Viena Diena 2032-ųjų Kaune | Mokytojai - kūrybingumo ambasadoriai

KULTŪROS

SOSTINĖS

PAMOKOS

LEIDINYS

VIENA DIENA

2032-ųjų KAUNE

Įžanginis žodis

Šis leidinys – tai naujausias „Kūrybingumo mokyklos“ ir „Kaunas –

Europos kultūros sostinė 2022“ komandos bendradarbiavimo rezultatas,

kuris siekė įgalinti platų Kauno miesto ir rajono mokytojų ratą.

Šių dviejų organizacijų partnerystė sukūrė ištobulintą „Kūrybingumo

ambasadorių“ programą, kurioje susipynė poreikis skatinti pokytį

švietimo bei kultūros sektoriuose ir siekis įkvėpti moksleivius bei kitus

bendruomenės narius įsitraukti į miesto plėtros ir kaitos procesus.

Mokymuose dalyvavę mokytojai buvo supažindinti su įvairiomis kūrybingumą

skatinančiomis ir vaizduotę praplečiančiomis technikomis,

kurios buvo pritaikytos, siekiant sukurti naują – šiuolaikiško ir kultūra

pulsuojančio – Kauno miesto 2032 m. viziją.

Leidinyje atrasite patarimų, metodų bei pamokų idėjų, kuriais galėsite

naudotis ir pritaikyti savo darbe bei moksleivių ugdyme. Kviečiame

susipažinti su mokytojų ir jų mokinių svajonėmis apie ateities Kauną.

Leidinyje atrasite patarimų, metodų bei pamokų idėjų, kuriais galėsite

naudotis bei pritaikyti savo darbe bei moksleivių ugdyme. Kviečiame

susipažinti su mokytojų ir jų mokinių svajonėmis apie ateities, 2032

metais besikeisiantį Kauną.

2032–ųjų grandiozinis

svajonių koncertas

Į šį koncertą sukviečiamos garsiausios ir žymiausios grupės bei atlikėjai.

Bilietus žmonės gali įsigyti internetu arba gauti pakvietimą už naudingus

darbus visuomenei. Koncertui pasirenkamas Kaunas, kadangi miestas

įsikūręs strategiškai tinkamoje vietovėje. Puikus susisiekimas automobiliu,

lėktuvu, traukiniu, laivu iš bet kurios Lietuvos ar Europos vietos.

Į koncertą žmonės patenka tik nuskenuoti skenerių, kurie pateikia visą

informaciją akimirksniu: bilieto galiojimą, negalimų priemonių turėjimą, persirgtas

ligas, įgytus skiepus ir kt.

Žmones į jų vietas palydi robotai. Kiekvienas pirkdamas bilietą gali pasirinkti

vietą, kurioje stebės koncertą: masažinės kėdės, šokių aikštelės. Laukdami

koncerto pradžios, patys gali užsisakyti norimą muziką. Prasidėjus koncertui,

visas dėmesys skiriamas žiūrovui. Dainininkų ir šokėjų scena – skraidantys

burbulai, kurie suteikia vienodas teises visiems žiūrovams. Visi lygiateisiškai

gali stebėti ir klausytis koncerto. Renginio pabaigą vainikuos įspūdingi 3D

fejerverkai, kurie neskleidžia kenksmingų medžiagų į orą.

Šį koncertą savo svajonėse rengė Domeikavos gimnazijos 4c kl. mokiniai.

Pradinių klasių mokytoja Inga Saldukienė ir 4c klasė

Kauno r. Domeikavos gimnazija

Viena diena 2032 m. Kaune

(Paslaptingą ateities uždangą

praskleidus)

2032 m. Kaunas, koks jis? Kaip atrodo miesto gatvės, žmonės, pastatai,

koks kiekvienas iš mūsų esame to laikotarpio Kaune? Ateities svajonė, viena

diena mieste, po daugiau nei dešimties metų, misija įmanoma, o gal tai tik

vizija, kuri niekada neišsipildys, nes ateities spėjimas bei jos kūrimas yra

iššūkis, kuriame gali greitai ir nesunkiai pasiklysti. Nežinomybė, kokia bus ateitis,

tampa tuo apribojimu, kuris suteikia galimybę pasvajoti, paspėlioti, patyrinėti,

o gal pavyks?

Tvirtai tikiu, jog net ir po dešimties metų, kada žmonės kalbės apie Kauną,

viena iš sąvokų, kurios pagalba bus galima apibūdinti šį miestą, bus „Laikinoji

sostinė“. Šio įvaizdžio, kurį Kaunui suteikė Lietuvos valstybės ir visuomenės

raidos procesas, bus neįmanoma užmiršti ir ateityje, todėl ateities kauniečiams

ir miesto svečiams, turėtų būti įdomu nusikelti į 1918–1940 m. Kauną

bei įkvėpti laisve ir modernia kultūra pulsuojančio miesto oro, pasižvalgyti po

vietas bei susipažinti su istorinėmis asmenybėmis, kurių rankose ir galvose

buvo Lietuvos ateitis, o kartais ir sprendimai, kurie darė didelę įtaką visos

Europos istorijai. Šios kelionės metu būtų galima paieškoti atsakymo į probleminį

klausimą: „Kodėl praeities sprendimai, daro įtaką mūsų ateičiai?“.

Ekskursija po Tarpukario Lietuvos Kauną turėtų prasidėti anksti ryte,

virtualioje kapsulėje, o kiekvienas kelionės dalyvis, galėtų pasirinkti savo

maršrutą bei virtualų kelionės palydovą arba palydovę. Žinoma, ekskursijos

palydovu turėtų būti istorinė asmenybė, kuri kažkada pati dalyvavo įvykiuose,

apie kuriuos nori sužinoti šios virtualios kelionės dalyvis. Laisvė rinktis, spontaniškumas,

bendravimas ir bendradarbiavimas, tai turėtų būti stipriausi šios

kelionės privalumai.

Istorijos mokytojas Aivaras Kunigonis ir 5c/5d klasės

Kauno Simono Daukanto progimnazija

Miesto architektūra, istorinės paslaptys, praeityje gyvenusių žmonių

emocijos būtų papildomi prieskoniai, kurie suteiktų daugiau emocinio pasitenkinimo

šios kelionės dalyviui. Keturios kryptys: politika, kultūra, sportas, kasdienybė,

tai virtualios kapsulės skriejimo maršrutas, kuris gali tęstis visą dieną, o vakarop

kelionės dalyvio lauktų tikrai ne vakarienė tamsoje, o vakarienė tarpukario

Kauno restorane, nes naktinis laikinosios tarpukario sostinės gyvenimas buvo

dar viena sritis, kurioje galima surasti įdomių elementų.

Ši kelionė turėtų patraukti tuos žmones, kuriems įdomu, ką jautė Nepriklausomybės

kovų dalyvis, Steigiamojo Seimo delegatas arba Gruodžio perversmo

liudininkas, ką jautė laisvas ir patriotiškai išauklėtas kaunietis, matydamas, kaip

leidžiasi tarpukario Lietuvos nepriklausomybės uždanga. Vertinti praeitį yra

lengva, bet ar lengva atsakyti į klausimą, o koks galėjo būti mano vaidmuo tada,

kada jauni buvo mano seneliai?

Istorijos mokytojas Aivaras Kunigonis ir 5c/5d klasės


Mano diena mieste

Išeinu į lauką ir sutinku robotą. Einu miesto link ir matau danguje

taksi automobilius, taip pat mašinas, skrendančias virš žemės. Einu toliau ir

matau šviesų instaliaciją, kuri naudoja tik saulės energiją. Vakare ši instaliacija

atrodys įspūdingai. Prieinu palapinę, kurioje yra stalas. Prie stalo sėdi robotas

ir braižo schemą restorano, kuris bus pakabintas ant lyno danguje.

Prieinu mažą sporto aikštelę, užeinu, pamėtau ir paspardau kamuolį. Yra

galimybė ristis imtynių, bet neturiu porininko, todėl keliauju toliau.

Vaikštau senamiesčio gatvelėmis ir ieškau netikėtumų. Viename akligatvyje

pamatau įmontuotą televizorių. Jis rodo trumpą istorinį filmą apie Kauno įvykius

2021 m. Transliacija baigiasi ir vėl viskas iš pradžių.

Pažiūrėjęs filmą, einu toliau. Matau, kaip žmonės piešia ramiose gamtos

salelėse. Jiems padeda įžymus miesto dailininkas. Nesustoju.

Noriu aplankyti biblioteką gamtoje, ji netoli Ąžuolyno. Įrengta skaitykla

tarp senų ąžuolų. Pasiimu knygą ir prisėdu po medžiu. Čia daug sūpynių.

Kai grįžtu namo, matau gatvėje tą pačią šviesų instaliaciją. Labai gražu!

Mašinų mažiau. Pro namų langus virtuvėse matosi robotai.

Kaune jau yra kosmoso centras, Nemune plaukioja elektriniai autonominiai

laivai, yra požeminė elektrinių traukinių stotis.

Bet aš einu teleportatoriaus link, kurį išskleidžiu savo išmaniąja apyranke.

Įeinu į teleportatorių ir iškart atsiduriu namie. Pasisveikinu su robotu, nusiprausiu

ir atsigulu. Robotas mane apkamšo. Prieš užmigdamas įjungiu

sapnų mašiną. Iš daugybės sapnų išsirenku tą, kurį noriu šiąnakt susapnuoti.

Belieka tik užmerkti akis ir pasinerti į nuotykį. Išsyk užmiegu.

Pradinių klasių mokytoja Dalia Baranauskienė ir 1a/1c klasės

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla

Kauno ateities scenarijaus

kūrimo idėja:

Remiantis pamatine vertybe – kultūra, integruoti išmaniąsias technologijas,

kurios 2032-aisiais bus pažengusios į priekį dar labiau. Per ekonomikos ir verslumo

pamokas mokiniai pasirinko plėtoti dvi idėjos kryptis: prekybos-mugių ir sąmoningo

vartotojo. Išsikelta pagrindinė įvairių miesto renginių problema – šiukšlinimas.

Vizija:

• Kad prekyba būtų įdomesnė, mokiniai pasiūlė į ją įtraukti daugiau žaidybinių

elementų, kurie per daug neapsunkintų šventės lankytojų, tačiau pagyvintų

šventę. Šventėje galėtų cirkuliuoti specifinė šventinė valiuta, kuri turėtų savo pavadinimą

– jį išgirdus, iš karto būtų galima identifikuoti renginį. Taip pat įvairiose

renginio vietose būtų daug mažų valiutos keityklų.

• Prekiauti renginyje galėtų ne tik gerai žinomi vardai, bet ir šeimos, sukūrusios

produktą savo rankomis konkrečiai šiam renginiui, pavyzdžiui, panaudojusios

antrines žaliavas. Tai paliestų žiedinės ekonomikos principą.

