Naujienos

NaujienosDruskininku,DruskininkŲ savaitraŠtis 2010 m. balandžio 23 - 29 d. Nr. 16 (481)Druskininkietisnetikrus eurusbandė parduoti dėlištikusios krizėsSkaitykite 2 psl.Balandžio 16 d. ant buvusiogeležinkelio Druskininkai- Pariečėpylimo, kuriuo jau dešimtmetįnevažiuoja traukiniai ir nebelikęnei bėgių, nei pabėgių, Druskininkųfotografų klubo nariaisodino pušis.Romas KVIETKEVIČIUSŠi akcija – tai vienas iš pasiruošimopaskutinį balandžio sekmadienįminimai Pinhole fotografijos dienairenginių. Pinhole (lot. camera obscura,išvertus į lietuvių kalbą – tamsuskambarys) technika žinoma dar nuosenovinių laikų. Pirmasis apie šią technikąužsiminė kinų filosofas Mo-Ti,gyvenęs 5 amžiuje prieš Kristų. Vėliauapie tai rašė Aristotelis, Leonardo DaVinci bei daugelis kitų žinomų mokslininkųir astronomų.Camera obscura – pro mažą skylutęįsiskverbianti šviesa ant visiškaitamsios patalpos sienos projektuojaapverstą vaizdą. Taip buvo atrastasfotografavimo būdas. Šiais laikais Pinholetechnika fotografai naudojasi tikdėl smalsumo, noro sukurti ypatingasmeniškas nuotraukas. Jie gaminasi kamerasiš kavos, arbatos, tabako dėžučiųar kitokių dėžių. Dėžėje pragręžiamaskylutė, o į dėžės vidų dedama šviesaiRatnyčėnai beidruskininkiečiai irXVII a. nemėgomokėti mokesčiųSkaitykite 5 psl.Druskininkuose,Leipalingyje irVieciūnuose prie „Darom“prisijungė apie 400 žmoniųSkaitykite 8 psl.Kaina - 0,99 LtBuvusį geležinkelį užsodino pušimisjautri medžiaga. Fotografuojant šiuobūdu vaizdas gali būti fiksuojamas(eksponuojamas) labai ilgai: minutę,valandą ar net parą.Būtent tą dieną Druskininkų fotografųbendruomenė yra prisiekusi minėtikaip savo profesinę šventę. O kad peršventę būtų ką parodyti, tai ir buvosurengta pušelių sodinimo „fotosesija“,kurios metu fotografams teko paprakaituotine tik savo kameras bei stovus pomišką tampant... Druskininkų miškųurėdija parūpino sodinimui paruoštųpušelių daigų bei įrankius, tarp kuriųbūta ir visai antikvarinių. Juos iš„Girios aido“ muziejaus trumpampasiskolino Antanas Lankelis.Druskininkų fotografų klubo vadovasir daugumos jo renginių įkvėpėjasRimas Kvaraciejus tol neatstojo nuokolegų, kol šioje išvykoje į miškąnepažadėjo dalyvauti dauguma sambūrionarių. Net ir mūsų itin gerbiamasklebonas Bronius Krakevičius pasidarbavoiš peties. Miškininkų pamokyti,kaip teisingai naudotis sodinimoįrankiais, fotografai taip įsismagino,kad per kelias valandas nebeliko akcijaiparuoštų sodinukų. Bet juos darspėjo nufilmuoti Druskininkų regionotelevizija, kurios laidų vedėja KristinaPlatonovienė drąsiai žengė per išartąsmėlį su aukštakulniais.Gamtos pirmenybę prieš civilizacijąir žmonijos sukurtą infrastruktūrą simbolizuojantisrenginys bus pristatytasakcijos dalyvių nuotraukų parodėlėje.O kol kas jos dar tik klajoja po internetosocialinius tinklus... Vienas manobičiulis, peržiūrėjęs šios fotosesijosvaizdus, pašmaikštavo, kad dabarDruskininkų valdžiai bus gerokai sunkiauatkurti geležinkelį į Baltarusiją.Beje, nuo to laiko, kai anuometinis„Lietuvos geležinkelių“ generalinis„Druskininkų naujienų“redakcija persikėlėį kitas patalpasMus rasite M.K.Čiurlionio g. 75,trečiajame aukšte]Taip buvo tiesiamas geležinkelis Druskininkai - Pariečė...direktorius K.Dirgėla pasirašė įsakymąuždaryti traukinių eismo ruožą Druskininkai– Valstybės siena, prabėgo ištisasdešimtmetis. Pirmaisiais metais použdarymo jo dar kažkas pasigesdavo...O juk 1934 m. geležinkelio atšakosDruskininkai- Pariečė atidarymas buvoypač svarbus įvykis kurorto istorijoje.Ne paslaptis, kad jo idėja sumanytaįsiteikiant Druskininkus pamėgusiamLenkijos maršalui Juzefui Pilsudskiui,kuris iš Varšuvos traukiniu atvažiuodavoiki Pariečės ir visai nesidžiaugdavo,jog reikia persėsti į kitokį transportą...Bėgius 1934 m. nutiesė lenkų kariškiai,Pirmasis tiltų statybos batalionas, vadovaujamaspapulkininkio Zarzycki.Ta proga išleistą nuotraukų albumą turiir vienas mūsų miesto kolekcininkas....o taip užsodintas pušimis

2 psl.SEKMADIENIO ŽODISDruskininkų Švč.Mergelės MarijosŠkaplierinės parapijaIV Velykųsekmadienis,balandžio 25 d.Jėzus žydams pasakė:„Manosios avys klauso manobalso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskuimane. Aš joms duodu amžinąjįgyvenimą; jos nežus per amžius, irniekas jų neišplėš iš mano rankos.Tėvas, kuris man jas davė, yraaukščiau už viską, ir niekas jų neišplėšiš Tėvo rankos. Aš ir Tėvasesame viena“ (Jn 10, 27–30).Įsivaizduokite esą tokie saugūs,kad niekas – jokios nelaimės, ligos,kančia ir netgi mirtis negali jūsųpaliesti. Ar tai neatrodo tik rožinėssvajonės, tokios tolimos mūsų patiriamaitikrovei, tačiau Viešpats visusšiuos dalykus mums pažadėjo. Mes šįDievo pažadą, ko gero, girdėjome jautiek daug kartų, kad praleidžiame jįpro ausis. Tačiau šie Jėzaus žodžiaiapima giliausius mūsų gyvenimotroškimus.Šiuo paprastu teiginiu Jėzus apreiškėDievo prigimties didingumą.Jis parodė, kad mūsų Tėvas visapranoksta. Jo galiai niekas neprilygsta.Jam pavaldžios net ir baisiausiosgamtinės nelaimės, chaotiškiausipolitiniai ar kultūriniai perversmai,sunkiausios ligos. Mūsų dangiškasisTėvas žino viską. Niekas neišvengiaJo mylinčios bei budrios akies. Jisyra visur. Nors jaučiamės vieniši, Jisniekada mūsų nepalieka. Tiek asmeniškiausi,tiek garsiausi įvykiai nėraDievui per sunkūs!Mūsų Gerasis Ganytojas JėzusKristus savo mirtimi bei prisikėlimusuteikė mums amžinąjį gyvenimą.Jis paėmė mus į savo rankas – tainuostabiausia vieta. Ji niekada nebusiš mūsų atimta. Šėtonas nori musįtikinti, kad kryžiaus įvykis turi tiksimbolinę reikšmę ir nėra vertingaskasdieninėse mūsų kovose, taip patnegali paveikti mus bauginančiųsituacijų. Tačiau Jėzus sakė duodąsmums amžinąjį gyvenimą – nevaržomąnuodėmės pančių, nepavaldųšėtono melui, gyvenimą, kur nėravietos baimėms. Atgaila ir tikėjimasKristumi padės mums nugalėti visaspagundas, baimes bei nerimą.Žinoma, mes negalime jaustissaugūs, kol neapsispręsime artintisprie Jėzaus. Tad kasdien prašykimeJėzaus patikėti Jo atleidimu, meileir galia palenkti mūsų priešus. Taipadės mums atsikratyti savo baimių,pagundų ir kaltės jausmo.Šlovė Tau, dangiškasis Tėve! Visayra palenkta Tau, tad jokia jėga, netpati stipriausia, negali išplėšti manęsiš Tavo rankų.Laikraščių puslapiams ir televizijosekranams mirgant nuomobiliojo ryšio kainų, pasiūlymųpaprastam žmogui lengva irpasimesti. Ar iš tikrųjų susigundžiusiemsnuliniu tarifu niekonereikės mokėti? Ar skiriasioperatorių paslaugų kokybė?Kaip rasti mažiausios kainosmobilaus ryšio mokėjimo planą?Į šiuos klausimus paprašėmeatsakyti telekomunikacijų bendrovės„Bitė Lietuva“ pardavimųdirektorę Indrę Puišę.Mažiausia kainaišaiškinama lyginantVisiems, besinaudojantiems mobiliuojuryšiu, „Bitės“ atstovė patarėįsivertinti savo poreikius, bent apytiksliaipaskaičiuoti per mėnesį prakalbamasminutes. Lietuvoje didelė dalisvartotojų prakalba apie 100 minučiųper mėnesį. Šiuo atveju palyginustinkamiausius, viešai skelbiamus trijųmobiliojo ryšio operatorių mokėjimoplanus, vartotojai, iškalbėdami tąpatį minučių kiekį, „Bitėje“ sumokamažiausiai. Jei mobiliuoju telefonukalbate apie 100 minučių per mėnesį„Bitėje“, su planu „Daugiau 50“ mokėsitetik 10 litų per mėnesį.„Jei jūsų prakalbamų minučių kiekiskitoks, mūsų salone konsultantai irtokiu atveju jums galės tiksliai rekomenduotimažiausios kainos „Bitės“pokalbių planą. Mūsų vartotojai už tąpačią sumą gali kalbėti daugiau neibūdami su kitu operatoriumi“, - sakėI. Puišė.Tiems, kurie skambina mažai, „Bitė“neseniai pristatė naujovišką planąrinkoje – „Bitė Visur 0“, kuris klientuileidžia mėnesio pabaigoje mokėti tiktiek, kiek jis naudojosi paslaugomisBeveik 20 tūkst. netikrų eurųprie vieno Vilniaus prekyboscentro parduoti bandęs druskininkietispripažįsta, kad sukčiaudamaspasielgė lengvabūdiškai,tačiau tikina, jog tai daręs tik dėlšeimą ištikusios sunkios materialinėspadėties.„Per šiuos netikrus eurus praradauir savo pinigus, ir šeimospasitikėjimą“, - cituoja internetoportalas „Delfi“ Vilniaus apygardosteisme balandžio 16 d.atgailavusį vyriškį.Automobilių prekybos tarpininkavimuužsiimantis Druskininkų verslininkasstojo prieš teismą, nes vasariopabaigoje buvo sulaikytas Vilniuje,prie Ukmergės g. esančio prekyboscentro. Čia esančioje automobiliųstovėjimo aikštelėje jis bandė parduoti399 vnt. 50 eurų kupiūrų (jeigu pinigaibūtų tikri, jų vertė sudarytų beveik 69tūkst. Lt).Padirbtus eurus druskininkietisketino parduoti savo pažįstamam, sukuriuo buvo susipažinęs Kauno automobiliųturgavietėje. Tiesa, pirkėjonetikros kupiūros nesudomino – esą josbuvo tos pačios serijos ir numerių.