You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
310<br />
je įvy ko at ra dus ge ria muo sius hor mo ni nius<br />
pre pa ra tus. Jų pi liu lė su tei kė mo te rims lais vę<br />
pa čioms val dy ti sa vo gy ve ni mą.<br />
Jau anks čiau bu vo pas te bė ta, kad hor mo nas pro ges tero<br />
nas slo pi na ovu lia ci ją, to dėl ban dy ta jį pri tai ky ti<br />
kaip kont ra cep ti ką. Ta čiau tam rei kė jo di de lio jo<br />
kie kio. Ket vir ta ja me de šimt me ty je ame ri kie čių<br />
che mi kas Rus sel sas Mar ke ris (1902–1995) at ra do,<br />
kad Mek si ko je augan čių dios ko rė jų gum buo se,<br />
va di na muo se jam sais, yra daug dios ge ni no, iš kurio<br />
leng vai pa ga mi na mas pro ges te ro nas. Mar ke ris<br />
Mek si ko mies te įk ūrė kom pa ni ją „Syn tex“, vė liau<br />
pra dė ju sią ga min ti ir ki tus hor mo nus: kor ti zo ną<br />
ir tes tos te ro ną. 1951 m. pro ges te ro nas bu vo modi<br />
fi kuo tas ir pa ga min tas no re tis te ro nas. Nau jo ji<br />
me džia ga bu vo nu siųs ta tir ti ke liems moks li ninkams,<br />
tarp jų ir JAV bio lo gui Gre go ry Pin cu sui<br />
(1903–1967). Nors jis grei tai nus ta tė, kad ši<br />
me džia ga slo pi na ovu lia ci ją, ta čiau ne gal vo jo apie<br />
jos pri tai ky mą kont ra cep ci jos tiks lais. Tuo te ko<br />
pa si rū pin ti pa čioms mo te rims.<br />
To ėmė si žy mi JAV fe mi nis tė Mar ga ret San ger<br />
(1879–1966). Ma ty da ma, kaip mo ters gy ve ni mą<br />
ga li su ža lo ti daug nėš tu mų ir gim dy mų, ji sie kė<br />
iš lais vin ti mo te ris nuo šios pa rei gos. Pa čios<br />
Mar ga ret mo ti na per 22 me tus gim dė net 18 kartų<br />
ir ga liau siai mi rė nuo gim dos kak le lio vė žio<br />
ir tu ber ku lio zės su lau ku si vos 50-ies. M. San ger<br />
idė jas ir G. Pin cu so ty ri mus pra dė jo fi nan suoti<br />
tur tin ga fi lant ro pė Kat ha ri ne McCo rmick. Ji<br />
dos niai rė mė kont ra cep ti nių pi liu lių at ra di mą,<br />
nes pa ti bai mi no si su si lauk ti vy ro li gą (ši zof reni<br />
ją) pa vel dė ju sių vai kų.<br />
Pir mo ji to kia pi liu lė pa ga min ta 1960-aisiais ir ku rį<br />
lai ką bu vo ski ria ma tik iš te kė ju sioms mo te rims.<br />
Nors kont ra cep ti nės pi liu lės ta po tik ru iš si gel bė jimu<br />
dau ge liui mo te rų, nau ja sis pre pa ra tas kal tina<br />
mas ne tik de mog ra fi jos ro dik lių pras tė ji mu.<br />
Ma no ma, kad jos ga li kenk ti mo te rų, ypač<br />
rū kan čių, svei ka tai. Jos tirš ti na krau ją, to dėl<br />
pa di dė ja šir dies prie puo lio, in sul to ir trom bų<br />
su si da ry mo ar dia be to ri zi ka. Dėl jų var to ji mo<br />
di dė ja svo ris, ga li py kin ti, skau dė ti gal vą, kartais<br />
pa di dė ja krau jos pū dis.<br />
LIE TU VO JE kont ra cep ti nės tab le tės at si ra do<br />
XX a. aš tun to jo de šimt me čio pra džio je, kai<br />
So vie tų Są jun gai jas pra dė jo tiek ti vie na<br />
Veng ri jos bend ro vė.<br />
1960 m.<br />
LA ZE RIS<br />
„Light Ampfli ca tion by Sti mu la ted Emis sion of<br />
Ra dia tion“ – švie sos stip ri ni mas pri vers ti niu<br />
spin du lia vi mu. Kad tai įma no ma, 1916 m.<br />
iš siaiš ki no vie nas gar siau sių pa sau lio moksli<br />
nin kų vo kie čių fi zi kas Al ber tas Eins tei nas.<br />
Jis priė jo prie iš va dos, kad švie sos pa veik ti<br />
ato mai ir mo le ku lės ga li spin du liuo ti švie są ir<br />
taip ją sus tip rin ti. Šis prin ci pas pa dė jo la zerio<br />
su kū ri mo pag rin dus. Ta čiau iki pir mo jo<br />
la ze rio įžie bi mo dar tu rė jo praei ti be veik<br />
ke tu rias de šimt me tų.<br />
Pir miau sia pri vers ti nis spin du lia vi mas pra dė tas<br />
tai ky ti mik ro ban goms stip rin ti su kū rus ma zerį.<br />
1954 m. šį la ze rio pro to ti pą, ge ne ruo jan tį<br />
1,24 cm mik ro ban gas, su kū rė Jung ti nių Vals ti jų<br />
moks li nin kai Ch. H. Tow ne sas, J. P. Gor do nas ir
Change language