15.01.2013 Views

Apžvalginiai moksliniai straipsniai Erkinis encefalitas vaikams ...

Apžvalginiai moksliniai straipsniai Erkinis encefalitas vaikams ...

Apžvalginiai moksliniai straipsniai Erkinis encefalitas vaikams ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Apþvalginiai <strong>moksliniai</strong> <strong>straipsniai</strong><br />

<strong>Erkinis</strong> <strong>encefalitas</strong> <strong>vaikams</strong> (literatûros apþvalga)<br />

J. Pakalnienë<br />

L. Dailidytë<br />

J. Radvilavièienë<br />

D. Vëlyvytë<br />

A. Mickienë<br />

Lietuvos sveikatos mokslø<br />

universiteto Infekciniø ligø klinika<br />

ÁVADAS<br />

Er ki nis en ce fa li tas (EE) yra pa ti daþ niau sia ir sun kiau sia<br />

vi ru si në ner vø sis te mos in fek ci ja Lie tu vo je, ku ria pas ta rà já<br />

de ðimt me tá vi du ti nið kai su ser ga 400 þmo niø kas met<br />

(12,1 ið 100 tûkst. gy ven to jø). 1999–2011 m. Lie tu vo je EE<br />

sir go 4 985 as me nys, 467 (9,4 %) ið jø bu vo vai kai iki 18 m.<br />

[1].<br />

EE su kë lë jas yra er ki nio en ce fa li to vi ru sas (EEV). Tai<br />

ri bo nuk lei ni næ rûgð tá (RNR) tu rin tis vi ru sas, pri klau san tis<br />

fla vi vi ru sø ðei mai. EEV skirs to mas á tris po ti pius: Eu ro -<br />

pos, To li mø jø Ry tø ir Si bi ro. Eu ro pos po ti pio EEV per ne -<br />

ða Ixodes ricinus, To li mø jø Ry tø ir Si bi ro – Ixodes<br />

persulcatus rû ðies er kës [2].<br />

EEV daþ niau siai uþ si kre èia ma ási siur bus uþ krës tai er -<br />

kei, kar tais – var to jant ter mið kai ne ap do ro tà kar viø, oþ kø,<br />

aviø pie nà ar jo pro duk tus. Uþ si krë tus EEV, ga li ma be -<br />

simp to më ar ba kli nið kai pa si reið kian ti – cen tri næ ner vø sis -<br />

te mà (CNS) pa þei dþian ti – in fek ci jos for ma [2, 3].<br />

Adresas:<br />

Auksë Mickienë<br />

LSMU MA Infekciniø ligø klinika<br />

Baltijos pr. 120, LT-47116 Kaunas<br />

Tel./faks. 370 37 362 350, el. paðtas amickiene@ya hoo.com<br />

San trau ka. Er ki nis en ce fa li tas (EE) yra pa ti daþ niau sia vi ru si në ner vø sis te mos in fek ci ja<br />

Lie tu vo je, ku ria pas ta rà já de ðimt me tá vi du ti nið kai su ser ga 400 þmo niø kas met (12,1 ið<br />

100 tûkst. gy ven to jø). Vai kai su da ro 9,4 % ser gan èiø jø EE. Daþ niau siai EE ser ga jau nes nio<br />

mo kyk li nio am þiaus vai kai ir pa aug liai. Ly gi nant su su au gu siai siais, vai kai EE ser ga leng -<br />

viau – daþ niau sia EE for ma vai kams yra me nin gi tas, mie li tas ste bi mas ma þiau nei 1 % EE<br />

ser gan èiø vai kø. Pa vie niais at ve jais la bai sun ki li gos for ma pa si tai ko iki mo kyk li nio am þiaus<br />

vai kams ir net gi kû di kiams. EE ga li bû ti pa tvir tin tas tik se ro lo gi niu ty ri mu, nes kli ni ki niai li -<br />

gos po þy miai në ra spe ci fi niai ir ne si ski ria nuo ki tos kil mës vi ru si niø CNS in fek ci jø. Ob jek -<br />

ty viø neu ro lo gi niø po þy miø ne bu vi mas, ne spe ci fi niai ir dël am þiaus ne re tai sun kiai nu sa ko -<br />

mi sub jek ty vûs nu si skun di mai la bai ap sun ki na EE diag nos ti kà vai kams, ypaè iki mo kyk li nio<br />

am þiaus. Il ga lai kiai lie ka mie ji reið ki niai po EE diag no zuo ja mi maþ daug 2 % EE per sir gu siø<br />

vai kø. De ja, iki ðiol në ra pros pektyviniø stu di jø, ku rio se bû tø ið tir tos vi sos ga li mos EE pa -<br />

sek mës vai kams, áskai tant neu ro kog ni ty vi ná po en ce fa li ti ná sin dro mà, ku ris yra daþ niau sia<br />

EE pa sek më su au gu sie siems. Nors iki ðiol në ra spe ci fi nio EE gy dy mo, yra la bai efek ty vi ðios<br />

li gos pro fi lak ti ka – vak ci na ci ja.<br />

Ðia me straips ny je pa tei kia ma ið sa mi li te ra tû ros ap þval ga apie EE epi de mio lo gi nius, kli -<br />

ni ki nius ypa tu mus, pa sek mes ir pro fi lak ti kà vai kams.<br />

Rak ta þo dþiai: er ki nis en ce fa li tas, vai kai, kli ni ka, pa sek mës, pro fi lak ti ka.<br />

Neurologijos seminarai 2012; 16(52): 99–108<br />

Eu ro pos po ti pio EEV su kel tam EE bû din ga dvi ban gë<br />

li gos ei ga. Pir mo ji li gos sta di ja pa si reið kia gri pà pri me nan -<br />

èiais simp to mais. Jà su ke lia EEV cir ku lia vi mas krau jy je.<br />

Ant ro je li gos sta di jo je, ku ri ið si vys to dël vi ru so re pli ka ci -<br />

