Encyclopedia

292
1941 m.
KOM PIU TE RIS
XVIII a. vi du ry je Ang li jo je žo dis „com pu ter“
reiš kė pro fe si ją – taip va din ti skai čia vi mo
spe cia lis tai, ku rie, sus kirs ty ti į ko man das,
spren dė komp lek si nius ma te ma ti kos už da vinius.
Pa si da li nę už duo tį į smul kes nes ope raci
jas, skai čiuo da vo ats ki rai, o pas kui vis ką
api bend rin da vo. Taip dir ba ir kom piu te ris
– kiek vie nas jo spren džia mas už da vi nys yra
sus kirs ty tas į ele men ta rius žings ne lius. Bet
joks žmo gus ne ga li pa si gir ti to kia at min ti mi
ir už duo ties at li ki mo spar ta. Be to, skai čiuoda
mas kom piu te ris ne da ro klai dų.
K. Zu se vė liau su kū rė ma ši nas Z2 ir Z3. Duo menims
pa teik ti ma ši no je Z2 pir mą kar tą pa nau dota
per fo juos ta, o Z3 (1941 m.) jau pa si žy mė jo
vi so mis šiuo lai ki niam kom piu te riui bū din go mis
sa vy bė mis. Jis nau do tas skai čia vi mams, su si jusiems
su lėk tu vų ir ra ke tų pro jek ta vi mu, at lik ti.
Vi so se kom piu te rių pio nie riaus ma ši no se bu vo
nau do ja ma dve je tai nė skai čia vi mo sis te ma ir visos
šios ma ši nos per Ant rą jį pa sau li nį ka rą bu vo
su nai kin tos na cių. Bu vo su nio ko ta ir K. Zu se
įkur ta pir mo ji kom piu te rių bend ro vė. Jam pa vyko
iš sau go ti tik dar ne baig tą kom piu te rį Z4, ku rį
slap ta iš ve žė iš Ber ly no.
Kol Vo kie ti jo je K. Zu se to bu li no sa vo ma ši ną,
ko le gos Jung ti nė se Vals ti jo se kū rė sa vus kompiu
te rius. 1939–1942 m. ame ri kie čių fi zi kas
ir iš ra dė jas Joh nas Vin cen tas Ata na sof fas
(1903–1995) kar tu su asis ten tu Clif for du Ber ry
(1918–1963) su kū rė pir mą jį elekt ro ni nį skaitme
ni nį kom piu te rį.
Pir mie ji kom piu te riai bu vo la bai di de li, svė rė net
30 to nų, to dėl jiems rei kė jo di de lių pa tal pų.
1968 m. Jung ti nė se Vals ti jo se che mi kas ir fi zi kas
Gor go nas Moo re’as (g. 1929), fi zi kas Ro ber tas
Noy ce’as (1927–1990) ir Art hu ras Roc kas (g.
1926) įk ūrė įmo nę „In tel“, ku ri 1971 m. su kū rė
pir mą jį mik rop ro ce so rių. Grei tai mik rop ro ce soriai
pra dė ti nau do ti as me ni niuo se kom piu te riuose,
ku rie ga mi na mi nuo aš tun to jo de šimt me čio.
Pir mą jį ko mer ci nį as me ni nį kom piu te rį „Al tair
8800“ 1975 m. pa ga mi no Jung ti nių Vals ti jų
įmo nė „Mic ro Inst ru men ta tion and Te le met ry
Sys tems“, ku rią 1969 m. įk ūrė Hen ry Ed war das
1822 m. ang lų iš ra dė jas Char le sas Bab ba ge’as
(1791–1871) su kū rė mec ha ni nį skai čiuo tu vą,
va di na mą skir tu mi ne ma ši na, o vė liau su kū rė
ana li ti nę ma ši ną, ku ri yra šiuo lai ki nių kompiu
te rių pro to ti pas. Iš ra dė jas to bu li no ją iki
mir ties, bet vei kian čios ma ši nos ne pa ma tė,
nes jo lai kų mec ha ni kai pro jek to ne su ge bė jo
rea li zuo ti.
Pa gal Ch. Bab ba ge’o brė ži nius su konst ruo ta
skir tu mų ma ši na da bar eks po nuo ja ma Moks lo
mu zie ju je Lon do ne.
Šių die nų kom piu te rių pro to ti pai pra dė ti konst ruoti
prieš Ant rą jį pa sau li nį ka rą. 1936–1938 m.
vo kie čių in ži nie rius Kon ra das Zu se (1910–1995)
su kū rė prog ra muo ja mą mec ha ni nį skai čiuo tu vą
Z1. Moks li nin kas jį kū rė tė vų na muo se sa vo ir
ar ti mų jų lė šo mis, įren gi nys bu vo eks pe ri men ti nis
ir ne nau do tas prak ti niais tiks lais. Jį to bu lin da mas