Encyclopedia

282
Pap ras tai tai bu vo iš už sie nio at ke lia vę kūno
de zo do ran tai, ku rie į mū sų bui tį at ne šė
dau giau ma lo nių kva pų. Jie pa kei tė iki tol
nau do tas liau diš kas prie mo nes nuo pra kaita
vi mo: ša la vi jų ant pi lą, ąžuo lų, gluos nių
žie vės ekst rak tą ar ba daž niau siai nau do tą
pap ras čiau sią ac to tir pa lą. 1970 m. įk ūrus
ga my bi nį su si vie ni ji mą „Lie tu vos bui ti nė
che mi ja“ aero zo li nių purkš tu vų for ma pradė
ti ga min ti plau kų la kas, oro gai vik liai ir
ki tos bui ty je nau do ja mos prie mo nės.
1928 m.
PE NI CI LI NAS
Jau XIX am žiu je ieš ko ta va di na mų jų „ma giškų
jų kul kų“, ku rios ne pa kenk da mos li goniui
su nai kin tų jo li gą su kė lu sius mik ro bus.
Iki at ran dant an ti bio ti kus mik ro bai bu vo
tie siog nuo di ja mi, pa vyz džiui, ar se no ir gyvsi
dab rio pre pa ra tais. Ži no ma, kar tu su jais
– ir pats li go nis.
1896 m. pran cū zų gy dy to jas Er nes tas Duc hesne’as
pas te bė jo, kad tam tik ras pe lė sis nai ki na
bak te ri jas. Iš tie sų taip bu vo at ras tas pir mas
efek ty vus an ti bio ti kas – pe ni ci li nas, ta čiau tuo
me tu šis at ra di mas ne bu vo tin ka mai įver tin tas ir
įvar dy tas. Tik po dau giau nei tri jų de šimt me čių
– 1928-aisiais – ško tų bio lo gas ir far ma ko lo gas
Ale xan de ris Fle min gas (1881–1955) sup ra to
tik rą jį pe ni ci li no po vei kį ir svar bą me di ci nai.
Fle min go at ra di mas bu vo ga na at si tik ti nis. Grį žęs
po 3 sa vai čių atos to gų moks li nin kas vie ną iš
la bo ra to ri jo je pa lik tų lėkš te lių, ku rio se bu vo
augi na mi sta fi lo ko kai, ra do už terš tą pe lė jūno
(Pe ni cil lium) gen ties pe lė si nių gry be lių
ko lo ni ja. Neįp ras ta bu vo tai, kad ap link pe lė sį
bu vo su si da riu si pla ti zo na, ku rio je neau go jokia
bak te ri ja. A. Fle min gas pa da rė iš va dą, kad
pe lė sis išs ki ria bio lo giš kai ak ty vią me džia gą,
stab dan čią jų augi mą.
Pe lė jū no gar bei ši an ti bak te ri nė me džia ga bu vo
pa va din ta pe ni ci li nu. Tuo me tu jos bu vo de dama
ant žaiz dų, ta čiau dėl nes ta bi lios struk tū ros
pla čiau gy dy ti ne bu vo nau do ja ma.
1929-aisiais Fle min gas apie an ti bak te ri nį pe ni ci lino
po vei kį pas kel bė spau do je, ta čiau straips nis
ne su lau kė dė me sio. Tik pra si dė jęs Ant ra sis
pa sau li nis ka ras pri ver tė pri si min ti jo ty ri mus.
Aust ra lų far ma ko lo gas Ho war das Wal te ris
Flo rey (1898–1968), se nuo se lei di niuo se su sira
dęs A. Fle min go straips nį, 1940 m. su ko le ga