jos ir imu ni nio at sa ko CNS, at si ran da ávai riø ner vø sis te -<br />

mos pa þei di mo po þy miø – nuo leng vo me nin gi to iki sun -<br />

kaus en ce fa li to ar en ce fa lo mie li to. Në ra vi sið kai aið ku, kas<br />

le mia skir tin gø EE for mø ið si vys ty mà, ta èiau ne abe jo ja ma,<br />

kad la bai svar bus veiks nys yra ser gan èiø jø am þius [3–5].<br />

EE kli ni ka ûmio je li gos fa zë je ir pa sek mës su au gu sie -<br />

siems ið tir ta dau ge ly je ret ros pek ty vi niø ir tri jo se pros -<br />

pektyvinëse stu di jo se [6–8]. Daug ma þiau þi no ma apie EE<br />

kli ni kos ypa tu mus, li gos ei gà ir lie ka muo sius reið ki nius<br />

vai kams. Iki ðiol në ra spe ci fi nio EE gy dy mo, ta èiau yra la -<br />

bai efek ty vi pro fi lak ti ka – vak ci na ci ja [9].<br />

Ðia me straips ny je pa tei kia ma ap þval ga apie Eu ro pos<br />

EEV po ti pio su ke lia mo EE epi de mio lo gi nius, kli ni ki nius<br />

ypa tu mus, pa sek mes ir pro fi lak ti kà vai kams.<br />

VAI KØ SER GA MU MAS ER KI NIU EN CE FA LI TU<br />

Per pas ta ruo sius tris de ðimt me èius ben dras ser ga mu mas<br />

EE Eu ro po je pa di dë jo ke tu ris kar tus [2, 10]. 2009 m. dau -<br />

giau nei pu së Eu ro pos te ri to ri jø ið si dës èiu sio se 27 vals ty -<br />

99


J. Pakalnienë, L. Dailidytë, J. Radvilavièienë, D. Vëlyvytë, A. Mickienë<br />

bë se nu sta ty ti en de mi niai EEV re gio nai [10, 11]. Pas ta rà já<br />

de ðimt me tá di dþiau sias ser ga mu mas EE re gist ruo ja mas<br />

Es ti jo je (12,9 ið 100 tûkst. gy ven to jø), Slo vë ni jo je (12,8),<br />

Lie tu vo je (12,1) ir Lat vi jo je (11,7) [12].<br />

Eu ro po je vai kai su da ro 6–20 % ser gan èiø jø EE [4, 13].<br />

Dau giau nei ápras ta – 23 % – ser gan èiø jø EE Aust ri jo je iki<br />

vi suo ti nës vak ci na ci jos pra dþios 1981 m. su da rë vai kai iki<br />

14 m. Taip pat ið skir ti nai daug – 25 % – vi sø ser gan èiø jø<br />

vai kai su da rë Èe ki jo je 2007 m. [13].<br />

Ma þo ir vi du ti nio en de mið ku mo vals ty bë se vai kø ser -<br />

ga mu mas EE yra daug ma þes nis ne gu su au gu siø jø. Pa vyz -<br />

dþiui, Ðve di jo je 2004–2008 m. ben dram ser ga mu mui EE,<br />

esant 1,96 ið 100 tûkst., vai kø iki 15 m. ser ga mu mas bu vo<br />

0,98, t. y. dvi gu bai ma þes nis. Tuo tar pu per tà pa tá lai ko tar -<br />

pá Es ti jo je ben dras vi du ti nis ser ga mu mas EE bu vo 11,08 ið<br />

100 tûkst., vai kø iki 15 m. – 9,42, Slo vë ni jo je – ati tin ka mai<br />

13,85 ir 13,9 [13].<br />

Ma þes ná nei su au gu siø jø ser ga mu mà EE vai kams le -<br />

mia dvi prie þas tys – re tes në eks po zi ci ja er këms ir di des nis<br />

be simp to miø li gos for mø daþ nis vai kams [14]. Ta èiau pas -<br />

ta rø jø me tø epi de mio lo gi niuo se ty ri muo se nu sta ty ta, kad<br />

er kës vai kams ási siur bia taip pat daþ nai kaip ir su au gu sie -<br />

siems [15, J. Rad vi la vi èie në, ne pub li kuo ti duo me nys]. To -<br />

dël ne vie no das vai kø ir su au gu siø jø ser ga mu mas EE skir -<br />

tin go en de mið ku mo re gio nuo se, ma no ma, yra dël to, kad<br />

di de lio en de mið ku mo te ri to ri jo se vai kai taip daþ nai su si -<br />

du ria su EEV, kad jø ser ga mu mas tam pa ga na di de lis, nors<br />

kli ni ki nës in fek ci jos for mos jiems bû na daug re èiau nei su -<br />

au gu sie siems. Tai gi, vai kø ser ga mu mas EE yra ne tie sio gi -<br />

nis vi ru so cir ku lia vi mo re gio ne in ten sy vu mo ro dik lis [14].<br />

Iki mo kyk li nio am þiaus vai kams, ypaè jau nes niems nei<br />

3 m., EE yra re ta li ga. Ne di de lio en de mið ku mo te ri to ri jo se<br />

ðio je am þiaus gru pë je EE pa si tai ko tik ið skir ti niais at ve -<br />

jais. Lie tu vo je 1999–2010 m. ið vi so uþ re gist ruo ta 15 EE<br />

at ve jø vai kams iki 3 m. Tai su da rë 3,4 % vi sø vai kø EE at -<br />

ve jø. Per tà pa tá lai ko tar pá 4–6 m. vai kai su da rë 11,2 %,<br />

7–18 m. – 85,4 % vi sø EE sir gu siø vai kø. Vo kie ti jo je, pie tø<br />

Bo he mi jos re gio ne, 1990–2000 m. vai kai iki 4 m. su da rë<br />

6 %, 10–18 m. – 75 % vi sø EE sir gu siø vai kø [9, 16]. Tai gi,<br />

dau ge liu at ve jø EE yra jau nes nio mo kyk li nio am þiaus vai -<br />

kø ir pa aug liø li ga.<br />

ER KI NIO EN CE FA LI TO KLI NI KA ÛMIO JE<br />

LI GOS FA ZË JE<br />

Eu ro po je at lik tos de vy nios ret ros pek ty vi nës EE stu di jos<br />

vai kams, ku rio se ið vi so ið tir ti 1093 vai kai 4 Eu ro pos vals -<br />

ty bë se [17–25] (1 len te lë). Ðiø stu di jø duo me ni mis, daþ -<br />

niau sia EE for ma vai kams yra me nin gi tas, pa si reið kian tis<br />

64,9 % at ve jø. Me nin go en ce fa li ti në EE for ma nu sta ty ta<br />

34,2 %, en ce fa lo mie li ti në – 0,9 % vai kø.<br />

Ana lo gið kø su au gu siø jø EE stu di jø duo me ni mis, su au -<br />

gu sie siems EE me nin gi tu pa si reið kia re èiau nei vai kams –<br />

46,3 % at ve jø, o me nin go en ce fa li ti në ir en ce fa lo mie li ti në<br />

EE for mos yra daþ nes nës, nu sta to mos ati tin ka mai 46,2 %<br />

ir 7,5 % su au gu siø jø [18, 26–42] (1 len te lë).<br />

100<br />

Eu ro po je at lik tos tik dvi pros pektyvinës stu di jos, á ku -<br />

rias bu vo átrauk ti vai kai ir su au gu sie ji bei tie sio giai pa ly -<br />

gin ta EE kli ni ka ûmio je li gos fa zë je vai kø ir su au gu siø jø<br />

gru pë se [43, 44].<br />

Vo kie ti jo je tir ti 77 vai kai iki 14 m. ir 579 su au gu sie ji.<br />

Me nin gi ti në EE for ma bu vo daþ nes në vai kams nei su au gu -<br />

sie siems (ati tin ka mai 64 % ir 47 %), me nin go en ce fa li tas<br />

daþ niau diag no zuo tas su au gu sie siems nei vai kams (ati tin -<br />

ka mai 41,5 % ir 36 %). Vai kams ne bu vo ste bë ta në vie no<br />

en ce fa lo mie li to at ve jo, tuo tar pu su au gu sie siems jis nu sta -<br />

ty tas 11,5 % sir gu siø jø. Ly gi nant su su au gu siai siais, vai -<br />

kams re èiau ste bë ti sà mo nës su tri ki mai, atak si ja, nu ga ros<br />

ir gal vos ner vø pa re zës. Vi du ti në hos pi ta li za ci jos truk më<br />

vai kams bu vo 7, su au gu sie siems – 21 die na [43].<br />

Ki to je pros pektyvinëje stu di jo je, at lik to je Slo vë ni jo je,<br />

pa ly gin ti 20 vai kø iki 15 m. ir 60 su au gu siø jø, sir gu siø EE,<br />

kli ni ki niai ypa tu mai. Ly gi nant su su au gu siai siais, vai kai<br />

re èiau skun dë si nuo var giu, ben dru ne ga la vi mu, rau me nø,<br />

sà na riø skaus mu, gal vos svai gi mu, fo to fo bi ja, ta èiau ðiuos<br />

skir tu mus ga lë jo sà ly go ti vai kø ne su ge bë ji mas ávar din ti<br />

sa vo ne ga la vi mus. Ant ro je li gos fa zë je vai kai karð èia vo<br />

trum piau nei su au gu sie ji – ati tin ka mai 6 ir 9 die nas. Në<br />

vie nam vai kui ne pri rei kë vais tø nuo sme ge nø ede mos, tuo<br />

tar pu su au gu sie siems jie skir ti 30 % sir gu siø jø. Ly gi nant<br />

su su au gu siai siais, vai kams re èiau ste bë tas bal ty mo kie kio<br />

lik vo re pa di dë ji mas (ati tin ka mai 40 % ir 80 %) [44].<br />

Tai gi, tie sio gi nis EE kli ni kos pa ly gi ni mas vai kø ir su -<br />

au gu siø jø gru pë se pa tvir ti no ret ros pek ty vi niø ty ri mø ið va -<br />

das, kad vai kai EE ser ga leng viau.<br />

Daþ niau si neu ro lo gi niai simp to mai en ce fa li ti ne li gos<br />

for ma ser gan tiems vai kams yra sà mo nës su tri ki mas (som -<br />

no len ci ja, dez orien ta ci ja), ste bi mas 10–80 % at ve jø [19,<br />

22–25, 45], ko ma (GKS < 7 ba lai) – 5,9–11 % [23, 43], tre -<br />

mo ras – 4,5–100 % [22–25, 45], trau ku liai – 4,2–60 % [19,<br />

22, 23, 25, 45], atak si ja – 4,2–12,9 % [24, 25, 45], he mi pa -<br />

re zës – 0–8,8 % [19, 22–25, 45]. Gal vos ner vø pa þei di mas<br />

su au gu sie siems nu sta to mas 2,4–12,4 % at ve jø [7, 8, 40,<br />

41, 43], vai kams – 1,3–3,8 % [19, 24, 25, 45], nu ga ros ner -<br />

vø pa þei di mas – 3,8–17 % su au gu siø jø [7, 8, 40, 41, 43] ir<br />

0,9–5 % vai kø [19, 22–25, 45]. Mie li ti në EE for ma vai -<br />

kams pri me na po lio mie li tà, ta èiau skir tin gai nei pas ta ruo ju<br />

me tu, ser gant EE pa re zës daþ niau siai bû na vir ðu ti niø, o ne<br />

apa ti niø ga lû niø, do mi nuo jant pro ksi ma li niø da liø pa þei -<br />

di mui.<br />

Dël sun kaus en ce fa li to re a ni ma ci jos ir in ten sy vios te ra -<br />

pi jos sky riuo se (RITS) Eu ro po je gy do ma nuo 1,4 iki 5,2 %<br />

EE ser gan èiø vai kø [22, 23, 25]. RITS gy dy tø vai kø neu ro -<br />

lo gi në simp to ma ti ka de ta liai ap ra ðy ta dvie jo se stu di jo se<br />

[23, 25]. Ið 14 vai kø, ke tu riems diag no zuo ta ko ma ir tai ky -<br />

ta dirb ti në plau èiø ven ti lia ci ja (DPV), sep ty niems ste bë ti<br />

lo ka li zuo ti ar ba ge ne ra li zuo ti trau ku liai, ðe ðiems – he mi pa -<br />

re zës, vie nam – tet ra pa re zë. Slo vë ni jo je at lik ta me ty ri me<br />

vi si sep ty ni RITS gy dy ti pa cien tai bu vo ber niu kai nuo 6 iki<br />

14 m. am þiaus [23], Aust ri jo je ke tu ri ið sep ty niø RITS gy -<br />

dy tø vai kø bu vo jau nes ni nei tre jø me tø ir su da rë dau giau<br />

nei treè da lá – 36 % – ðios am þiaus gru pës pa cien tø [25].<br />

Su au gu siø jø EE stu di jo se aki vaiz dþiai áro dy ta, kad<br />

am þius yra svar biau sias sun kios EE ei gos ir blo gos prog -


1 lentelë. Retrospektyvinës EE studijos <strong>vaikams</strong> ir suaugusiesiems Europoje<br />

Autorius,<br />

publikavimo metai<br />

Vaikai<br />

Tyrimo metai Valstybë<br />

no zës ri zi kos veiks nys [3, 8, 43, 46]. Ðis dës nin gu mas ið -<br />

lie ka ir vai kø ko hor to se – dau giau nei 85 % vai kø, ser gan -<br />

èiø me nin go en ce fa li tu, yra vy res ni nei 7 m., dau giau nei<br />

pu së ið jø – vy res ni nei 10 m. am þiaus [4, 24]. Be am þiaus,<br />

EE sun ku mui ir pa sek mëms áta kos tu ri tam tik ri ge ne ti -<br />

niai veiks niai. Che mo ki no re cep to riaus 5 (CCR5), ska ti -<br />

nan èio imu ni nës sis te mos làs te liø mig ra ci jà á uþ de gi mo<br />

vie tà, Toll like re cep to riaus 3, da ly vau jan èio RNR vi ru sø<br />

at pa þi ni me ir 2’-5’-oli go a de ny la to sin te ta zës, ak ty vuo -<br />

jan èios fer men tà ri bo nuk le a zæ, ku ri su skal do vi ru sø<br />

RNR, ge nø po li mor fiz mo svar ba EE ei gai ir prog no zei<br />

nu sta ty ta nau jau siuo se EE pa to ge ne zës ty ri muo se<br />

[47–49].<br />

Lik vo re EE me tu ap tin ka mas pa di dë jæs làs te liø, nor -<br />

ma lus ar ba ne daug pa di dë jæs bal ty mo ir nor ma lus gliu ko -<br />

zës kie kis [3]. At li kus juos me ni næ punk ci jà pa èio je ant ros<br />

li gos sta di jos pra dþio je, apie 20 % at ve jø do mi nuo jan èios<br />

Pacientø<br />

skaièius<br />

<strong>Erkinis</strong> <strong>encefalitas</strong> <strong>vaikams</strong> (literatûros apþvalga)<br />