• Gvildendami sąmoningo vartotojo klausimą, mokiniai leido sau pasvajoti apie

išmaniąsias technologijas ir susikoncentravo ties išmaniosios programėlės

kūrimu. Programėlė leistų šventės metu nusipirktą maistą tam tikroje taroje (vienkartinėje

lėkštėje ar puodelyje, dėžutėje ar pakuotėje) nuskenuoti – tai būtų

privaloma kiekvienam pirkėjui prekybos vietoje.

Ekonomikos mokytoja Žana Jermakovaitė ir 5 klasė


Tokiu būdu būtų apskaitytos į apyvartą patekusios pakuotės šventės metu, kurios,

išmestos ar netyčia numestos ant žemės ne vietoje, programėlės pagalba signalizuotų

ir praneštų žmogui apie padarytą pažeidimą. Išmetamos pakuotės į specialias

šiukšlines būtų nuskenuojamos dar kartą ir išbraukiamos iš naudojamų šventėje

pakuočių sąrašo. Mokinių manymu, ši programėlė leistų sumažinti švenčių metu,

o ypač mugių, kur yra prekiaujama maistu, įsisenėjusią šiukšlinimo problemą ir taip

būtų ugdomi sąmoningi piliečiai.

• Žvilgsnis atgal į kultūrą – skaitmeninis žaidybinis įvairių Lietuvos regionų

tautinių kostiumų muziejus (skaitmeniniai stendai) mieste „surask Lietuvos

regionus“.

• Šokiai – mažesnių kolektyvų pasirodymai, įtraukiantys į šokius praeivius kuo

įvairesnėse miesto vietose (žaliose vejose ar automobilių stovėjimo aikštelėse).

Nuotraukomis būtų dalinamasi socialiniuose tinkluose, galiausiai iš jų sudedant

mozaiką.

• Šiuolaikiniai vaikai remiasi darnaus vystymosi idėjomis ir mąsto daug plačiau

nei vartotojų kartos atstovai, todėl atsisako fejerverkų dėl paukščių ir gyvūnų

gerovės. Tačiau renkasi lazerių šou, kuris vainikuotų 2032-ųjų šventę.

Ekonomikos mokytoja Žana Jermakovaitė ir 5 klasė


Modernusis ateities Kaunas

Kaunas 2032 metais labai pasikeitęs. Miestas gyvas, jame daug veiklos

miesto žmonėms ir turistams. O svarbiausia – Kaunas modernus, bet ir labai

paprastas, nesudėtingas, jame patogu viską rasti, viskas ranka pasiekiama

ir aprėpiama. Taigi, kas čia pasikeitę:

• Gatvėmis važinėja tik elektra varomi autobusai, kuriuos valdo ne

žmogus, o robotai, viduje įrengtuose ekranuose galima stebėti ekranizuotus

spektaklius. Miestas tapo labai išmanus: stotelėse švieslentės dabar ne tik

rodo atvykstantį transportą, bet ir suteikia progą įdomiai praleisti laiką. Čia

rasite aparatus, kuriuose galima spręsti kryžiažodžius, viktorinas apie

miestą Kauną ir jo objektus. Kaunas labai palankus turistams, nes prie kiekvieno

kiek įžymesnio objekto yra išmanioji lenta, pasakojanti apie konkrečią

vietą, įžymius žmones, įvykius.

• Laisvės alėja pagražėjusi, nelikę neprižiūrėtų pastatų. Čia gausu naujų

muziejų, stendų, statinių, susijusių su mūsų istorine lietuvių kalba, o medžių

formos primena gyvūnus, daiktus, objektus.

• Veikia Jurgos Ivanauskaitės muziejus, kuriame skaitymo erdvės įrengtos

pagal rašytojos knygas, čia galima skaityti visus jos raštus. Priešais

esančiame pastate vyksta paskaita apie Paulių Širvį. Klausytojams eiles

skaito pats rašytojas (4D konstruojamas vaizdas projektoriais labai

tikroviškas). Laisvės alėjoje vyksta plakatų paroda apie lietuvių kalbos mylėtojus

ir puoselėtojus.

• Kaune smagu aplankyti ir išvysti iliuzijų parką, kuriame savo minčių

pagalba galima susikurti norimą svajonių šalį, išvysti neregėtus gamtos

kūrinius, susitikti su praeities rašytojais, garsiais Kauno žmonėmis, susitikti

su pamėgtomis įžymybėmis.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Inga Šunauskienė

ir mokiniai

Kauno r. Kulautuvos pagrindinė mokykla

• Nuo Kauno Nemunu galima plaukti povandeniniais keliais, išvysti

Nemune gyvenančias retas žuvų rūšis, augmeniją.

• Miesto centre veikia „Literatūros kavinė“, yra daug knygų stotelių, iš

kurių bet kada galima pasiimti gerą knygą. Viena tokia kavinė ypač populiari,

nes joje galima atsiskaityti ne pinigais, o žiniomis. Ji itin traukia vaikus ir turistus.

• Miesto širdyje įsikūręs jaukus knygynas, kuriame savo rašytas knygas

gali atnešti ir palikti vaikai. Knygyną įkūrė vaikas, todėl jis tapo labai populiarus

ir žinomas visame pasaulyje. Įėjus pro duris, lankytoją pasitinka išmanusis

įrenginys, kuriame – esamų knygų sąrašas bei skaitinių topai, sudaryti

pagal vaikų skirtus taškus. Kad būtų lengva surasti pasirinktą knygą, šis

įrenginys yra susietas su knygų lentynomis: ekrane pasirinkus leidinį,

lentynoje jis apšviečiamas.

Pastatas knygos formos, jį puošia vitražiniai stiklai, ant stogo – jauki terasa,

skirta ne tik skaitymui, bet ir rašymui. Viduje, vietoje laiptų, – čiuožyklos,

viršuje kabo tinklai, į kuriuos galima patogiai įkristi. Viena didelė siena

yra skirta piešti skaitytų knygų iliustracijas arba rašyti autoriams palinkėjimus.

Erdvės knygyne aiškiai atskirtos: vienoje knygos su laiminga pabaiga,

linksmos ir nuotaikingos, kitoje – rimtos, pamokančios, verčiančios pamąstyti,

jų pabaigos įvairios. Čia gausu komiksų, nestinga hamakų, ledų, saldainių

ir karšto šokolado aparatų.

Skaitymui įkurtos jaukios zonos: paplūdimio erdvėje karaliauja gultai,

smėlis po kojomis, rami ir tyli muzika, sodo erdvėje – augalai, vaismedžiai,

hamakai ir t.t. Nestinga įgarsintų knygų, jei norima ne skaityti, o paklausyti

užsimerkus ir gulint.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Inga Šunauskienė

ir mokiniai

Kauno r. Kulautuvos pagrindinė mokykla

Vienos nepamirštamos, laimingos

dienos Kaune 2032-aisiais scenarijus

pirmokams

• Pasisveikinimo ryto ratas ir mankšta priešais Kauno pilį.

• Laimės pusryčiai apžvalgos kapsulėje Nemuno ir Neries santakoje.

• Dailės terapija – ant plėvelės, ištemptos tarp medžių, piešiama

fluorescenciniais dažais, kad piešiniai būtų matomi iš toli ir naktį.

• Džiaugsmo mini kruizas Nemunu aukštyn: dainos, šokiai, improvizacijos,

kūrybinės dirbtuvės ir draugiški pietūs laive.

• STEAM veiklos mokslo muziejuje „Mokslo sala“. Mokiniai planetariume

stebės dangų, atliks tyrimus interaktyviose laboratorijose. Pertraukėlių metu

virtualios realybės žaidimų salėje kiekvienas ateities vaikas mielai leis laiką,

užsiimdamas trokštama veikla.

• Sportinės pramogos „Žalgirio“ arenos vandens sporto centre.

• „Kelionė laike“. Skrydžio oro balionu metu vaikai grožėsis fantastiško

vakarinio Kauno ir jo apylinkių grožiu.

• Refleksija „Mes laimingi“.

Ši diena ne tik suteiks galimybę pažinti supantį pasaulį, kurti, bet ir patirti

pažinimo džiaugsmą, išlaisvinti emocijas.

Pradinių klasių mokytoja Jolanta Šturmienė ir 1b klasė

Kauno „Vyturio“ gimnazija

Vienos dienos Kaune 2032-aisiais

scenarijus per IKT dalyko prizmę

Tema:

Sukurkime šviesos spektaklį Kauno pilyje

Idėja.

• Pasirenkame Kauno pilį, kaip pagrindinį mūsų spektaklio objektą.

• Siekiame įsivaizduoti, kaip būtų galima sukurti šviesų ir garsų spektaklį,

naudojant lazerius ir garsiakalbius.

• Mokiniai dirbdami komandose sukurs įvairių spalvų ir intensyvumo spindulių

programavimą. Spindulių intensyvumas ir spalvos turėtų keistis pagal pasirinktą

arba sukurtą muziką.

Pasiruošimas.

Mokiniai iš anksto paskirstomi į grupes; sukuria Minecraft pilies modelį.

Informacinių komunikacinių technologijų mokytojas

Fernando Antúnez Cid ir 5a klasė


Pamokos eiga.

A. Supažindimas su užduotimi (10 min.)

1. Skaitoma užduotis, tarpusavyje ir su mokytoju pasitariama apie tikslus

bei siekiamus rezultatus.

2. Pasirenkama pilies scena, ant kurios bus kuriamas šviesos spektaklis;

scena eksportuojama į .png formatą.

3. Scena importuojama į programavimo aplinką (pvz., Scratch arba Unity).

4. Mokiniai pasiskirsto darbus (programavimą, dizainą, muziką).

B. Programavimas ir testavimas (25 min.)

1. Mokiniai programuoja bent vieną spindulį, kuris juda ir keičia spalvą bei

intensyvumą.

2. Programuojamas arba importuojamas bent vienas muzikos ciklas, kuris

kartojasi per visą spektaklį.

3. Mokiniai testuoja ir koreguoja programą.

4. Scena su šviesos spektakliu eksportuojama į vaizdo įrašo formatą mp4.

C. Pristatymas ir refleksija

1. Kiekviena grupė rodo savo trumpą filmuką ir komentuoja darbo eigą:

sunkumai, kas geriau pavyko, kaip sukūrė grupės strategiją. Kiti mokiniai

išreiškia konstruktyvią kritiką.

2. Bendras aptarimas.

Informacinių komunikacinių technologijų mokytojas

Fernando Antúnez Cid ir 5a klasė


Viena diena Kaune – 2032-ieji.

Mokymasis muziejuje

Susitinkame prieš pirmąją pamoką gimnazijoje ir, aptarę kelionės maršrutą,

paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis judame centro link – mokytis įdomiai, smagiai

ir per asmenines įžvalgas, įgyjamas muziejuose.