“Druskininkų naujienos” 2010 m. balandžio 23 - 29 d. Nr. 16 (481)Ar už mobilųjį ryšį tikraimokame mažiausią kainą?būtent tą mėnesį be jokių abonentiniųmokesčių.Lyginant visų operatorių tinkamiausiuspasiūlymus pagal įvairiusporeikius, matyti, kad pasirinkimogalimybės keičiasi. Jei vartotojas kalbanuo 30 iki 60 minučių per mėnesį, jamnėra didelio skirtumo, kurį operatoriųpasirinkti – jis mokės labai panašiąsumą. Tačiau jei jūsų poreikis išaugsir kalbėsite nuo 60 iki 170 minučiųper mėnesį, išryškėja didelis „Bitės“pranašumas – mėnesio sąskaita galibūti net 50% mažesnė lyginant su kitaisoperatoriais.Geriausia kokybė slypi netik ryšio tinkluoseKovo pradžioje Ryšių reguliavimotarnybos ekspertai įvertino visų Lietuvosmobiliojo ryšio operatorių paslaugųkokybę. Šio tyrimo duomenimis„Bitė“ pirmauja keturiolikoje kokybiškoryšio kategorijų iš dvidešimt vienos.Pavyzdžiui, „Bitėje“ yra mažiausiasnesėkmingų kvietimų procentas GSMtinkle, „Bitės“ klientai yra greičiausiaisujungiami skambučių metu, „Bitėje“mažiausias nesėkmingai pristatytųSMS žinučių kiekis, „Bitės“ klientainaudojasi sparčiausiu ir stabiliausiu3G duomenų tinklu.Pasak I. Puišės, „Bitė“ investuojane tik į ryšio kanalus, bet dar didesnįdėmesį skiria kokybiškam klientųaptarnavimui. „Bitė“ yra vienintelisoperatorius Lietuvoje į kurio klientųaptarnavimo skyrių galima paskambintinemokamai. Taip pat savo duomenisir paslaugas klientai gali valdyti nuolatostobulinamoje klientų savitarnossistemoje www.manobite.lt .Druskininkietis tikina, kad netikrus eurusbandė parduoti dėl ištikusios krizėsKai netikrus pinigus apžiūrėjęspirkėjas išvažiavo iš automobilių stovėjimoaikštelės, Lietuvos kriminalinėspolicijos biuro pareigūnai „pardavėją“sulaikė. Šią operaciją kriminalistaivykdė kartu su kolegomis iš užsienio,kai apie netikrų eurų pardavimą gavoinformacijos iš Europolo.Penktadienį prieš teismą stojęsdruskininkietis visiškai pripažinosavo kaltę. Jis pasakojo, kad netikraskupiūras nusipirko dar prieš pusantrųmetų, tačiau jų net nebandė realizuoti,nes esą iš televizijos laidų sužinojo, joguž tai yra numatyta griežta baudžiamojiatsakomybė.„Eurus man pasiūlė pirkti toksJulius, su kuriuo susipažinau Kaunoautomobilių turguje, - teisme pasakojovyras. – Aš jam padėdavau surastiautomobilių pirkėjus, už kiekvienąparduotą mašiną gaudavau po 100-150eurų. Per ilgą laiką mes įgijome vienaskito pasitikėjimą, po sandorių dažnaiprisėsdavome išgerti kavos ar alaus.Kartą jis man pasiūlė pirkti netikrųeurų, buvau išgėręs alaus, susimaišėprotas ir sutikau. Esu lengvabūdisžmogus, visais pasitikiu, tai taip irįkliuvau“.Garbusis aukuras rusenaJaukią Jurginių vakaronę suorganizavokvieną svarbesnį darbą mūsų žmonės pasmilko šventomis žolelėmis, tuo„Draugystės“ sana-pradėdavo pagarbiu ritualu. Pavasarį tarpu džiaugiasi piemenys ir kiti samkvienątorijos kultūros renginių vedėja prasideda sakralūs darbai – duonos diniai, ypač vaikai. Jų visų globėjasL.Žukauskienė kartu su „Ryto“ sėja, pirmasis gyvulių išgynimas į ir geras artimas draugas yra šventasisgimnazijos folkloro ansamblio laukus, ribos paženklinimas duonos Jurgis, į kurį galima kreiptis antruojuvadove Lina Duduliene. riekele kartu su pirmąja vaga. Smaragdusužaliavusios pievos džiugina Jurgi, globok mūsų gyvulius, paža-asmeniu ir prašyti jo pagalbos: „Šv.Roma JONUŠIENĖnaminius gyvulius – jie džiugiai maurodamibok vilkus!“ Populiarioje liaudiesTūkstantmetė dvasinė kultūra siejair šokinėdami sveikina žemę. dainoje išprašoma: „Paimki, Jurgi,mus su mūsų tautos praeitimi. Kie-Šeimininkai, išleisdami bandą, jąNukelta į 4 psl.Druskininkietis aiškino, kad pirko400 vnt. po 50 eurų, tačiau tik vėliausužinojo, kad ryšulėlyje, kurį gavo išpardavėjo, buvo euru mažiau. Už vienąnetikrą eurą jis mokėjęs po 30 centų - išviso 6 tūkst. Lt.Tarpininkavimu perkant ir parduodantautomobilius užsiimantis verslininkasaiškino, kad praėjusių metųpabaigoje žlugo jo verslas, bankuitoliau reikėjo mokėti paskolą už namą,todėl nusprendė parduoti namuose ilgąlaiką slėptas netikras kupiūras. Apieeurus vyras užsiminė vienam kitampažįstamam turgavietėje, netrukusvienas automobilių pardavėjas, varduTomas, pasisiūlė pinigus nupirkti. Vyraisutarė, kad Tomas už vieną netikrąeurą sumokės po 0,32 ct.„Kai susitikome Vilniuje, jis pinigusapžiūrėjo, bet nepirko – sakė, jog tokiejam netinka“, - tvirtino kaltinamasis.Kaip surasti eurus pardavusį Julių irjuos ketinusį pirkti Tomą, prieš teismąstojęs verslininkas negalėjo pasakyti –esą su jais daugiau nesusitinka. Tiesa,vyras aiškino girdėjęs, jog Julius išvykoį Didžiąją Britaniją, nes parduodamasprastos kokybės pinigus apgavo nevieną automobilių pardavėją.„Per šiuos netikrus eurus praradauir savo pinigus, ir šeimos pasitikėjimą“,- kaltinamasis aiškino, kad apiesuklastotus pinigus nieko nežinojožmona, todėl po policijos sulaikymoją ištiko didžiulis šokas.Už netikrų pinigų ar vertybiniųpopierių pagaminimą, laikymą arba realizavimąkaltinamajam gresia laisvėsatėmimas nuo 3 iki 10 metų.Kaip skelbė Policijos departamentas,50 eurų kupiūros klastotės yra vienospopuliariausių Europos Sąjungoje.Netikri eurai pagaminti profesionaliaįranga bei imituojant apsaugos požymius,todėl policija ne kartą Lietuvosgyventojus įspėjo, kad būtų budrūs irprieš sandorį būtinai patikrintų pinigusartimiausioje įstaigoje, turinčioje galimybęidentifikuoti valiutos apsaugospožymius.Druskininku,NaujienosISSN 1648-1410Redakcijos adresas:M.K.Čiurlionio g. 75 (III aukštas),Druskininkai.El. paštas reklamai:naujienos@windowslive.comAdresas internetewww.druskininkunaujienos.ltRedakcijos telefonas irfaksas 53388SavaitraŠČioadministratorĖ -finansininkĖIrma SadauskienĖTel.: 53388 ir (8*681)46161El. paštas:druskininkai@centras.ltRedaktoriusRomas KvietkeviČius -SadauskasTel.: 53388 ir (8*656) 90929el. paštas:sadasukas@gmail.com;Uþ skelbimø turiná redakcijaneatsako.Tiraþas - 3050 egz.Leidëjas UAB “Alytausnaujienos”Spaudë

3 psl.JurginėsBalandžio 23 d. švenčiamos Jurginės. Ratnyčios parapijoje Šv.Jurgio atlaidaivyks balandžio 25-ąją. Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys suietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybėsnešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas.Knygos ir autorinių teisių dienaPasaulinė knygos ir autorinių teisių diena balandžio 23 d. švenčiama visamepasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu.Jaunimo solidarumo dienaBalandžio 24 d. minima Tarptautinė jaunimo solidarumo diena, skirta atkreiptivalstybės, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į jaunimo problemas.Šv. MorkusBalandžio 25 d. pagerbiamas Šv. Morkus – vienas iš Naujojo TestamentoEvangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas irvertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas. Šiądieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus.Susigiminiavę miestaiPasaulinė susigiminiavusių miestų diena kasmet švenčiama paskutinįjį balandžiosekmadienį. Šią dieną minėtina paskelbė Pasaulinė susigiminiavusiųmiestų federacija.Pinhole fotografijos dienaPaskutinis balandžio sekmadienis – Pinhole (camera obscura) fotografijosdiena.PingvinaiBalandžio 25-oji paskelbta Pasauline pingvinų diena. Kasmet apytikriaišiuo metu Antarktikoje prasideda pingvinų migracija. Metų pabaigoje, prasidėjusžiemai, pingvinai palieka vandenyną ir keliauja tūkstančius kilometrųį žemyno gilumą, kur susiporuos ir padės kiaušinius. Viena patelė padeda tikvieną kiaušinį, kuriuo vienodai rūpinasi ir ji, ir patinas. Atšilus orams, pavasarį,kai ledas pradeda tirpti, pingvinai su jau paaugusiais pingvinukais vėl grįžtagyventi atgal į vandenyną.Intelektinės nuosavybės dienaBalandžio 26-ąją švenčiama pasaulinė intelektinės nuosavybės diena.Medicinos darbuotojų dienaBalandžio 27 d. švenčiama profesinė medicinos darbuotojų šventė. Medicinosdarbuotojų diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 m. LR Sveikatosapsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva.Šokio dienaBalandžio 29 d. minima Tarptautinė šokio diena. Ši šventė švenčiama nuo1982 metų, UNESCO sprendimu. Ji sutapatinta su prancūzų baletmeisterioŽano Žoržo Noverio gimtadieniu. Ž.