EE klinikinë forma<br />

Meningitas, n Encefalitas, n Mielitas, n<br />

Harasek, 1974 1963–1973 Austrija 38 25 11 2<br />

Duniewicz, 1975 1969–1972 Buvusi Èekoslovakija 103 24 77 2<br />

Falk, 1981 1975–1979 Austrija 80 75 5 0<br />

Messner, 1981 1974–1979 Austrija 93 86 5 2<br />

Helwig, 1983 1971–1983 Vokietija 13 9 4 0<br />

Rakar, 1993 1978–1992 Slovënija 146 101 45 0<br />

Cizman, 1999 1993–1998 Slovënija 133 65 64 4<br />

Lesnicar, 2003 1959–2000 Slovënija 371 232 139 0<br />

Fritsch, 2008 1981–2005 Austrija 116 92 24 0<br />

Suaugusieji<br />

Ið viso: 1093 709 (64,9%) 374 (34,2%) 10 (0,9%)<br />

Moritsch,1959 1956–1958 Austrija 89 39 45 5<br />

Ziebart-Schroth, 1972 1970–1971 Austrija 48 16 25 7<br />

Duniewicz, 1975 1969–1972 Buvusi Èekoslovakija 526 16 455 55<br />

Ackermann, 1979 1964–1977 Vokietija 51 23 19 9<br />

Falisevac, 1981 1953–1978 Kroatija 1218 217 965 36<br />

Reisner, 1981 1970–1971 Austrija 100 60 32 8<br />

Radl, 1983 Nenurodyti Austrija 549 393 111 45<br />

Jezyna, 1984 1983 Lenkija 215 125 74 16<br />

Zoulek, 1985 Nenurodyti Vokietija 120 70 39 11<br />

Dekonenko, 1987 1984 Latvija 137 112 13 12<br />

Ackermann, 1986 1978–1984 Vokietija 286 161 98 27<br />

Zim mer mann, 1991 1984–1990 Ðveicarija 143 68 62 13<br />

Kunz, 1992 1986–1990 Austrija 805 398 354 53<br />

Pikelj, 1995 1971–1986 Slovënija 1044 658 314 72<br />

Anic, 1998 1973–1995 Kroatija 92 9 79 4<br />

Grygorczuk, 2002 1997–2001 Lenkija 152 51 89 12<br />

Czupryna, 2011 1993–2008 Lenkija 687 282 353 52<br />

Karelis, 2012 1992–2006 Latvija 620 489 55 76<br />

Ið viso: 6882 3187 (46,3%) 3182 (46,2%) 513 (7,5%)<br />

làs te lës lik vo re bû na neut ro fi lai [4]. Esant feb ri liam karð -<br />

èia vi mui, ið reikð tai in tok si ka ci jai, ne re tai – sai kin gai pa di -<br />

dë ju siems uþ de gi mi niams krau jo ro dik liams, to kie pa ki ti -<br />

mai lik vo re ga li imi tuo ti bak te ri ná me nin gi tà. Pa ki ti mai<br />

bran duo liø mag ne ti nio re zo nan so (BMR) ty ri me su au gu -<br />

sie siems ste bi mi 18 %, vai kams – 3,6 % ser gan èiø jø [4, 23,<br />

45, 50].<br />

EE ga li bû ti pa tvir tin tas tik se ro lo gi niu ty ri mu, nes kli -<br />

ni ki niai li gos po þy miai në ra spe ci fi niai ir ne si ski ria nuo ki -<br />

tos kil mës vi ru si niø CNS in fek ci jø. Er kës ási siur bi mui,<br />

kaip epi de mio lo gi niam li gos kri te ri jui, taip pat ten ka tik<br />

ant ra ei lis vaid muo, nes apie 50 % at ve jø er kës ási siur bi mas<br />

lie ka ne pa ste bë tas. Pa si rin ki mo me to das EE diag no zei pa -<br />

grás ti yra EE vi ru so IgM ir IgG kla sës an ti kû nø nu sta ty mas<br />

krau jy je. Jau pa èio je ant ros li gos sta di jos pra dþio je EEV<br />

IgM kla sës an ti kû nai ap tin ka mi 96 % ser gan èiø jø [51–53].<br />

Tuo me tu lik vo re jie bû na nu sta to mi tik apie 50 % at ve jø,<br />

101


J. Pakalnienë, L. Dailidytë, J. Radvilavièienë, D. Vëlyvytë, A. Mickienë<br />

2 lentelë. Erkinio encefalito atvejai kûdikiams ir naujagimiui<br />

Amþius Lytis Þidininë simptomatika<br />

ta èiau iki de ðim tos li gos die nos at si ran da vi siems ser gan -<br />

tie siems EE [52].<br />

Ke le tas svar biø EE kli ni kos ir ei gos ypa tu mø vai kams<br />

nu sta ty ta dvie jo se pas ta rai siais me tais at lik to se ret ros pek -<br />

ty vi në se stu di jo se.<br />

Ðve di jo je at lik ta me ty ri me, ku ria me da ly va vo 249 EE<br />

sir gæ su au gu sie ji ir 38 vai kai iki 15 m., dvi ban gë li gos ei ga<br />

bu vo re tes në iki mo kyk li nio am þiaus vai kams, ly gi nant su<br />

mo kyk li nio am þiaus vai kais ir su au gu siai siais (ati tin ka mai<br />

40, 59,3 ir 46,7 %). Tik 60 % iki mo kyk li nio am þiaus vai kø<br />

skun dë si gal vos skaus mu, kai tuo tar pu mo kyk li nio am -<br />

þiaus vai kams ir su au gu sie siems jis ste bë tas ati tin ka mai<br />

74,3 ir 85,2 % at ve jø [54]. Ðvei ca ri jo je at lik ta me ty ri me<br />

karð èia vi mu, gal vos skaus mu ir vë mi mu, be ob jek ty viø<br />

neu ro lo gi niø simp to mø, EE pa si reið kë 19 % (36 ið 192)<br />

vai kø iki 16 m. [55].<br />

Su au gu sie siems EE karð èia vi mu ir gal vos skaus mu, be<br />

ob jek ty viø neu ro lo gi niø po þy miø, pa si reið kia 10–15 % at -<br />

ve jø [4, 40]. Ver ti nant pas ta rø jø dvie jø stu di jø re zul ta tus,<br />

toks kli ni ki nis EE pa si reið ki mas yra kur kas daþ nes nis vai -<br />

kams.<br />

Ob jek ty viø neu ro lo gi niø po þy miø ne bu vi mas, ne spe -<br />

ci fi niai ir dël am þiaus ne re tai sun kiai nu sa ko mi sub jek ty -<br />

vûs nu si skun di mai la bai ap sun ki na EE diag nos ti kà vai -<br />

kams, ypaè iki mo kyk li nio am þiaus, ar ba esant vien ban gei<br />

li gos ei gai. To dël se ro lo gi nis ty ri mas dël EE se zo no me tu<br />

en de mi në se te ri to ri jo se vi sa da tu rë tø bû ti at lie ka mas ne -<br />

aið kaus karð èia vi mo at ve ju [54]. Laiku nustatyta EE di ag -<br />

no zë, at li kus se ro lo gi ná EE ty ri mà ir juos me ni næ punk ci jà,<br />

karð èiuo jan tiems vai kams leis tø at mes ti ki tas in fek ci jas,<br />

su ma þin ti ið lai das pa pil do miems ty ri mams ir ne rei ka lin -<br />

gam an ti bak te ri niam ar ba prieð vi ru si niam gy dy mui [55].<br />

Dar vie na er kiø per ne ða ma neu roin fek ci ja, tu rin ti tà pa -<br />

tá se zo nið ku mà kaip ir EE, yra anks ty va di se mi nuo ta neu -<br />

ro bo re lio zë. Vai kø EE la biau nei neu ro bo re lio zei bû din gas<br />

gal vos skaus mas (ati tin ka mai 90 ir 40 %), karð èia vi mas<br />

dau giau kaip 38,5�C (ati tin ka mai 57,1 ir 9,5 %), ben dras<br />

ne ga la vi mas ir nuo var gis (ati tin ka mai 70 ir 9,5 %). Gal vos<br />

ner vø pa ra ly þius nu sta to mas be veik pu sei anks ty va di se -<br />

mi nuo ta neu ro bo re lio ze ser gan èiø vai kø, kai tuo tar pu EE<br />

me tu jis bû na la bai re tai [56].<br />

102<br />

3 mën. M GKS 10, þidininiai ir<br />

generalizuoti traukuliai<br />

6 sav. M Irzlumas, generalizuoti<br />

traukuliai<br />

3 mën. B Mieguistumas,<br />

generalizuoti traukuliai<br />

4,5 mën. B Þidininiai ir generalizuoti<br />

traukuliai<br />

17 d. B Irzlumas, þidininiai<br />

traukuliai, hemiparezë<br />

Làsteliø skaièius<br />

likvore* (×10 6 l)<br />

Baltymas<br />

likvore (g/l)<br />

EEV IgM<br />

likvore<br />

EEV IgM<br />

kraujyje<br />

Valstybë, autorius,<br />

publikavimo metai<br />

160 1,95 + + Austrija,<br />

Grubbauer, 1992<br />

253 0,83 + + Ðveicarija<br />

Iff, 2005<br />

128 1,8 + + Èekija,<br />

Kosina, 2008<br />

367 0,59 +** + Vokietija,<br />

Leistner, 2011<br />

373 2,43 +** + Austrija,<br />

Jones, 2007<br />

M – mergaitë, B – berniukas; GKS – Glas gow komø skalë; * – visais atvejais dominuojanèios làstelës – limfocitai, + – rasta; ** – rasta<br />

EEV RNR likvore.<br />

ER KI NIS EN CE FA LI TAS KÛ DI KIAMS IR<br />

NAU JA GI MIAMS<br />

Nors vai kai iki tre jø me tø am þiaus EE ser ga la bai re tai, li te -<br />

ra tû ro je yra ap ra ðy ti pen ki sun kûs EE at ve jai pir mai siais<br />

gy ve ni mo me tais – 4 kû di kiams ir 1 nau ja gi miui (2 len te -<br />

lë).<br />

3 mën. mer gai tei, pra ëjus 3,5 sav. po er kës ási siur bi mo,<br />

EE pa si reið kë karð èia vi mu ir trau ku liais. Dël ið si vys èiu -<br />

sios epi lep ti nës bûk lës tai ky ta DPV. Mer gai të vi sið kai pa -<br />

svei ko – po vie ne riø me tø ne bu vo ste bë ta nei vys ty mo si<br />

su tri ki mø, nei po ky èiø elek tro en ce fa log ra mo je (EEG)<br />

[57].<br />

6 sav. mer gai tei po 10 d. po er kës ási siur bi mo ið si vys të<br />

me nin go en ce fa li tas su trau ku liais, pa ki ti mais EEG ir<br />

BMR ty ri me. Mo ti nos krau jy je EE vi ru so an ti kû nø ne nu -<br />

sta ty ta, to dël ga li mas transp la cen ti nis an ti kû nø per da vi -<br />

mas at mes tas. Mer gai të vi sið kai pa svei ko [58].<br />

3 mën. ber niu kui, pra ëjus 7 d. po er kës ási siur bi mo, at -<br />

si ra do feb ri lus karð èia vi mas, me nin gi niai simp to mai, mie -<br />

guis tu mas, to ni niai-klo ni niai trau ku liai. Mo ti nos krau jy je<br />

EE vi ru so an ti kû nø ne ras ta. Kû di kis pa svei ko, po me tø<br />

psi cho mo to ri nio vys ty mo si su tri ki mø ne ste bë ta [59].<br />

4,5 mën. ber niu kas su sir go stai ga, at si ra dus karð èia vi -<br />

mui, þi di ni niams ir ge ne ra li zuo tiems trau ku liams. Anam -<br />

ne zë je – bu væs er kës ási siur bi mas prieð 11 d. Lik vo re po li -<br />

me ra zës gran di ni nës re ak ci jos (PGR) me to du ap tik ta vi ru -<br />

so RNR [60].<br />

Iki ðiol Eu ro po je ap ra ðy tas vie nin te lis EE at ve jis nau ja -<br />

gi miui. 17 d. am þiaus ber niu kas su sir go stai ga, at si ra do<br />

karð èia vi mas, ir zlu mas, pras tas ape ti tas. Po dvie jø die nø<br />

ið si vys të þi di ni niai trau ku liai, EEG ste bë tas þi di ni nis epi -<br />

lep ti nis ak ty vu mas kai rë je cen tro tem po ra li në je sri ty je ir<br />

di fu zi nis fo ni nio ak ty vu mo su lë të ji mas. Tre èià li gos die nà<br />

at li kus gal vos sme ge nø BMR ty ri mà þie vë je ir po þie vy je<br />

nu sta ty ta ede ma kai rë je ok ci pi to tem po ra li në je sri ty je. EE<br />

diag no zë pa tvir tin ta ra dus EE vi ru so IgM kla sës an ti kû nus<br />

se ru me ir lik vo re bei PGR me to du lik vo re ap ti kus EE vi ru -<br />

so RNR. Nau ja gi mio mo ti na ne bu vo vak ci nuo ta nuo EE,<br />

jos krau jo se ru me EE vi ru so an ti kû nø ne ras ta. Po 4 mën.<br />

pa kar to jus gal vos sme ge nø BMR, ste bë ta ryð ki at ro fi ja


3 lentelë. EE liekamieji reiðkiniai <strong>vaikams</strong>, Europoje atliktø studijø duomenimis<br />

