „ca me ra obs cu ra“ – se no vės Grai ki jo je
bu vo ži no mas II a. prieš Kris tų. Apie 1500 m.
Leo nar do da Vin ci šį be lę šį įren gi nį nau dojo
ob jek tams pro jek tuo ti ant po pie riaus ar
dro bės. Pro sky lu tę įeinan tis ir ant sie nos
krin tan tis švie sos spin du lys su kur da vo išo rinio
vaiz do pro jek ci ją, ku rią dai li nin kai galė
jo tiks liai nu ko pi juo ti. 1826 m. pran cū zas
Jo sep has Ni cép ho re’as Niép ce’as, nau do damas
švie sai jaut rų as fal tą, su kū rė bū dą atvaiz
dams ant ak mens, stik lo ar me ta lo gau ti
ir pa va di no tai he liog ra fi ja. Grai kų kal ba tai
reiš kia „ra šau sau le“, o vė liau at si ra dęs termi
nas „fo tog ra fi ja“ – „ra šau švie sa“.
Tik rą ja fo tog ra fi jos pra džia lai ko ma 1839 m.
sau sio 7-oji. Tą dien pran cū zų fi zi kas Do minique’as
Fran çois Jea nas Ara go (1786–1853)
Pa ry žiaus moks lų aka de mi jo je pas kel bė apie
dai li nin ko ir fi zi ko Louis Jacques’o Man dé
Da guer re’o (1787–1851) iš ra di mą da ge ro ti pi ją