10 val. muziejuje prasideda nemokamos (!) veiklos su pertraukėlėmis. Pagal

mokymo(si) būdus ir asmens intelekto ypatybes (intelekto tipus) mokiniai skiriami

į skirtingas grupes ir veiklas.

Muziejuje įrengta daug vizualios informacijos, animacijų, filmų. Informacija

pateikiama ne tik tekstais, bet ir vaizdais. Dekoruota aplinka, daug augmenijos,

fone – teminė muzika. Kai kuriose ekspozicijose – 3D akiniai, audio gidai. Eksponatai

ir veiklos pasiekiamos visam pasauliui internetu, jei kontaktinėse veiklose

dalyvauti neįmanoma.

Apie 15 val. vaikštome senamiestyje, prie Santakos gamtoje papietaujame

(suvalgome sveikų užkandžių, geriame daug vandens iš miesto fontanėlių), pasidaliname

dienos įspūdžiais, reflektuojame, ką sužinojome, diskutuojame, ko

įgijome muziejuje:

• Žinių ir suvokimo?

• Gebėjimų?

• Vertybių?

• Malonumo, įkvėpimo, kūrybiškumo?

• Veiklos, elgsenos, tolesnio tobulėjimo?

Po pietų, apie 16 val., išsiskiriame.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Reda Lazaravičienė ir 9b klasė

Kauno „Vyturio“ gimnazija

Kazimieras Pokštas ateities Kaune

Marius Ivaškevičius teigia: „Svajojantys personažai su grandioziniais siekiais

ir projektais tampa blogiausiu atveju – utopistais, geriausiu – idealistais.“ Mokinių

paprašėme įsivaizduoti, kad „atgimęs“ Kazimieras Pokštas atsiduria Kaune

2032 metais. Kokią, jūsų manymu, idėją skleistų K. Pokštas?

Žalieji stogai.

„<...> Mano manymu, viena iš idėjų, kurias pasiūlytų K. Pokštas, galėtų būti sodinami

maži sodai ant daugiabučių ar kitų didelių pastatų stogų. Ši idėja Kauno

gyventojams suteiktų galimybę atsiriboti nuo miesto šurmulio ir suteiktų galimybę,

neinant toli nuo namų, pakvėpuoti grynu ir neužterštu oru. Galbūt tokia naujovė

paskatintų visus Lietuvos miestus imtis naujos iniciatyvos, gelbėjant gamtą ir

mažinant išskiriamą anglies dvideginį. <...>“

Senolių ir jaunuolių dienos centras.

„<...> Tai kodėl gi Lietuvos širdyje – Kaune – neįkūrus dienos centro, kuris

sujungtų šias dvi problemas bei taip padėtų jas išspręsti? <...> Dienos centre

vaikai ir seneliai galėtų kartu linksmai leisti laiką, dalyvauti įvairuose užsiėmimuose

bei paskaitose. Ši idėja yra savita ir reikalaujanti daug įdirbio, bet tai būtų

naudinga ne tik jaunimui, senoliams, bet ir Kauno miestui, o kartu ir jo gyventojams.

<...>“

Mokytojos Sandra Šimoniūtienė,

Rima Latkauskaitė,

Donata Butkevičienė ir 3-12 klasės

Kauno „Rokų“ gimnazija

Lytinis švietimas.

„<...> Pradėti rengti įvairius forumus, kur vaikinai ir merginos suprastų, kas

pasikeičia jiems bręstant, kaip merginos ar vaikinai nėra tik sekso objektai.

Galbūt, bet tik galbūt mūsų miestas sustabdys prievartavimus ar jaunų merginų

nepageidaujamus nėštumus bei dar daugybę su šia tema susijusių baisybių,

kurios skaudžiai keičia gyvenimus. Taigi idėja šviesti jaunimą nėra jau tokią

neįmanoma. <...>“

Naujai atgimęs viešasis transportas.

„<...> Mano manymu, K. Pokštas šiuolaikiniam Kaunui pasiūlytų visai kitokį

sprendimą, o tiksliau – transportą, kuris šio miesto gatvėmis riedėjo tarpukariu.

Tai galėtų būti ir bent keli funikulieriai, ir nedideli traukiniai, ir, žinoma, arklių

traukiama „konkė“ ar vežimas, kuris prieš šimtmetį dar vis buvo pats paprasčiausias

ir pigiausias būdas nuvykti į miestą. <...>“

Mokytojos Sandra Šimoniūtienė,

Rima Latkauskaitė,


Kauno „Rokų“ gimnazija

Plaukimo ateitis

Šiandien visuomenės sveikata ir fizinio aktyvumo silpnėjimas akivaizdus.

Kokie bus 2032-ieji metai? Stebint dabartinius visos žmonijos vaikų sveikatos

sutrikimus ir jų būsenas, galima numanyti, kad fizinis žmogaus aktyvumas bus

viena aktualiausių temų, kuri skatins mus veikti siekiant sveiko, aktyvaus, atviro

atradimams ir darbingo ateities žmogaus. Tikiu, kad plaukimo sporto šaka ir

visos vandens sporto šakos bus populiaros ir paklausios, nes vandenyje žmogus

nejaučia savo kūno svorio ir su minimalia savo kūno apkrova gali lengvai judėti.

Vanduo masažuoja, atpalaiduoja, grūdina visą organizmą, normalizuoja ir stiprina

kvėpavimo takus. Linkiu, kad ateities karta gimtų ir augtų ir vystytųsi sveika.

Įgytų svarbiausius išlikimo įgūdžius ir juos gerbtų, lavintų bei tausotų ateities kartoms.

Plaukimas – žmogui gyvybiškai reikalingas įgūdis.

O kartu su mokiniais svajojame, kad 2032-ųjų diena Kaune atrodytų taip:

• Diena baseine, kuriame netriukšminga, vanduo atitinka visas higienos

normas, o patalpa gerai ventiliuojama. Plaukimas ir treniruočių procesas vyksta

pagal trenerio sudarytą planą, treniruotę stebint nuo kranto kompiuterio ekrane;

su mokiniu komunikuojama per plaukimo kepurėlėje įmontuotas ausines.

• Vykdoma plaukimo technikos analizė (fotografavimas ir filmavimas vandenyje),

biologinių procesų sportuojančio asmens organizme kitimo kontrolė

krūvio bei poilsio metu (pvz., kepurėlės, apyrankės, akiniai su tai gebančiomis

programomis):

Plaukimo ir šuolių į vandenį trenerė Aušra Jurevičienė

ir auklėtiniai

Kauno plaukimo mokykla

„Dešimt metų technologijų pasalyje labai daug. Jau dabar gausu baseinų kilnojamu

dugnu, skaitmeninėmis sienelėmis. Kompiuteriai taip greitai keičia mūsų kasdienybę,

kad netrukus turėsime plaukimo akinius, kurie skaičiuos ne tik sekundes, bet ir

milisekundes. Plaukimo kepurėles matuos žmogaus kūno temperatūrą ir pulsą, rodys

ŠSD, plaukimo vamzdeliai matuos plaučių tūrį ir cukraus kiekį kraujyje, o plaukimo

ląstai plaukiant per treniruotes masažuos pėdas ir gerins kraujotaką.“ (Kipras A.)

• Naudojamos savalaikės-savaiminės reikiamų organizmo ir kūno dalių atsistatymo

priemonės (pvz., ląstai su masažuokliais).

• Baseiną stebi ir saugo kompiuterizuota programa, užtikrinanti asmenų

esančių vandenyje ir ant kranto saugumą. Prireikus, judesio daviklio (skęstančiojo

atpažinimas ir aptikimas) ir apyrankės ant rankos dėka operatyviai sprendžiamos

kritinės/gyvybės gelbėjimo operacijos.

Plaukimo ir šuolių į vandenį trenerė Aušra Jurevičienė

ir auklėtiniai

Kauno plaukimo mokykla

Psichologijos pamoka

2032-ųjų Kaune

Mokinių nuomone, atsižvelgiant į tai, kaip žmonių pasaulėžiūra pakito per 10

metų, ji vystysis ir toliau. Nuo psichinės sveikatos suvokimo iki žmonių tarpusavio

santykių. Psichinė sveikata bus laikoma tokia pat svarbi kaip ir fizinė – daugiau

apie tai kalbėsime, domėsimės, pagaliau bus vertinama žmogaus emocinė

gerovė. Šiandien kai kuriose šalyse psichinės sveikatos temos dar vis laikomos

tabu, daug tėvų neturi šeimos psichologo – ateityje visa tai keisis. Žmonės gebės

lengviau priimti kitokius nei jie, plis tolerancija, o ne abejingumas ar ignoravimas,

psichologijos pamokas rinksis vis daugiau mokinių, nes dings nusistatymas

vengti šnekėti apie savo jausmus, atsiverti.

Gali būti, kad žmonės nebendraus balsu, jie galės kalbėti be žodžių, mintimis.

Tai rodo Elono Musko įkurta kompanija Neuralink, kurioje tyrinėjamos bendravimo

mintimis galimybės. Tokiu atveju, psichologijos pamokos keistųsi iš esmės –

susitikę klasėje visi tiesiog sėdėtų nekalbėdami.

Tačiau neapsigaukite – diena Kaune 2032-aisiais prasidės pozityviai ir ryžtingai.

Žmonės bus labiau motyvuoti siekti savo tikslų, vienas kitą palaikys ir bus

draugiški, nes 2020 metais suprato, kaip viskas laikina. Išgyventus tokį sunkų

lakotarpį, jie bus stiprūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

O psichologijos pamokos ir mokytojų robotai nepakeis, mat bendravimo,

kurio dėka galime pažinti save, svarba tik didės. Galbūt pamokos ir vyks hologramų

ar kitų nuotolinių programų pagalba, bet, panašu, kad psichologijos

pamokų poreikis tik augs, o ne mažės. Net jei kalbėsime nekrutindami liežuvio.

Psichologijos mokytoja Monika Matonytė ir 11-12 klasės

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Muziejų stogais 2032-aisiais

2032 m. jau nieko nestebina skraidančios transporto priemonės, bet

ekskursija ypatinga tuo, kad specialiu vertikaliu liftu SkriskStopu labai greitai

persikeliama nuo vieno muziejaus stogo aikštelės ant kitos, iš kur patenkama į

ekspozicijas. Ekskursija skirta vaikams ir jų auklėjimui. Tėvams tereikia lydėti

vaikus, o muziejai atliks ugdomąjį darbą.

Ekskursija prasideda, žinoma, Vaikų literatūros muziejuje (K. Donelaičio g. 13).

Įdomiausias muziejaus kambarys – roboto Dondono ir peteliškės Strėlinukės.