Autorius,<br />

publikavimo metai<br />

Pacientø<br />

skaièius<br />

Liekamieji reiðkiniai<br />

Vidutinio sunkumo, n Sunkûs, n<br />

kai ria ja me sme ge nø pus ru tu ly je su tri jø cen ti met rø cis ti -<br />

niais de fek tais, kai rë je ok ci pi to pa rie ta li në je sri ty je – hig -<br />

ro ma. Ne pai sant ski ria mo prieð trau ku li nio gy dy mo, vai kui<br />

kar to jo si þi di ni niai trau ku liai, ið li ko he mi pa re zë de ði në je,<br />

la bai su lë të jo vys ty ma sis [61].<br />

ER KI NIO EN CE FA LI TO PA SEK MËS VAI KAMS<br />

Su au gu siø jø mirð ta mu mas nuo EE svy ruo ja nuo 0,5 iki<br />

2 % [2, 5]. Eu ro po je ið vi so re gist ruo ti trys mir èiø nuo EE<br />

at ve jai vai kams.<br />

Aust ri jo je nuo EE mi rë 11 m. ber niu kas, ku ris pir mo -<br />

sios li gos sta di jos me tu bu vo ope ruo tas dël áta ria mo apen -<br />

di ci to. Tre èià die nà po ope ra ci jos ið si vys të ka mie ni nis en -<br />

ce fa li tas su kvë pa vi mo ne pa kan ka mu mu, de ðim tà li gos<br />

pa rà pa cien tas mi rë. Au to psi jo je nu sta ty tas krau ja vi mas<br />

sme ge nø ka mie ne ir ve ni niø si nu sø trom bo zë. Ma no ma,<br />

kad le ta li nei ið ei èiai áta kos ga lë jo tu rë ti ope ra ci jos me tu<br />

tai ky ta ben dri në ne jaut ra [20].<br />

Èe ki jo je nuo EE mi rë 12 m. ber niu kas, ku ris sir go his -<br />

to ci to ze ir bu vo gy do mas gliu ko kor ti koi dais, kas ir ga lë jo<br />

lem ti le ta li næ li gos baig tá [62].<br />

Ðvei ca ri jo je re gist ruo tas 15 m. mer gai tës mir ties nuo<br />

EE at ve jis. Mer gai të su sir go ket vir tà pa rà po áskie py tos<br />

ant ro sios EE vak ci nos do zës. 14 d. iki li gos pra dþios jai bu -<br />

vo ási siur bu si er kë. Au to psi jo je nu sta ty tas lim fo ci ti nis me -<br />

nin go en ce fa li tas ir sme ge nø ede ma. PGR bû du EEV ap tik -<br />

tas sme ge nø ka mie ne, þie vë je ir sme ge në lë se [63].<br />

Ne pai sant ne di de lio EE mirð ta mu mo, tik ið im ti niais at -<br />

ve jais pa si tai kan èio vai kams, pa grin di në su EE su si ju si<br />

pro ble ma yra il gai trun kan tis svei ki mo pe ri odas ir il ga lai -<br />

kiai lie ka mie ji reið ki niai. Su au gu sie siems lie ka mø jø reið -<br />

ki niø daþ nis ir po bû dis po EE yra ge rai þi no mas. Jie bû din -<br />

gi 26–46 % per sir gu siø jø [6–8]. Be veik 10 % EE per sir gu -<br />

siø su au gu siø jø ste bi mi ne ága lu mà sà ly go jan tys lie ka mie ji<br />

<strong>Erkinis</strong> <strong>encefalitas</strong> <strong>vaikams</strong> (literatûros apþvalga)<br />

Sunkiø liekamøjø reiðkiniø pobûdis<br />

Harasek, 1974 38 0 1 Gydymas prieðtraukuliniais vaistais ilgiau nei<br />

vienerius metus; vaiko amþius nenurodytas<br />

Falk, 1981 80 2 0<br />

Roggendorf, 1981 9 0 1 12 m. amþiaus vaikui smegenø organinis<br />

psichosindromas, þidininiai epileptiniai traukuliai<br />

Rakar, 1993 146 9 6 Dviems – nugaros nervø parezë, trims – epileptiniai<br />

traukuliai, vienam – ryðkûs elgesio ir psichikos<br />

sutrikimai. Visi 6 vaikai vyresni nei 7 m. amþiaus<br />

Cizman, 1999 133 2 1 14 m. amþiaus berniukui hemiparezë<br />

Kai ser, 2005 124 0 1 Nenurodyta<br />

Fritsch, 2008 116 0 2 Vienam 7 m. amþiaus epileptiniai traukuliai, vienam<br />

5 m. amþiaus – hemiparezë<br />

Stähelin-Massik,<br />

2008<br />

55 4 1 Vienam 9 m. amþiaus sunkus protinis ir fizinis<br />

neágalumas. Vaiko lytis nenurodyta<br />

Ið viso: 701 17 (2,4%) 13 (1,9%)<br />

reið ki niai, 20 % – gy ve ni mo ko ky bei di de læ áta kà da ran tis<br />

neu ro kog ni ty vi niø su tri ki mø sin dro mas [8].<br />

Per si stuo jan èios ga lû niø pa re zës ar pa ra ly þiai po EE<br />

su au gu sie siems ste bi mi 4,8 % (nuo 2,3 iki 10,5 %) at ve jø,<br />

vai kams – 0,5 % (nuo 0 iki 1,8 %) daþ nu mu [64].<br />

Lie ka mie ji reið ki niai po EE vai kams bu vo tir ti að tuo -<br />

nio se Eu ro po je at lik to se stu di jo se, ku rio se ið vi so da ly va -<br />

vo 701 vai kas. Ðiø stu di jø duo me ni mis, sep ty nio li kai<br />

(2,4 %) pa cien tø ste bë ti vi du ti nio sun ku mo, try li kai<br />

(1,9 %) – sun kûs lie ka mie ji reið ki niai [17, 19, 22, 23, 25,<br />

45, 64, 65] (3 len te lë). Lie ka mie ji reið ki niai po EE ypaè re -<br />

tai pa si tai ko iki mo kyk li nio am þiaus vai kams, ypaè vai kø<br />

iki tre jø me tø am þiaus gru pë je. Be ið skir ti nio la bai sun kias<br />

pa sek mes sà ly go ju sio EE nau ja gi miui [61], sun kûs il ga lai -<br />

kiai lie ka mie ji reið ki niai iki mo kyk li nio am þiaus – 5 ir<br />

7 me tø – vai kams pir mà kar tà do ku men tuo ti Aust ri jo je at -<br />

lik ta me ty ri me [25].<br />

De ja, il ga lai kes pa sek mes po EE ap ra ðan èiø stu di jø re -<br />

zul ta tus pa ly gin ti sun ku, nes jø au to riai ne vie no dai ir daþ -<br />

nai ne aið kiai ávar di ja lie ka mø jø reið ki niø sà vo kà. Be to,<br />

vai kø ste bë ji mo lai kas skir tin guo se ty ri muo se yra ne vie -<br />

no das. Stu di jo se, ku riø duo me nys api ben drin ti 3 len te lë je,<br />

lie ka mai siais reið ki niais po EE lai ky ti trau ku liai, pa re zës<br />

ar ba pa ra ly þiai, el ge sio ar ba in te lek to su tri ki mai, ku rie<br />

ávar din ti kaip vi du ti nio sun ku mo, jei gu tæ së si iki tri jø më -<br />

ne siø po li gos, ir sun kiais, jei gu uþ si tæ së il giau. Di dþiau -<br />

sias vi sø ðiø stu di jø trû ku mas yra tas, kad jo se ver tin ti tik<br />

ob jek ty vûs neu ro lo gi niai simp to mai, ne si gi li nant á ga li mà<br />

neu ro kog ni ty vi ná po en ce fa li ti ná sin dro mà, ku ris yra daþ -<br />

niau sia EE pa sek më su au gu sie siems.<br />

Iki ðiol at lik tas tik vie nas ne di de lës ap im ties ty ri mas,<br />

ku ria me pa ly gin ta 19 vai kø, sir gu siø EE, ir ati tin ka mos<br />

ly ties, am þiaus bei so cia li nës ðei mos pa dë ties kon tro li nës<br />

gru pës vai kø neu rop si cho lo gi nio bei neu ro lo gi nio ty ri mø<br />

ir EEG re zul ta tai. Në vie nam EE per sir gu siam vai kui ne -<br />

nu sta ty ta sun kiø neu ro lo gi niø ar psi chiat ri nio po bû dþio<br />

pa sek miø. Ta èiau pen kiø vai kø të vai pa þy më jo dë me sio ir<br />

103


J. Pakalnienë, L. Dailidytë, J. Radvilavièienë, D. Vëlyvytë, A. Mickienë<br />

4 lentelë. Imunizacijos nuo erkinio encefalito schemos <strong>vaikams</strong><br />

