Encyclopedia

305
Kad toks skry dis tech ni niu po ži ūriu įma no mas, dar
1948 m. aps kai čia vo SSRS ra ke tų konst ruk torius
Mic hai las Tic hon ra vo vas. Bet jo pa si ūly mu
bu vo su si do mė ta tik tuo met, kai 1955 m. Jungimu
ni te tą slo pi nan tys vais tai, ku rie tam tik ram
lai kui imu ni nę sis te mą „už mig dy da vo“.
1963 m. Ja me sas Jack so nas sėk min gai trans planta
vo plau čius. De ja, pa cien tas po 18 die nų
mi rė nuo inks tų ne pa kan ka mu mo. Tais pa čiais
me tais Tho mas Starz las ban dė per so din ti ke penis,
ta čiau sėk mė jį, dar di des nė – jo pa cien tą,
ap lan kė tik 1967-aisiais.
Pag rin di nis transp lan to lo gi jos iš šū kis bu vo šir dies
per so di ni mas, mat šir dis po žmo gaus mir ties
be ga lo grei tai pra de da nyk ti. 1964 m. šir dies
per so di ni mo ope ra ci ją ban dė at lik ti Ja me sas
Har dy. Ne pa vy kus pri tai ky ti do no ro šir dies
bu vo per so din ta šim pan zės šir dis, ku ri la bai
grei tai bu vo at mes ta.
Pir mą ją sėk min gą šir dies per so di ni mo ope ra ci ją
1967 m. gruo džio 3-iąją Pie tų Af ri kos Res publi
ko je, Keip tau ne, at li ko Chris tiaa nas Bar nardas
(1922–2001). Nors pa cien tas net ru kus mi rė
nuo pneu mo ni jos, sve ti ma šir dis jo krū ti nė je
pla kė 18 die nų. Tai tei kė daug vil čių.
Po 1968 m. Den to no Coo ley at lik tos pir mo sios
šir dies ir plau čių per so di ni mo ope ra ci jos pacien
tas gy ve no neil gai, bet 1981 m. Bru ce’as
Reit zas at li ko pir mą sėk min gą bend rą šių dviejų
or ga nų transp lan ta ci ją.
Il gė jant transp lan to lo gi jos lai mė ji mų są ra šui
il gė ja ir su tuo su si ju sių mo ra li nių ir eti nių
prob le mų są ra šas. Pa vyz džiui, kaip su da ry ti
ope ra ci jos lau kian čių pa cien tų eilę? Vi sa da liks
ak tua li or ga nų do no rų prob le ma...
Su dė tin gas transp lan to lo gi jo je ir mir ties apib rėži
mas. Ka da žmo gus lai ko mas mi ru siu, ka da
ga li ma at jung ti jo gy vy bę pa lai kan čius prietai
sus? Gąs di na pre ky bos or ga nais ti ki my bė.
Daug ga li my bių ga lė tų pa si ūly ti gy vū nų or ganų
per so di ni mas žmo gui – kse not ransp lan ta cija,
bet iš ky la ne tik gy vū no ir žmo gaus or ga nų
su de ri na mu mo, bet ir gy vū nų tei sių klau si mas.
Vis dar iki ga lo neišsp ręs ta or ga nų at me ti mo
prob le ma – imu ni te tą slo pi nan tys vais tai leidžia
ap gau ti or ga niz mą, ta čiau „už mig dy ta“
imu ni nė sis te ma ne be ko vo ja su in fek ci jo mis.
LIE TU VO JE transp lan to lo gi jos pra di ninku
lai ko mas Vla das Kuz ma (1892–1942),
ku ris 1927 m. pra dė jo inks tų ir ki tų or ga nų
per so di ni mo eks pe ri men tus. 1987 m., va dovau
jant Al gi man tui Mar cin ke vi čiui, Lie tuvo
je pir mą kar tą per so din ta šir dis. 2002 m.
Kau no kli ni ko se Juo zo Pun dziaus, o 2005
m. Vil niaus San ta riš kių kli ni ko se Kęs tu čio
Stru po va do vau ja mi chi rur gai at li ko pirmą
sias sėk min gas ke pe nų transp lan ta ci jas.
2007 m. va do vau jant Ri man tui Be ne čiui
per so din ti plau čiai.
Šiuo me tu Lie tu vo je at lie ka mos inks tų, ra ge nų,
kau lų čiul pų, šir dies, ke pe nų transp lan ta vimo
ope ra ci jos. Įs teig tas Žmo gaus audi nių,
ląs te lių ir or ga nų do no rų bei re ci pien tų regist
ras. Transp lan ta ci jos kas met lau kia apie
500 žmo nių (apie 250 – inks tų, apie 200 – rage
nų ir maž daug 20–30 – šir dies ir ke pe nų).
1957 m.
DIRB TI NIS
PA LY DO VAS
1957 m. spa lio 4-ąją iš vi sų pa sau lio ra di jo
im tu vų nus kam bė jo sen sa cin ga ži nia: Že mę
apsk rie jo pir ma sis žmo gaus pa leis tas ob jektas.
So vie tų Są jun gos pa ly do vo „Sput nik 1“
sig na lai pas kel bė nau jo am žiaus pra džią.