Ž. Noveris (1727-1810 m.) buvo žymuschoreografinio meno reformatorius ir teoretikas, „šiuolaikinio baleto tėvas“.AnekdotasNorite išgirsti puikią istoriją? Nusiųskite savo žmonai SMS žinutę:“Aš viską žinau! Kaip tu galėjai?”Dviratininkassusižalojo galvąBalandžio 15 d., apie 14.25 val.,prie „Girios aido“ A.S. (gim. 1932 m.),važiuodamas dviračiu ir lenkdamasstovintį krovininį automobilį „MAN“,kurį vairavo Senosios Varėnos gyventojasP.V.K. (gim. 1951 m.), jį kliudėir nukrito ant važiuojamosios daliesbei susižalojo galvą. Po apžiūrosDruskininkų ligoninėje, dviratininkastolimesniam gydymui išvežtas į Kaunoklinikų neurologijos skyrių.ApdaužėskulptūrasBalandžio 16 d. Druskininkų savivaldybėsdarbuotojai pasiskundė policijai,kad balandžio 10 – 11 dienomisbuvo apdaužytos trys Vilniaus alėjojeesančios skulptūros. Žala įvertinta400 Lt.BežvejojantBalandžio 20 d. į policiją paskambinovieciūniškis, Jaunystės gatvėsgyventojas R.B. ir pranešė, kad, jamatvykus žvejoti, tarp 18.30 val. ir 20.25KRIMINALINĖKRONIKAval. Vieciūnų kaime, miško masyveprie Nemuno, buvo apgadintas jo motinosvardu registruotas automobilis„VW Passat“. Suskaldytas automobiliopriekinis stiklas, sudaužyti priekiniai irgaliniai žibintai, subraižyti visi sparnai,durelės, variklio gaubtas, stogas,priekinis ir galinis bamperiai. Automobilyjebuvo įrengta signalizacija,jis buvo apdraustas kasko draudimu.Žala – 3500 Lt.Be priežastiesBalandžio 16 d., apie 1 valandąnakties, naktiniame klube „Amber“,prie įėjimo į naktinį klubą, rūbinėje,nepažįstamas žmogus be jokios priežastiestrenkė į kairiąją galvos pusęLazdijų rajono gyventojui R.S. ir jįsužalojo.MirtysBalandžio 15 d. Druskininkų policijospareigūnai gavo pranešimą, kadMarcinkonių sen. rastas savo kambaryjepasikorusio V.B. (gim. 1937 m.)lavonas be išorinių kūno sužalojimų.Balandžio 17 d. 9.27 val. Jovaišiųkaime, G.B. sodybos kieme rastas M.B.(gim. 1991 m.), lavonas.Irma SADAUSKIENĖDruskininkų savaitėRo mas KVIET KE VI Čius“Drus­ki­nin­kų nau­jie­nų” re­dak­to­riusVos spėjau perauti abu mūsųšeimos automobilius vasarinėmispadangomis, įsijungiau radiją, o jis,bjaurybė, žada šlapdribą ir krušą...„Ne, čia ne Rio de Žaneiras...“ –sako Ostapas Benderis per kažkurįskaitmeninį baltarusišką kanalą. Iraš jam pritariu – tikrai ne Rio. Šilumosir vandenyno bangų galimapasigesti, bet skurdas tampa tokspats gilus kaip ir Rio lūšnynuose.Negerai, jeigu jau pradedu kalbėtissu televizoriumi, bet negirdžiu,kai žmona ragina išsiplauti kavospuodelį. Pavasaris, turbūt vitaminųtrūksta.Balandžio 26 dieną sukaks 24metai nuo Černobylio avarijos. Tadapavasaris buvo labai šiltas. Dzūkaivienmarškiniai sodino bulves ir nėneįtarė, kad ant jų krinta radioaktyviosdulkės. Sprogus reaktoriui,į aplinką pasklido radioaktyviojojodo, stroncio, cezio ir kitų radionuklidų.Pirmomis avarijos dienomispavojų kėlė radioaktyvusis jodas.Įkvėptas jis kaupiasi skydliaukėje irgali sukelti skydliaukės vėžį. Kadangi“Druskininkų naujienos” 2010 m. balandžio 23 - 29 d. Nr. 16 (481)Druskininkuose susirinkęjaunimo lyderiai pasisakėuž balsavimą internetuBalandžio 17-18 dienomisDruskininkuose vyko 27-ojiLietuvos jaunimo organizacijųtarybos asamblėja. Josmetu išrinkti nauji Valdybosir Kontrolės komisijos nariai,priimti organizacijai svarbūsdokumentai bei svarstyti kitiklausimai.Lietuvos jaunimo organizacijųtaryba (LiJOT) yra didžiausių nevyriausybiniųjaunimo organizacijųLietuvoje sąjunga, vienijanti daugiaunei 200 tūkstančių jaunų žmonių Lietuvoje.Organizacijos tikslas – keltijaunimo organizacijų kompetencijąir atstovauti jaunimo organizacijų irjaunimo interesams.Prie LiJOT stebėtojų Asamblėjosmetu prisijungė jaunimo organizacija“Darbas”, Pasvalio rajono jaunimoorganizacijų sąjunga “Apskritasstalas” ir Šilalės rajono visuomeniniųjaunimo organizacijų sąjunga“Apskritasis stalas”. Organizacijosnariais tapo Jonavos rajono jaunimovisuomeninių jaunimo organizacijųsąjunga “Apskritas stalas” ir LietuvosŠaulių sąjunga. Šiuo metu LiJOTvienija 62 jaunimo ir su jaunimudirbančios organizacijos.Į Asamblėją susirinkęs jaunimaspasisakė už rezoliuciją Dėl balsavimointernetu. “Sparčiai vystantisInformacinėms technologijoms irdidėjant kompiuterizacijos lygiuiLietuvoje, piliečių galimybės dalyvautivalstybės valdyme galėtų būtipapildomos balsavimu internetu. Taigali būti ypač aktualu užsienio šalysegyvenantiems Lietuvos Respublikospiliečiams, taip pat – neįgaliesiems,ligoniams, esantiems įkalinimo įstaigoseir kt.,”- sakė LiJOT prezidentasŠarūnas Frolenko. Rezoliucijoje įvardintiir balsavimo internetu privalumai:skatinimas pasyvius piliečius dalyvautirinkimuose, patogumas balsuojantiemstiek užsienyje, tiek pačioje šalyje, valstybėsišlaidų rinkimų organizavumuisumažėjimas, ekologiškumo skatinimas.Šiuo metu šalyje įstatymais įtvirtintidu balsavimo būdai – išankstinisbalsavimas paštu ir balsavimas rinkimųapylinkėje rinkimų dieną.Jaunimo daugumos balsais priimtiir šie dokumentai: rezoliucijos Dėljaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse,Dėl ilgalaikės jaunimopolitikos strategijos, Dėl socialinėsatskirties mažinimo projektų sukurtųinovacijų perkėlimo į valstybės praktikąbei kreipimasis į Jaunimo reikalųdepartamentą dėl veiklos kokybėsgerinimo.Dviejų metų kadencijai Asamblėjosradioaktyvusis jodas suskilo per ganatrumpą laiką, šiuo metu aktualus yrapalyginti ilgaamžių į aplinką patekusiųradionuklidų – stroncio ir cezio– poveikis aplinkai ir žmonėms.Tas dienas kažkodėl prisiminiauaną savaitgalį, kai visoje Lietuvojevyko aplinkotvarkos akcijos, o saulėspigino pro nematomą Islandijosugnikalnio Eroivajokudlio dulkiųdebesį. Bet ugnikalnio pelenai – taine radioaktyvios dulkės. Nukentėtigalima nebent dėl atidėtų lėktuvųskrydžių.Du šios savaitės, o tiksliau būtųsakyti šio antradienio įvykiai dar ilgaibus aptarinėjami ne tik žiniasklaidos,komentuojami ir analizuojami.Žinoma, tai yra D. Kedžio kūnoatpažinimas ir Konstitucinio teismosprendimas dėl pensijų.Pirmasis dar tebesitęsia, nes informacijasunkiasi į viešumą po truputį,kartais paneigiant ką tik paskelbtuspranešimus, o kartais papildant voskeliomis naujomis aplinkybėmis.Kaip ši istorija toliau besusiklostytų,turime klasikinį herojinį mitą. NeiTadas Blinda, nei Robinas Hudasnegali būti gyvas, bet turi būti abejojančiųjų,ar tikrai žuvo būtent jisir tikinčių, kad herojus kada norssugrįš, apgins nuskriaustuosius iratkeršys sistemai.Tikėtis, kad Konstitucinis teismaspalaimins dirbančių bei verslaujančiųpensininkų skriaudimą, vargu argalėjo net ir patys šios „reformos“sumanytojai. Kaip tik šią savaitęredakcijoje apsilankęs druskininkietisskundėsi, jog Sodra sustabdėjam pensijos mokėjimą vien todėl,kad aną mėnesį jis buvo parašęsstraipsnelį ir gavo kelis litus honoraro...Kaip gali atitikti Konstitucijątokia pensijų sistemos pertvarka,kai žmogus baudžiamas už kūrybiškumą?Net ir europarlamentarasprofesorius Vytautas Landsbergisnepajėgia nuslėpti, kad baisisi tuo, kąpridirbo jo bendrapartiečių valdžia.Privalomojo sveikatos draudimomokesčio priskaičiavimą pajamųnegaunantiems žmonėms jis tiesiaivadina diversija.„Pastaroji Valstybinės mokesčiųinspekcijos diversija, paleista beFinansų ministerijos ir Prezidentėsžinios, o premjerui esant užsienyje,yra geriausias politinio kenkimopavyzdys. Naujausioje Lietuvos istorijoje– ne pirmas. Vis dėlto kadanors turi rastis atsakomybė,“- pastebiprofesorius. Ir siūlo, kad „vienas arkeli pareigūnai prie premjero turėtųstebėti ir vertinti poįstatyminiųaktų galimą poveikį piliečiams...“Atkreipkite dėmesį – ne valstybei, opiliečiams. Nepakanka Vyriausybėsataskaitoje pasidžiaugti, kad pavykostabilizuoti valstybės finansus.Ne vienas darbo ir pajamų netekęsžmogus pasakytų, kad geriau jau tavalstybė būtų tris kartus bankrutavusi,negu tokia stabilizacija, kurioskaina – sugriauti jų gyvenimai. Kambus reikalinga ta valstybė, jeigu jospiliečiai bėga iš jos neatsigręždami.Tai jau nevadinama emigracija. Tai– evakuacija. Pastarąjį teiginį ne ašsugalvojau. Jis sklando internete,panašiai kaip pokštas apie tai, kadpaskutinis išvykstantis išjungia šviesąoro uoste.Ar išgirdo kas nors iš valdžiojeesančiųjų V.Landsbergio žodžius?Jei išgirdo, tai puikiai sugeba tainuslėpti.metu išrinkti keturi nauji organizacijosValdybos nariai. Jais tapo AušrinėArmonaitė, Loreta Pivoriūnaitė, GintarėVaiškūnaitė ir Vytautas Zulonas.Šie nauji valdybos nariai pakeitėkadenciją baigusius Vytautą Dobilą,Rasą Maselskytę, Mantą Simanavičiųir Andrių Vyšniauską.27-osios LiJOT Asamblėjos delegataiapsisprendė ir dėl naujųkontrolės komisijos narių. Šiemet išaštuonių pretendentų išrinkti penki:Kamilė Džiovalaitė, Antanas Jonikaitis,Rima Kondrataitė, MantasSimanavičius ir Jovita Valatkaitė.Kontrolės komisijos kadencija tęsiasivienerius metus.Į Druskininkuose vykusią LiJOTAsamblėją atvyko ir sveikinimožodžius tarė Socialinės apsaugos irdarbo ministras Donatas Jankauskasir LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalųkomisijos pirmininkas ŽilvinasŠilgalis.