Vakcina, ga min to jas,<br />

antigeno dozë, pa der më<br />

TicoVac 0,25 ml;<br />

Baxter (Austrija);<br />

1,2 �g/0,25 ml; Neudoerfl<br />

Encepur chil dren;<br />

Novartis (Vokietija);<br />

0,75 �/ 0,25 ml; K23<br />

kon cen tra ci jos su tri ki mà, ke tu riø – ryð kius mo ky mo si<br />

sun ku mus, enu re zæ, kal bos su tri ki mus, nuo tai kø ne pa sto -<br />

vu mà, po lin ká stai giam ánir ðiui, bai mei, nak ti niams koð -<br />

ma rams. Vie nam vai kui po li gos ið si vys të kli nið kai ið -<br />

reikð ta dep re si ja. At li kus neu rop si cho lo gi ná ty ri mà, dë -<br />

me sio su tri ki mas ir su lë të ju sios psi cho mo to ri nës re ak ci -<br />

jos daþ niau nu sta ty ti EE ne gu kon tro li në je gru pë je (ati tin -<br />

ka mai 9 ir 3 vai kams). Neu ro lo gi nio ty ri mo ba lai, ver ti -<br />

nant sen so mo to ri næ sis te mà, lai ky se nà, ben drà mo to ri næ<br />

funk ci jà ir ju de siø ko ky bæ, taip pat bu vo reikð min gai ma -<br />

þes ni EE gru pë je. Ly gi nant su svei kais kon tro li niais, EE<br />

sir gu siø vai kø EEG ste bë tas lë tes nis fo ni nis ak ty vu mas<br />

[50].<br />

Ne daþ nus lie ka muo sius reið ki nius po EE vai kams ið<br />

da lies ga li lem ti ge res nës vai kø gal vos sme ge nø kom pen -<br />

sa ci nës ga li my bës. Ta èiau ti kë ti na, kad kog ni ty vi niø funk -<br />

ci jø su tri ki mas lie ka ne áver tin tas dël vai ko au gi mo ir vys -<br />

ty mo si sà ly go ja mo ðiø funk ci jø ki ti mo [14]. Á ðá klau si mà<br />

at ei ty je tu rë tø at sa ky ti kon tro liuo ja mos pros pektyvinës<br />

stu di jos.<br />

ER KI NIO EN CE FA LI TO PRO FI LAK TI KA<br />

Vie nin te lë veiks min ga EE pro fi lak ti kos prie mo në yra vak -<br />

ci na ci ja.<br />

Aust ri ja yra vie nin te lë vals ty bë Eu ro po je, ku rio je nuo<br />

1981 m. vyk do ma vi suo ti në su au gu siø jø ir vai kø vak ci na -<br />

ci ja nuo EE. Vie na me la biau siai en de mið kø Aust ri jos re -<br />

gio nø – Ðti ri jo je – vai kø ser ga mu mas EE 1980–1986 m.<br />

104<br />

Vaikø<br />

amþius<br />

Pirminis imunizavimas Pirma palaikomoji<br />

Áprastinë schema Pagreitinta schema dozë<br />

1–16 m. D1 – 0 d.<br />

D2 – 1–3 mën. po D1<br />

D3 – 5–12 mën. po D2<br />

1–11 m. D1 – 0 d.<br />

D2 – 1–3 mën. po D1<br />

D3 – 9–12 mën. po D2<br />

D1 – 0 d.<br />

D2 – 14 d. po D1<br />

D3 – 5–12 mën. po D2<br />

D1 – 0 d.<br />

D2 – 7 d. po D1<br />

D3 – 21 d. po D2<br />

Kitos pa lai ko -<br />

mo sios dozës<br />

3 m. 3–5 m.<br />

3 m.<br />

(áprastinë schema)<br />

12–18 mën.<br />

(pagreitinta schema)<br />

5 lentelë. EE vakcinø imunogeniðkumas ir saugumas <strong>vaikams</strong>, skiepytiems pagal áprastinæ vakcinacijos schemà<br />

Vakcina,<br />

gamintojas,<br />

antigeno dozë<br />

TicoVac 0,25 ml*<br />

Baxter (Austrija)<br />

1,2 �g/0,25 ml<br />

Encepur chil dren<br />

Novartis (Vokietija)<br />

0,75 �/ 0,25 ml<br />

EEV neutralizuojanèius ir IgG an ti -<br />

kû nus ágijusiø vaikø dalis (%) 28 d. po<br />

antrosios vakcinos dozës áskie pi ji mo<br />

Amþius<br />

Neutralizuojan tys<br />

antikûnai<br />

IgG<br />

antikûnai<br />

Nepageidaujamas poveikis<br />

5 m.<br />

Karðèiavimas Sisteminës reakcijos Vietinës reakcijos<br />

Po D1<br />

(%)<br />

Po D2<br />

(%)<br />

Po D1<br />

(%)<br />

Po D2<br />

(%)<br />

Po D1<br />

(%)<br />

1–2 m. 100 94–96,7 8,0 2,0 9,3 4,7 12,7 8,7<br />

3–6 m. 100<br />

7–11 m. 100<br />

Po D2<br />

(%)<br />

1–2 m. 100 97,8 9,2 4,6 11,8 5,3 28,9 22,4<br />

3–6 m. 95,5<br />

7–11 m. 97,6<br />

*Pollabauer et al. studijoje FSME-IMMUN ® Ju nior vakcina Lietuvoje registruota TicoVac 0,25 ml pavadinimu [68–70].<br />

svy ra vo nuo 2,5 iki 9,3 ið 100 tûkst. vai kø. Pa skie pi jus dau -<br />

giau nei 90 % vai kø, 1994–2003 m. ser ga mu mas EE su ma -<br />

þë jo iki 0–1 ið 100 tûkst. Tuo tar pu kai my ni në je Slo vë ni jo -<br />

je, ku rio je gam ti nës ir kli ma ti nës sà ly gos yra iden tið kos,<br />

ta èiau vak ci na ci jos ap im tys sie kia tik 4 %, vai kø EE at ve jø<br />

skai èius 1994–2003 m. bu vo 40 kar tø di des nis nei Ðti ri jo je<br />

ir sie kë 6,2–22,3 ið 100 tûkst. vai kø [66, 67].<br />

Lie tu vo je, kaip ir ki to se Eu ro pos vals ty bë se, re gist -<br />

ruo tos Ti co Vac 0,25 ml (Bax ter) ir En ce pur chil dren<br />

(No var tis) vak ci nos nuo EE vai kams. Pa gal ga min to jø<br />

re ko men da ci jas, vai kai ga li bû ti skie pi ja mi nuo 1 m. am -<br />

þiaus. Abi vak ci nos ap sau go nuo vi sø EEV po ti piø.<br />

Ápras ti në ir pa grei tin ta vak ci na ci jos sche mos pa teik tos<br />

4 len te lë je. Tuo at ve ju, jei er kë ási siur bia prieð ar per<br />

2 sav. po pir mo sios vak ci nos do zës su lei di mo, nuo ga li -<br />

mo su sir gi mo EE ne ap sau go ma. No rint, kad imu ni te tas<br />

su si da ry tø prieð er kiø ak ty vu mo se zo nà, pir mo ji ir ant ro -<br />

ji vak ci nos do zës tu ri bû ti su lei dþia mos þie mos më ne -<br />

siais [68, 69].<br />

Abi vak ci nos yra la bai imu no ge nið kos ir pui kiai to le -<br />

ruo ja mos. Iki ðiol pub li kuo ti dvie jø at si tik ti niø im èiø,<br />

kon tro liuo ja mø, vien gu bai ak lø, mul ti cen tri niø III ir IV<br />

fa zës pa ly gi na mø jø mi në tø pe diat ri niø EE vak ci nø imu -<br />

no ge nið ku mo ir sau gu mo kli ni ki niø ty ri mø re zul ta tai.<br />

Pol la bau er su ben dra au to riais at lik tos stu di jos, ku rio je<br />

ápras ti në vak ci na vi mo sche ma tai ky ta 303 1–11 m. am -<br />

þiaus vai kams, vak ci nø imu no ge nið ku mas bu vo ver ti na -<br />

mas po 28 d. po ant ros vak ci nos do zës su lei di mo. Vai kø,<br />

ági ju siø neut ra li zuo jan èius an ti kû nus po áskie py tos ant ros<br />

FSME-IMMUN ® Ju nior (Lie tu vo je re gist ruo tos Ti co Vac


0,25 ml pa va di ni mu) vak ci nos do zës, daþ nis sie kë 100 %<br />

(95 % PI 97,2–100 %), po En ce pur ® chil dren vak ci nos –<br />

97,8 % (95 % PI 93,6–99,5 %). Ne di de li imu no ge nið ku -<br />

mo skir tu mai ste bë ti skir tin go am þiaus gru piø vai kams,<br />

skie py tiems En ce pur ® chil dren vak ci na (5 len te lë). Sun -<br />

kiø ne pa gei dau ja mø re ak ci jø ne bu vo re gist ruo ta. 7–11 m.<br />

am þiaus gru pë je FSME-IM MUN ® Ju nior vak ci na su kë lë<br />

ma þiau vie ti niø re ak ci jø (22,4 % at ve jø po pir mos,<br />

10,2 % – po ant ros do zës), ly gi nant su En ce pur ® chil dren<br />

vak ci na (ati tin ka mai 49 % ir 51 %). Ki tø ne pa gei dau ja mø<br />

re ak ci jø daþ nis ne si sky rë. Abiems vak ci noms bû din ga<br />

tai, kad ne pa gei dau ja mos re ak ci jos po ant ros vak ci nos<br />

do zës bû na daug re èiau nei po pir mos (5 len te lë). Vie ti nës<br />

re ak ci jos á FSME-IM MUN ® Ju nior vak ci nà re èiau ste bi -<br />

mos dël jo je esan èio sta bi li za to riaus þmo gaus al bu mi no,<br />

ku ris in hi buo ja uþ de gi mi nio ci to ki no IL-1be ta ga my bà<br />

[70, 71]. En ce pur ® chil dren vak ci no je þmo gaus al bu mi no<br />

në ra.<br />

Ant ro je pa ly gi na mo jo je vak ci nø stu di jo je da ly va vo<br />

334 1–10 m. am þiaus vai kai. Imu ni nis at sa kas á En ce pur ®<br />

chil dren ir FSME-IM MUN ® Ju nior vak ci nas bu vo ly gi na -<br />

mas tai kant ápras ti næ ir pa grei tin tà vak ci na ci jos sche mà.<br />

300-àjà ty ri mo die nà, t. y. prieð áskie pi jant tre èi à jà vak ci -<br />

nos do zæ, neut ra li zuo jan tys an ti kû nai daþ niau bu vo ran da -<br />

mi En ce pur ® chil dren nei FSME-IM MUN ® Ju nior skie py -<br />

tiems vai kams. Tai áro do, kaip svar bu baig ti ba zi næ vak ci -<br />

na ci jà, t. y. áskie py ti tre èi à jà vak ci nos do zæ prieð ki tà er kiø<br />

