Encyclopedia

88
ver pi mo bū das – li nų pluoš to su ki mas pirš tais.
Taip ver pė dau ge lis pa sau lio tau tų.
V tūks tant me ty je prieš Kris tų žmo nės su gal vo jo
pir mą jį ver pi mo įran kį – verps tę. Tai plo nė jantis
ap va lus pa ga liu kas ir ant jo už mau tas smagra
tis iš mo lio, ak mens ar gin ta ro ar ba išp jau tas
iš to pa ties me džio ga ba lo. Iš pra džių rei kė davo
iš pluoš ti nės me džia gos išt rauk ti pluoš te lį
gi jų, jas su suk ti į ma žą kuo de lį ir jį prit vir tin ti
prie verps tės. Ki ni jo je Va ka rų Ha nų di nas ti jos
lai kais (206 m. prieš Kris tų–25 m. po Kris taus)
ne ži no mas iš ra dė jas verps tę už dė jo ant ašies
su va ro muo ju ra tu, ku ris bu vo su ka mas ran ka.
Taip at si ra do ver pi mo ra te lis.
Į Euro pą ver pi mo ra te liai at ke lia vo tik XIII amžiu
je. Čia jie taip pat bu vo su ka mi ran ka. Spėja
ma, kad praė jus 250 m. vie nas darbš tuo lis
Ang li jo je su konst ra vo ver pi mo ra te lį su ko jos
pa mi na. „Jen ny“ ver pi mo ma ši na dar bi ninkų
ko jas iš lais vi no, bet ma ši ną dar te ko suk ti
ran ko mis. 1769 m. Ric har das Arkw righ tas
(1732–1792) pri tai kė šiai ma ši nai va ro mą ją
jė gą – vė jo ener gi ją, ku ri smar kiai pag rei ti no
dar bą. Dėl to kių „ver pi mo ma lū nų“ med vil nė
be veik 200 me tų bu vo gei džia miau sia pa sau lio
teks ti lės ža lia va. Šis at ra di mas iš es mės ta po
aks ti nu ma ši nas pri tai ky ti ki to se sri ty se, pradė
jo at lais vin ti dar bo jė gą ir su kė lė pra mo nės
per vers mą.
LIE TU VO JE me di nė verps tė bu vo pag rin dinis
ver pi mo įran kis iki XIX a. pra džios, nors
tuo me tu ją jau spar čiai ėmė stum ti ver pi mo
ra te lis. Sun ku nus ta ty ti, ka da jis pa si ro dė
mū sų kraš te. Rytp rū sių lie tu viai, kaip tei gė
Kris ti jo nas Do ne lai tis, ra te liu ver pė XVIII a.