Das Gräberfeld von Oberhof – Kulturelle Beziehungen und Kontakte

Christine Reich
Tischler O., 1889. Über den Zuwachs der archäologischen
Sammlung des Provinzial-Museums im Jahre 1888.
In: Schriften der physikalisch-ökonomischen Gesellschaft.
Königsberg, 30, S. 27–31.
Tischler O., 1891. Bericht über die Archäologisch-
OBERHOFO (AUKÐTKIEMIØ) KAPINYNAS – KULTÛRINAI RYÐIAI IR KONTAKTAI
Christine Reich
Santrauka
Oberhofo kapinynas (dabar Aukðtkiemiai, Klaipëdos r.) yra
Baltijos jûros Lietuvos pajûryje. Já nuo 1886 iki 1888 metø
kasinëjo Otto Tischleris. 1894 kasinëjimus tæsë Alfredas Jentzschas,
Heinrichas Kemkë ir Kretschmannas. Kasinëjimø
plotà sudarë 4225 m², èia rasti 452 palaidojimai. Jie datuojami
nuo romëniðkojo laikotarpio (III a. po Kr.) iki viduramþiø
(XII a. po Kr.). Oberhofas laikomas nuolat cituojamu
Tiðlerio Rytprûsiø chronologinio skirstymo kapinynu. Iðskyrus
apþvalginius praneðimus ir iliustracijas bei pavieniø
objektø paminëjimà, medþiaga apie kapinynà niekada nebuvo
skelbta.
Radiniai pateko á Karaliauèiø, visø pirma á Fizikos ir ekonomikos
draugijos archeologinæ saugyklà, o vëliau á muziejø
„Prussia“, kur buvo saugomi iki Antrojo pasaulinio karo.
Karo sumaiðtyje kolekcija buvo suskaidyta á dalis, kurios ilgai
buvo laikomos dingusiomis be þinios. Ðiuo metu didesnë
iðlikusios kolekcijos dalis saugoma Berlyno prieðistorës ir
ankstyvosios istorijos muziejuje.
Ið pradþioje inventorizuotø 3064 radiniø, paskutiniais
duomenimis, 1548 radiniai yra Berlyne. Prie jø dar reikëtø
priskirti 31 keraminá indà, esantá Varmijos ir Mozûrijos muziejuje
Olðtyne. Galutiná iðsaugotø radiniø sàraðà sudaryti
sunku todël, kad dingo „Prussia“ muziejaus inventorinës
knygos. Likæ dokumentai – tai visø pirma kapø apraðymo
aktai, ið dalies su brëþiniais, planø fragmentais ir ávairiais
sàraðais.
Kaip atkuriami kapø turinio apraðai, norëtøsi pailiustruoti
remiantis kapu Nr. 75. Iðsyk ant visø radiniø buvo prilipdomos
maþytës etiketës su inventoriniu numeriu ir radiniai
pagal kapus dedami ant kartono. Kadangi radiniai Antrojo
pasaulinio karo metu ir po jo daugybæ kartø buvo perdedami
nuo vieno kartono ant kito, daug jø nukrito ir pasimetë. Kartais
ir ant kartono buvo nurodomi inventoriniai numeriai,
pavyzdþiui, 18285 ir 18286. Pagal iðlikusius ant kartonø kontûrinius
ðeðëlius galima manyti, kad prie kartono buvo pritvirtintas
ietigalis ir pjautuvas. Ðie duomenys ir prie kartono
pritvirtinti daiktai su jø numeriais, medinis pagrindas antkaklei
(18277) ir þàslø fragmentas (18281) tesudaro rastrà.
Oberhofo archyvø dokumentuose iðliko vieno kapo apraðas,
darytas paties Tischlerio ranka, su nedideliais brëþinukais,
rodanèiais, kur gulëjo ákapës. Rekonstrukcijai ypaè
svarbus vadinamasis Tischlerio lapeliø katalogas, kurio fragmentai
ðiuo metu saugomi Varmijos ir Mozûrijos muziejuje
Olðtyne. Nors iki ðiol nesuvokiame jo pirminës funkcijos,
galime manyti, kad jis gana tiksliai atspindi anuometinæ inventorizacijà.
