Pavyzdinėje sodyboje kluonas pavirto muziejumi, o ... - Druskonis

More documents

Recommendations

Info

4 2011 m. liepos 8 - 14 d. Nr. 27 (1116) Videolaidas þiûrëkite internete www.druskonis.lt Pavyzdinëje sodyboje kluonas pavirto Violeta KLIMAITË Sodybà su daugiau kaip dviem hektarais þemës Jovaiðiø kaime, netoli kurorto, ásigijæ druskininkieèiai Vytautas ir Vaiva Gintuèiai aukðtyn kojom apvertë lietuviðkà stereotipà, kaip turëtø atrodyti poilsiui ásigyta kaimiðka poilsiavietë. Miestieèiai niekaip nesupranta, kam Jovaiðiø kaimo naujakuriai vidury sodybos paliko stûksoti pusæ kiemo uþimantá senà kluonà su tvartu. Kaimieèiai gi suka galvas, kodël naujakuriai tuomet juose nelaiko jokio gyvio. Kluonas drûtas, tvartai yr, o karvës ar parðo – në kriukt. Druskininkø ðvietimo centro direktorius, 48 metø V.Gintutis su trejais metais jaunesne þmona Vaiva ðimtameèius ûkio pastatus nusprendë iðnaudoti savaip. Buvusiame tvarte ðeimininkai ásirengë pirtá ir poilsio kambará, primenantá tarybinës istorijos muziejø, o kluone pasidarë malkinæ ir sandëlá ávairiems buities rakandams susidëti. Ið apðiurusios tapo pavyzdinë Kai Druskininkø ðvietimo centro direktorius Vytautas Gintutis su þmona Vaiva, „Atgimimo“ vidurinës mokyklos lietuviø kalbos mokytoja, prieð deðimtmetá netoli kurorto ásigijo senà sodybà su dviem hektarais þemës, ne vienas jo paþástamas juokais laþinosi, kiek gi du inteligentai iðtemps tuose Jovaiðiø kaimo smëlynuose. Atstatyti sukiuþusá namà, iðkuopti gremëzdiðkus ûkio pastatus, susidoroti su dirvonuojanèia þeme – laiko, energijos ir nemaþai pinigø reikalaujantis sumanymas. Taèiau Vytautas ir Vaiva Gintuèiai ðio darbo ëmësi su polëkiu. Poilsiui ásigijæ apgriuvusià sodybà Jovaiðiuose, per kelerius metus jà druskininkieèiai pavertë tikra kaimo puoðmena, kuri 2007-aisiais buvo iðrinkta pavyzdingiausia Jovaiðiø sodyba. Beveik deðimt vasarø, per kurias jø sodyba tapo iðskirtine, ðeimininkai nevadina parduotomis. „Jovaiðiuose geriau uþ visas turkijas ir egiptus. Iðvaþiuoti ið èia visà vasarà niekur nesinori. Na, nebent kelioms dienoms prie jûros“, - juokiasi Vaiva, kviesdama á ryðkiomis langinëmis puoðtà sodybos namelá. Tautiniais motyvais nutapytos langinës – jos rankø darbas. „Padëjo knygos apie lietuviø liaudies menà“, - ðypsosi ðeimininkë, pagirta uþ skoningai sutvarkytà namø aplinkà. Traukë gamta Dviejø kambariø bute kurorto senamiestyje gyvenantys Gintuèiai apie sodybà kaime svajojo seniai. „Norëjosi gamtos. Pasiilgom jos. Abu esame kilæ ið miestø, að ið Birþø, Vytas – ið Alytaus. Kiek gi gali gyventi tarp keturiø sienø? Labai jau traukë kaimiðka aplinka, norëjom nuo protinio darbo pailsëti gamtos apsupty. Norëjosi graþinti Kieme mëgsta pasisupti ir maþi, ir dideli Viduje - daug senovæ menanèiø daiktø Lietuvà, imtis fizinës veiklos“, - ðypsosi Vaiva, paklausta, kodël nusprendë pirkti kaimo sodybà, uþuot pinigus leidus kelionëms po egzotiðkus kraðtus. Tinkamos vietos nuolatinëms atostogoms kaime ðeima ieðkojo beveik trejus metus. Gintuèiai Druskininkø apylinkëse tuomet apþiûrëjo daugiau kaip 30 sodybø, taèiau nei viena taip ir neprilipo prie ðirdies. Savo svajoniø sodybos vizijà jiedu pamatë Jovaiðiø kaime, á kurá