ak ty vu mo se zo nà. Ðia me ty ri me taip pat nu sta ty ta, kad<br />

skie pi jant ápras ti ne sche ma, imu ni nis at sa kas á abi vak ci -<br />

nas yra ge res nis, nei tai kant pa grei tin tà sche mà. Taip pat<br />

ty ri mas áro dë, kad imu ni nis at sa kas yra la bai ge ras ir tuo at -<br />

ve ju, jei gu tre èio ji vak ci nos do zë yra ki to ga min to jo nei<br />

pir mo sios dvi [72, 73].<br />

Eu ro pos valstybëse vai kø vak ci na ci jos nuo EE re ko -<br />

men da ci jos skiriasi, nes vak ci na ci jos po rei kis vi sø pir ma<br />

pri klau so nuo re gio no en de mið ku mo ir ser ga mu mo ly gio.<br />

Ver ti nant tai, kad vai kø imu ni nis at sa kas á skie pà yra la bai<br />

ge ras, ti ki my bë su sirg ti sun kia EE for ma di dë ja su am þiu -<br />

mi, o il ga lai kës pa sek mës po EE ga li mos ir iki mo kyk li nio<br />

am þiaus vai kams, en de mi niuo se ra jo nuo se tiks lin ga pra -<br />

dë ti skie py ti EE vak ci no mis nuo vai kys tës, ge riau sia – nuo<br />

3 m. am þiaus, ypaè di de lio en de mið ku mo ra jo nuo se – ant -<br />

rai siais gy ve ni mo me tais prieð EE se zo no pra dþià [14]. Bû -<br />

ti na áver tin ti in di vi du a lià ri zi kà uþ si krës ti EEV – gy ve na -<br />

mà jà vie tà, ðei mos gy ve ni mo bû dà. Esant di de lei ri zi kai,<br />

skie py ti ga li ma pra dë ti nuo 6 mën. am þiaus [74].<br />

Nors vi si pen ki sun kûs EE at ve jai pir mai siais gy ve ni -<br />

mo me tais [57–61] bu vo re gist ruo ti ypaè di de lio en de mið -<br />

ku mo re gio nuo se, jø ne bû tø bu væ ga li ma ið veng ti net gi pa -<br />

sie kus ðim tap ro cen tæ vy res niø nei 6 mën. am þiaus vai kø<br />

vak ci na ci jà. Ka dan gi EEV an ti kû nai per duo da mi per pla -<br />

cen tà [61, 75], o nuo EE pa skie py tos mo ti nos per duo da an -<br />

ti kû nus per pie nà, bû ti na ska tin ti bû si mø ma mø vak ci na ci -<br />

jà prieð nëð tu mà, taip sie kiant ap sau go ti nuo EE kû di kius<br />

iki 6 mën. Nau ja gi mius, kû di kius ir ma þus vai kus, ne vak -<br />

ci nuo tus nuo EE, la bai svar bu sau go ti nuo er kiø ási siur bi -<br />

mø ne spe ci fi në mis prie mo në mis [58].<br />

Nors abie jø EE vak ci nø imu no ge nið ku mas yra la bai<br />

ge ras, o jø veiks min gu mas ne abe jo ti nai áro dy tas su ma þë -<br />

ju siu ser ga mu mu EE Aust ri jo je [67], ið skir ti niais at ve jais<br />

EE ga li su sirg ti ir tin ka mai pa skie py tas þmo gus. Ðios<br />

ypaè re tos va di na mo sios vak ci na ci jos ne sëk mës skirs to -<br />

mos á pir mi nes, kai po vak ci na ci jos vi sið kai ne su si da ro<br />

an ti kû nai, ir ant ri nes, kai or ga niz mo imu ni nis at sa kas á<br />

vak ci nà su si da ro, ta èiau ið lie ka ne pa kan ka mai il gai.<br />

Þmo gui, su sir gu siam EE dël pir mi nës vak ci na ci jos ne -<br />

sëk mës, EEV an ti kû nø at sa kas yra iden tið kas na tû ra liai<br />

EEV in fek ci jai – li gos pra dþio je ap tin ka mi EEV IgM an -<br />

ti kû nai, pa laips niui at si ran da neut ra li zuo jan tys ir IgG an -<br />

ti kû nai, ku riø avi dið ku mas lai kui bë gant di dë ja. Esant<br />

ant ri nei vak ci na ci jos ne sëk mei, an ti kû nø at sa kas bû na<br />

vi sið kai ki toks. Jau pa èio je li gos pra dþio je ap tin ka mi<br />

EEV neut ra li zuo jan tys ir di de lio avi dið ku mo IgG an ti kû -<br />

nai, jø kie kis di na mi ko je spar èiai di dë ja, IgM li gos pra -<br />

dþio je ne bû na, jie at si ran da po 3–4 sav. nuo li gos pra -<br />

dþios [76].<br />

Eu ro po je uþ re gist ruo ti trys EE at ve jai vai kams po pil -<br />

nos vak ci na ci jos [25, 76, 77]. Ðve di jo je EE diag no zuo tas<br />

7 ir 8 m. am þiaus vai kams. Vie nas vai kas bu vo vak ci nuo -<br />

tas ke tu rio mis FSME-IM MUN ® Ju nior vak ci nos do zë mis,<br />

ki tas – dviem FSME-IM MUN ® Ju nior, tre èi à ja – En ce pur ®<br />

chil dren vak ci na. Abu vai kai bu vo pa skie py ti pa gal pa tvir -<br />

tin tas skie pi ji mo sche mas. Në vie nas vai kas ne tu rë jo jo kio<br />

þi no mo imu ni nës sis te mos su tri ki mo. Abiem at ve jais nu -<br />

sta ty ta sun ki EE for ma. Krau jy je ste bë tas EEV an ti kû nø<br />

at sa kas, bû din gas pa kar to ti niam su si dû ri mui su pa to ge -<br />

nu – EEV IgG, ir neut ra li zuo jan tys an ti kû nai ap tik ti jau pa -<br />

èio je li gos pra dþio je, jø kie kis di na mi ko je di dë jo la bai<br />

grei tai ir ryð kiai, pa laips niui at si ra do EEV IgM [77]. Tai<br />

áro do, kad ðiems vai kams imu ni nis at sa kas á vak ci nà bu vo<br />

su si da ræs, ta èiau neut ra li zuo jan èiø an ti kû nø kie kis bu vo<br />

ne pa kan ka mas ar ba, pa kar to ti nai su si dû rus su EEV, di dë jo<br />

per ne lyg lë tai, to dël vak ci na ne ap sau go jo nuo li gos. Ana -<br />

lo gið kas EE po vak ci na ci jos at ve jis nu sta ty tas 5 m. vai kui<br />

Aust ri jo je [25, 76].<br />

Tai gi, nuo EE vak ci nuo tam þmo gui su sir gus me nin go -<br />

en ce fa li tu EE se zo no me tu, EE diag no zæ pa tvir tin ti ar ba at -<br />

mes ti ga li ma pa gal EEV IgM, IgG ir neut ra li zuo jan èiø an -<br />

ti kû nø kie kio krau jy je di na mi kà, at li kus EEV IgG avi dið -<br />

ku mo tes tà ar ba nu sta èius IgM ir IgG lik vo re.<br />

IÐVADOS:<br />

<strong>Erkinis</strong> <strong>encefalitas</strong> <strong>vaikams</strong> (literatûros apþvalga)<br />