Robotas – tikras, kalbantis ir atsakinėjantis į žmonių klausimus. Jis turi dirbtinį

intelektą ir gali mąstyti, kūrybiškai bendrauti. Susėdę ant mėlynų ir geltonų sėdmaišių,

vaikai stebi skraidančią peteliškę-droną ir klausosi roboto pasakojimo

apie jo ir Strėlinukės meilę. Groja švelni, dvelkianti pavasariu muzika, kuri užkoduoja

vaikus būti draugiškais...

Antra stotelė, į kurią nukelia SkriskStopas – Velnių muziejus (V. Putvinskio g.

64). Tai vienintelis muziejus Lietuvoje, kuriame galima išvysti velnius ir giltines.

Įdomiausia – nusileisti į rūsį, kur įrengtas požeminis siaubo kambarys ,,Giltinės

alsavimas“. Jis įrengtas 4D kino principu (tai tokia technologija, kuri sudaro žiūrovui

stiprų dalyvavimo veiksme įspūdį, pavyzdžiui, pajusti vėjo dvelktelėjimą,

užuosti pelėsių kvapą, girdėti varnų kranksėjimą). Nusileidus laiptais – juodi mediniai

vartai, ant jų – du blizgūs ir aštrūs dalgiai. Pravėrus vartus, pasitinka tamsa,

ant sienų kabo keli fakelai; vienoje pusėje – senos kapinaitės, kitoje pusėje kabo,

guli ir sėdi skeletai, prie kiekvieno iš jų – po įsmigusį dalgį.


Auksė Pukinskienė ir 6a klasė

Kauno Martyno Mažvydo progimnazija

Virš galvų skraido ir šiurpiai krankia varnai; tai vienur, tai kitur švysteli klaidžiojančios

sielos, netikėtai tamsą perskrodžia šiurpūs ir grėsmingi garsai. O baisiausias

– iš niekur atsirandantis vėjelis, – nematomas Giltinės alsavimas. Išeiti iš čia

galima tik praėjus visą požemį, įveikus drąsos išbandymus ir, žinoma, atsakius į

lemtingą Giltinės klausimą. Pabuvę šiame muziejuje, vaikai užkoduojami būti drąsiais...

Trečias stogas, ant kurio perkeliami ekskursantai – M. K. Čiurlionio dailės

muziejus (V. Putvinskio g. 55). Įdomiausias dalykas šiame muziejuje – laiko

mašina. Ja galima nuvykti į svečius pas Čiurlionį ir pamatyti, kaip jis gyvena, bendrauja

su žmonėmis, kaip kuria savo stebuklingus paveikslus ir muziką. Galima net

išgirsti, ką jis galvoja! Tiesa, pasikalbėti su menininku negalima, nes Čiurlionis

ateivių iš ateities nemato, negirdi ir nejaučia – kitaip per pokalbius ir pasakojimus

neturėtų laiko tikrai kūrybai. Šiame muziejuje, žiūrėdami į paveikslus, vaikai užkoduojami

suvokti ir vertinti meną...

Ketvirtasis muziejus, įtrauktas į programą, – Klounų muziejus (Drobės g. 31).

Svarbiausias muziejuje – labirinto formos pabėgimo kambarys. Vaikai ir jų tėvai

turi ieškoti įvairių užuominų, kaip iš jo išeiti. Jiems padeda linksmi klounai, orientacinis

žemėlapis ir speciali sekimo įranga. Pabėgimo kambarys įrengtas pagal

įvairias nuotykių knygas, kad galima būtų atpažinti veikėjų daiktus. Įminus mįslę,

pasirodo vieno ar kito rašytojo holograma, kuri atsako į dominančius klausimus ir

dalina autografus. Klounų muziejuje galima ne tik labai linksmai praleisti laiką, bet

ir daug ką sužinoti. Keliaudami labirintu, vaikai užkoduojami būti smalsiais, protingais

ir linksmais...




Paskutinis penktasis stogas yra beveik ten, kur ekskursija ir prasideda – Lėlių

muziejus (Laisvės al. 87). Kadangi per dieną programos dalyviai jau išalkę, čia

jiems nuostabiausia, įdomiausia ir skaniausia vieta – pasakų salės centre stovintis

didelis, cinamonu kvepiantis, meduolinis namelis, papuoštas saldžiais guminukais

ir imbieriniais sausainiukais. Iki namelio veda šokoladinėmis plytelėmis grįstas

takas, o šalia jo rikiuojasi cukrinių lazdelių tvora. Bet svarbiausia, lankytojai

gali visko ragauti, net atsikąsti namelio stogo! Prie namelio visus pasitinka gyvos

lėlės, aiškinančios, kuri namelio dalis gardžiausia. Prisivalgiusius saldumynų

vaikus jos kviečia į namelio vidų atlikti įdomių užduočių, o atlikusiems dovanoja

didžiulę pasakų knygą ir didelį maišą saldainių. Valgydami saldumynus vaikai

užkoduojami visur ir visada jausti saiką...

Ekskursijos pabaigoje tėvams išduodamas sertifikatas, kad vaikai praėjo

pilną kodavimo programą ir dabar yra draugiški, drąsūs, kūrybingi, smalsūs,

protingi, linksmi ir saikingi.

Kitų savybių kodus galima užsisakyti kitose ekskursijose – kreipkitės:

6airAukse@Kaunas2021.




Ekskursija – orientacinis žygis po

Kauną „Carinės Rusijos paveldas

Kaune“

• Visi ekskursijos objektai pristatyti 1832–1932–2032 perspektyvoje.

• Prie kiekvieno objekto galima išklausyti informaciją apie jį.

• Susipažinus su objektu, pateikiama užduotis, kurią įvykdžius, dalyvis

gauna nuorodą į kitą objektą.

Užduočių variantai:

- persirengti laikmetį atitinkančiais kostiumais;

- atkurti laikmečio meniu, patiekalus;

- atkurti laikmečio interjerą, buitį;

- peržiūrėjus video ištraukas („Tarp pilkų debesų“, „Emilija iš Laisvės alėjos“,

„Laisvės kaina. Partizanai“, dokumentiniai kadrai iš 1990 m.) atspėti laiką ir

įvykius.

• Finiše vyksta protmūšis pagal ekskursijoje pateiktą informaciją.

• Apdovanojimai vyksta paskutiniame objekte – Palemone, Lakštingalų

slėnyje.

Anglų kalbos mokytoja Natalija Mulerova ir 9-12 klasės

Kauno „Santaros“ gimnazija

Anglų kalbos pamoka

2032-ųjų Kaune

2032-aisiais pasaulis bus kitoks. Galbūt Elonas Muskas jau bus išradęs

skraidančias mašinas, o hologramos tapusios itin realistiškos ir apskritai visur

vyraus ryškios, neoninės spalvos.

Natūralu, jog 2032 metais taip pat ir anglų kalbos pamokos bus kitokios.

Jose dominuos virtualios realybės pamokos, taip sudarant sąlygas mokiniams

praktiškai gilinti anglų kalbos žinias. Pamokose mokytojai galės kviesti

dėstytojus iš viso pasaulio, bus sukurtos specialios zonos mokykloje, kur

pamokas ves hologramos. Po 10 metų hologramos bus taip pažengusios, kad

jos bus net mirusių žmonių. Mokiniai turės specialias ausines, kuriose informacija

sklis mintimis, taip pat bus sukurti specialūs kostiumai, kuriuos apsirengus

bus galima sustiprinti pojūčius. Anglų kalbos bus mokoma stiprinant

vaizduotę ir pojūčius. Virtualių priemonių pagalba pamokos bus ne tik informatyvios,

glaudžiai susietos su gyvenimiška patirtimi ir praktika, bet ir inovatyvios.

Vadovėliai bus seniai užmiršti.

Gali būti, kad anglų kalba tuomet bus tokia populiari, kad stotelių pavadinimai

ir visi plakatai mieste bus anglų kalba – ja susikalbėti galės net senoliai.

Anglų kalbos mokytoja Natalija Mulerova ir 9-12 klasės

Kauno „Santaros“ gimnazija

Kauno ateities vizija

Norėčiau papasakoti apie tokią vaikų viziją, kurioje jie įsitikinę, jog Kaunas

turi būti įvairialypis. Yra žmogeliukų stovykla, kuri nori prisiliesti prie istorijos:

jie mano, kad 10 metų yra labai trumpas laikas pasikeitimams ir Kaunas turi

likti toks, koks buvo. Kavinės, Vilniaus gatvė, muziejai. Virsmai kai kuriuos

gyventojus gąsdina ir jie nori saugumo jausmo, rasti miestą toks, kaip anksčiau,

koks vaikystėje.

Tačiau laikas, technologijos nestovi vietoje, todėl žmonėms išsikraustant į

rajonus, Kaune turi likti vieta, bazė atradimams, pažangai – kaip Silicio slėnis.

Norėtųsi paskirtos erdvės naujoms įmonėms kurtis, įkvepiančios, modernios

aplinkos. Lyg miesto mieste, kuriame susipažintume su ateities vizija, kuriame

vyktų mokymai, šalia įsikurtų potencialūs darbdaviai, vakarėliai su robotų

kovomis ir kavinėmis bei parduotuvėlėmis be padavėjų, pardavėjų.

Informatikos mokytoja Jolita Kuncienė ir 9-12 klasės

Kauno informacinių technologijų mokykla

Keturios idėjos vienos dienos

renginiui ateities Kaune

I idėja.

Su telefone įdiegta programėle „Kurk Kauno miestą“ lankai žymias vietas,

surandi jose pažymėtą QR kodą, jį nuskenuoji, o programėlė už tai tau duoda

vieną lego kaladėlę ar Minecraft statinio detalę. Baigus kelionę, programėlė iš

tavo surinktų figūrėlių sukuria statinį, prie jo puikuojasi tavo vardas ir jį išsaugo

virtualiame Kauno mieste, kurį tu kuri su kitais miesto tyrinėtojais.

II idėja.

Renginys „Draudžiama drausti piešti ant žymių istorinių pastatų“. Nuvykęs

prie žymaus norimo istorinio pastato, jungiesi prie programėlės „Graffiti“ telefone

ir joje pieši graffiti ant pasirinkto objekto. Specialūs projektoriai, susieti su

programėle, atvaizduoja tavo piešinį ant tikrojo pastato. Piešinys matomas net

dieną! Jei tavo idėja labai išskirtinė, programėlė piešinį išsaugo virtualioje parduotuvėje,

kurioje gali jį parduoti.

III idėja.

Numatytoje vietoje yra palikta medžiagų laivelio statybai iš popieriaus.

Išsirinkęs tinkamas medžiagas, sukuri tokį laivelį, kuris išsilaikytų ant vandens,

nevirstų, nepermirktų. Lauko baseine išbandai laivelio galimybes. Įveikus

užduotį, gauni raktą-nuorodą į kitą vietą, kurioje iš paliktų medžiagų reikia

sukonstruoti aitvarą ir jį paskraidinti. Sėkmės atveju gauni dar vieną nuorodą

iš paliktų medžiagų sukurti važiuojančią priemonę. Laimi tas, kas greičiausiai

įveikia visus lygius-raktus.