paþliugusiais keliais atvaþiavo ankstyvà 2002-øjø pavasará. Èia Juozo Zubricko sodybà pardavinëjo Leipalingyje gyvenanti jo dukra. „Sustojau vidury kiemo ir supratau, kad èia bus gera gyventi. Pajutom abu su Vaiva, kad tai – gera vieta, turinti puikià aurà. Suþavëjo gamtovaizdis, atsiveriantis pro trobos langus, ir, aiðku, unikalus sodybos landðaftas. Du þemës hektarai, juosiantys namus, nëra lygûs kaip plynas laukas. Sklypas iðsidëstæs per visà kalnelá, ant kurio virðaus stovi namas, o nuokalnëse ið vienos pusës – obelø sodas, ið kitos – pieva su tyvuliuojanèiu tvenkiniu. Ne veltui ir mûsø gatvë vadinasi Piliakalnio“, - pasakoja Vytautas. Iðveþë kalnus ðiukðliø Tuomet, 2002-aisiais, uþ ðià sodybà Gintuèiai sudëjo visas savo santaupas. Tada tai buvo nemaþi pinigai, bet druskininkieèiø nuojauta neapgavo: geresnës vietos savo sodybai vargu ar besurasi. Jovaiðiø naujakuriai pasiraitojo rankoves ir abu kibo á savo bûsimø vasaros namø atstatymo darbus. „Kaimo þmoniø áproèiu nereikalingi daiktai bûdavo tiesiog pakasami þemëje. Kol mes ið ten iðtraukëme visas ðiukðles... Kartais net ið savæs pasijuokdavom: kuièiamës èia kaip Karijotiðkiø sàvartyne... Visà sunkveþimá iðveþëme vien tik metalo lauþo, - ðypsosi Vytautas. – Bet kai viskà iðkuopëm, iðvertëm vidury kiemo suræstus kiauliø gardus ir kitus laikinus statinius gyvuliams, pasidarë ðviesiau ne tik kieme, bet ir mums akyse. Viskà darëm patys. Buvo sunku, bet ir dþiaugsmas, matant mûsø paèiø rankomis atgyjanèià sodybà, buvo tikresnis. Jei dabar vël reikëtø pakartoti ið naujo, kaþin ar beuþtektø to entuziazmo“. Kluonas su tvartu liko stovëti Ðeimai prireikë penkeriø metø, kad sodyba atgautø priimtinà formà, kad èia bûtø galima padoriai gyventi. „Tiek metø truko tobulinimosi sezonas, o paskui prasidëjo patogumø ieðkojimas. Pakeièiau elektros instaliacijà, ásivedëm vandentieká, pasistatëm hidroforà, elektriná boilerá, name árengëm tualetà, duðà. Gyvename Kokia troba be senovinës krosnies? Gintuèiø sodyboje tyvuliuoja ir tvenkinys Tvarte atsirado vietos ir Leninui nuskelta nosimi dabar civilizuotai“, - ðypsosi ðeimininkas. Ar nekilo mintis versti lauk ir vidury sodybos stûksantá masyvø kluonà su tvartu? Bet kuris miestietis, poilsiui nusipirkæs namà kaime, rodos, pirmiausiai ir griautø tuos naudos neduodanèius aptriuðusius ûkio pastatus. Kam tas ðimtametis tvartas, jei nesiruoði nei karvës laikyti, nei parðo penëti? „Bet gi tai – gyvi pastatai su savo istorija, - paprieðtarauja Vytautas. - Juolab kluonà su tvartu radome pakankamai geros bûklës. Að kaip tik apsidþiaugiau radæs toká palikimà: bus kur padëti sodybos prieþiûrai reikalingus rakandus. Reikëjo ið tvarto, sujungto su kluonu, tik iðkuopti visà ðlamðtà, iðmëþti peliø lizdus ir sugalvoti ðiems ûkio pastatams naujà paskirtá“. Ákûrë istorijos muziejø Daugelis nustemba, iðgirdæs, kad senoviniame tvarte V.Gintutis ásirengë pirtá. Kai Vytauto bièiuliai èia iðbando berþines vantas, giria ir pirties garà, ir karðtá. O pailsëti prie alaus bokalo pirties bièiuliai susëda èia pat, buvusiame tvarte árengtame prieðpirtyje. Jo aplinka primena tikrà tarybinës istorijos muziejø. Vytautas èia suneðë sovietiniø laikø buities reliktus: rusiðkà ðaldytuvà, televizoriø, radijo imtuvà, laidiná tele- fonà. Bet labiausiai á akis èia krinta knygø spinta, prikimðta Lenino raðtø ir tarybinës istorijos knygø. „Kai mes, Ðvietimo centro darbuotojai, kuopdami buvusios 2-osios vidurinës, rusø mokyklos rûsá, radome visà ðá sovietiná archyvà, nekilo ranka já iðmesti á makulatûrà – vis dëlto knygos... Parsiveþiau jas á sodybà. Galbût kam nors bus ádomu po deðimtmeèio kito perversti tuos raðtus, pamatys, kaip mes ir kuo gyvenome, - ðypteli Vytautas. – Va, ir mokykloje buvusià Lenino galvà su nuskelta nosimi iðgelbëjau nuo ðiukðlyno. Pastaèiau tvarto viduje prie durø kaip dar vienà tarybinës istorijos eksponatà“. Bildukø nëra “Tai - visas mûsø darþas”, - rodo á nedidelá þemës lopinëlá Vytautas V.Gintutis mano, kad jø namas statytas 1937 metais. Apie trobos gimimo datà jis sprendþia ið ràstø. Ðiame name gyvenæs Juozas Zubrickas buvo savamokslis veterinaras, gydæs kaimo þmoniø gyvulius. Kai Gintuèiai pradëjo kuopti namo stoginæ, tarp senø ðatrø ir nenusakomos spalvos gûniø jie rado daug praëjusio amþiaus pirmosios pusës nuotraukø. „Salkose“ aptikome itin daug laidotuviø nuotraukø. Natûralu, kas þmonëms kelia dþiaugsmà – vestuvës, vaikø nuotraukos, keliauja su ðeimininkais dëþëse kartu su brangiausiais daiktais, o liûdesá keliantys prisi-
2011 m. liepos 8 - 14 d. Nr. 27 (1116) Videolaidas þiûrëkite internete www.druskonis.lt5 muziejumi, o tvartas – pirtimi Tvarte ásikûrë tarybinësistorijosbiblioteka Senoviniø raktø ekspozicija minimai nukiðami kuo toliau nuo akiø. Nenorëjom tø nuotraukø nei deginti, nei iðmesti. Jas atidavëme vienàkart èia uþsukusiam J.Zubricko giminaièiui, - pasakoja Vaiva. – Namo virðuje Vytas rado ir senà Jono Basanavièiaus plakatà, iðleistà 1926 metais, kai dar daktaras buvo gyvas“. Ðeimininkë sako ðiuose namuose jauèianti itin gerà energijà. Galbût todël, kad èia gyveno dori þmonës. „Bildukø èia nëra ir niekas mûsø negàsdina“, - nusijuokia Vaiva. „Ateiviai ið Druskininkø“ „Patinka man kaimo þmonës: nuoðirdûs, tiesûs. Va, anàdien, gráþdama ið Leipalingio parduotuvës, sustojau pavëþëti moèiutæ, einanèià pësèiomis á Jovaiðius. Atsisëdo senolë á maðinà, padëkojo, paklausë, kas tokia bûsiu, ir sakys: ~ „A, tai ca jûs, tie ateiviai!“, - juokiasi Vaiva. Tai gal Gintuèiai persikraustys á Jovaiðius gyventi nuolat – iki Druskininkø juk vos penkiolika kilometrø? „Kol kas èia leisime tik vasaras. Norint padoriai þiemoti, reikëtø ið pagrindø rekonstruoti namà, o tam reikia nemaþai investicijø“, - svarsto Vytautas. Vasaros be atostogø Jovaiðiuose neásivaizduojantys druskininkieèiai buvo priversti prisiminti ávairius ûkio darbus, dirbtus vaikystëje pas senelius kaime ar dar- Sodyboje ðeimininkai daþnai þaidþia kroketà Kai þydi obelys, Gintuèiø sodyba primena rojø Meniðkas lauko tualetas Masyvus kluonas su tvartu sodybos vaizdo negadina bo ir poilsio stovyklose studijø metais. „Kai pradëdavau ðeðtadiená ryte elektrine þoliapjove pjauti þolæ, tai baigdavau sekmadiená pavakary. Pasidþiaugti graþiu kiemu net nebûdavo kada, - pasakoja Vytautas apie savo pagrindiná darbà sodyboje. - Neiðtvëræs tokios monotonijos, prieð trejus metus nusipirkau þolæ pjaunantá traktoriukà. Vienas