4 psl.Vietoje nestovintis, nuolat naujoviųieškantis Kėdainių rajonoūkininkas pirmasis išbandyspagal jo individualų užsakymąŠvedijoje pagamintą unikaliąsėjamąją. Tokią įsigyti galimybęjam suteikė Europos sąjungosparama.Lietuvio pageidavimošvedai nepraleido proausisŠiemetė sėja Kėdainių rajono ūkininkoVoldemaro Raščiausko valdosebus neeilinė. Pirmąkart į jo laukusišriedės pagal specialų užsakymą Švedijojepagaminta unikali žemės ūkiomašina – 6 m pneumatinė sėjamoji sulokalinio pagrindinių trąšų įterpimoįtaisais ir papildoma mikroelementųtrąšų įterpimo įranga.Tokia technika labiausiai atitinkaapie 1 tūkstantį ha valdančio ūkininkoporeikius.Pagaminti didelio darbinio pločiopneumatinę sėjamąją, kuri galėtų įterptine tik pagrindines, bet ir startinestrąšas V.Raščiauskas Švedijos kompanijos„Väderstad“ vadovų paprašė, kaipernai su grupe šalies ūkininkų lankėsiŠvedijoje.„Mums buvo demonstruojama švedųgaminama žemės ūkio technika.Pamačiau ir tokių mašinų, kokią nuo2004 metų naudoju savo ūkyje – tai 6metrų sėjamoji su trąšadėže. Kadangiesu naujovių šalininkas, prasitariau,kad norėčiau tokios pat tik su mikroelementųtrąšų įterpimo įranga.Mokslininkų teigimu, toks patobulintastechnologinis sprendimas derlingumąpadidina nuo 1-os iki 2 tonų. Tokiomano pageidavimo švedai nepraleidopro ausis. Todėl dabar turėsiu galimybędrąsų mokslininkų teiginį patikrintipraktiškai,“ – sakė sėjai nesiruošiantisūkininkas.Pasak V.Raščiausko, daryti tokiuseksperimentus ūkyje jam padedaagronomas Pijus Sirvydas. „SutampaGarbusisaukuras rusenaAtkelta iš 3 psl.aukso raktus, atrakink žemelę...,marių vandenėlį“.Jaukią Jurginių vakaronę suorganizavo„Draugystės“ sanatorijoskultūros renginių vedėjaL.Žukauskienė kartu su „Ryto“gimnazijos folkloro ansambliovadove Lina Duduliene. MokytojaLina, remdamasi Dzūkijos liaudiesdainomis ir tautiniais papročiais,pasakojo apie pačias įdomiausiasJurginių apeigas. Jos vaikai šokopiemenėlių šokius ir archainiusžaidimus, skandavo semantiniuskreipinius į šventą Jurgį, į Saulę,į Dievą, kad Jis skalsintų sėjamągrūdą, jį gausintų šimteriopai. Visaauditorija vienijosi su šia protėviųatmintimi, su šiais gamtiniaisšaukiniais, su šiomis dainomis.Visi pasijutome labai artimi ne tiksu šia auditorija, bet ir su visaissavo protėviais, su jų puoselėtomisvertybėmis, su jų gyvenimo būdu,pagarbiais tarpusavio santykiais.Šioje sanatorijoje gydosi žmonės,atvykę iš įvairiausių Lietuvos miestųir mietelių – visiems šis renginyspaliko gilų dvasinį įspūdį ir norąpanašaus paveldo reliktus paskleistikaip atmintį savo gyvenvietėse.Apie tai jie patys kalbėjo su manimi,nes šiuo metu ir aš gydžiausi„Draugystės“ sanatorijoje.Sanatorijos renginių organizatorėpriminė prof. O.Voverienės raginimąkuo dažniau organizuoti mūsųtautinius renginius. Mūsų tautinis,moralinis paveldas šiandien yramums tarsi gyvenimo būdo vadovėlis,svarbi kultūringo bendrabūvioforma. Gerbkime ją, būkime josturiniu.“Druskininkų naujienos” 2010 m. balandžio 23 - 29 d. Nr. 16 (481)Švedijos gamintojai išpildėLietuvos ūkininko norąV.Raščiauskui švedų pagaminta sėjamojibuvo demontaruojama parodoje „Ką pasėsi 2010“mūsų požiūris, kad žemės ūkyje reikiasiekti naujovių, diegti tai, kas yra pažangiausia.Kadangi savo valdas ketinudar plėsti, galinga moderni technikaman yra gyvybiškai būtina“, – sakėūkininkas.Įkvėpė ir gamintojąTai, kad garsus užsienio gamintojasėmėsi pildyti tokios mažos šalieskaip Lietuva, ūkininko norą, šioskompanijos Lietuvos atstovas RomasNaudžiūnas pavadino istoriniu įvykiuir neatmetė galimybės, kad tokios sėjamosiosbus pradėtos gaminti serijiniubūdu, kad jas būtų galima pasiūlyti irkitiems didesnius plotus valdantiemsžemdirbiams.Iki šiol ši kompanija galėjo pasiūlytiSportasRankinio varžybosBalandžio 24 d. 13 val. Druskininkųsporto centre vyks 2009/2010 m.Lietuvos rankinio federacijos vyrųčempionato ketvirtfinalio varžybos,kuriose susitiks Druskininkų SC/RK ir Tauragės „Tauragė-Savirida“komandos.Marijampolėjedruskininkiečiaiiškovojo sidabrąSavaitgalį Marijampolėje vyko dviejųdienų berniukų krepšinio turnyras„Suvalkijos taurei“ laimėti. Turnyredalyvavo Marijampolės „ŽSM“, MarijampolėsKK „Kadis-2“ (1995 m.),Kazlų Rūdos ir Druskininkų sportocentro (treneris Audrius Vilkevičius)komandos. Grupės varžybose druskininkiečiainugalėjo MarijampolėsŽSM-2 komandą rezultatu 62:42 ir MarijampolėsŽSM-1 (1997 m.) komandąJurgės Vitkutės nuotraukatik mechanines lokaliai trąšas terpiančiassėjamąsias.Pasinaudojo ES paramaPasiryžęs ne tik ne atsilikti nuo gyvenimo,o kaip šiuo atveju, praktikoje taikomomspažangioms technologijomsnetgi užbėgti už akių, V.Raščiauskasnaudojasi Europos sąjungos paramą.Minėtą sėjamąją ūkininkas įsigyjo pagalLietuvos kaimo plėtros 2007-2010metų programos priemonę „Žemėsūkio valdų modernizavimas“.Paramos pagal šios priemonės antrąjąveiklos sritį ūkininkas siekė supaprastintatvarka. Patvirtinus 150 tūkst.ltparamą, likusią reikalingą sumos dalįskolinosi iš banko. Sėjamosios kaina– 375 tūkst.lt.rezultatu 63:50. Finale dėl I-II vietųDruskininkų SC susitiko su pajėgiausiaMarijampolės vienmečių komanda.Nors druskininkiečiai žaidė vieningai iratkakliai, tačiau rungtynes pralaimėjorezultatu 63:84. Viso turnyro metu stabiliausiąžaidimą rodė šie DruskininkųSC komandos žaidėjai: Vilius Grigas(jam atiteko naudingiausiojo komandosžaidėjo prizas), Vismantas Balčius,Haroldas Milutis, Paulius Čaplikas irMartynas Valenta. Puikiai organizuototurnyro pabaigoje Druskininkų SC žaidėjamsbuvo įteikti sidabro medaliai irįspūdinga II vietos taurė.ĖjimasBalandžio 17 d. Murjanuose (Latvija)Lietuvos ėjikai penktą kartą išeilės laimėjo Baltijos šalių jaunimo,jaunių ir jaunučių sportinio ėjimomačą. Lietuvos rinktinės sudėtyjedalyvavo druskininkiečiai Marius Šavelskis,Normantas Petriša ir RobertasČesnulis.Jaunių grupėje 10000 m sportinioėjimo distancijoje druskininkiečiaiMarius Šavelskis iškovojo I vietąDruskininkų sporto centro berniukų krepšinio komandaV.Raščiauskas vykdo ir dar vienąūkio modernizavimo projektą, kuriampraėjusių metų spalį buvo patvirtintadidžioji – 521 512 lt parama. Pagal šįprojektą ūkininkas įsigyjo modernųtraktorių ir galingą kombainą.Gali gauti per milijonąlitųParaiškas paramai gauti pagal priemonę„Žemės ūkio valdų modernizavimas“galima teikti ir šiuo metu.Paraiškas gali teikti šalies ūkininkai irjuridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatinėsbendrovės, mokslo ir mokymoinstitucijos, turinčios eksperimentinius,parodomuosius, mokomuosius,bandymų ūkius, kuriuose vykdomažemės ūkio produktų gamyba ir (arba)žemės ūkiui teikiamos paslaugos.Iš viso priemonei įgyvendinti programiniulaikotarpiu numatyta skirti1,5 mlrd.Lt.Parama teikiama pagal tris veiklossritis. Pagal antrąją veiklos sritį paramaišskaidyta į dvi dalis – projektams,kurių prašoma paramos suma iki 150tūkst.Lt ir projektams, kurių prašomaparamos suma didesnė negu 150tūkst.Lt.Antrosios veiklos srities lėšomisfinansuojami projektai, susiję su žemėsūkio produktų gamyba, paslaugųžemės ūkiui teikimu ar prekinių žemėsūkio produktų apdorojimu ir pateikimurinkai.Pareiškėjas, jei jis yra ūkininkas,turi turėti profesinį žemės ūkio sritiesišsilavinimą arba būti išklausęs minimaliusūkininkavimo žinių kursus,arba turėti didesnę kaip 2 metų ūkininkavimopatirtį. Parama neteikiamamažesniems kaip 4 ekonominio dydžiovienetai ūkiams.Pagal antrąją veiklos sritį didžiausiaparamos suma 2007–2013 metųlaikotarpiui vienam paramos gavėjuinegali viršyti 1.381.120 Lt. Didžiausiaparamos suma vienam projektui negaliviršyti 690.560 Lt.Finansuojama iki 40 proc. visųtinkamų finansuoti projekto išlaidų.Ūkininkaujantiems mažiau palankioseūkininkauti vietovėse – iki 50 proc.Jauniesiems ūkininkams finansuojamaiki 50 proc. visų tinkamų finansuotiprojekto išlaidų. Jeigu jaunasis ūkininkasdirba mažiau palankiose ūkininkautivietovėse – iki 60 proc.Paraiškos paramai gauti pagal KPPpriemonę „ Žemės ūkio valdų modernizavimas“priimamos iki metų pabaigos.Daugiau informacijos galima gautiŽemės ūkio ministerijos tinklalapyjewww.zum.lt.Žemės ūkio ministerijos informacijaSeniūnijų krepšinio taurės finalinių varžybų dalyviai:Leipalingio“ I ir Vieciūnų II komandos(43:42,4), Normantas Petriša – IVvietą (47:43,0), o Robertas Česnulis– V vietą (49:43,8). Marius Šavelskispagerino Lietuvos 15 ir 16 metų grupiųLietuvos rekordus, priklausančiusSigitui Vainauskui, kurie buvo pasiektiprieš 27 metus.Asmeninėse varžybose taip patdalyvavo Druskininkų SC auklėtiniai.1000 m mergaičių grupėje Ieva Jezepčikaitėiškovojo II vietą (05:08,1),3000 m jaunučių mergaičių grupėjeRaminta Mazurkevičiūtė užėmė VIvietą (17:03,4); 10000 m jaunių grupėjeJustinas Katkauskas iškovojo VIIvietą (54:45,1).Tinklinio čempionatasTęsiasi Druskininkų savivaldybėsvyrų tinklinio čempionatas. Savaitgaliovaržybų rezultatai: „Belorus“II - Druskininkų SC 3:1 (24:26, 25:15,25:18, 25:19); „Lagūna“ - „Belorus“I 0:3 (12:25, 10:25, 12:25); „Titanas“- „Planas“ 3:0 (25:14, 25:13,25:15); Druskininkų SC - „Titanas“0:3 (12:25, 11:25, 17:25); „Planas“ -„Belorus“ I 1:3 (11:25, 12:25, 25:22,17:25); „Belorus“ II - „Lagūna“ 3:0(25:20, 25:22, 25:19).Kitos vyrų tinklinio čempionatovaržybos vyks balandžio 23 d. „Ryto“gimnazijos sporto salėje, Klonio g. 2:17.30 val. Druskininkų SC - „Lagūna“;18.30 val. „Planas“ – „Belorus“II; 19.30 val. „Titanas“ - „Belorus“I. Pusfinalinės vyrų tinklinio čempionatovaržybos balandžio 25 d. „Ryto“gimnazijos sporto salėje. 14 val.susitiks komandos, pogrupio varžyboseužėmusios I ir IV vietas; 15.30val. – komandos, pogrupio varžyboseužėmusios II ir III vietas.Seniūnijų krepšiniotaurės varžybosPasibaigė Druskininkų savivaldybėsseniūnijų krepšinio taurės varžybos,kuriose dalyvavo po dvi komandasiš Leipalingio ir Vieciūnų seniūnijų.Dėl III-IV vietų kovojo Vieciūnų I irLeipalingio II komandos. Rungtynesrezultatu 66:52 laimėjo Vieciūnų Ikomanda. Finale dėl I-II vietų rungtyniavoLeipalingio I ir Viečiūnų IIkomandos. Rungtynes rezultatu 87:85laimėjo ir taurę iškovojo „Leipalingio“I komanda.Renginio metu vyko baudų ir tritaškiųmėtymo konkursai. Komandinįbaudų mėtymo konkursą laimėjo VieciūnųI komanda. Tritaškių mėtymokonkursą laimėjo Donatas Kalanta (16taškų), finale įveikęs Giedrių Vaščilą(12 taškų). Komandas prizininkes irkonkursų nugalėtojus apdovanojoDruskininkų savivaldybės mero pavaduotojaKristina Miškinienė.

.Kulturos naujienos“Druskininkų naujienų” kultūros puslapis, remiamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo Nr. 292 2010 m. balandžio 23 d.Ratnyčėnai beidruskininkiečiai ir XVII a.nemėgo mokėti mokesčiųKoks buvo ratnyčėnų, priklausiusiųPervalko dvarui,gyvenimas galima sužinoti iš1620 metų, miestelėnų ir valstiečiųskundo karaliui. Labiausiainepatenkinti buvo Pervalkomiestelėnai, neabejotinai giminingiratnyčėnams, turintiemspanašų statusą dvare.Leonas Antanas GAIDELISPasirodo, seniūnas Kristupas Gieškauskaspasisavino miestelėnų sklypusir dalį ganyklos, motyvuodamastuo, kad stato naują kelią ir tiltą perupę. Kuomet, karalius liepė seniūnuipasiaiškinti, tas atsakė, kad išvedėkelią patogesniam karaliaus pravažiavimui.Karalius liepė tą naują keliąužtverti, kad be valdovo juo niekaskitas nevažinėtų, o kasdieniniam naudojimuiatnaujinti senąjį. Miestelėnųir valstiečių nenaudai buvo nuspręstibeveik visi ginčiai. Skundą nagrinėjant,paaiškėjo, kad naujos prievolėsjau seniau buvo įrašytos, tačiau tikdabar, pagal įstatymą, pasinaudota.K.Gieškauskas įpareigojo miesteliožmones papildomai žuvauti, o vėliausugautą žuvį pardavinėti. Liepė, papildomaidirbti rugiapjūtėje ir taisytipusę kelto (kitą pusę privalėjo taisytikaimų gyventojai). Miestelėnai labaiužsigavo, kad seniūnas neleidopatiems vaito išsirinkti, o paskyrėsavo žmogų miesteliui valdyti. Buvoatsakyta, kad miestelis ne miestasir neturi teisės sau vaitą rinkti. Tik,atseit, reikia žiūrėti, kad paskirtasisbūtų doras, pamaldus ir tinkamasžmogus.Iš istorinių šaltinių, palikusių šūsnįskundų, žinoma, kad valstybiniamePervalko dvare gyvenę žmonės, tametarpe ir ratnyčėnai, pasižymėjo ypatinguužsispyrimu – nenoru nusileisti irpaklusti seniūnams. Viename karaliausrašte net atvirai grasinama Pervalkodvaro miestelėnams ir kaimiečiamsbaigti priešintis privalomiems darbams,nemaištauti. Karalius pervalkiečiamsįsakė mesti užsispyrimą irbūti klusniais seniūnui. Tačiau, laikuibėgant, prisirinko daugiau skriaudų irasmeninių neteisybių. 1636 metais,prasidėjo naujas procesas prieš seniūną.Valstiečiai stojo ginti savo teisiųsu senais prievolių dokumentais, oseniūnas pateikė naujus – asesoriųpataisytus, patvirtintus. Taip nieko nepešėvalstybiniai žmonės, o prievolės irmokesčiai tik didėjo. Valstiečiai ir vėlapeliavo į karaliaus malonę, prašydamijuos atleisti nuo pareigų motyvuodamižemės prastumu. Tai įrodo tuo metusurašytas Pervalko dvaro žemių aprašymas.Jame rašoma: „Mes, revizoriai,per visus abiejų vaitysčių kaimus pervažiavomskersai ir išilgai, nuo ribosligi ribos ir niekame nerandame žemėstolygios, kaip Gardino valsčiuose,nebent tik pačiuose daržuose ir tai nevisur. Kai kur, prie pat pakaimių, šiektiek vidutinės rūšies dirvų, o šiaip visursmėlis, kad ir ežių nežymu, kitur jaudaug metų kaip pušynai užžėlę geltonamesmėlyje darbui netinkamame. Bet,turėdami velionio karaliaus asesoriųdekretą, įsakome pagal jį dirbti po trisdienas, bet dabartinio karaliaus maloneiir pasigailėjimui siunčiame, galteiksis šį sprendimą pakeisti ir nuo trijųdienų darbo prievolės atleisti“.Deja. Seniūnas K.Gieškauskas,įlažinęs praktiškai visus dvaro miestiečiusir kaimiečius, buvo griežtas irneteisingas. Pasitaikydavo, kad žemęatimdavo, jei valstietis neturi kuoapsėti, apdirbti arba netikėtai baudasuždeda už kaime prekiaujantį žydą.Be to, K.Gieškauskas buvo labaikerštingas. Sumušdavo jį apskundusiusvalstiečius, o tie užsispyrėliai irvėl jį apskųsdavo.Kai seniūnas numirė, vietą užėmėjo sūnus Vladislovas KazimierasGieškauskas, dar baisesnis ir beširdiškesnisžmogus. Būdamas karaliausdvariškiu, jis gavo tvarkyti ne tikPervalkos dvarą, bet ir 1639 metaisatlikti naują reviziją Merkinės valstybiniamedvare, kuriam priklausė kitaRatnyčios miestelio dalis, o taip patir Neravų, Vieciūnų, Grūto, Žiogeliųkaimai. Vėliau pareikalavo revizijosPervalko valstybiniame dvare,pareiškęs, kad ankstesnė revizijabuvo šališka. Revizijose atstovautivalstiečiams buvo pakviesti dvaruipalankesni valstiečiai, o permatavimometu nebuvo atsižvelgta, kad žiemair nematyti kur kokia žemė. ĮvedėV.K.Gieškauskas dvaruose daug naujoviųir prievolių. Reikalavo didesniopiniginio mokesčio už žemes, o ypač„naujienas“ (naujai atsiradusias),pusę viso medaus iš bitininkų, mokesčiogaidžiais, žąsimis, kiaušiniaisir dar daug kuo. Paliepė atsisakytinaminių girnų. Tačiau valstybiniaižmonės nesutiko su pasikeitimais.Pervalkos ir Ratnyčios miestelėnųįgaliotinis pareikalavo palikti miestiečiamstuos pačius mokesčius užžemės „senienas“ ir „naujienas“,nedrausti laikyti girnų. Dėl žemėsseniūnas nieko neišsiderėjo, neskaraliaus revizoriai, atsižvelgdamiNukelta į 6 psl.Seime atidarytatautodailininkoiš DruskininkųAntano Česnuliodarbų parodaBalandžio 14 d. LR Seimo galerijoje atidaryta tautodailininko išDruskininkų Antano Česnulio kūrybos darbų paroda. Kaip pranešėDruskininkų savivaldybė, parodą organizavo ir renginį vedė Seimonarys Julius Sabatauskas.„Antanas Česnulis yra kilęs iš pačios Dzūkijos širdies – Krokšlio kaimo. Galdėl to ir yra apdovanotas ne tik menininko talentu, bet ir ypatingu svetingumu,humoru ir visada spinduliuojančia gyvenimo energija. Ta nesulaikomai besiveržiantikūrybinė versmė uždega kiekvieną“,- menininką susirinkusiems parodoslankytojams pristatė Seimo narys J. Sabatauskas.Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojos Kristinos Miškinienės žodžiais,A. Česnulis yra ypatingas tautodailės meistras, kuris garsina ne tik Druskininkus,bet ir visą Lietuvą net ir už jos ribų. Ji taip pat pakvietė Seimo narius ir parodoslankytojus apsilankyti Druskininkų kurorte bei užsukti į A. Česnulio sodybojeesančią įspūdingą medžio skulptūrų ekspoziciją.Dingę Druskininkai (7)Vinco Kudirkos (Telegrafnaja,Ožeszko, Kirova) gatvėje, kuršiuo metu savo rūbus pakeitędidingai stiebiasi į dangų „GrandSPA Lietuva“ konferencijų centrorūmai, buvo kabaretas. Jamežmonės galėjo svečiuotis visąnaktį. Pastato rytinės daliesantro aukšto palėpėje kabaretasturėjo keletą intymių kambarėliųnorintiems linksmybes paįvairinti...VytautasVALENTUKEVIČIUSKabareto salės viduryje puikavosiparketas šokiams, o pastato galuose iršonuose buvo bufetas, virtuvė, kambariaibei stovėdavo staliukai. Vokiečiųokupacijos metais ten veikė valgykla,pokario metais įrengė kino teatrą, ovėliau Pionierių ir moksleivių namus(pirmoji direktorė D.Kiljonaitė).Pionierių ir moksleivių namuosešių eilučių autoriaus darbo metaisdirbo labai geri specialistai: dailininkėM.Mačiulienė, rankdarbių mokytojaB.Šatkauskienė, šokių vadovėJ.Dagytė, žymus Lietuvos filatelistasV.Daineko ir kiti.Pastatai gyvybingi, kai juose vykstaįdomi, turininga ir prasminga veikla.Gaila, kad po 30-ties metų vaikųpadaryti darbai išnyko: filatelijos kolekcijos,piešiniai, išsiuvinėti darbai,senovinis arklas ir kt. Žinau tik, kadvienas druskininkietis dar tebetampo„Weltmeister“ akordeoną... Nuo 1949m. gražioje Pionierių ir moksleiviųnamų salėje vykdavo Druskininkų valsčiausir rajono mokytojų konferencijos,susitikimai su poetais ir rašytojais, nettokiais kaip K.Kubilinskas – saugumoagentas ir Lietuvos partizanų žudikas.1947 m. kovo 19 d. po Groblios mūšiovisa salė nuklota stribų ir enkavedistųkarstais (13-os žmonių).Pionierių ir moksleivių namuoseA.Likerauskas pradėjo kurti Druskininkųmuzikos mokyklą. 1968 m.birželio 1 d. į pastatą „įsiveržė“ menogaminių įmonės darbuotojai, kurie jįnusiaubė, sužalojo ir beliko „Lietuvos“sanatoriją statant nugriauti.Pastatas buvo stačiakampio plano,langai – pasagos formos. Pietinisfrontonas padabintas V (Viktorija)ženklu ir saulės spinduliais. Pastarasiselementas sutinkamas daugelio vilųfrontonuose. Šlaitinis stogas dengtasskarda. Fasadinė dalis papuošta šlaitiniaisstogeliais, kurie tarsi atkartoja Vfrontono ženklą. Labai graži ir didingafasado terasa...Pionierių ir moksleivių namų kiemasbuvo lyg žalias kilimas. Išnyko darviena kurorto puošmena.

6 psl.Dažnam tėveliui ar mamytei kirbaklausimas, ką jų vaikui veiktivasaros atostogų metu. Kiemas,asfaltas, namai, monotonija... Taiyra dažnas vaiko ar jaunuoliomatomas vaizdas vasarą. O juktiek tėvai nori, jog jų atžalosturėtų prasmingas ir turiningasatostogas, tiek patys vaikai tikisismagaus ir įspūdingo laiko, apiekurį galėtų pasigirti draugamsgrįžus rudenį į mokyklą.Vienas iš būdų vaikams linksmaileisti atostogas – vasaros stovyklos,kurių pasirinkimas be galo didelis,pagal įvairiausius kriterijus. Mirgėtemirga pasiūlymai apie įvairiausio pobūdžiostovyklas prie ežero, pajūryjear užsienyje, kur vaikas ar paauglysgali smagiai ir naudingai praleisti dalįsavo atostogų. Bet iš kur žinoti – kasgeriau? Pagal ką apsispręsti? Ar žinote,jog atsirado galimybė Dzūkijos kraštovaikams smagiai praleisti vasaros atostogasneišvykstant toli nuo namų?Jau trečia vasara, gyvuojanti aštuonioliktuosiusmetus, legendinė, kūrybinė,teatrinė stovykla „Lietuvos Atgaja“kviečia 10-17 metų vaikus dešimčiaidienų atostogauti į Smarliūnų kaime(netoli Veisiejų) įkurtą stovyklavietę.Tai kultūrinė, meninė stovykla, kuriojevaikai skatinami naujai atrasti ir suprastilietuviškus papročius, tradicijas,istoriją, kultūrą, išbandyti gabumus aratskleisti savo talentus kino, teatro armuzikos pasaulyje. Čia nėra laiko liūdėtiir nuobodžiauti, nes stovyklautojainuolat sukasi stovyklos įvykių sūkuryje.Tai vieta, kurioje galima švęsti“Druskininkų naujienos” 2010 m. balandžio 23 - 29 d. Nr. 16 (481)Ką veikti vaikams vasarą?Velykas ar Kalėdas vasarą, nukeliautinuo dangaus iki požemio sutinkantmitines ir mitologines būtybes, pasakųpersonažus ar jais tapti. Vis kitokiusstebuklus, pasakas bei nuotykius vaikaigali išgyventi pagal savo norus.Vaikai pamainą gali pasirinkti patysiš šešių skirtingų temų, tai Teatrinė,Magijos verpetai, Mitologija “Nuodangaus iki požemio”, Kalendorinės iršeimos šventės (Vestuvės), Pasakos irlegendos, Menai. Kiekvieną kartą pakliūnamaį skirtingus pasaulius, kuriedar ilgai neišnyksta iš atminties.Ratnyčėnai beidruskininkiečiai ir XVII a.nemėgo mokėti mokesčiųPatvirtinančiodokumento reikalaustik kilus abejonėmsAlytaus apskrities valstybinė mokesčiųinspekcija (toliau – Alytaus AVMI)informuoja, kad nuolatiniai Lietuvosgyventojai, kurie socialiniu draudimu(įskaitant sveikatos) draudžiami EuroposSąjungos, Europos ekonominėserdvės valstybėse narėse ar Šveicarijoje,deklaruodami pajamas neprivalo prie deklaracijospridėti dokumento, įrodančiodraustumo faktą tose valstybėse. Vertinantdeklaracijas daroma prielaida, kaddeklaracijoje pateikti gyventojo užpildytiduomenys, atsižvelgiant į ES, EEE valstybėjenarėje ar Šveicarijoje 2009 metaisjo turėtą draustumą, yra teisingi.AVMI specialistai gali pareikalautiE101, E102, E103, E106 ar E121 formospažymos ar raštiško laisvos formospatvirtinimo, išduoto kompetentingosužsienio valstybės institucijos, jei kilsabejonių, kad jie ten nemokėjo sveikatosdraudimo mokesčių.Iki balandžio 20 dienos Alytaus AVMIyra sulaukusi per 25 tūkst. gyventojų pajamųmokesčio deklaracijų, jau grąžintabeveik 1,5 mln. litų mokesčio permokų.Alytaus AVMI primena, kad visą informacijąir pagalbą pildant metinę pajamųdeklaraciją galima gauti paskambinusVMI Informacijos centro telefonu 1882arba interneto svetainėje www.vmi.lt.Atkelta iš 5 psl.į jos prastumą, nusprendė priemokųnepridėti, nereikalauti ir avižų, apynių.Pakoregavo skubos ir kitokių darbųnuostatus dvare, o dvaro malūne paliepėmalti tik tiems, kas mala kviečius irkas prekiauja duona. Visokius kitokiusjavus galima malti namuose ir tamreikalui laikyti girnas. Tačiau, kas laikėbites privalėjo pusę medaus atiduoti,likusiems mokėti naujus mokesčiusgaidžiais, žąsimis, kiaušiniais, visokiusmokesčius sumokėti, kaip revizoriainustatė ir šio dekreto privalo laikytis,kaip seniūnas, taip ir miestiečiai.Vėliau V.K.Gieškauskas sugebėjonaujų mokesčių prigalvoti ir susavo pavaldiniais gerokai susipykti.Pavyzdžiui, pareikalavo mokėti pokapą grašių nuo valako, už patrankųparvežimą.1645 metais į dvarą atsiunčiaminauji revizoriai. Pervalko ir Ratnyčiosmiestelių žmonės skundėsi tuo, kadseniūnas iš jų reikalauja naujų mokesčiųmedumi, avižomis, šienu, apyniais,žąsimis, gaidžiais, kiaušiniais, varo įpastotes ir su laiškais, be to, neteisingairinko piniginius mokesčius patrankomsgabenti, padidintą činšo mokestį. Odar, degtinę gamintis draudžia, varožmones neįprastų pastočių, su tinklaisžvejoti, ir visą tai daro jau bene pirmusmetus po naujosios revizijos nuostatųįsigalėjimo. Revizijos, kurios metukai kurie mokesčiai ir prievolės kadir patvirtintos, tačiau neteisėtai, nesnebuvo atsižvelgta į senesnių revizijųnuostatas. Be to, dauguma miestelėnųir valstiečių tuose nustatymuosenedalyvavo, nes nežinojo, kad vykstarevizija.Kadangi visos šios prievolės jaubuvo teisiškai tvarkingai sutvarkytos,tai revizoriai miestiečių ir valstiečiųpretenzijas nusprendė pateikti karaliausmalonei ir jo nuožiūrai. Revizoriaimanė, kad reikia perspėti V.K.Gieškauską susilaikyti nuo keršto, nestikriausiai buvo sužinoję apie pastarojograsinimus mušti ir persekiotiskundikus.Be visuomeninių ir asmeninių skundųseniūnu, parodančių to laikotarpiožmonių gyvenimą apylinkėse, buvo iratskirų asmenų, kaimų ir bendruomeniųnesutarimų. Taip atsitiko, kai Liškiavosdvaro savininkas Franckevičiusužgrobė ratnyčėnų laukus.Tikriausiai, norėdami kompensuotinetektį, Ratnyčios miestelio gyventojaisavavališkai pasisavino švendubrėnųpievas, vadinamas Kubilnyčia, duotastrims kaimams gyvuliams ganyti.1655 metais, karo metu, Rusijoskariuomenė užėmė ir sugriovė Vilnių,Trakus. Rugsėjo mėnesį, išžudžiusidaug žmonių, kariuomenė jau žygiavoir per Markinės bei Gardino žemes.Buvo ruduo, rusai neėmė nei virtuvių,nei maisto. Javus, esančius kluonuose,sunaudojo duonai, o surastus gyvuliusišskerdė. Žmonės išliko tik tie, kuriespėjo pasislėpti miškų raistuose.Daugelį išsivedė į nelaisvę, kaimus sudegino.Neliko palivarkų, panemunėskaimų, Pervalko ir Ratnyčios miestelių.Netrukus (1658 m.) prasidėjo maras.Tie, kas išliko po karo, krito nuo baisiosligos.Parengta pagal J.Reitelaičio„Pervalka“Atsakymai į “Druskininkų naujienų” Nr.15 (480)konkurso “SkaiČiau...” klausimus1. Druskininkų „Atgimimo“ mokykla balandžio 10 d. šventė 65 metų nuomokyklos atidarymo jubiliejų.2. Mobilaus stebėjimo ir komunikacijos sistema įdiegta 11 Druskininkųpolicijos automobilių.3. Lietuvos CB radijo bendruomenių atstovų susitikimas balandžio 10 d.vyko Druskininkų kavinėje „Vido malūnas“.4. Balandžio 21 d. šventėme Šv. Anzelmo Kenterberiečio dieną.5. RST Druskininkų klientų aptarnavimo skyrius aptarnauja 11 tūkst. privačiųir 540 verslo klientų.“Druskininkų naujienų” redakcijos prizą laimėjo Jurgis Žakevičius.Laimėtojas turėtų kreiptis į redakciją iki balandžio 29 d.Čia viskas vyksta kitaip! „Atgajoje“- jauni, energingi, kūrybingi irlabai atsakingi vadovai, kurie gyvenakartu su vaikais viename kambaryje,o vienam vadovui tenka iki 6-7 vaikų.Vaikai yra skirstomi į grupes, kuriosvadinamos šeimynomis, vadovai vadinamimamomis ir tėčiais – tai suteikiastovyklai bendrumo ir artumo jausmą,kuris sukuria stovykloje gerą ir jaukią,šiltą, tiesiog šeimyninę atmosferą, kuriapgaubia kiekvieną stovyklautoją.