Encyclopedia

193
Po po ros me tų, 1842-aisiais, ang lų che mi kas
Joh nas Ben ne tas La we sas (1814–1900) užpa
ten ta vo pir mą sias pa ga min tas mi ne ra li nes
trą šas – su per fos fa tą. Jas ga mi no kau lų mil tus
veik da mas sie ros rūgš ti mi. Tais pa čiais me tais
J. B. La we sas įk ūrė pir mą jį trą šų fab ri ką, o po
me tų – pir mą ją pa sau ly je že mės ūkio ban dy mų
sto tį, ku rio je pra dė tas tir ti trą šų po vei kis der liui.
Tai gi XIX a. že mės ūky je pra dė tos nau do ti mi ne rali
nės trą šos. Kaip azo to šal ti nis nau do tas nat rio
nit ra tas – Či lės sa liet ra. Grei tai šių trą šų at sar gos
ėmė sek ti. Prob le mą išsp ren dė vo kie čių che mi kas
Frit zas Ha be ris (1868–1934). 1908 m. jis at ra do
amo nia ko sin te zės iš at mos fe ro je esan čio azo to
ir van de ni lio bū dą. Iš mo kus sin te tin ti amo niaką
pra dė tos ga min ti azo to trą šos. Už šį dar bą F.
Ha be riui 1918 m. bu vo įteik ta No be lio pre mi ja,
ta čiau jis taip ir neat sik ra tė neš lo vės dėl che mi nio
gink lo kū ri mo Pir mo jo pa sau li nio ka ro me tais.
LIE TU VO JE pir mo ji lau ko ban dy mų sto tis
vei kė Bai so ga lo je 1909–1914 me tais. Maždaug
ta da pra dė ti ir dir vos trę ši mo bandy
mai. Iki XIX a. vi du rio lie tu viai lau kus
trę šė pe le nais, mėš lu, dur pė mis ir tik vė liau
– kau la mil čiais, kal kė mis, su per fos fa tu.
Pir mo ji su per fos ta to ga myk la pas ta ty ta
1868 m. Kau ne ir vei kė iki Pir mo jo pa sauli
nio ka ro. XX a. lau kus im ta tręš ti ir azo to
bei ka lio trą šo mis. Šiuo me tu fos fo ro trą šas
ga mi na „Li fo sa“ (ga myk la įkur ta 1963 m.),
azo to – „Ac he ma“ (1962 m.), o komp lek sines
trą šas – „Ar vi fer tis“ (2007 m.). Di džio ji
da lis pro duk ci jos eks por tuo ja ma.
Trą šos ne tik ge ri na der lių, di de lis jų kie kis
su ke lia eko lo gi nių prob le mų: ter šia mas
dir vo že mis, ma žė ja bio lo gi nė įvai ro vė, že lia
eže rai. Jei nau do ja ma per daug trą šų, jos,
pa vyz džiui, nit ra tai, kau pia si auga luo se. Tokių
auga lų mais tui var to ti ne ga li ma.
1843 m.
PI LIU LĖ IR TAB LE TĖ
Se niau sias pi liu lės re cep tas, ko ge ro, yra šis:
smul kiai sut rin tas ma lac hi tas (pri min sime:
tai – pusb ran gis ak muo) įter pia mas į
duo nos pap lo tė lį. Su for muo tas ru tu liu kas
už ge ria mas sal džiu alu mi. To kia 3550 me tų
se nu mo re cep tū ra ras ta Egip te. Šia pi liu le
gy dy ti pil vo ne ga la vi mai.
1843 m. ang lų dai li nin kas ir iš ra dė jas Wil lia mas
Broc ke do nas (1787–1854) pa to bu li no tūkstant
me čius var to tą pi liu lę. Jis iš ra do tab le čių
ga my bos ma ši ną: per vamz de lį pi la mas mil te lių
pa vi da lo veik lią sias me džia gas ji sus lėg da vo.
Ma no ma, kad dai li nin kas šį pre są su gal vo jo
no rė da mas pa ga min ti ge res nės ko ky bės, ne to kį
tra pų gra fi tą pieš tu kams. Bet iš ra di mo es mę iš
kar to perp ra to vais tų ga min to jai ir W. Broc kedo
nui bu vo su teik tas „tab le čių, pas ti lių ir gra fi to
for ma vi mo pre su“ pa ten tas. Il gai niui to kie pre-
Vais ti nių žir ne lių ga my bos re cep tų ap tik ta ba bi lonie
čių, asi rų ci vi li za ci jo se, se no vės Grai ki jo je
ir Ro mo je. „Pi liu lių yra gau su ir jos ruo šia mos
įvai riems tiks lams“, – I a. pra džio je ar jo išva
ka rė se ra šė Ro mos moks li nin kas Cel sas. Jis
mi nė jo pi liu lę ke pe nims gy dy ti su prie dais –
šaf ra nu, mi ra, va le ri jo nu, so da ir me du mi.
Svar biau sios pi liu lės sa vy bės – ji ma ža, tvir ta ir
leng vai pra ry ja ma. Ją su da ro bio lo giš kai veik li
me džia ga (vais tai) ir ri ša mo sios me džia gos,
vais ti nes me džia gas su lip dan čios į žir nio formos
ru tu liu ką ir neut ra li zuo jan čios kar tais itin
ne gar dų vais tų sko nį. Pi liu lės bu vo ga mi na mos
vais ti nė se ir kruopš tus jų for ma vi mas, vi sas medžia
gas tiks liai sei kė jant, užt ruk da vo ga na il gai.