Encyclopedia

293
Ro bert sas (1941–2000) ir For res tas Mim sas (g.
1944). Šia me kom piu te ry je nau do tas 8 bi tų mikrop
ro ce so rius „In tel 8080“. Įdo mu, jog Ro bert sas
vė liau pa su ko ki tu ke liu – stu di ja vo me di ci ną ir
dir bo gy dy to ju.
Pers kai tę straips nį apie nau ją as me ni nį kom piute
rį „Al tair 8800“ Bil las Ga te sas (g. 1955) ir
Pau las Al le nas (g. 1953) su kū rė jam kal bos
in terp re ta to rių „BA SIC“ ir įk ūrė įmo nę „Micro
soft“. Šian dien tai di džiau sia prog ra mi nės
įran gos ga min to ja pa sau ly je.
Be je, pir mo ji kom piu te rio pe lė 1963 m. pa si ro dė
taip pat Jung ti nė se Vals ti jo se. Jos auto rius –
Doug la sas En gel bar tas (g. 1925).
Šian dien tur būt nė ra sri ties, ku rio je ne bū tų nau doja
mas kom piu te ris. Di de lė tech no lo gi jų spar ta
lė mė, jog da bar jį ga li me įsi dė ti į ki še nę ir apdo
ro ti juo mil ži niš ką duo me nų kie kį. Pap ras tas
as me ni nis kom piu te ris per se kun dę ga li at lik ti
5 mi li jar dus ope ra ci jų, o grei čiau sias pa sau lio
kom piu te ris jų at lie ka dau giau nei bi li jar dą.
as me ni nį kom piu te rį, 2011-aisiais šis skaičius
bu vo dau giau nei de šimt kar tų di des nis
– be veik 56 pro cen tai.
LIE TU VO JE 1959 m. įkur ta Vil niaus skai čia vimo
ma ši nų ga myk la. Jo je 1962 m. sup ro jektuo
ta pir mo ji elekt ro ni nė skai čia vi mo ma ši na
„Rū ta“. Tai tran zis to ri nis kom piu te ris, ku rio
pro ce so rius ga lė jo at lik ti 2500 ope ra ci jų per
se kun dę. 1966 m. su kur ta pir mo ji Euro poje
raš to ženk lus at pa žįs tan ti ma ši na „Rū ta
701“. 1968 m. Šiau lių ga myk lo je „Nuk lo nas“
pra dė tos ga min ti mik rosche mos, o 1986-aisiais
– mik ro kom piu te riai.
2000 m. tik 5 proc. Lie tu vos na mų ūkių tu rė jo