Čia ir įvairūs rankdarbiai: piešimas,lankstymas, karpymas, lipdymas, karoliukųvėrimas ar vilnos vėlimas. Čiaįvairių personažų kostiumų kūrimasvaidinimui ar netikėtos varžytuvėsieškant paslėptų lobių, muzikinisstovyklos paštas, šokių vakaronė artradicinė kermošiaus mugė. O taippat, kas vakarą tradicinis laužas suatgajietiškomis dainomis ir bendras„šeimos vakaras“ žvakių šviesoje.. Osvarbiausia – Atgaja padeda susirastitikrų draugų visam gyvenimui! „Atgajoje“Jūsų vaikas išmoks savarankiškumo,įgys bendravimo įgūdžių irnaujos patirties, smagiai ir kūrybingaipraleis laiką tikrų, nuoširdžių draugųKonkurso “SKAIČIAU...” klausimai1. Kas ir kada nutiesė geležinkelįDruskininkai-Pariečė?1934 m. lenkų kareiviai;1942 m. Druskininkų geto kaliniai;2000 m. „Lietuvos geležinkeliai“.2. Kur balandžio 17-18 dienomisvyko 27-oji Lietuvos jaunimo organizacijųtarybos asamblėja?Vilniuje;Druskininkuose;Leipalingyje.3. Kam XVII a. skųsdavosi dėldidelių mokesčių Druskininkų irRatnyčios gyventojai?Karaliui;Seimo kontrolieriaus tarnybai;Merui.4. Kokią šventę minėsime balan-rate. Čia kiekvienas jaučiasi išskirtinis,reikalingas, laisvas.„Lietuvos Atgaja“, kaip tik ta vieta,kur atvažiavęs vaikas visuomet gaunadaugiau, negu tikisi. Galima kalbėti irpasakoti daug, bet išvada viena – taistovykla, kurioje vaikas ne tik pailsi,susiranda daugybę draugų, bet ir įgyjadaug naujos gyvenimiškos patirties,savarankiškumo, pasitikėjimo savimi,gerų bendravimo įgūdžių ir emocijų,kurios dar ilgai neblėsta.Daugiau informacijos www.latgaja.lt arba el. paštu info@latgaja.lt, tel. 8526 85844.DARBO BIRŽOS NAUJIENOSBalandžio 1 d. pagal registruotą nedarbąšalyje Druskininkai dalijasi 5 – 6 vietaKovo mėnesį nedarbas augo daugelyje šalies teritorijų, tik Šiauliuose mažėjo0,1 proc., o Druskininkų, Kauno, Neringos, Akmenės r. savivaldybėse nepakito.Didžiausias nedarbas fiksuotas Ignalinos rajone – 19,5 proc., Vilniaus rajone– 19,2 proc., Mažeikių sav. – 18,9 proc., Akmenėje – 18,9 proc., Druskininkuoseir Mažeikiuose – 18,5 proc. Mažiausias nedarbas buvo Neringos – 4,9proc., Birštono – 10,3 proc. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarboteritorijų balandžio 1 d. siekė 14,6 proc.Druskininkuose darbo neturi net 24,1 proc. darbingo amžiaus vyrų, aukščiausiasjaunimo nedarbas (12,7 proc.) yra Vilniaus rajone.Per 3 šių metų mėnesius Druskininkų darbo biržoje įregistruota 612 bedarbių.Darbo biržos specialistai tarpininkavo įdarbinant 264 asmenis, dar 314 nukreipėdalyvauti į įvairias užimtumo priemones. Jeigu palygintumėme įregistruotų per3 mėnesius bedarbių skaičių ir dalyvavusių priemonėse bei įdarbintų asmenų,tai užimtieji sudarytų net 94,4 proc. įregistruotųjų.Dėl paraiškų priėmimoDruskininkų darbo birža, įgyvendindama Darbo vietų steigimo subsidijavimobei Savarankiško užimtumo rėmimo priemones vadovaujantis LietuvosRespublikos užimtumo rėmimo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 73-2762, 2007, Nr.59-2278, 2009, Nr. 86-3638), Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimosąlygų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinėsapsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1- 499 (Žin.,2009, Nr. 98-4133, Nr. 117-5031; 2010, Nr. 16-763) bei Lietuvos darbo biržos2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-149 patvirtinta Užimtumo fondo lėšų irišlaidų sąmata 2010 metams, skelbia Paraiškų subsidijai darbo vietų (-os)steigimui gauti bei Paraiškų savarankiškam užimtumui remti priėmimą.Paraiškos priimamos Druskininkų darbo biržoje (Vilniaus al. 30, Druskininkai),306 kab. iki š.m. gegužės 7 d., kontaktinis telefonas (8 313) 51656.Druskininkų darbo biržos informacijadžio 23 d.?Pinhole (camera obscura) fotografijosdieną;Šv. Jurgio dieną;Šv. Anzelmo Kenterberiečio dieną.5. Kiek Druskininkų, Leipalingioir Vieciūnų gyventojų dalyvavoakcijoje „Darom“?Beveik 40;Apie 400;Per 4000.Var das, pa var dė ________________________________________________Ad re sas ___________________Pa brau kę tei sin gus at sa ky musir iš kir pę šį ku po ną, at neš ki te ar baat siųs ki te į re dak ci ją (“Drus ki nin kųnau jie nų” re dak ci ja, M.K.Čiurlioniog. 75) iki antradienio.

8 psl.Balandžio 16 d., po pamokų,Leipalingio pagrindinės mokyklosbendruomenė, mokinių tėveliai,buvę mokiniai, seniūnijosbei girininkijos darbuotojai susirinkoį visuotinę talką – akciją“Darom 2010“.Mokyklos kieme talkininkai išklausėsaugaus elgesio talkos metu instruktažą.Geros nuotaikos visiems palinkėjomokyklos direktorė A.Černiauskienė.Leipalingio seniūnas A.Krancevičiustarė trumpai: „Darom!“Talkininkai buvo suskirstyti į 3 gru-Šiemet, kaip ir kiekvieną pavasarį,balandžio mėnesį Druskininkųsavivaldybėje organizuotosaplinkos tvarkymo akcijos. Kaippranešė Druskininkų savivaldybė,prie jų noriai prisidėjo didžiojidalis gyventojų, mokinių, įmoniųir įstaigų darbuotojų, gyvenamųjųnamų bendrijų narių.Balandžio 17 d. dauguma druskininkiečiųdalyvavome projekte„Darom 2010“, rinkome šiukšlesir švarinome miestą. Tuo metugimė mintis, kuria noriu pasidalytisu jumis.Vasario 19-26 dienomis dalyvavauprojekte „Comenius“ ir lankiausi Ispanijoje.Vieną dieną aplankėme kurortąA Coruna, kuris man paliko didžiulįįspūdį. Šiame mieste buvome nuostabiameparke, kuriuo susižavėjome,bet labiausiai man patiko tai, ant ko tasparkas pastatytas – ogi ant šiukšlių.Mano mieste, Druskininkuose, kaipir visoje Lietuvoje, sprendžiama problema,kaip atsikratyti šiukšlių. Taigi,aš turiu idėją, kurią galima būtų pasi-“Druskininkų naujienos” 2010 m. balandžio 23 - 29 d. Nr. 16 (481)Darėm Leipalingyje!pes. Pirmų, antrų bei dešimtos klasiųmokiniai ir mokyklos darbuotojaitvarkė aplinką beržynėlyje prie dvaro.Kiti mokiniai, mokytojai, mokyklosir girininkijos darbuotojai tvarkė Leipalingioparką. Šiai grupei vadovavoLeipalingio girininkijos girininko pavaduotojaK.Adomavičienė. O trečioji,pati gausiausia grupė, kartu su Leipalingiomiestelio talkininkais tvarkė priekapinių esančią teritoriją.Darbo buvo daug. Talkininkams tekosurinkti visas šiukšles, buitines ir kitasatliekas. Oras buvo gražus, nuotaikagera, ir visi puikiai dirbo, nes žino,kad gamtai reikia mūsų pagalbos ne tiktalkų metu, bet ir kiekvieną dieną.Po talkos, grįžusių, laukė karštakošė. Troškulį malšinome stiklineobuolių kompoto. Vakare tie, kuriedar turėjo jėgų ir noro, galėjo linksmaipašokti diskotekoje.Leipalingio pagrindinės mokyklosmokytoja ir akcijos mokyklojekoordinatorė M.MizaraitėAplinkos tvarkymo akcijosDruskininkų savivaldybės 4 – 5klasių tarpmokyklinių rankiniovaržybų nugalėtoja tapo „Atgimimo“vidurinės mokyklos 5 aklasės komanda.Aną savaitę pasibaigusiose Druskininkųsavivaldybės 4 – 5 klasiųtarpmokyklinėse rankinio varžybose„Atgimimo“ vidurinės mokyklos 5 aklasės (auklėtoja Danguolė Makselienė)moksleiviai finale rezultatu 28:25įveikė taip pat šios mokyklos antrąjąkomandą ir tapo nugalėtojais. Rezultatyviainugalėtojų tarpe žaidė KasparasVirbalis, Kasparas Uglikas, RytisJaskelevičius, Martynas Lisauskas,Eigirdas Šivokas, Marius Ruckis, MantvydasMinelga, Deimantas Vailionis irvartininkas Tautvydas Griškevičius.„Atgimimo“ antroji komanda nelauktairezultatu 25:18 nugalėjo „Saulės“pagrindinės mokyklos bendraam-„Tikime, šiomis akcijomis visi kartusimboliškai prisidedame prie Druskininkųmiesto ir jo apylinkių gražinimo,kad sutvarkyta ir švari aplinka džiugintųne tik savivaldybės gyventojus,bet ir atvykstančius svečius,“ - kalbėjotalkoje dalyvavusi Druskininkų savivaldybėsmero pavaduotoja KristinaMiškinienė.Druskininkiečiai prisijungė ir priesavaitgalį šalyje organizuotos kasmetėsaplinkos tvarkymo akcijos „Darom2010“. Susirinkę prie ONE nuotykiųparko savivaldybės vadovai, administracijosdarbuotojai ir kiti akcijosdalyviai talką pradėjo tylos minute, užjausdamilenkų tautą dėl aviakatastrofoježuvusių piliečių. Aplinka taip patbuvo tvarkoma prie Grožio šaltinio irdidžiojo tilto į Baltašiškę. Druskininkųmieste trijuose taškuose susirinko apie150 žmonių. Kaip informavo Druskininkųmiesto savivaldybės „Darom2010“ koordinatorius Tadas Stonkus,bendrai Druskininkuose, Leipalingyjeir Vieciūnuose prie „Darom 2010“prisijungė apie 400 žmonių.