du, ir þolës nëra“. Stambiais ûkininkais, valdanèiais per du hektarus þemës, tapusiø Gintuèiø nuo ðià vasarà kaip ant mieliø auganèios þolës neiðgelbëtø ir traktoriukas, jei Vytautui reikëtø nusiðienauti visà savo sklypà. Dabar ðeimininkas atsakingas tik uþ þolæ sode ir aplink trobà, o didþiulius plotus ðalia tvenkinio mainais uþ þolæ nuðienauja gyvulius laikantys kaimynai. Saulei palydëti – speciali terasa „Þmonës kieme daþniausiai stato pavësines ið kreivuoliø ràstø, o að pasistaèiau ið statuoliø, - juokiasi Vytautas, kviesdamas prisësti originalios – burës formos lauko pavësinëje, kurià ðeimininkas pasidarë savo rankomis. Kaip tikrame Dzûkijos kaimo darþelyje, èia auga lelijos, bijûnai, piliaroþës, rasakilos ir pentiniai. Sodybà puoðia sendaikèiai: ðimtameèiai ûkio padargai ir senoviniai baldai.Vytautas, istorikas pagal ið- silavinimà, valydamas trobà ir ûkio pastatus, kruopðèiai surinko netgi visus èia rastus raktus. Juos ðeimininkas sukabino ant balkio buvusioje lauko virtuvëje. Ðià nedidelæ patalpà Gintuèiai dabar naudoja kaip poilsinæ sveèiams. „Kai atvaþiuoja sûnaus Igno draugai, visi labiausiai nori apsistoti mûsø „VIP”-e, - juokiasi Vaiva. Daþnà vasaros vakarà Gintuèiai eina palydëti saulës. Èia pat, uþ namo, ðiam tikslui jie net ásirengë specialià apþvalgos aikðtelæ. Iðëjæ pro antràsias lauko duris á kiemà, ðeimininkai ásitaiso medinëje terasoje stebëti, kaip romantiðkai pakalnëje á rûko patalus ritasi saulës kamuolys. Pasistatë net ir malûnà „Tvenkiniu daþniau naudojamës ne mes, o gandrai, - juokiasi Vaiva, rodydama á varliaujanèià paukðèiø ðeimynà. – Ant kluono stogo pastatëm gandralizdá, bet kol kas jis dar tuðèias. Pas mus jø pulkai kasdien atskrenda kaip á darbà“. Gintuèiø sodyboje ðlama didþiulis, beveik 30 obelø sodas. „Ið obuoliø spaudþiam sultis. Prieð kelerius metus bandëm pasigaminti vyno, bet iðëjo actas. Daugiau neeksperimentuojam“, - ðypsosi ðeimininkai. Gintuèiø sodybos orientyras – prie pat kelio, ant kalnelio, stovin- tis miniatiûrinis malûnas. Já ið mediniø lenteliø sukonstravæs Vytautas tikina galintis dràsiai gaminti elektrà – tokie èia bûna dideli vëjai. „Jeigu bûtø pigesnës vëjo jëgainës, pritaikytos maþiems ûkiams, tikrai tokià ásigyèiau. Sodybai jos pagamintos elektros pakaktø per akis“, - neabejoja ðeimininkas. Tarybinës istorijos muziejus, ákurdintas sename kluone, - ne vienintelë ðios sodybos keistenybë kaimo þmoniø akimis. Gintuèiai tik nusijuokia, paklausti, ar jø kaimynai nesistebi, kad du hektarus turintys naujakuriai visà savo þemæ apsëjæ þole. Uþuot kantriai lietuviðkai auginæ bulves, morkas, burokus ir kitoká kaimiðkà gërá, kaip tikri aristokratai jie sau ásirengë didþiulá kroketo laukà. „Golfo laukams sklypas per maþas, o kroketui – kaip tik“, - juokiasi Vytautas, mosuodamas kroketo lazda didþiuliame obelø sode. Darþas – keturi kvadratiniai metrai Buvusioje lauko virtuvëje vasaroja Gintuèiø bièiuliai Graþiausios Jovaiðiø sodybos diplomas Palëpëje Vytautas rado senà J.Basanavièiaus portretà Kai pirko kaimo sodybà, pora iðkart sutarë: jokiø prievartiniø darbø nuo auðros iki vakaro. „Sodybà pirkome poilsiui, o ne darbui, - ðypsosi Vaiva. – Su Vytu ið pat pradþiø