1. Eu ro po je vai kai su da ro 6–20 % ser gan èiø jø EE, Lie tu -<br />

vo je – 9,4 %; daþ niau siai EE ser ga jau nes nio mo kyk li -<br />

nio am þiaus vai kai ir pa aug liai.<br />

2. Daþ niau sia EE for ma vai kams, pa si reið kian ti 64,9 %<br />

at ve jø, yra me nin gi tas; me nin go en ce fa li ti në EE for ma<br />

nu sta to ma 34,2 %, me nin go en ce fa lo mie li ti në – 0,9 %<br />

vai kø.<br />

3. EE be ob jek ty viø neu ro lo gi niø simp to mø pa si reið kia<br />

apie 19 % vai kø, to dël en de mi niuo se re gio nuo se se zo -<br />

no me tu vi sus ne aið kiai karð èiuo jan èius vai kus tiks -<br />

105


J. Pakalnienë, L. Dailidytë, J. Radvilavièienë, D. Vëlyvytë, A. Mickienë<br />

lin ga tir ti dël EE, at lie kant EEV IgM ty ri mà krau jy je.<br />

Lai ku nustatyta EE diag no zë karð èiuo jan tiems vai -<br />

kams su ma þi na ið lai das pa pil do miems ty ri mams ir<br />

ne rei kalin gam an ti bak te ri niam ar prieð vi ru si niam gy -<br />

dy mui.<br />

4. Il ga lai kiai lie ka mie ji reið ki niai po EE ste bi mi maþ daug<br />

2 % vai kø. Ga li mam neu ro kog ni ty vi niam po en ce fa li ti -<br />

niam sin dro mui nu sta ty ti rei ka lin gos pros pektyvinës<br />

EE pa sek miø stu di jos vai kams.<br />

5. Vie nin te lë veiks min ga EE pro fi lak ti kos prie mo në yra<br />

vak ci na ci ja. Abi Lie tu vo je re gist ruo tos EEV vak ci nos<br />

yra la bai imu no ge nið kos, pui kiai to le ruo ja mos ir ap -<br />

sau go nuo vi sø EEV po ti piø.<br />

Gauta: Priimta spaudai:<br />

2012 02 08 2012 04 18<br />

Literatûra<br />

1. Uþkreèiamøjø ligø ir AIDS centro internetinis tinklalapis.<br />

Ataskaitos. Prieiga per internetà:<br />

http://www.ulac.lt/ataskaitos (2011 12 05).<br />

2. Süss J. Tick-borne en ceph a li tis 2010: Ep i de mi ol ogy, risk ar -<br />

eas, and vi rus strains in Eu rope and Asia - An over view.<br />

Ticks Tick Borne Dis 2011; 2: 2–15.<br />

3. Dumpis U, Crook D, Oksi J. Tick-borne en ceph a li tis. Clin In -<br />

fect Dis 1999; 28: 882–90.<br />

4. Mickiene A, Lindquist L, Laiskonis A. Tick-borne en ceph a -<br />

li tis – clin i cal course and out come. Re view of the lit er a ture.<br />

In: Ebert RA, ed. Prog ress in en ceph a li tis re search.<br />

Hauppauge, N.Y.: Nova Sci ence Pub lish ers, 2005; 1–30.<br />

5. Lindquist L, Vapalahti O. Tick-borne en ceph a li tis. Lan cet<br />

2008; 371(9627): 1861–71.<br />

6. Tomazic J, Pikelj F, Schwartz B, Kunze A, Kraigher M,<br />

Matjasic G, et al. The clin i cal fea tures of tick-borne en ceph a -<br />

li tis in Slovenia. A study of 492 cases in 1994. Antibiotika<br />

Mon i tor 1996; 12: 115–20.<br />

7. Gun ther G, Haglund M, Lindquist L, Forsgren M,<br />

Skoldenberg B. Tick-bone en ceph a li tis in Swe den in re la tion<br />

to asep tic meningo-en ceph a li tis of other eti ol ogy: a pro spec -<br />

tive study of clin i cal course and out come. J Neurol 1997;<br />

244: 230–8.<br />

8. Mickiene A, Laiskonis A, Gun ther G, Vene S, Lundkvist A,<br />

Lindquist L. Tick-borne en ceph a li tis in an area of high<br />

endemicity in Lith u a nia: dis ease se ver ity and long-term<br />

prog no sis. Clin In fect Dis 2002; 35: 650–8.<br />

9. Heinz FX, Holzmann H, Essl A, Kundi M. Field ef fec tive -<br />

ness of vac ci na tion against tick-borne en ceph a li tis. Vac cine<br />

2007; 25: 7559–67.<br />

10. Kunze U. Con fer ence re port of the 9 th meet ing of the In ter na -<br />

tional Sci en tific Work ing Group of Tick Borne En ceph a li tis<br />

(ISW TBE). Tick Borne En ceph a li tis: from ep i de mi ol ogy to<br />

cur rent vac ci na tion rec om men da tions. Vac cine 2007;<br />

25: 8350–51.<br />

11. Stefanoff P, Polkowska A, Giambi C, Levy-Bruhl D,<br />

O’Flanagan D, Dematte L, et al. Re li able sur veil lance of<br />

tick- borne en ceph a li tis in Eu ro pean coun tries is nec es sary to<br />

im prove the qual ity of vac cine rec om men da tions. Vac cine<br />

2011; 29: 1283–8.<br />

12. In ter na tional Sci en tific Work ing Group of Tick Borne En -<br />

ceph a li tis (ISW TBE) 14-osios metinës konferencijos<br />

(2012 m.) abstraktø knyga.<br />

106<br />

13. Arnez M, Avsic-Zupanc T. Tick-borne en ceph a li tis in chil -<br />

dren: an up date on ep i de mi ol ogy and di ag no sis. Ex pert Rev<br />

Anti In fect Ther 2009; 7: 1251–60.<br />

14. Lindquist L. Tick-borne en ceph a li tis (TBE) in child hood.<br />

Acta Paediatr 2008; 97(5): 532–4.<br />

15. Aðoklienë L. Laimo boreliozës epidemiologiniai dës nin gu -<br />

mai Lietuvoje 1995–2006 metais (daktaro disertacija). Vil -<br />

nius: Vilniaus universitetas, 2010; 164 p.<br />

16. In ter na tional Sci en tific Work ing Group of Tick Borne En -<br />

ceph a li tis (ISW TBE) 7-osios metinës konferencijos<br />

(2004 m.) abstraktø knyga.<br />

17. Harasek G. Tick-borne en ceph a li tis in chil dren. Dtsch Med<br />

Wochenschr 1974; 99: 1965–70.<br />

18. Duniewicz M, Mertenova J, Moravcova E, Jelinkova E,<br />

Holy M, Kulkova H, et al. Mitteleuropische Zeckenenze -<br />

phalitis in den Jahren 1969–1972 im Kreis Mittelbohmen. In -<br />

fec tion 1975; 3: 223–8.<br />

19. Falk W, Lazarini W. TBE in child hood. In: Kunz C, ed.<br />

Tick-borne en ceph a li tis. Vi enna: Facultas, 1981; 20–4.<br />

20. Messner H. Pe di at ric prob lems of TBE. In: Kunz C, ed.<br />

Tick-borne en ceph a li tis. Vi enna: Facultas, 1981; 25–7.<br />

21. Helwig H, Forster D, Neumann-Haefelin D, Staudt F. Die<br />

klinische bedeutung von FSME-virusinfektionen im kinde -<br />

salter. Epidemiologie, verlauf, prognose und prophylaxe.<br />

Pädiat Praxis 1983; 28: 75–82.<br />

22. Rakar R. Tick-borne meningoencephalitis. In: Lesnicar J, ed.<br />

Bedjanic symposion on tick-borne meningoencephalitis.<br />

Dobrna: Infektoloska Sekcija SZD, 1993; 37–41. Ger man.<br />

23. Cizman M, Rakar R. Se vere forms of tick-borne en ceph a li tis<br />

in chil dren. Wien Klin Wochenschr 1999; 111(12): 484–7.<br />

24. Lesnicar G, Poljak M, Seme K, Lesnicar J. Pe di at ric tickborne<br />

en ceph a li tis in 371 cases from an en demic re gion in<br />

Slovenia, 1959 to 2000. Pediatr In fect Dis J 2003; 22: 612–7.<br />

25. Fritsch P, Gruber-Sedlmayr U, Pansi H, Zöhrer B, Mutz I,<br />

Spork D, et al. Tick-borne en ceph a li tis in Styrian chil dren<br />

from 1981 to 2005: a ret ro spec tive study and a re view of the<br />

lit er a ture. Acta Paediatr 2008; 97: 535–8.<br />

26. Moritsch H, Krausler J. Frühsommer-Meningo-Enzephalitis<br />

in Niederosterreich 1956–1958. Dtsch Med Wochenschr<br />

1959; 43: 1934–9.<br />

27. Ziebart-Schroth A. Early sum mer meningoencephalitis<br />

(ESME): clin i cal pic ture and un usual fea tures. Wien Klin<br />

Wochenschr 1972; 84: 778–81.<br />

28. Ackermann R, Rehse-Küpper B. Die Zentraleuropäische<br />

Enzephalitis in der Bundesrepublik Deutsch land. Fortschr<br />

Neurol Psychiatr Grenzgeb 1979; 47: 103–22.<br />

29. Falisevac J, Beus I. Clin i cal man i fes ta tions of tick-borne en -<br />

ceph a li tis in Croatia. In: Kunz C, ed. Tick-borne en ceph a li -<br />

tis. Vi enna: Facultas, 1981; 13–9.<br />

30. Reisner H. Clinic and treat ment of tick-borne en ceph a li tis<br />

(TBE). In: Kunz C, ed. Tick-borne en ceph a li tis. Vi enna:<br />

Facultas, 1981; 1–5.<br />

31. Radl B, Ladurner G. Klinik und verlauf der Frühsommermeningoenzephalitis<br />

(FSME, TBE). Neuropsychiatry 1983;<br />

2: 131–5.<br />

32. Jezyna C, Zajac W. Epidemiologic and clin i cal stud ies of pa -<br />

tients with tick-borne en ceph a li tis from north east ern Po land.<br />

Zentralbl Bakteriol Mikrobio Hyg 1984; 178: 510–21.<br />

33. Zoulek G, Ruppert B. Frühsommer-meningoenzephalitis:<br />

klinische bild und labordiagnose. Die El lipse 1985; 6: 17–21.<br />

34. Dekonenko EP, Butenko AM, Umanskii KG, Khvatov PP,<br />

Nesaule VM. Humoral im mu nity in sub jects with a his tory of<br />

tick-borne en ceph a li tis. Zh Nevropatol Psikhiatr Im S S<br />

Korsakova 1987; 87: 1133–6.


35. Ackermann R, Krüger K, Roggendorf M, Rehse-Kopper B,<br />

Mortter M, Schnei der M, et al. Spread of early-sum mer<br />

meningoencephalitis in the Fed eral Re pub lic of Ger many.<br />

Dtsch Med Wochenschr 1986; 111: 927–33.<br />

36. Zim mer mann HP. Ep i de mi ol ogy of tick-borne en ceph a li tis<br />

in Swit zer land. 2 nd In ter na tional sym po sium on tick-borne<br />

en ceph a li tis, Baden, Aus tria. 1991. p. 76.<br />

37. Kunz C. Tick-borne en ceph a li tis in Eu rope. Acta Leidensia<br />

1992; 60: 1–14.<br />

38. Pikelj F, Tomazic M. Se vere forms of tick-borne en ceph a li tis<br />

in Slovenia. J In fect 1995; 31: 83–5.<br />

39. Anic K, Soldo I, Peric L, Karner I, Barac B. Tick-borne en -<br />

ceph a li tis in east ern Croatia. Scand J In fect Dis 1998;<br />

30: 509–12.<br />

40. Grygorczuk S, Mierzynska D, Zdrodowska A, Zajkowska J,<br />

Pancewicz S, Kondrusik M, et al. Tick-borne en ceph a li tis in<br />

north-east ern Po land in 1997–2001: a ret ro spec tive study.<br />

Scand J In fect Dis 2002; 34: 904–9.<br />

41. Czupryna P, Moniuszko A, Pancewicz SA, Grygorczuk S,<br />

Kondrusik M, Zajkowska J. Tick-borne en ceph a li tis in Po -<br />

land in years 1993–2008–ep i de mi ol ogy and clin i cal pre sen -<br />

ta tion. A ret ro spec tive study of 687 pa tients. Eur J Neurol<br />

2011; 18: 673–9.<br />

42. Karelis G, Bormane A, Logina I, Lucenko I, Suna N,<br />

Krumina A, et al. Tick-borne en ceph a li tis in<br />

Latvia1973–2009: ep i de mi ol ogy, clin i cal fea tures<br />

and sequelae. Eur J Neurol 2012; 19: 62–8.<br />

doi: 10.1111/j.1468-1331.2011.03434.x. Epub 2011 May 25.<br />

43. Kai ser R. The clin i cal and ep i de mi o log i cal pro file of tickborne<br />

en ceph a li tis in south ern Ger many 1994–98: a pro spec -<br />

tive study of 656 pa tients. Brain 1999; 122: 2067–78.<br />

44. Logar M, Arnez M, Kolbl J, Avsic-Zupanc T, Strle F. Com -<br />

par i son of the ep i de mi o log i cal and clin i cal fea tures of tickborne<br />

en ceph a li tis in chil dren and adults. In fec tion 2000;<br />

28: 74–7.<br />

45. Kai ser R. Frühsommermeningoenzephalitis im Kindes- und<br />

Jugendalter. Eine prospektive Studie über 10 Jahre in<br />

Baden- Württemberg und Südhessen. Monatsschr<br />

Kinderheilkd 2005; 154: 1111–6.<br />

46. Haglund M, Gun ther G. Tick-borne en ceph a li tis –<br />

pathogenesis, clin i cal course and long-term fol low-up. Vac -<br />

cine 2003; 21(Suppl 1): 11–8.<br />

47. Kindberg E, Mickiene A, Ax C, Akerlind B, Vene S,<br />

Lindquist L, et al. A de le tion in the chemokine re cep tor 5<br />

(CCR5) gene is as so ci ated with tickborne en ceph a li tis. J In -<br />

fect Dis 2008; 197(2): 266–9.<br />

48. Kindberg E, Vene S, Mickiene A, Lundkvist Å, Lindquist L,<br />

Svens son L. A func tional Toll-like re cep tor 3 gene (TLR3)<br />

may be a risk fac tor for tick-borne en ceph a li tis vi rus (TBEV)<br />

in fec tion. J In fect Dis 2011; 203(4): 523–8.<br />

49. Barkhash AV, Babenko VN, Kobzev VF,<br />

Romashchenko AG, Voevoda MI. Poly mor phism in the hu -<br />

man 2’-5’-oligoadenylate synthetase genes (OAS), as so ci -<br />

ated with pre dis po si tion to se vere forms of tick-borne en -<br />

ceph a li tis, in pop u la tions from North Eur asia. Mol Biol<br />

2010; 44: 985–93.<br />

50. Schmolck H, Maritz E, Kletzin I, Korinthenberg R. Neu ro -<br />

logic, neuropsychologic, and electroencephalographic find -<br />

ings af ter Eu ro pean tick-borne en ceph a li tis in chil dren.<br />

J Child Neurol 2005; 20: 500–8.<br />

51. Kleiter I, Jilg W, Bogdahn U, Steinbrecher A. De layed<br />

humoral im mu nity in a pa tient with se vere tick-borne en -<br />

ceph a li tis af ter com plete ac tive vac ci na tion. In fec tion 2007;<br />

35: 26–9.<br />

<strong>Erkinis</strong> <strong>encefalitas</strong> <strong>vaikams</strong> (literatûros apþvalga)<br />

