Encyclopedia

178
ir Euro po je im ta mū ry ti kros nies ti po vi ryk les
– pap ras tai neaukš tas, pail gas, deng tas ke taus
plokš te su vie na ar ke lio mis ap va lio mis sky lėmis
puo dams įleis ti.
1742 m. ame ri kie tis Ben ja mi nas Frank li nas iš rado
mal ko mis kū re na mą ke taus kros ne lę, bet ji
bu vo skir ta pa tal poms šil dy ti, ne mais tui gamin
ti. Lū žis įvy ko, kai 1826 m. ang las Ja me sas
Shar pas už pa ten ta vo du ji nę vi ryk lę, o 1836 m.
ati da rė du ji nių vi ryk lių fab ri ką. Ši tech ni kos
nau jo vė bu vo de monst ruo ja ma 1851 m. pa sauli
nė je pa ro do je Lon do ne, bet pla čiau pap li to
tik de vin to jo de šimt me čio pra džio je, ple čian tis
du jo tie kių tink lui.
1883 m. rugp jū čio 29-ąją vie na me Ota vos viešbu
čių Tho mas Aher nas pir mą kar tą pub li kai
pris ta tė elekt ri nę vi ryk lę. Šis iš ra di mas ke lią
sky nė si pa ma žu – vi ryk lė kai to lė tai, be to,
dau ge ly je na mų tuo me tu dar ne bu vo elekt ros.
Tik XX a. ket vir ta ja me de šimt me ty je elektri
nės vi ryk lės ėmė pa ma žu keis ti du ji nes. Iš
pra džių viryklės bu vo ga mi na mos su ke taus
kait vie tė mis. Šios kait vie tės lė tai ne tik kaista,
bet ir at vės ta. Be to, įkais ta vi sas vi ryk lės
pa vir šius. Aš tun to jo de šimt me čio pra džio je
at si ra do vi ryk lių su stik lo ke ra mi kos kait len te.
Stik lo ke ra mi ka yra ga mi na ma iš ne du žaus ir
karš čiui ats pa raus stik lo, ku ris kais ta tik to se
vie to se, kur yra įreng ti kai ti ni mo ele men tai.
Vi sas ki tas pa vir šius lie ka šal tas.
LIE TU VO JE nuo XIX a. vi du rio mais tui ga minti
nau do tos mū ri nės kros nys – va di na mo sios
ply tos. Du ji nės vi ryk lės pap li to XX a. šeš tojo
de šimt me čio pra džio je nu tie sus pir mą jį
du jo tie kį, kai du jos ga lė jo pa siek ti dau ge lį
mies to būs tų. Kai muo se du ji nėms vi ryk lėms
nau do ja mi du jų ba lio nai. Nuo aš tun to jo
de šimt me čio pa bai gos Lie tu vo je nau do tos