Viena Diena 2032-ųjų Kaune | Mokytojai - kūrybingumo ambasadoriai

Mano diena mieste
Išeinu į lauką ir sutinku robotą. Einu miesto link ir matau danguje
taksi automobilius, taip pat mašinas, skrendančias virš žemės. Einu toliau ir
matau šviesų instaliaciją, kuri naudoja tik saulės energiją. Vakare ši instaliacija
atrodys įspūdingai. Prieinu palapinę, kurioje yra stalas. Prie stalo sėdi robotas
ir braižo schemą restorano, kuris bus pakabintas ant lyno danguje.
Prieinu mažą sporto aikštelę, užeinu, pamėtau ir paspardau kamuolį. Yra
galimybė ristis imtynių, bet neturiu porininko, todėl keliauju toliau.
Vaikštau senamiesčio gatvelėmis ir ieškau netikėtumų. Viename akligatvyje
pamatau įmontuotą televizorių. Jis rodo trumpą istorinį filmą apie Kauno įvykius
2021 m. Transliacija baigiasi ir vėl viskas iš pradžių.
Pažiūrėjęs filmą, einu toliau. Matau, kaip žmonės piešia ramiose gamtos
salelėse. Jiems padeda įžymus miesto dailininkas. Nesustoju.
Noriu aplankyti biblioteką gamtoje, ji netoli Ąžuolyno. Įrengta skaitykla
tarp senų ąžuolų. Pasiimu knygą ir prisėdu po medžiu. Čia daug sūpynių.
Kai grįžtu namo, matau gatvėje tą pačią šviesų instaliaciją. Labai gražu!
Mašinų mažiau. Pro namų langus virtuvėse matosi robotai.
Kaune jau yra kosmoso centras, Nemune plaukioja elektriniai autonominiai
laivai, yra požeminė elektrinių traukinių stotis.
Bet aš einu teleportatoriaus link, kurį išskleidžiu savo išmaniąja apyranke.
Įeinu į teleportatorių ir iškart atsiduriu namie. Pasisveikinu su robotu, nusiprausiu
ir atsigulu. Robotas mane apkamšo. Prieš užmigdamas įjungiu
sapnų mašiną. Iš daugybės sapnų išsirenku tą, kurį noriu šiąnakt susapnuoti.
Belieka tik užmerkti akis ir pasinerti į nuotykį. Išsyk užmiegu.
Pradinių klasių mokytoja Dalia Baranauskienė ir 1a/1c klasės
Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla