Viena Diena 2032-ųjų Kaune | Mokytojai - kūrybingumo ambasadoriai

Neasmenuojamosios veiksmažodžio
formos Kauno ateityje
Kuriant Kauno ateities viziją, pamokoje apie dalyvių, padalyvių, pusdalyvių
darybą ir vartojimą, panaudojau „Kūrybingumo ambasadorių“ programoje
išmoktą apribojimų techniką. Užduotis mokiniams – tekste pavartoti kuo
daugiau neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų. Kūrybingieji rezultatai:
Atsikėlęs 2032 m. liepos 23 dienos rytą, pro langą matau šimtus skraidančių
dronų. Nėra nė vieno paukštelio, vabzdžio, tik galybė dūzgiančių, ratus
sukančių metalinių grožybių, įvairiausių spalvų ir formų. Pakerėtas jų rytinio
šokio, pamirštu papusryčiauti. Mano išmani apyrankė man primenanti, kad aš
jau vėluoju. Griebiu elektrinį motorolerį ir visu greičiu lekiu prie Soboro. Čia esu
susitaręs susitikti su draugais. Aikštelėje priešais Soborą pridėliota sėdmaišių,
išmaniųjų staliukų. Stalviršyje įmontuotas išmanusis meniu. Išsirinkę
maistą ir gėrimus, paspaudžiame varnelę „pateikti“. Po kiek laiko dronas pristato
mūsų užsakytą maistą.
Įprasta diena 2032-aisiais metais. Pasaulis stipriai pažengęs į priekį.
Einant Kauno gatvėmis, tiesą sakant, jo net neatpažįstu. Aplink vien tik technologijos,
ore plūduriuojančios transporto priemonės. Pastatai modernūs ir
švytintys įvairiomis spalvomis. Esu skaitęs daug straipsnių, kuriuose rašoma,
kad technologijos paveikusios žmones. Šiuolaikiniai gyventojai nebe tokie
kaip anksčiau, jie skiriantys daugiau dėmesio naujiems išradimams, kurie pagerinsią
jų gyvenimą. Sklindantys gandai, kad kuriami robotai, gebantys mąstyti
savarankiškai. Mokslininkai sukūrę naujas gyvūnų rūšis: genetiškai
sukryžminę du skirtingus organizmus. Aš, skrendantis ant savo riedlentės
Kauno gatvėmis, mąstąs, kad pasaulis keičiasi greitai ir nesuvokiamai.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Justina Ambrazaitienė ir 7a klasė
Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla