university of klaipėda lithuanian institute of history roman širouchov ...

humacijos. Kremacijos kuršių visuomenėje plitimas XI a., o inhumacijų
– prūsuose XIII a. gali turėti bendrų priežasčių – šie pokyčiai veikiau-
siai buvo inicijuoti genčių elito, neišvengus išorinių impulsų.
44
XI/XII a. sandūroje prūsų ir kuršių žemėse atsiranda „kolekty-
vinių“ arba „grupinių“ degintinių kapų tradicija. Pagal formą prūsų ir
kuršių kapų tipai yra skirtingi.
- Vadinamieji prūsų (arba sembų) „Aschenplätze“ susid-
eda iš atskirų kapinynų degintinių kapų plotų, kuriuose koncentruojasi
dvisluoksnės kremacijos su ginklais, žirgų apranga ir importo reikmen-
imis. Asmenys, palaidoti tokiuose kapuose, tikriausiai priklausė karinio
elito atstovams, jų šeimos nariams, arba klanų, vykdžiusių tam tikras
administracines funkcijas, nariams. Tokio tipo palaidojimai, nepaisant
savo artimumo, buvo įrengiami atskirose duobėse ir ne vienu metu.
- Kuršių kolektyvinės kremacijos susideda iš kelių indi-
vidų palaidojimų, įrengtų vienu metu didelėje bendroje duobėje. Nors
didelė dalis palaidotųjų tokiuose kapuose turi ginklus, ne visi asmenys
turi kariams-raiteliams būdingas įkapes. Tai reiškia, kad kuršių kolek-
tyviniuose kapuose buvo palaidoti ne tik kariaunų, bet ir jų šeimų arba
kitų socialinių sluoksnių ir užsiėmimų atstovai.
Nors stratigrafija ir morfologija skiriasi, tačiau tiek sembų
„Aschenplätze“, tiek kuršių kolektyviniai degintiniai kapai galėjo at-
sirasti dėl panašių socialinių (galbūt ir religinių) priežasčių. Visų pirma,
tai gali būti susiję su karinio elito išskyrimu atskirų visuomenių viduje
XI a. pabaigoje –XII a. pradžioje.