cdb_K_Li_Zvejo-ABC_fl

ŽŪKLĖ IR GAMTOS REIŠKINIAI
Vandens temperatūros pokyčiai
Į vandens temperatūros pokyčius žuvys reaguoja bene greičiausiai, o jų reakcija
priklauso nuo sezono ir situacijos. Beveik visos žuvys geriausiai jaučiasi ir yra
aktyviausios tam tikros temperatūros vandenyje, o temperatūrai per daug pakilus
ar nukritus tampa visai pasyvios ir gali net žūti. Vandens temperatūros pokyčiai
turi ir momentinį, ir ilgalaikį poveikį. Temperatūrai staigiai nukritus, pavyzdžiui,
po liūties, nemažai žuvų nustoja maitintis, tačiau po kelių valandų prisitaiko, ir jų
aktyvumas, lyginant su buvusiu iki temperatūros pokyčių, gali net padidėti, ypač,
jei ankstesnė temperatūra joms buvo per aukšta.
Ilgalaikiai temperatūros pokyčiai dažniausiai susiję su sezonų kaita ir lemia
vienokią ar kitokią žuvų elgseną ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, pašildžius pavasario
saulei ir vandens temperatūrai per savaitę pakilus keliais laipsniais, atkunta
ir pradeda aktyviai maisto ieškoti šilumą mėgstančios žuvys, kaip antai karpiai
ar lynai, nors iki tol jos buvo visai vangios. Ir atvirkščiai – tokiai šalto vandens
mėgėjai, kaip vėgėlei, jis gali visai atimti norą maitintis.
Patarimas. Įpraskite,
be meškerės, į žvejybą
neštis vandens termometrą
ir kiekvieną kartą matuokite
vandens temperatūrą,
o rodmenis, pastabas
ir žūklės rezultatus
kruopščiai fiksuokite
užrašų knygelėje ar kompiuteryje.
Kitais metais
žvejodami tame pačiame
telkinyje vien pamatavę
temperatūrą žinosite, ko
galite tikėtis.
Žūklė ir gamtos reiškiniai
Žuvies elgsena ir aktyvumas, o kartu ir potencialūs žūklės rezultatai neatsiejamai
susiję su gamtoje vykstančiais reiškiniais. Kiekvienas jų vienaip ar kitaip
įtakoja žuvų elgseną. Trumpai aptarkime pagrindinius veiksnius, darančius didžiausią
įtaką žuvų elgsenai vandenyje.
Vandens lygio svyravimai
Pakilusio vandens lygio poveikį taip pat galima skirstyti į trumpalaikį ir ilgalaikį.
Staigiai pakilęs upės vandens lygis verčia žuvis plaukti į kitas vietas, o neretai
ir keisti mitybos įpročius. Ilgą laiką periodiškai trunkantys vandens lygio svyravimai
žuvų suvokiami kaip sezono kaita, dėl ko iš esmės pakinta ir jų elgsena.
Pavyzdžiui, rudens pradžioje ar viduryje upeliuose pakilęs vanduo yra signalas
kantriai, gal net kelias savaites, prie žiočių laukusiems šlakiams ar lašišoms kilti
aukštyn į nerštavietes. O pavasarį upėse pradėjęs slūgti polaidžio vanduo skatina
maitintis kuojas ir kitas karpinių šeimos žuvis, nes jos ruošiasi nerštui, prieš kurį
būtina pasistiprinti.
Vandens skaidrumas
Vandens skaidrumas dažniausiai tiesiogiai susijęs su vandens lygio svyravimais,
nors pasitaiko ir išimčių. Staigūs vandens skaidrumo pokyčiai, pavyzdžiui,
iš skaidraus kaip ašara į kakavos spalvos dėl įvairių nešmenų, dažniausiai žuvims
Patarimas. Kai upės
vandens lygis aukštas –
žuvys būna arčiau
kranto, kai žemas, o
vanduo skaidrus – žuvys
traukiasi į vagą.
Biologinis žuvų gyvenimo ciklas
Visoms žuvims būdingas natūralus biologinis ciklas, kurį sudaro gyvenimas iki
neršto, pasiruošimas neršti, nerštas ir vėl grįžimas į ciklo pradžią. Nuo šio ciklo
priklauso, kuriose vietose žuvys gyvens, koks bus jų aktyvumas. Vienoms žuvims
biologinis gyvenimo ciklas daro labai ryškią įtaką, kaip antai migruojantiems iš
jūros į nerštavietes upėse šlakiams, lašišoms, žiobriams, stintoms. Kitoms, kurios
taip toli nekeliauja, jo poveikis ne toks stiprus, bet vis tiek lemia elgsenos pokyčius.
Tik išmanydamas žuvų gyvenimo biologinį ciklą meškeriotojas gali numatyti,
kur vienu ar kitu metu reikėtų ieškoti jį dominančių žuvų. Žinoma, šis ciklas
labai susijęs su vandens temperatūros ir lygio pokyčiais, dienos ir nakties kaita bei
kitais veiksniais.
14 15