Pradinių klasių mokytoja Daiva Balzarevičiūtė ir 3e klasė


IV idėja.

Riedučių parke gavę užuominų planą, važinėjame po Kauną ar vaikštome

pėsčiomis ir ieškome riedlentės detalių. Surinkus detales, grįžtame į

riedlenčių parką, ją sukonstruojame, siūlomomis priemonėmis dekoruojame.

Kiekvienas savo sukurtą riedlentę gauna dovanų, o išrinktas gražiausias

riedlentės dizainas bus naudojamas riedlenčių gamyboje.

Pradinių klasių mokytoja Daiva Balzarevičiūtė ir 3e klasė


Neasmenuojamosios veiksmažodžio

formos Kauno ateityje

Kuriant Kauno ateities viziją, pamokoje apie dalyvių, padalyvių, pusdalyvių

darybą ir vartojimą, panaudojau „Kūrybingumo ambasadorių“ programoje

išmoktą apribojimų techniką. Užduotis mokiniams – tekste pavartoti kuo

daugiau neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų. Kūrybingieji rezultatai:

Atsikėlęs 2032 m. liepos 23 dienos rytą, pro langą matau šimtus skraidančių

dronų. Nėra nė vieno paukštelio, vabzdžio, tik galybė dūzgiančių, ratus

sukančių metalinių grožybių, įvairiausių spalvų ir formų. Pakerėtas jų rytinio

šokio, pamirštu papusryčiauti. Mano išmani apyrankė man primenanti, kad aš

jau vėluoju. Griebiu elektrinį motorolerį ir visu greičiu lekiu prie Soboro. Čia esu

susitaręs susitikti su draugais. Aikštelėje priešais Soborą pridėliota sėdmaišių,

išmaniųjų staliukų. Stalviršyje įmontuotas išmanusis meniu. Išsirinkę

maistą ir gėrimus, paspaudžiame varnelę „pateikti“. Po kiek laiko dronas pristato

mūsų užsakytą maistą.

Įprasta diena 2032-aisiais metais. Pasaulis stipriai pažengęs į priekį.

Einant Kauno gatvėmis, tiesą sakant, jo net neatpažįstu. Aplink vien tik technologijos,

ore plūduriuojančios transporto priemonės. Pastatai modernūs ir

švytintys įvairiomis spalvomis. Esu skaitęs daug straipsnių, kuriuose rašoma,

kad technologijos paveikusios žmones. Šiuolaikiniai gyventojai nebe tokie

kaip anksčiau, jie skiriantys daugiau dėmesio naujiems išradimams, kurie pagerinsią

jų gyvenimą. Sklindantys gandai, kad kuriami robotai, gebantys mąstyti

savarankiškai. Mokslininkai sukūrę naujas gyvūnų rūšis: genetiškai

sukryžminę du skirtingus organizmus. Aš, skrendantis ant savo riedlentės

Kauno gatvėmis, mąstąs, kad pasaulis keičiasi greitai ir nesuvokiamai.


Justina Ambrazaitienė ir 7a klasė

Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla

Kaunas šoka 2032-aisiais

2032-aisiais mokiniai turi specialias ausines, per kurias girdi mokytojų

sakomas užduotis, junginius, šokio technikos elementus. Šokių klasės jau

visiškai kitokios: salė paskirstyta į kelias dalis skirtingiems šokių judesiams,

vienos salės dalies grindys slidžios, kitur – ne.

Bet šokama ne tik mokyklose. 2032 m. Kaune vyksta ypatingas renginys

– šokėjų ir kūrėjų iš viso pasaulio meeting‘as. Čia neribojamas dalyvių amžius,

svarbu tik norėti pasidalinti technikomis ir patirtimis.

Tai tarsi kūrybinis projektas, apjungiantis skirtingas menų sritis: šokį,

dailę, literatūrą, muziką, teatrą ir kt. Projekto dalyviai tampa kuriamo produkto

dalimi, eksperimentuoja ir turi galimybę paveikti pasirodymo eigą. Projekto

pristatymo metu naudojamos skirtingos Kauno miesto meninės erdvės, kuriose

sujungiant šiuolaikinio šokio meną su vis kita meno šaka, pats žiūrovas

aktyviai įsitraukia į pasirodymo procesą. Projekto dalyviai nukreipia pasirodymą

kita linkme, manipuliuodami scenografijos elementais (parenkant muzikos

instrumentą ar garso takelį, dažų spalvą, skaitant tekstą ir pan.) ar patys

tampa pasirodymo atlikėjais.

Šiuolaikinio šokio mokytoja Aistė Kavolienė ir 5 klasės

Kauno choreografijos mokykla

Impresionistai ateities Kaune

Užduotis: pasvajokite, kad prikeliami žymiausi impresionistai. Norint ištirti

vietos įtaką kūrybingumui, tapytojai kas kelerius metus pakviečiami gyventi

vis į kitą vietą. 2032 m. apsigyvena Kaune. Įsivaizduokite ir papasakokite apie

vieną Klodo Monė dieną ateities Kaune.

„2032 m. ruduo, saulėtas ramus rytas. Už lango lėtai ir grakščiai krenta lapai.

Pro langą šviečia šilta rudens saulė. Monė atsikelia, pasimankština ir

pasiruošia dailės reikmenis. Apsirengęs eina į Jiesios atodangą. Lėtai ir ramiai

pasivaikšto, apgalvoja dienos darbus ir susiranda vietą tapymui. Tai tikrai bus

geriausias jo nutapytas darbas. Tapytojas grįžta namo pasiimti savo dailės

reikmenų, o tada – prie savo surastos vietelės. Ten jis praleidžia visą dieną. Jo

teptukas ramiai slysta drobe, tapydamas nuostabiausias rudeniškas spalvas.

Geltona, žalia, raudona, oranžinė. Tai ne vandens lelijos, tačiau jis taip pat tuo

mėgaujasi.

-------

„Taip, teisingai supratote. Esu Klodas Monė ateityje. Klausiate, kaip tai

nutiko? Na, mane klonavo ir aš apsigyvenau šioje nuostabioje šalyje. Kokioje?

Ogi Lietuvoje. Pirmiausia, apžiūrėjau apylinkes, aplankiau kelias meno galerijas

ir sutikau Renuarą. Jis taip pat buvo klonuotas. Keliavome po tokią vietovę,

vadinamą Laisvės alėja. Aptikau Kauno centrinį paštą. Tas pastatas buvo

didžiulis ir jis sudomino mane. Nemažai sužinojau apie architektūrą ir jos Art

Deco stilių. Dar pamačiau Soborą, jo kolonos buvo didingos. Šis pasaulis taip

pat.“

---------

Dailės ir technologijų mokytoja Rūta Gurčinienė ir

T. Ivanausko 5 klasė

Karalienės Mortos mokykla

Atvažiavęs į Kauną lietingą dieną, Monė pamatė nuostabią vaivorykštę,

prasiskverbusią pro debesis. Pasiėmė lapą, tapymo priemones ir ir dažus. Greit-

Grei-

tai nusipiešė ir ir pradėjo tapyti. Pasibaigus lietui ir vaivorykštei, jis pasiėmė

tapymo priemones ir ėjo toliau. Pamatė Kauno pilį, nutapė ją. Ėjo tolyn ir tolyn,

vaikščiojo po miestą. Tapė gamtą ir vaizdus. Vakarop rado vietą, kur žmonės

paleidžia oro balionus ir ir gali paskraidyti. Jis Jis nusprendė pasėdėti, o o po po akim-

aki-

mirkos pakilęs, pamatė nuostabų vaizdą leidžiantis saulei. Reginys buvo toks

nuostabus – privalėjo jį nutapyti.

--------

Monė eina į kavinę susitikt su Renuaru, bet užmiršta pasiimti pinigų. Grįžta

namo ir staiga susimąsto: „Kažkas čia ne taip… Kaip viskas pasikeitė.“ Tačiau

jo mintį nuveja labai gražus miškelis. Miškelį nutapė, bet užmiršo apie susitikimą

su Renuaru. Galiausiai, Monė paveikslą vėjas nupūtė ant gatvės, o ten jo

vos nesuvažinėjo. Visa laimė, kad policija sustabdė eismą. Ši policijos gelbėjimo

operacija patraukė Bazilio dėmesį, todėl jis tuoj pat pribėgo prie Monė.

Taip jie išėjo pasivaikščioti ir patapyti į Aleksotą. Ten pamatę Rimi parduotuvę,

nusprendė užeiti, tačiau iš karto sustabdė, informuodami, kad čia dažai neparduodami.

Jie labai nusiminė ir daugiau niekada negrįžo į Rimi..“

Dailės ir technologijų mokytoja Rūta Gurčinienė ir

T. Ivanausko 5 klasė

Karalienės Mortos mokykla

Kelionė po Kauną

Užduotis:

Remiantis biologijos pamokų skyriaus „Sudėtingi organizmų tarpusavio

ryšiai“, sukurti vienos dienos 2032-ųjų Kaune viziją. Pagrindinė sąlyga – pavartoti

bent septynis skyriuje aprašytus terminus.

Paulius

Renginio „Kaunas 2032. Kelionė po Kauną“ PROGRAMA:

9:30. Išvykstame iš Garliavos ir važiuojame į Aleksoto požeminius kelius.

10:00. Pasivaikščiojimas po Aleksoto požeminius kelius.

10:30. Aplankome Kauno biomą, ten auga medžiai, žolės, augalai-gamintojai.

Daug kam kiltų klausimas kaip jie auga po žeme – šie augalai yra prisitaikę

augti ir be Saulės.

11:00. Vaikštome po požeminį gamintojų biomo parką, ten susipažįstame su

dirbtine ekosistema. Laksto, skraido gyvaėdžiai.

14:00. Išeiname iš požeminio parko. Vykstame į Kauno centrą. Čia matome

Nemune plaukiantį zoologijos sodą, jis plaukia iš Druskininkų į Kuršių Marias, o

Kaune pasirodo kartą per metus.

15:00. Įlipę į zoologijos sodą, matome populiacijas, bendrijas, individus, vartotojus

ir skaidytojus.

15:30. Zoologijos sode pavalgome. Kadangi esame visaėdžiai, mėginame

viską.

16:00. Paliekame zoologijos sodą ties Zapyškiu, grįžtame požeminiu keliu į

Aleksotą.

18:00. Esame Aleksote ir važiuojame atgal į Garliavą.