Šiukšlės – naudai ir pramogainaudoti ir atsikratyti jomis naudingai...Kadangi mėgstu važinėti kalnų dviračiu,siūlau iš šiukšlių pastatyti dviračių,krosinių motociklų, keturračių ir bagiųvažinėjimosi trasas, kurios pritrauktųdaug jaunimo ir aktyvių vyresnioamžiaus žmonių. Tai būtų naujienaLietuvoje, o Druskininkus išgarsintųkaip miestą, protingai ir išradingai panaudojantatliekas. Tai, manau, duotųpradžią į gražesnį ir švaresnį gyvenimąLietuvoje.Druskininkų „Atgimimo“ vidurinėsmokyklos 7d klasės mokinysMikas GLATKAUSKASTarpmokyklinės rankinio varžybosžius ir pasipuošė sidabro medaliais.Nors mokytojos Bronės Draginienėsrankinio būrelio trečiokėliai medalių irnelaimėjo, tačiau šios komandos žaidėjaiErnestas Amšiejus ir Tomas Janeikabuvo apdovanoti atkakliausiųjų prizais,o komanda gavo krepšį saldainių.Be šių vaikinukų geriausiųjų žaidėjųprizais apdovanoti „Saulės“ pagrindinėsmokyklos mokiniai RokasDiškevičius ir Daumantas Landa bei„Atgimimo“ vidurinės mokyklos žaidėjasTautvydas Griškevičius.Jaunuosius rankininkus pasveikinoir prizus įteikė „Atgimimo“ vidurinėsmokyklos direktorė Danutė Časienė irSporto centro direktorius Julius Matulevičius.Sporto centro treneris AlbinasArbačiauskas savo įsteigtu prizu, užgerus mokymosi-elgesio ir sportiniusrezultatus, apdovanojo mokomosiosgrupės seniūną – Joną Virkutį.Tarpmokyklinių rankinio varžybų nugalėtojai su „Atgimimo“ vidurinėsmokyklos direktore Danute Časiene ir treneriaisRenginiai,parodos,koncertaiBalandžio 23 d. 13 val. Ricielių bibliotekoje(Ežerėlio g. 2) – pokalbis su bibliotekos lankytojais KĄDUODA SKAITYMAS.Nuo balandžio 23 d. Druskininkų viešojoje bibliotekoje(Čiurlionio g. 80) veikia literatūrinė paroda„Biblioteka istorijos vingiuose“ ir vyksta akcija „Nupirkbibliotekai naują knygą“.Nuo balandžio 23 d. Neravų bibliotekoje (Gojausg. 7) veikia literatūrinė paroda RAKTAS Į KNYGOSŠIRDĮ.Nuo balandžio 23 d. Ricielių bibliotekoje (Ežerėliog. 2) veikia teminė paroda TIEMS, KURIE NORI ŽI-NOTI, bus popietė MOKOMĖS KNYGRIŠYSTĖS beivyks akcija AŠ Į BIBLIOTEKĄ, EIME KARTU.Nuo balandžio 23 d. Leipalingio bibliotekoje (Alėjosg. 3) – piešinių paroda MES PASAKOJ GYVENAMir bus eksponuojamas SVAJONIŲ MEDIS, kurio lapussudarys skaitytojų mintys apie svajonių biblioteką.Nuo balandžio 23 d. Viešosios bibliotekos miestofiliale (Ateities g. 11) veikia literatūrinė parodaKNYGOS – PASAULIO IŠMINTIS, piešinių parodaMANO SVAJONIŲ BIBLIOTEKA bei vyks akcijosPAMIRŠTĄ KNYGĄ GRĄŽINK BIBLIOTEKAI irINTERNETAS SENJORAMS.Nuo balandžio 23 d. Stračiūnų bibliotekoje (Žaliamiškiog. 32) veikia piešinių paroda ATVERSTAVAIKYSTĖS KNYGA bei A.Lukoševičiaus fotografijųparoda SUSTABDYTAS LAIKAS. RICIELIAI.Balandžio 23 d. 16 val. Viešosios bibliotekosA.Lindgren vaikų literatūros skyriuje (Čiurlionio g.80) – geriausio skaitytojo apdovanojimas ir naujųknygų pristatymas.Balandžio 23 ir 27 d. 20 val. „Baltarusijos“ sanatorijoskavinėje (Maironio g.2) – estradinis duetasMUDU ABUDU.Balandžio 24 d. 13.30 val. Druskininkų miestomuziejuje (M.K. Čiurlionio g. 59) vyks kun. BroniausKrakevičiaus fotografijų parodos „Viskas - kas aplink...“atidarymas.Balandžio 24 d. 15 val. Mažojoje galerijoje (Čiurlioniog. 37) atidaroma Lolitos Rugytės tapybos paroda“Iš svajonių skrydžių”.Balandžio 24 d. 16 val. M.K.Čiurlionio muzikosmokykloje (Vytauto g. 23) – fortepijono, gitaros, pučiamųjųinstrumentų muzikos popietė.Balandžio 24 d. 21 val. restorane-muzikiniameklube „Druskininkų kolonada“ (Kudirkos g. 22) – grupėAMBERLIFE.Balandžio 25 d. 13 val. Leipalingio laisvalaikiosalėje (Alėjos g. 3) – popietė ,,Aš išdainavau visasdainelas”, skirta liaudies dainų pateikėjos, atlikėjosOnos Ūselytės - Tamulionienės 95 metų sukakčiaipažymėti.Nuo balandžio 26 d. Vieciūnų bibliotekoje (Verpėjųg. 11) veiks literatūrinė paroda IMK KNYGĄ – RANKĄJAI IŠTIESK.Balandžio 26 d. 14 val. Leipalingio bibliotekoje(Alėjos g. 3) – BLUSYNŲ TURGUS. Prekyba irpasikeitimas knygelėmis.Balandžio 26 d. 16 val. Stračiūnų bibliotekoje(Žaliamiškio g. 32) – viktorina SU KNYGA MANPAKELIUI.Balandžio 27 d. Neravų bibliotekoje (Gojaus g.7) – popietė BIBLIOTEKA – PAGUODA PAVARGU-SIOMS SIELOMS.Balandžio 27 d. Viešosios bibliotekos miesto filiale(Ateities g. 11) – popietė POEZIJA MŪSŲ KASDIE-NYBĖJE. Dalyvaus poetė D.Bozytė.Balandžio 27 d. 11 val. Viešosios bibliotekosA.Lindgren vaikų literatūros skyriuje (Čiurlionio g. 80)– rytmetis MANO PIRMOSIOS KNYGELĖS.Balandžio 27 d. 12 val. Vieciūnų bibliotekoje(Verpėjų g. 11) – ekskursija-pamokėlė vaikams AŠESU BIBLIOTEKA.Balandžio 27 d. 14 val. Leipalingio bibliotekoje(Alėjos g. 3) – geriausio skaitytojo apdovanojimas irkompiuterių raštingumo pažymėjimų įteikimas. Minispektaklis KNYGŲ LIKIMAI.Balandžio 27 d. 16 val. „Draugystės“ sanatorijosCentrinių rūmų Raudoniji salė (Krėvės g. 7, II aukštas)– Motinos dienos minėjimas ATEIK IŠ NEBŪTIESĮ MANO SAPNO TYLĄ. Dalyvaus poetas kun.VitasKaknevičius ir „Ryto“ gimnazijos pedagogės (vad.Irena Daniušienė).Balandžio 28 d. Viešosios bibliotekos A.Lindgrenvaikų literatūros skyriuje (Čiurlionio g. 80) – pasakųdiena bibliotekoje ČIA PASAKŲ MARGI TAKAI.Balandžio 28 d. 13 val. Leipalingio bibliotekoje(Alėjos g. 3) – interneto puslapių pristatymas vaikamsINTERNETO LABIRINTAI.Balandžio 29 d. Viešosios bibliotekos miestofiliale (Ateities g. 11) – rašinių ir piešinių pristatymasir aptarimas KOKIOJE BIBLIOTEKOJE NORĖČIAULANKYTIS.Balandžio 29 d. 14 val. Vieciūnų bibliotekoje(Verpėjų g. 11) – literatūrinė valandėlė KNYGŲPASAULYJE.Balandžio 29 d. 16 val. Viešosios bibliotekosA.Lindgren vaikų literatūros skyriuje (Čiurlionio g. 80)– E.Goudge knygos „Baltasis arkliukas“ garsinis kaitymasir patarimas, skirtas rašytojos 110 m. jubiliejui.Balandžio 29 d. 17 val. Ricielių bibliotekoje (Ežerėliog. 2) susitikimas-diskusija KAIMAS MAŽIAUSKAITO – MAŽIAU ŽINO.Balandžio 30 d. 11 val. Druskininkų viešojoje bibliotekoje(Čiurlionio g. 80) – geriausio bibliotekininkoir aktyviausio skaitytojo apdovanojimai.Balandžio 30 d. 14 val. Leipalingio bibliotekoje(Alėjos g. 3) – popietė SEKA PASAKĄ SENELĖ.Balandžio 30 d. 17 val. Pramogų aikštėje - šventiniskoncertas mamytėms TU ESI KAIP SAULĖ.Gegužės 1 d. 12 val. „Grūto parke“ koncertuosYVA, RADŽIS ir JUSTAS.Gegužės 2 d. 13 val. Leipalingio laisvalaikiosalėje (Alėjos g. 3) – koncertas, skirtas Motinos dienaiDOVANA MAMAI.„Sofos“ galerijoje (Vilniaus al. 10) – ANTANASKMIELIAUSKAS. 6-7-ojo dešimtmečio tapyba.V.K.Jonyno galerijoje (Čiurlionio g. 41) eksponuojamiXX a. vidurio plakatai ir piešiniai ĮVARDYTILIETUVĄ bei paroda iš V.K.Jonyno rinkinio NIU-JORKO ETIUDAI.Druskininkų vaikų dailės galerijoje (Kudirkos g.7) – Stanislavos Skorniakovos kūrybos darbų paroda„Piešimas kaip kitokio gyvenimo pradžia“ bei poezijosir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ nario StasioK.Šukio kūrybos darbų paroda IŠŠŪKIAI.Restorane-muzikiniame klube „Druskininkų kolonada“(Kudirkos g. 22) – VYTAUTAS KERNAGISFOTOGRAFIJOSE.SPA Vilnius SANA (Dineikos g. 1) – Jono Bilinskoparoda LANGAS Į GAMTĄ.Miško muziejuje „Girios aidas“ (Čiurlionio g.102) – tautodailės meistrų paroda MENINĖ MEDŽIODROŽYBA.