52. Günther G, Haglund M, Lindquist L, Sköldenberg B,<br />

Forsgren M. Intrathecal IgM, IgA and IgG an ti body re sponse<br />

in tick-borne en ceph a li tis. Long-term fol low-up re lated to<br />

clin i cal course and out come. Clin Diagn Virol 1997;<br />

8: 17–29. Er ra tum in: Clin Diagn Virol 1997; 8: 167–8.<br />

53. Hofmann H, Kunz C, Heinz FX, Dippe H. Detectability of<br />

IgM an ti bod ies against TBE vi rus af ter nat u ral in fec tion and<br />

af ter vac ci na tion. In fec tion 1983; 11: 164–6.<br />

54. Hansson ME, Orvell C, Engman ML, Wide K, Lindquist L,<br />

Lidefelt KJ, et al. Tick-borne en ceph a li tis in child hood: rare<br />

or missed? Pediatr In fect Dis J 2011; 30: 355–7.<br />

55. Meyer PM, Zim mer mann H, Goetschel P. Tick-borne en -<br />

ceph a li tis pre sent ing as fe ver with out local is ing signs–a case<br />

se ries. Eur J Pediatr 2010; 169: 767–9.<br />

56. Sundin M, Hansson ME, Engman ML, Orvell C, Lindquist L,<br />

Wide K, et al. Pe di at ric tick-borne in fec tions of the cen tral<br />

ner vous sys tem in an en demic re gion of Swe den: a pro spec -<br />

tive eval u a tion of clin i cal man i fes ta tions. Eur J Pediatr 2012;<br />

171: 347–52. Epub 2011 Aug 13.<br />

57. Grubbauer H, Dornbusch H, Spork D, Zobel G, Trop M,<br />

Zenz W. Tick-borne en ceph a li tis in a 3-month-old child. Eur<br />

J Pediatr 1992; 151: 743–44.<br />

58. Iff T, Meier R, Olah E, Schnei der JF, Tibussek D, Berger C.<br />

Tick-borne meningo-en ceph a li tis in a 6-week-old in fant. Eur<br />

J Pediatr 2005; 164: 787–88.<br />

59. Kosina P, Plisek S, Krausova J, Kracmarova R. Tick-borne<br />

en ceph a li tis vi rus – a rare cause of en ceph a li tis in in fants.<br />

Wien Klin Wochenschr 2008; 120(21–22): 710–1.<br />

60. Leistner C, Dahlem P. Tick-borne meningoencephalitis in a<br />

4,5-month-old in fant. Klin Padiatr 2011; 223: 242–3.<br />

61. Jones N, Sperl W, Koch J, Holzmann H, Radauer W. Tickborne<br />

en ceph a li tis in a 17-day old new born re sult ing in se -<br />

vere neu ro logic im pair ment. Pediatr In fect Dis J 2007;<br />

26: 185–6.<br />

62. Prymula R. Fa tal i ties in chil dren af ter con tract ing TBE,<br />

rare but re al ity. Ex am ples from the Czech Re pub lic. Con -<br />

fer ence re port of the 12 th meet ing of the In ter na tional<br />

Scientific Work ing Group of Tick Borne En ceph a li tis<br />

(ISW TBE).<br />

63. Brauchli YB, Gittermann M, Michot M, Krähenbühl S,<br />

Gnehm HE. A fa tal tick bite oc cur ring dur ing the course of<br />

tick- borne en ceph a li tis vac ci na tion. Pediatr In fect Dis J<br />

2008; 27: 363–5.<br />

64. Stähelin-Massik J, Zim mer mann H, Gnehm HE. Tick-borne<br />

en ceph a li tis in Swiss chil dren 2000–2004: five-year na tion -<br />

wide sur veil lance of epidemiologic char ac ter is tics and clin i -<br />

cal course. Pediatr In fect Dis J 2008; 27: 555–7.<br />

65. Roggendorf M, Goldhofer E, Heinz FX, Epp C, Deinhardt F.<br />

Ep i de mi ol ogy of tick-borne en ceph a li tis in South ern<br />

Germany. MMW Munch Med Wochenschr 1981;<br />

123: 1407–11.<br />

66. Zenz W, Pansi H, Zoehrer B, Mutz I, Holzmann H,<br />

Kraigher A. Tick-borne En ceph a li tis in chil dren in Styria and<br />

Slovenia be tween 1980 and 2003. Pediatr In fect Dis J 2005;<br />

24: 892–6.<br />

67. Kunz Ch. TBE vac ci na tion and the Aus trian ex pe ri ence.<br />

Vacccine 2003; 21(Suppl 1): 50–5.<br />

68. Valstybinës vaistø kontrolës tarnybos internetinis tink la la -<br />

pis. TicoVac 0,25 ml injekcinë suspensija uþpildytame<br />

ðvirkð te. Vaistinio preparato charakteristikø santrauka. Pri ei -<br />

ga per internetà: http://extranet.vvkt.lt/paieska/de tails.php?<br />

id=16441&thislanguage=lang_lt (2012 01 12).<br />

69. Valstybinës vaistø kontrolës tarnybos internetinis tink la la pis.<br />

Encepur chil dren 0,75 mikrogramai/0,25 ml injekcinë su -<br />

107


J. Pakalnienë, L. Dailidytë, J. Radvilavièienë, D. Vëlyvytë, A. Mickienë<br />

spensija. Vaistinio preparato charakteristikø santrauka. Pri ei -<br />

ga per internetà: http://extranet.vvkt.lt/paieska/de tails.php?<br />

id=12770&thislanguage=lang_lt (2012 01 12).<br />

70. Pöllabauer EM, Pav lo va BG, Löw-Baselli A, Fritsch S,<br />

Prymula R, Angermayr R, et al. Comparision of immuno -<br />

genicity and safety be tween two pae di at ric TBE vac cines.<br />

Vac cine 2010; 28: 4680–5.<br />

71. Marth E, Kleinhappl B. Al bu min is a nec es sary sta bi lizer of<br />

TBE- vac cine to avoid fe ver in chil dren af ter vac ci na tion.<br />

Vac cine 2001; 20: 532–7.<br />

72. Wittermann C, Nicolay U, Hilbert AK, Schoendorf I. Pae di -<br />

at ric tick-borne en ceph a li tis (TBE) vac cines: Sched ules<br />

to optimise pro tec tion. Int J Med Microbiol 2008;<br />

298(Suppl 1): 30–4.<br />

73. Wittermann C, Schöndorf I, Gniel D. An ti body re sponse fol -<br />

low ing ad min is tra tion of two pae di at ric tick-borne en ceph a -<br />

li tis vac cines us ing two dif fer ent vac ci na tion sched ules. Vac -<br />

cine 2009; 27: 1661–6.<br />

74. Kunze U, Asokliene L, Bektimirov T, Busse A, Chmelik V,<br />

Heinz FX, et al. Tick-borne en ceph a li tis in child hood – Con -<br />

sen sus 2004. Wien Med Wochenschr 2004; 154: 242–5.<br />

75. Eder G, Kollaritsch H. An ti gen de pend ent ad verse re ac tions<br />

and seroconversion of a tick-borne en ceph a li tis vac cine in<br />

chil dren. Vac cine 2003; 21: 3575–83.<br />

76. Stiasny K, Holzmann H, Heinz FX. Char ac ter is tics of an ti -<br />

body re sponses in tick-borne en ceph a li tis vac ci na tion break -<br />

throughs. Vac cine 2009; 27: 7021–6.<br />

77. Andersson CR, Vene S, Insulander M, Lindquist L,<br />

Lundkvist A, Günther G. Vac cine fail ures af ter ac tive im mu -<br />

ni sa tion against tick-borne en ceph a li tis. Vac cine 2010;<br />

28(16): 2827–31.<br />

108<br />

J. Pakalnienë, L. Dailidytë, J. Radvilavièienë, D. Vëlyvytë,<br />

A. Mickienë<br />

TICK-BORNE EN CEPH A LI TIS IN CHILDREN<br />

(LITERATURE REVIEW)<br />

Sum mary<br />

Tick-borne en ceph a li tis (TBE) is the most prev a lent vi ral cen tral<br />

ner vous sys tem in fec tion in Lith u a nia. Dur ing the last de cade, an<br />

av er age of 400 TBE cases have been di ag nosed an nu ally, giv ing<br />

the in ci dence 12.1 per 100 000 in hab it ants. Chil dren ac count for<br />

9.4% of all TBE cases. The ma jor ity of chil dren TBE cases are<br />

reg is tered in the group of school chil dren and ad o les cents. The<br />

se ver ity of TBE in chil dren is less ag gra vated com pared to adults.<br />

The pre dom i nant clin i cal form of TBE in chil dren is men in gi tis,<br />

my eli tis is ob served in less than 1% of cases. Nev er the less, se -<br />

vere TBE can be di ag nosed oc ca sion ally in very young chil dren<br />

and even in fants. The ac tual di ag no sis of TBE must be es tab -<br />

lished by the dem on stra tion of spe cific an ti bod ies, since clin i cal<br />

symp toms are un char ac ter is tic and usu ally do not en able to dif -<br />

fer en ti ate TBE from other cen tral ner vous sys tem in fec tions. The<br />

lack of ob jec tive neu ro log i cal symp toms, un spe cific and un de -<br />

fined sub jec tive com plaints some times make the di ag no sis of<br />

TBE in chil dren chal leng ing, es pe cially in pre-school chil dren.<br />

Long- term sequelae are ob served in about 2% of chil dren TBE<br />

cases. How ever, the full spec trum of the out come of TBE, in clud -<br />

ing post-encephalitic syn drome of neurocognitive na ture, which<br />

is the ma jor sequelae of TBE in adults, still re mains un de ter -<br />

mined due to the lack of pro spec tive fol low-up stud ies in chil -<br />

dren. No spe cific ther apy for TBE is known so far. How ever,<br />

TBE can be suc cess fully pre vented by ac tive im mu ni za tion.<br />

This ar ti cle pres ents a re view of the lit er a ture on ep i de mi ol ogy,<br />

clin i cal pre sen ta tion, out come and pro phy laxis of TBE in chil dren.<br />

Keywords: tick-borne en ceph a li tis, chil dren, clin i cal pre -<br />

sen ta tion, sequelae, pro phy laxis.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!