Biologijos mokytoja Jūratė Jurevičiūtė ir 7a, 7b ir 7MS klasės


Aistė

„Pasaulis dabar“

Jau 2032-ieji. Man 25 metai. Greitai bėga laikas... aš jau senstu. Miestai

dabar yra žymiai žalesni, nei ankščiau. Koronavirusas jau seniai pasibaigęs,

galima vaikščioti be kaukių. Kaune atsirado daug dirbtinių ekosistemų. Jos

truputį primena oranžerijas, tik yra žymiai gražesnės. Kai kurios net su kriokliais!

Tarp žmonių atsirado žymiai daugiau vegetarų ir veganų. Atsirado ir dar

vienas biomas. Jis labai įdomus. Sudarytas vien iš vandens. Panašiai, kaip

anuomet miestas Venecija. Lietuvos biomas nelabai pasikeitė. Liko toks, koks

ir buvo ankščiau. Bet man jis patinka. Jis kelia tokią nostalgiją, ypač pušys. Jos

man primena keliones prie jūros.

Tarp laukinių gyvūnų šiuo metu padaugėję plėšrūnų. Visaėdžių ir augalėdžių

nykimas nepasikeitė, bet manau, jų skaičius ateityje kris. Štai, parazitų

kiekis jau sumažėjo. Vasarą būna mažiau erkių ir uodų.

Žodžiu, gamta truputį pakeistėjo, bet ne į blogąją pusę.

Pijus

8:30. Diena prasideda labai įprastai – atsikėliau ir nuskridau iki virtuvės

savo sklandančia riedlente. Naujosios technologijos ruošia man pusryčius.

Pro langą matyti naujos rūšies paukščiai. Mokslininkai jiems dar nesugalvojo

pavadinimo, bet žmonės juos vadina drugiapaukščiais. Jie atsirado iš drugelių

ir paukščių, yra su keturiais sparnais plunksnuoti, o ant galvos – antenos. Jie

labai gražūs, bet itin garsiai čiulba.



8:35. Dabar vasara, tad lauke ramu ir gražu. Aš dirbu programuotoju, nes

pasaulyje

daug ką pakeitė robotai ir naujos technologijos. Taigi tokia profesija yra labai

svarbi ir pelninga. *PYP* Mano pusryčiai paruošti, išgirstu iš kito kambario.

Pusryčiams valgysiu Kijevo kotletą su keptomis bulvėmis. Nauja technologija

yra išties nuostabi, paruošė vos per 5 minutes.

Planuoju eiti į zoologijos sodą, nes tai dirbtinė ekosistema, kuri man labai

įdomi. Šiandien ten atveš naujus gyvūnus. Vienas jų – mano minėtasis drugiapaukštis.

Gyvenimas tikrai nuostabus 2032 metais. Pasaulyje tvyro taika ir

COVID-19 jau nebėra, visi gali laisvai keliauti ir grupuotis, nors dauguma

žmonių dar bijo tai daryti.

Nusprendžiu išeiti į lauką ir pamatau, kad žolė, kaip įprasta, nuvytusi. Tai mane

kiekvieną kartą nuliūdina, bet tokia šios dienos realybė.

Mano namas yra varomas saulės baterijų – dabar jos atpigo, todėl jas naudoja

daugelis. Televiziją visi žiūri per specialius virtualius akinius, nes taip šiandien

yra tiesiog paprasčiau. O jei nori žiūrėti ne vienas, galima įsijungti hologramą.

9:00. Baigiau valgyti pusryčius, netrukus važiuosiu į zoologijos sodą, todėl

reikia pasikrauti savo ypač greitą ir naujovišką mašiną, kuri sveria vos 50 kilogramų,

o jos ratai yra pagaminti iš plieno. Visose tokiose mašinose veikia autopilotas,

todėl jose net nėra vairo, ji valdoma balsu.




11:05. Atvykau į zoologijos sodą kitame mieste, kuris yra labai toli. Pamaprasiskverbusią

pro debesis. Pasiėmė lapą, tapymo priemones ir dažus. Greitai

nusipiešė ir pradėjo tapyti. Pasibaigus lietui ir vaivorykštei, jis pasiėmė

čiau labai įspūdingus gyvūnus, buvo net varlių plonais sparnais, kurios gali

sklandyti (tikiu, kad jos evoliucionuos ir ateityje galės skraidyti). Taip pat

tapymo priemones ir ėjo toliau. Pamatė Kauno pilį, nutapė ją. Ėjo tolyn ir tolyn,

tądien atvežė pelėdas, kurios gali judinti akis, o kai kurios rūšys yra ne naktinės,

o dieninės. Kelios pelėdų rūšys turi smulkius, bet aštrius dantis, ir gali

vaikščiojo po miestą. Tapė gamtą ir vaizdus. Vakarop rado vietą, kur žmonės

paleidžia oro balionus ir gali paskraidyti. Jis nusprendė pasėdėti, o po akimirkos

pakilęs, pamatė nuostabų vaizdą leidžiantis saulei. Reginys buvo toks

suėsti net strutį, bet tai užtrunka labai ilgai.

14:17. Apsilankius zoologijos sode, buvau išalkęs todėl nuvažiavau iki netoliese

esančio restorano. Šiuolaikiniuose restoranuose, kaip ir buvo spėliota

nuostabus – privalėjo jį nutapyti.

--------

2021-aisiais, robotai pakeitė žmones. Užėjau į restoraną, kuriame mane aptarnavo

užprogramuotas robotas. Tai išpopuliarėjo ne per seniausiai, prieš apy-

Monė eina į kavinę susitikt su Renuaru, bet užmiršta pasiimti pinigų. Grįžta

namo ir staiga susimąsto: „Kažkas čia ne taip… Kaip viskas pasikeitė.“ Tačiau

tiksliai 4 metus, todėl robotai nėra visiškai tobuli ir patikimi. Virtuvės šefai taip

jo mintį nuveja labai gražus miškelis. Miškelį nutapė, bet užmiršo apie susitikimą

su Renuaru. Galiausiai, Monė paveikslą vėjas nupūtė ant gatvės, o ten jo

pat yra robotai, bet kai kuriuose restoranuose vis dar dirba žmonės, mat

robotai yra gan brangūs ir nauji, todėl maistas, kartais būna netobulai pagamintas.

Taigi žmonės gamina patikimiau, o tikri profesionalai – ir skaniau.

vos nesuvažinėjo. Visa laimė, kad policija sustabdė eismą. Ši policijos gelbėjimo

operacija patraukė Bazilio dėmesį, todėl jis tuoj pat pribėgo prie Monė.

16:20. Grįžau namo ir nusprendžiau pažiūrėti televizorių. Nuėjau į specialų


kambarį virtualios realybės akiniams pažiūrėti žinių. Akiniai yra valdomi protu,



užtenka tik pagalvoti, kokį kanalą nori žiūrėti.

17:30. Reikia padirbėti. Programuotoju galiu dirbti bet kur ir bet kada, mat

su savimi visuomet turiu nešiojamąjį kompiuterį, o klaviatūra yra holografinė:

gali rašyti kur nori, net ir ore.

21:50. Metas eiti miegoti, rytoj turiu daug reikalų ir planų. Du kartus suplojau

– taip visame name išsijungia šviesa. Naujosios technologijos yra iš tikrųjų

įspūdingos...



Mokykla 2032 metais


prasiskverbusią Dirbu su specialiųjų pro debesis. poreikių Pasiėmė mokiniais, lapą, kurių tapymo teiravausi priemones ir leidau ir dažus. įsivaizduoti,

kaip, nusipiešė jų manymu, ir pradėjo atrodys tapyti. mūsų Pasibaigus mokykla 2032 lietui metais. ir vaivorykštei, jis pasiėmė

Greitai

tapymo Mokiniai priemones svajojo, ir jog ėjo jie toliau. rašys Pamatė nebe parkeriais, Kauno pilį, o nutapė viską spausdins. ją. Ėjo tolyn Nebebus ir tolyn,

vaikščiojo vadovėlių, po nes miestą. visa mokomoji Tapė gamtą medžiaga ir vaizdus. bus sutalpinta Vakarop rado į programėlę vietą, kur atitinkamai

klasei. oro Nebebus balionus jokių ir gali pratybų paskraidyti. sąsiuvinių. Jis nusprendė Pamirštos pasėdėti, bus mūsų o po standar-

akim-

žmonės

paleidžia

irkos tinės mokomosios pakilęs, pamatė lentos, nuostabų vietoje vaizdą jų stovės leidžiantis interaktyvios saulei. lentos. Reginys Mokinys buvo galės toks

nuostabus ateiti į mokyklą – privalėjo kuomet jį nutapyti. panorėjęs, tereikės atsiskaityti, o daugiausiai mokysis

-------- namuose. Mokytojas nuolat bus prisijungęs internete ir tik teiks konsultacijas.

Mokiniai Monė taip eina pat į kavinę fantazavo, susitikt kad su nebereiks Renuaru, bet mokytis užmiršta daugybos pasiimti lentelių pinigų. ar Grįžta kitų

namo dalykų ir atmintinai, staiga susimąsto: nes visą „Kažkas reikiamą čia informaciją ne taip… Kaip susiras viskas „Google“ pasikeitė.“ platformoje. Tačiau

jo Neliks mintį valgyklų. nuveja labai Mokiniai gražus pietus miškelis. užsisakys Miškelį „Wolt“ nutapė, programėlės bet užmiršo pagalba. apie Moky- susitikimą

klos koridoriuose su Renuaru. Galiausiai, kabos daug Monė TV ekranų, paveikslą stovės vėjas „PlayStation“ nupūtė ant gatvės, žaidimų o ten konsolės

nesuvažinėjo. ir interaktyvūs Visa kilimėliai, laimė, kad interaktyvios policija sustabdė lempos ir eismą. pan. Bibliotekos Ši policijos darbuo-

gelbėji-

jo

vos

mo toja operacija išduos ne patraukė knygas, o Bazilio elektronines dėmesį, knygų todėl skaitykles. jis tuoj pat pribėgo prie Monė.




Specialioji pedagogė Indrė Rimkė ir 3-4 klasės


Ateities mokykla

Įsivaizduokite… Mokykla 2032 metais. Vietoje knygų - planšetės, nereikia

neštis vadovėlių, pratybų. Kėdės čia iš odos, stalai – stikliniai, visa mokykla

modernizuota.

Liftai padeda pasiekti skirtingus aukštus, taip pat egzistuoja prietaisas,

nurodantis, kur ir kada vyks kita pamoka, kaip iki jos nueiti. Valgyklos atnaujintos:

jose dirba ne žmonės, o robotai, priimantys užsakymus bei ruošiantys

maistą. Robotai gali greitai ir lengvai pagaminti tokius patiekalus, kurių

paprašė mokiniai.

Mokomės trijų pagrindinių disciplinų: anglų kalbos, IT, robotikos. Mokytojai

- internetiniai robotai, kurių pamokos sudėtingos, bet be namų darbų.

Pamokose moksleiviai supažindinami su įvairiausiomis pasaulio technologijomis

bei praleidžia labai daug savo laiko kalbėdami, statydami, dėliodami ir

konstruodami, o ne rašydami.