susitarëm: jei nenorim, nedirbam, jei yra ûpas, imam grëblá á rankas. Pavasará, rudená ir filmuotà reportaþà þiûrëkite internete www.druskonis.lt þiemà, kai atvaþiuojam tik savaitgaliais, penktadieniais specialiai nieko nesiimam èia daryti. Uþsikuriam þidiná, pasiimam po karðto vyno tauræ ir ramiai sau ilsimës. Nëra jokios prievartos, kad bûtinai reikia uþsëti tuos hektarus, o paskui visa tai iki nukritimo ravëti, laistyti ir priþiûrëti. Abu nesam dideli darþoviø mëgëjai, tai ir neturim tø kilometriniø vagø“. Kaimo þmonëms, pripratusiems taupiai iðnaudoti kiekvienà þemës metrà, galbût keistokai atrodo didþiulëje Gintuèiø sodyboje sukasti du nedideli kvadrato formos lopinëliai, maþdaug du metrai ant dviejø, kuriuos ðeimininkai iðdidþiai vadina savo darþu. Viename jie augina kelias braðkiø lysves, kitame sklypelyje – po nedidelæ eilutæ salotø, krapø, þirniø. Tiek, kiek reikia ðeimai pagardinti sriubai vasaros pietums. Þiemai Gintuèiai jokiø aruodø nekaupia. Bulviø nepardavë Toks ðeimos poþiûris á gyvenimà kaime kartais ið vëþiø iðmuða ir jø kaimynus. „Turëjom kartà toká juokà, - ðypsosi Vaiva. - Kaimynas kasë bulves. Sakau, Vytai, nueik pas já, paklausk, ar neparduotø kelis maiðus, vis dëlto ekologiðkos, nereikës parduotuvëje pirkti. Gráþta Vytas ir sakys: nepardavë, sakë, jei tau reikia, imk ir priskask. O paskui tas kaimynas ir stebëjosi mumis. „Cudni kokie, bulbes sugalvojo pirkti!“. Kaimo þmogus kitaip skaièiuoja laikà, kitaip vertina paties uþsiaugintà darþovæ... Kas mums, miestieèiams, kulinarinë vertybë, kaimo þmogui – paprastas menkniekis“. „Linksma mums èia gyventi. Stebisi kitas, kaip galiu mëðlu træðti krûmus, apsivilkæs baltus marðkinëlius. „Kà, èia taip graþiai apsirengæs, dabar mëðlà veði?“ – paklausë kartà vienas. Taigi nieko neatsitiks, iðsiplausiu ar, blogiausiu atveju, iðmesiu, atsakiau, bet matau, kad vis tiek þmogaus akyse likau keistas“, - juokiasi Vytautas. Iðrinko bendruomenës pirmininku Gintuèiø sodyba – Jovaiðiø kaimo paþiba. Kai prieð kelis metus lankiausi ðiame kaime ir keliø vietiniø gyventojø paklausiau apie þinomus ðio kraðto þmones, visi iðpyðkino tà patá: „Mûsø kaime sodybà nusipirkæs ir Vytautas Gintutis“. Buvæs Druskininkø ðvietimo skyriaus vedëjas, dabar vadovaujantis kurorto Ðvietimo centrui, Jovaiðiuose greitai tapo savu. Kaip mokytà þmogø, Vytautà jie prieð dvejus metus net iðsirinko savo bendruomenës pirmininku. Dabar toks laikas – nemokësi gerai raðyti Europos Sàjungos projektø, europiniø pinigø nematysi. O jovaiðieèiai irgi norëti graþius bendruomenës namus, atvirà sporto aikðtynà. „Mes gi turime net savo krepðinio komandà, - ðimtà gyventojø turinèiais Jovaiðiais didþiuojasi Vytautas. – Kai susirenkame visi ant piliakalnio per Jonines, Onines, Þolines ar Liepos 6-àjà, Valstybës dienà, kai uþdegame lauþà ir uþtraukiame dainà, jauèiamës visi tartum viena didelë Jovaiðiø ðeima“.
Page 1 and 2: DRUSKININKØ KRAÐTO SAVAITRAÐTIS.
Page 3: 2011 m. liepos 8 - 14 d. Nr. 27 (11
Page 7 and 8: Ðeðtadienis, liepos 9 d. Sekmadie
Page 9 and 10: 2011 m. liepos 8 - 14 d. Nr. 27 (11

Pavyzdinėje sodyboje kluonas pavirto muziejumi, o ... - Druskonis

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?