Encyclopedia

147
1725 m.
PER FO KOR TA
Da bar per fo kor tos be veik nie kur ne nau do jamos,
ta čiau jos ypač pla čiai tai ky tos pirmo
sios kar tos kom piu te riuo se. Sky lė tos
kar to ni nės kor te lės įro dė, kad žmo gus ga li
su si kal bė ti su ma ši na. Jo se už ko duo da mas
sa vo va lią jis pa tei kė pa raiš ką dirb ti niam
in te lek tui kur ti.
Per fo kor tų kil mė su si ju si su audi mo stak lė mis.
1725 m. audė jas iš Lio no Ba si le’is Bouc ho nas
pa si ūlė su dė tin gus raš tus aud žian čias stak les
val dy ti nau do jant sky lu tė mis iš muš tą po pie rinę
juos tą. Šių sky lu čių kom bi na ci jos nu ro dė,
ko kius veiks mus tu ri at lik ti stak lės. Pran cū zų
mec ha ni kas Jea nas Bap tis te’as Fal co nas 1728
m. tam tiks lui pa si ūlė pa nau do ti me di nę len te lę
su sky lu tė mis.
To me to ap lin ka ne bu vo pa lan ki iš ra dė jams, todėl
tik 1801 m. (pa gal kai ku riuos šal ti nius,
1804 m.) pran cū zų iš ra dė jas Jo sep has Ma rie
Jacquardas su kū rė nau ją su dė tin gų raš tų audimo
stak lių val dy mo bū dą – spe cia lias kor te les
su iš muš to mis sky lu tė mis jis su jun gė į vien ti są
per fo juos tą. Vė liau vie toj me di nių len te lių pradė
tos nau do ti sto res nio po pie riaus sta čia kampio
for mos kor te lės.
In for ma ti ko je per fo kor tas 1832 m. pir ma sis panau
do jo ru sų dva ri nin kas ir iš ra dė jas Se mio nas
Kor sa ko vas (1787–1853). Jis su kū rė įvai rių infor
ma ci jos paieš kos ir duo me nų kla si fi ka vi mo
mec ha ni nių įren gi nių, ku rių vei ki mas pag rįs tas
per fo kor to mis.
Jų idė ją pa nau do jo (de ja, iki ga lo neį gy ven di no)
ir ang lų ma te ma ti kas Char le sas Bab ba ge’as
(1791–1871), XIX a. pir mo je pu sė je pro jektuo
da mas kom piu te rio pirm ta ke va di na mą
ana li ti nę ma ši ną. Tri jų rū šių per fo kor tas,
skir tas skai čiams, arit me ti nėms ope ra ci joms
ir duo me nims įves ti bei iš ves ti, tu rė jo skai ty ti
ats ki ras skai ty tu vas.
JAV sta tis ti kos val dy bo je dir bęs in ži nie rius
Her man nas Hol le rit has 1882 m. sup ro jek tavo
gy ven to jų su ra šy mo duo me nų ap do ro ji mo
ma ši ną – ta bu lia to rių. Ši ma ši na ap do ro da vo
per fo kor to se su kaup tą in for ma ci ją še šis kar tus
grei čiau, nei tai pa da ry da vo žmo nės. Ta bulia
to rius pa si ro dė esąs la bai efek ty vus, to dėl
1896 m. bu vo įs teig ta ta bu lia to rių ga my bos
bend ro vė „Ta bu la ting Mac hi ne Com pa ny“,
vė liau išau gu si į bend ro vę IBM („In ter na tio nal
Bu si ness Mac hi nes“). 80 stul pe lių ir 12 eilu čių
plo no kar to no per fo kor tas IBM 1928 m. už paten
ta vo kaip duo me nų ir prog ra mos laik me ną.
Po 40 m. vien JAV kas met bu vo nau do ja ma si 260
mln. per fo kor tų – vi du ti niš kai po 1300 kiek vienam
ame ri kie čiui. XX a. trečiajame–šeštajame
de šimt me tyje pir mo sios kar tos kom piu te riai
per fo kor tas nau do jo duo me nims sau go ti ir ap-