Istorijos mokytoja Indrė Gurnickienė ir 5b/5d klasės

KTU Vaižganto progimnazija

Pamokos planas:

„Vytautas Mačernis 2032 m.“

Užduotis mokiniams:

aprašyti renginį, skirtą poetui Vytautui Mačerniui, pavartojant skaitvardžius.

Laikas:

2032 metų birželio 5 diena

Vieta:

nurodykite, kurioje Kauno miesto ar rajono vietoje tai vyks ir 2-3 sakiniais detaliai

aprašykite, kaip atrodo:

Vieta:

• konkreti arba įsivaizduojama vieta,

• kokios dekoracijos, papuošimas ar kiti dalykai yra toje erdvėje,

• kaip žiūrovai sėdi, guli ar stovi kita pozicija.

Laikas: renginys turi būti susijęs su Mačernio asmenybe arba jo kūryba,

laiškais.

Renginio detalės:

• kas yra renginio dalyviai ir žiūrovai,

• koks yra renginio aprangos kodas,

• kokie reikalavimai ateinantiems į šį renginį,

• kas ir kaip bus daroma: eilėraščiai / laiškai ar kt. skaitoma, deklamuojama,

• vaidinama ar kitas, jūsų sugalvotas atlikimas.

Lietuvių kalbos mokytoja Jolita Večkienė ir mokiniai

Kauno r. Raudondvario gimnazija

Pamokos planas:

„Vytautas Mačernis 2032 m.“

Aprašydami stenkitės pavartoti kuo daugiau įvairių skaitvardžių.

Svarbiausi vertinimo kriterijai: originalumas, neįprastumas, netradiciškumas,

detalus vaizdingumas.

Prisiminkite, visa tai vyks po dešimtmečio – pasvajokite apie neįtikėtinai

įdomią ateitį ir joje atsiversiančias galimybes.

Lietuvių kalbos mokytoja Jolita Večkienė ir mokiniai


Kaunas 2032 m. per psichologo

specialybės perspektyvą

I. Didžiuosiuose miestuose, tiek Kaune, tiek Vilniuje, bus paplitęs žmonių

(klientų) mąstymas, kad psichologo paslaugomis turėtų naudotis kiekvienas

profilaktiškai nuo pat mokyklinio amžiaus. Egzistuos daug daugiau žmonių,

kurie naudosis paslaugomis, dar nesusidūrę su įvairaus pobūdžio sunkiais

sutrikimais. Neuromokslas bus išaugęs Kaune ir visoje Lietuvoje ir taps įprasta

psichologo (sveikatos, mokyklos ir kitų įstaigų) darbo dalimi, pavyzdžiui,

naudojamas nerimo įvertinimui. Kauno mokyklose, kuriose yra daugiau nei

500 mokinių, dirbs po du psichologus, norint užtikrinti kokybišką mokinių psichologinės

sveikatos priežiūrą bei siekiant šviesti mokytojus ir tėvus apie

įvairius psichologinius reiškinius. Bendruomenė bus geriau informuota apie

tai, kaip pasirinkti psichologą, kokia yra psichologo veikla.

II. Jei nusikeltume į 2032 m. Kauną, psichologo specialybė taptų gerokai

populiaresnė, žmonės nustotų vengti psichologų ir jau būtų supratę, jog psichologija

yra tokia pati svarbi žmogaus protui, kaip ir medicina – jo kūnui. Tad

Kauno gyventojai 2032 metais laimingesni, gyvenantys pilnavertiškesnį

gyvenimą. Išnykusi patyčių problema mokyklose ir kitose organizacijose,

praktikuojančių psichologų gerokai daugiau tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje.

Nebijodami kreiptis į specialistus, žmonės lengviau priima sprendimus ir pasirenka

norimą specialybę. Dirbdami trokštamus darbus, turiningiau į jį

įsitraukia (dėl to net patobulėjo Kauno architektūra!).

Mieste sumažėjo auto įvykių, nes dažna avarijų priežastis – išsiblaškymas

ir pykčio protrūkiai už vairo. Visuomenė darnesnė, nes nebijo kreiptis į psichologus

ir spręsti savo problemas. Psichologija patyrusi proveržį ir pasidarius

nauja norma, kasdiene žmogaus gyvenimo dalimi, gerinančia gyvenimo

kokybę.

Psichologė Inga Markevičienė ir mokiniai

Domeikavos gimnazija

Ateities namai

Penktokams skirtoje anglų kalbos pamokoje „Namai, jų aplinka“ (Houses,

rooms, furniture), mokiniai kūrė pristatymus (rašė trumpus rašinėlius,

piešė iliustracijas), kokiame name jie gyvens 2032 metais.

Paulina:

It is the year 2032. I am 22 years old.

This is my house. It stands in Šančiai, near the river Nemunas. There are

a lot of nice houses. Every house has a small zoo because people here like

exotic animals.

My house is large. On the ground floor it has a large living room and a kitchen.

My room is on the first floor. It has big plants and a terrarium with a lizard

which I love very much. I also have a big bed in my room. On the wall there are

a lot of photos with the view of my city Kaunas. Kaunas is a very modern city

with a lot of beautiful houses.

Outside there is a nice garden with trees and a small pond with colourful fish.

I really like my house.

8-oje klasėje su mokiniais mokėmės temą “On Holiday” ir diskutavome

apie atsakingą turizmą (Responsible tourism), aptardami ir tai, kaip galėtų

atrodyti Kaunas ateityje turistams ir patiems mokiniams.

Anglų kalbos mokytoja Jurgita Sūnelaitienė ir 5-8 klasės

Kauno Šančių mokykla - daugiafunkcis centras

Erika:

I wake up, it’s a beautiful morning. I start feeding my pet rat named Taquito.

Then I get ready to go out with friends, to get some breakfast and hang-out.

After that, I take a short walk around the beautiful city full of black glass

skyscrapers. I love the heart Lorem of the ipsum city with a beautiful park and a big fountain.

It is late by then so I take a late night walk around the city with beautiful lights

around and go to one of the self-check in markets to get something…

Haroldas:

It's the year of 2032. Technology from all over the world has arrived to

Kaunas as well. You can go to the center of Kaunas and visit the old town. The

Old town is fairly small due to technology taking over the city of Kaunas. There

is also a massive fountain park for you to experience. The park is located

nearby the Old town, at the center of Kaunas. The park is basically made out

of nothing but fountains that go off as soon as you walk close to them…

Anglų kalbos mokytoja Jurgita Sūnelaitienė ir 5-8 klasės

Kauno Šančių mokykla - daugiafunkcis centras

Lietuvių kalbos išsaugojimas

Esu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, namų darbus skyriau penktos

klasės mokiniams. Pasiūliau jiems įsivaizduoti ir nusikelti į 2032 m., kuomet kai

kurie lietuviai pradeda nevertinti savo gimtosios kalbos, jos mokytis jiems

atrodo sunku, neįdomu, nevertinga. Kaip galėtume juos įkvėpti mokytis, kad

mūsų kalba išliktų? Kokioje Kauno ar Kauno rajono vietoje galėtų įsikurti

erdvė, į kurią galėtų ateiti įvairaus amžiaus žmonės ir ten būtų puoselėjama

lietuvių kalba? Mokiniai turėjo atsiųsti renginio aprašymą.

Mokiniai įvardijo įvairias Kauno ir Kauno rajono vietas, visi akcentavo

išmaniąsias technologijas (pvz., vaizdas rodomas ekranuose, žmonės atlieka

įdomias užduotis naudodamiesi išmaniaisiais prietaisais ir pan.). Pabrėžiama

linksmybių ir įdomumo svarba (pvz., rašytojų klonai pasakos vaikams apie

savo gyvenimą; norint nučiuožti nuo čiuožyklos reikės taisyklingai pasakyti

žodį ir kt.). Laimėjusieji taip pat būtų apdovanojami vertingais prizais (pvz., kelione

aplink Kauną skraidančiu taksi).

Nugalėjo trys labiausiai akcentuojami elementai: naujų dalykų mokymasis

+ linksmybės ir įdomumas + prizai geriausiai pasirodžiusiems.

Lietuvių kalbos mokytoja Vaida Urnežienė ir 5b klasė


Istorijos įamžinimas

Pasirinkau netradicinės istorijos pamokos temą ,,Kauno žydų getas.

1940-1944 m. Demokratų aikštė“: diskutavome apie šiuolaikiškų paminklų

stilių, jų kūrimo perspektyvas ir formas bei kalbėjome apie skausmingą

Lietuvai, Kaunui istorijos laikotarpį ir tuometines žmonių patirtis.

Diskutuojant apie paminklų kūrimo perspektyvas, pasirėmiau 2017 m.

Kaune vykusios Kauno Bienalės tema „Y R A I R N Ė R A“, kuri siekia oponuoti

monopolinei-populistinei, griovimo-statymo praktikai ir konservatyviam tradicionalizmui,

vyraujantiems Lietuvos viešajame mene ir ypač atminimo

diskurse, ir paskatinti bei legitimuoti radikaliai naujas, konceptualias, aktualias

kolektyvinės atminties įamžinimo idėjas ir strategijas - permąstyti esamus,

įsivaizduoti galimus paminklus. Ji aktuali tuo, kad analizuoja šiuolaikinių paminklų

svarbą ir kiek jų mintis turi atliepti šiandieninės kartos suvokimą: „Persisotinimo

akivaizdoje, kokių paminklų mums iš tikrųjų reikia?“.

Kita dalis pamokos apėmė istorinį aspektą – Žydų tematiką. Radau informacijos

apie Žydų getą, teritoriją, jame gyvenusius žydus, galimybes išgyventi,

etc. nuo 1940 m. iki 1944 m. (Wikipedia, rašytiniai šaltiniai). Diskutavome su

mokiniais.

Nors getui atminti ir sukurtas atminimo akmuo bei įmenintas objektas,

veidrodinis namas, tarsi simbolizuoja įvairius, įvairių ten buvusių žmonių, patyrimus

ir išgyvenimus, tačiau didžioji akcija Demokratų aikštėje – išskirtinio

dėmesio vis dar nesulaukė, o tai reiškia žmonės Kaune dar nesusieja šių įvykių

su IX forte įvykdytais nusikaltimais.

Anglų kalbos mokytoja Dalia Lapėnienė ir 5-8 klasės


Pristačiau bienalėje dalyvavusios menininkės Jenny Kagan sukurtą naują

paminklą – solisto dainavimą žydiškų raudų ir paprašiau mokinius teikti siūlymus,

kaip įamžinti didžiausią Lietuvoje žydų žudynių akcijos per nacių okupacijos

laikotarpį 1941 m. spalio 29 d. atminimą. Čia buvo suskirstyti žmonės „į

kairę“ ir „į dešinę“: 10 tūkst. žydų buvo atskirti ir išvežti į IX fortą sušaudyti, o kiti

20 tūkst. – išvežti į koncentracijos stovyklas.