Nors kataloge ávardijami kokiame nors kape
96
Anthropologische Abteilung des Provincial-Museums der
Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft. In: Schriften der
physikalisch-ökonomische Gesellschaft. Königsberg, 31.
Þulkus V., 1997. Baltische Funde an den westlichen
Ostseeküsten. In: Archaeologia Baltica. 2, S. 165–189.
rastø radiniø skaièiai, nenurodomi jø inventorizacijos numeriai;
suskaièiavus kataloge paminëtus radinius ir palyginus
juos su turimais radiniais galima nustatyti nuoseklià
numeriø eilæ, galiojanèià vienam kapui.
Kataloge ávardijami ðie kapo Nr. 75 radiniai: kalavijas,
kirvis, pjautuvas, galàstuvas, du ietigaliai, „þàslai su arklio
galvomis“, apyrankë, du ávijiniai þiedai, trys gintariniai karoliukai,
dvi þalvarinës segës, sidabrinë antkaklë ir maþas galàstuvas.
Taigi kapui Nr. 75 gali bûti priskirti Berlyno muziejuje
saugomi segës fragmentai (18275 ir 18276), apyrankë
storëjanèiais galais (18278), skiltuvas (18287) ir antrasis þàslø
fragmentas. Apyrankë storëjanèiais galais buvo paskelbta
Nilso Åbergo 1919 metais, o seges iliustruoja pieðinys, esantis
jo palikime. Antkaklë ir ietigaliai atskirai apibûdinti Marthos
Schmiedehelm palikime.
Daugiau informacijos apie Oberhofe rastus radinius pateikiama
Herberto Jankuhno, Rudolfo Grenzo, Carlo Engelio,
Bernhardo Salino, Carlo Axelo Mobergo ir Felixo Jakobsono
moksliniuose palikimuose.
Remdamiesi kai kuriais radiniais, pabandysime rekonstruoti
iðorinius Oberhofo kapinyne palaidotø þmoniø bendruomenës
ryðius. Tam pasirinkome tam tikrus romëniðkojo
laikotarpio, tautø kraustymosi epochos ir vikingø laikotarpio
segiø ir smeigtukø tipus.
Ypaè puikiai atsekami ryðiai su Semba ir Mozûrija. Bûtent
èia randame Oberhofo kapinyne aptiktø radiniø analogø
– seniausios segës, lankinës þieduotosios segës su aukðta
uþkaba.
Paprotys dëti á kapus monetas romëniðkajame laikotarpyje
taip pat sieja Vakarø Lietuvos teritorijà su Semba ir
Mozûrija. Tai árodë Nowakowskis.
Laiptelinës segës su trimis vienodo ilgio laipteliais ir pailga
kojele (Hauptmannas tokias seges priskiria prie 6 serijos
segiø) bûdingos Vakarø ir Vidurio Lietuvai ir yra laikomos
vietine forma (1 pav.). Radinys ið Oberhofo (kapas Nr. 178)
(2 pav.) turi maþus sparnelius ties pirmuoju laipteliu, o tokios
segës paplitusios Ðiaurës rytø Pabaltijyje. Ðis pavienis radinys
ið kapinyno (3 pav.) pagal Hauptmanno skirstymà priklauso
3 serijos 1 variantui, bûdingam vëlgi Sembai ir Mozûrijai.
Smeigtukai su tutuliu ir þydro stiklo akute bûdingi Vakarø
Lietuvai, o Oberhofe rasti smeigtukai yra tipiðkai mozûriðki
(Beckmanno grupë L). Kape Nr. 309 ðie smeigtukai
kombinuojami su vietiniø tipø smeigtukais. Na, o grupës B
smeigtukai (Beckmanno grupavimas), kuriø taip daþnai randama
Oberhofe, labiausiai buvo paplitæ Mozûrijoje, Latvijoje
ir Estijoje.