cdb_K_Li_Zvejo-ABC_fl
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ŽVEJO <strong>ABC</strong><br />
Karpiai vasarą dažnai maistą<br />
renka ir vandens paviršiuje.<br />
Lydeka<br />
Žuvų fiziologija – ką turėtų žinoti meškeriotojas<br />
Žuvys – ganėtinai sudėtingi gyvūnai, turintys nemažai išlavėjusių gebėjimų,<br />
kuriuos paprasčiausiai būtina žinoti meškeriotojams, norintiems pergudrauti patyrusias<br />
ir atsargias žuvis.<br />
Skirtingų žuvų rūšių regėjimas taip pat skirtingai išsivystęs. Didžiausiu akylumu<br />
garsėja upėtakiai ir salačiai, gebantys pamatyti meškeriotoją iš keliolikos<br />
ar net daugiau metrų ir į tai reaguoti. O štai, pavyzdžiui, sterkas į tolį mato gal ir<br />
mažiau, bet dėl savo akių sandaros geba skirti menkiausius atspalvius net bemaž<br />
visiškoje tamsoje.<br />
Žuvys mato kitaip, nei žmonės paprastai mano, nes vanduo turi savybę laužti<br />
šviesą tam tikru kampu. Įdomu, kad žuvys labai gerai mato į priekį ir į šonus, bet<br />
prasčiau iš uodegos pusės.<br />
Neblogai išlavėję ir žuvų klausos organai. Ypač gerai žuvys girdi trepsėjimą,<br />
stuksenimą į akmenis, lūžtančias šakeles ir kt., o štai negarsi žmonių kalba atsimuša<br />
į vandenį ir žuvys jos negirdi.<br />
Taikiosios žuvys pasižymi ir gana geromis skonio ir uoslės juslėmis. Paragavusios<br />
nematyto maisto, žuvys gana greitai įvertina jo tinkamumą. Dauguma taikiųjų<br />
žuvų, kaip antai karpiai ar karšiai, tikri smaližiai, mėgstantys saldų maistą<br />
ir gebantys atsirinkti skaniausius kąsnius. Dauguma augalėdžių žuvų turi savo<br />
mėgstamus kvapus, kurių įdėjus į jauką žūklės rezultatai pagerėja.<br />
Plėšriosios žuvys turi dar vieną organą – vadinamąją šoninę liniją, kuria gali<br />
jausti menkiausius vandens virpesius, nustatyti objekto dydį, atstumą, judėjimo<br />
kryptį. Todėl, pavyzdžiui, lydeka geba sėkmingai medžioti net būdama akla. Tuo,<br />
žinoma, naudojasi meškeriotojai, siūlydami dirbtinius masalus, kaip tik labiausiai<br />
ir veikiančius šoninę žuvų liniją.<br />
Mėgėjų žūklės būdai<br />
Mėgėjų žūklė – labai plati sąvoka, apimanti daugybę skirtingų žūklės būdų.<br />
Kiekvienas jų turi savų ypatumų, privalumų ir trūkumų. Beveik visas žuvis galima<br />
pagauti įvairiais būdais, todėl nė vienas jų nėra apčiuopiamai pranašesnis už<br />
kitus. Populiariausi žūklės būdai <strong>Li</strong>etuvoje – žvejyba plūdine meškere, dugnine<br />
meškere ir spiningu. Vis labiau plinta ir žūklė museline meškere, kuri šiek tiek<br />
sudėtingesnė ir reikalauja daugiau žinių bei praktikos.<br />
Nuo ko pradėti? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Dažnai žmonės<br />
mėgstamiausią žūklės būdą pasirenka ne tik pagal norimų pagauti žuvų rūšis, bet<br />
ir pagal savo charakterį. Mėgstantys ramiai laukti, kol žuvis suras jauką, dažniau<br />
renkasi plūdinę ar dugninę, o judrūs ir nenustygstantys vietoje – spiningą ar muselinę<br />
meškerę. Tačiau dauguma žvejų meškerioja įvairiais būdais. Pavyzdžiui,<br />
jei ne itin sekasi žvejoti plūdine ar dugnine ir pastebima, kad aktyviai maitinasi<br />
plėšrūnės, galima pakeisti taktiką ir į rankas paimti spiningą ir atvirkščiai. Ne<br />
vienas patyręs meškeriotojas laikosi nuostatos, jog nereikia apsiriboti tik vienu<br />
būdu. Priešingai, reikia stebėti, kas vyksta vandenyje, ir prisitaikyti. Kalbant apie<br />
dar vieną svarbų aspektą – meškeriotojo piniginę – kiekvienas žūklės būdas daugiau<br />
ar mažiau kainuoja ir negalima išskirti brangesnio ar pigesnio. Spiningaujant<br />
18 19
Change language