Mūsų su mokiniais pasirinkta idėja: įamžinti pačią buvusios Demokratų

aikštės teritoriją, parkelyje, priešais mokyklą ir RIMI parduotuvę, pastatant

info lentą, kurioje nubraižytas visas geto žemėlapis, į ją įdėti QR kodą su užkoduota

istorinių žinių informacija ir sukurti spalvotas instaliacijas, kurios įvykio

dieną (10-29), simboliškai primintų gyvą atmintį.

Lenta su QR kode pateikta informacija apie šią akciją ir tuometinę geto

teritoriją - žadintų žmonių smalsumą susipažinti. Moksleiviai teigė, jog nuolatinis

prisiminimas ir šio įvykio minėjimas išugdytų jaunajai kartai supratimą, kad

praeitis turi būti prisimenama.

Septintokas Mantas rašė: „O toje aikštėje (…) galėtų būti kitoks paminklas.

Tai būtų aikštės dydžio siena su aukų vardais. Per vidurį siena būtų perskelta,

skilimo vietoje būtų į dvi puses rodančios rodyklės („Į kairę! Į dešinę!“): vienoje

sienos pusėje - nužudytų žmonių vardai, pavardės, kitoje - išvežtų į konclagerį.“



Apie ateities miestą septintokė Raminta rašė: „Man atrodo, kad Kaunas

gerokai pasikeis, jis pataps labiau natūralesnis ir spalvingesnis. Manau, kad

bus daugybė pasodintų medžių, krūmų, gėlių, dviračių takai bus sutvarkyti ir

padidinti. Bus daug įvairių muziejų ar vietų, kurios primintų apie 2020-2021 m.

Bus žaidimų aikštelių vaikams, stovyklaviečių, parkų ne tik žmonėms, bet ir

gyvūnams. Stovės įvairių smagių statulų, kurios primintų senus laikus. Bus statulos

ar ženklai, ant kurių pavaizduota, aprašyta Lietuvos istorija…“

Apibendrinant, savo scenarijuose „2032 metų diena Kaune“ akcentavome

istorinės atminties įamžinimo svarbą, galimybę įamžintose vietose leisti

savo laisvalaikį, nepamirštant savo šaknų.



Pramogų miestas

Ikimokyklinio amžiaus vaikai fantazavo apie Kauno ateitį arba tiesiog

miestą, kokiame norėtų gyventi. Labiausiai mažiesiems mieste norėtųsi atrakcionų

parko su dideliu ratu, kur žmonės suktųsi.

Kartu skaitant knygą apie Kauno žvėrį sukilo didžiulis smalsumas –

vaikams knietėjo sužinoti, kur galima jį pamatyti, gal net pasikalbėti.

Vaikai dalinosi ir siūlė:

„Norėtume aplankyti Kauno žvėrį požemiuose, kur jis gyvena. Gal jis turi

savo kavinę? Ten pavalgytumėme ledų. Galėtų būti toks žaidimas: atlieki

užduotis, atsakai į klausimus ir gauni ledų. O galbūt jam reikia pagalbos –

pavyzdžiui, surūšiuoti šiukšles? Juk už darbą jis veikiausiai pavaišins guminukais.“

„Norėčiau Kaune labirinto arba laipynių medžiuose ir pievoje važinėti dideliais

džipais ir padaryti lenktynių trasą.“

„Norėčiau, kad visur skambėtų muzika, gatvėje mokytų šokti visokius šokius,

ore sklandytų daug balionų, o klounai rodytų triukus.“

„Norėčiau sutikti Kauno žvėrį – jis paskraidintų mus oro balionu. Danguje

tų balionų būtų labai daug. O žvėris, žinoma, skristų kartu.“

„Svajoju, kad Lėlių teatro lėlės vaikščiotų gatve, kalbėtų su vaikais, o spektaklius

rodytų lauke.“

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Renata Aleksandravičienė

Kauno lopšelis-darželis „Malūnėlis"

Vienos dienos Kaune 2032 m.

scenarijus per lietuvių kalbos

pamoką

Su trečiokais skaitėme Juja ir Tomas Vislanderiai kūrinio ištrauką

„Mamulė Mū mokosi važiuoti dviračiu“. Šioje ištraukoje pasakojama apie du

pagrindinius veikėjus – karvę Mamulę Mū ir jos draugę Varną. Mokiniams uždaviau

klausimą: jei Mamulė Mū su Varna 2032 metais atvyktų į Kauną, ką jie

pamatytų? Kaip būtų pasikeitęs Kaunas? Kokiuose renginiuose jos galėtų

apsilankyti?

Mokiniams tapatinantis su veikėjais fantazuoti ir atsakyti tapo paprasčiau.

Jie dalinosi:

„Kaunas bus dar gražesnis, tai bus dviračių miestas. Bus dar daugiau

dviračių takų, kur Mamulė Mū galės važinėtis. Bus dviračių takų su kalneliais.

Tektų Mamulei Mū nusipirkti elektrinį dviratį, nes Kaune jų tik daugės. Gali būti,

kad Kaune bus skraidančių dviračių lenktynės. Be to, dviratininkams į pagalbą

skubės robotai.“

„Kauno pilis bus perstatyta, o prie jos – atrakcionų parkas vaikams, veikiantis

visus metus.“

„Kaunas bus taikos miestas, kurį visi norės aplankyti, gyventi. Bus uždrausti

atominiai ir kiti ginklai. Aikštėse, parkuose bus rengiami piknikai

miesto gyventojams ir svečiams. Kaune veiks gyvūnų meditacijos centras,

taip pat bus įsteigtas karvių draugavimo centras. Kauno miestas bus mažiausiai

užterštas miestas visoje Europoje ir karvė su Varna jame sutiks daug kitų

gyvūnų.“

Pradinių klasių mokytoja Rima Latkauskaitė ir 3 klasė

Kauno Rokų gimnazija

Viena diena 2032-aisiais Kaune

Neblogai paauglių kūrybingumą ir idėjas išjudina galvojimas per bendraamžius.

Savo mokinius paskatinau pasitelkti vaizduotę, nusikelti į Kauną

2032-aisiais įsivaizduojant, kad turi miestą aprodyti draugui, niekada iki tol

nebuvusiam Kaune. Uždaviau kelis klausimus apie pramogas, renginius ir

įsimintinas vietas ir štai ką mokiniai atsakė.

Kokius renginius ar kitas pramogas įsivaizduoji 2032 m. Kaune?

Penktokai:

„Įsivaizduoju, kad galėtų būti parkas su 3D realybės akiniais, su kuriais

galėtum pereiti per visą pasaulį.“

„Norėčiau nueiti į tikrą stacionarų atrakcionų parką. Dabar atvažiuoja

kilnojamieji atrakcionai, o norėtųsi tokių, kaip yra Lenkijoje, Vokietijoje.“

„Mano nuomone, trūksta transporto Nemune.“

Aštuntokai:

„Man labai patiktų festivalis ant vandens, koncertai, atskiros zonos nardymui

ir putų pasirodymams, gal net dažų šou.“

„Norėčiau, kad Kaune surengtų Comic-Con.“

„Manau, labai gera idėja būtų povandeninis tramvajus: jame būtų kavinukė,

kurioje galėtum atsigerti kavos, kol grožiesi povandeniniu pasauliu.“

Technologijų ir žmogaus saugos mokytoja



Dešimtokai:

„Labiausiai norėčiau nuvykti į liaudies koncertą – tos tikros liaudies koncertą,

ir parodyti, kaip Lietuva smagindavosi senovėje, parodyti mūsų išrastus

dalykus.“

„Būtų puiku naktį po atviru dangumi ant aukšto piliakalnio moderniais ir naujais

priartinamais teleskopais stebėti žvaigždes – manau, Kaunui tikrai

praverstų tokia observatorija.“

„Patiktų prie laužo klausytis įvairių istorijų apie Kauną, o vėliau eiti ir dažyti

senas, liūdnas sienas Kauno mieste.“

„2032 m. svečiui norėčiau parodyti Santakoje esančią modernią kavinęakvariumą,

kuri yra 4-6 metrų gylyje ir kurioje pro stiklus matosi egzotinės

žuvys.“

Neribojant finansinių išteklių, kokį traukos objektą pastatytum Kaunui iki

2032 m. (pvz., Paryžius turi Eifelio bokštą, Briuselis – Atomo skulptūrą

ir t.t. )?

Penktokai:

• didelę statulą;

• skulptūrą, kuri yra vaivorykštė, o kai lyja, virsta fontanu;

• naują labai gražią bažnyčią;

• muziejų Lietuvos žemėlapio formos pastate;

• dangoraižių.




Aštuntokai:

• Vyčio statulą, judančią aplink Kauno pilį;

• futbolo stadioną, atitinkantį Europos ir pasaulio futbolo čempionatų

reikalavimus;

• pasivaikščiojimų takelį, kuriame būtų nedideli tvenkiniai, su šokančiais

fontanais. Kiekvienam įeinančiam žmogui būtų duodamas žymeklis, kuriuo

permatomai būtų galima piešti ant plytelių, trinkelių, o vakare visas kelias

nušvistų neoninėmis spalvomis! Piešiniai dieną nubluktų ir būtų galima kurti iš

naujo.




Ateities Kauną įsivaizduoti kvietė:

„Kūrybingumo mokyklos“ lektoriai

Kristupas Sabolius

Tomas Ramanauskas

VšĮ „Kaunas 2022“ komanda

Leidinį sudarė:

Julija Glosaitė

Gerda Tarailaitė

Viktorija Štarevičiūtė

Maketavo:

Raminta Kazokaitytė

Ateities Kauną kūrė:

Aistė Kavolienė

Aivaras Kunigonis

Auksė Pukinskienė

Aušra Jurevičienė

Daiva Balzarevičiūtė

Dalia Baranauskienė

Dalia Lapėnienė

Donata Butkevičienė

Fernando Antúnez Cid

Indrė Gurnickienė

Indrė Rimkė

Inga Markevičienė

Inga Saldukienė

Inga Šunauskienė

Jolanta Šturmienė

Jolita Kuncienė

Jolita Večkienė

Jurgita Sūnelaitienė

Jūratė Jurevičiūtė

Justina Ambrazaitienė

Monika Matonytė

Natalija Mulerova

Reda Lazaravičienė

Rima Latkauskaitė

Rūta Gaulienė

Rūta Gurčinienė

Sandra Šimoniūtienė

Vaida Urniežienė

Žana Jermakovaitė

ir mokiniai

©„Kūrybingumo mokykla“; „Kaunas 2022“, 2021

Viena Diena 2032-ųjų Kaune | Mokytojai - kūrybingumo ambasadoriai

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?