Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
48<br />
ÐVIETIMAS<br />
<strong>MANO</strong><br />
MOKYTOJAI<br />
RYMANTË ÐMAIÞIENË<br />
Tekste panaudotos A. Mitkevièiaus nuotraukos ið<br />
Rymantës Ðmaiþienës archyvo<br />
Yra dalykø, kurie, laikui bëgant, kelia vis ðiltesnius<br />
prisiminimus. Tai að galiu pasakyti ir apie metus, praleistus<br />
mokykloje. Mano tëvai, að pati, mano vaikai ir<br />
mano anûkai – visi mokëmës Skuodo Pranciðkaus Þadeikio<br />
gimnazijoje. Kai að ten mokiausi, tai buvo Skuodo<br />
vidurinë mokykla. Sentimentai jai iðliko iki ðiø dienø. Pirmiausia<br />
noriu pakalbëti apie puikius ðitoje mokykloje sutiktus<br />
mokytojus.<br />
Rymantë Pliaterytë-Ðmaiþienë 1959 metais<br />
Mano pirmoji, visø mylimiausia mokytoja buvo Èeslava Alðauskaitë-Vaitilavièienë.<br />
Iðliko pageltusi nuotrauka, kurioje áamþinti abu mokytojai<br />
Vaitilavièiai. Jie stovi mûsø, pokario metø pirmokëliø, bûryje, tokie<br />
jauni ir graþûs. Stebiuosi ðiais mokytojais, jø atmintimi. Jie gali<br />
valandø valandas pasakoti apie visus savo mokinius, jø iðdaigas. Kai<br />
susitinkame, jie man primena ávairiausias juokingas istorijas ið mano<br />
mokymosi laikø... Að pati jas jau uþmirðau, o jie prisimena...<br />
Prisimenu ir mûsø anglø kalbos mokytojà V. Montvilaitæ. Ji niekada<br />
negailëdavo mums savo laiko, skiepijo mums meilæ menui. Á<br />
klasës valandëles ji atsineðdavo ávairiø dailës albumø, kalbëdavo<br />
apie geriausius tapytojus, jø paveikslus. O juk tai neáëjo á jos dëstomà<br />
dalykà!<br />
Mûsø lituanistë buvo mokytoja Kerpauskienë (gaila, bet nebeatsimenu<br />
jos vardo...) Ið jos að daug ko iðmokau. Atsimenu, tada<br />
mokëmës apie Vincà Krëvæ ir jo kûrybà. Á jo programà buvo átraukta<br />
drama „Skirgaila“. Iðleisto ðio kûrinio mano mokymosi metais mokiniams<br />
nebuvo ámanoma gauti. Mokytojai kaþkur pavyko surasti<br />
ðià knygà. Þinojo, kad mes neturime galimybës jos perskaityti, tad<br />
vienà vakarà po pamokø susikvietë visà klasæ, paskirstë visiems<br />
vaidmenis ir mes taip perskaitëme viskà kûriná! Ásivaizduojat, dramos<br />
kûriná skaito moksleiviai... Iki ðiol galëèiau papasakoti apie<br />
kiekvienà scenà. Mums visiems tas uþsiëmimas paliko didþiulá áspûdá.<br />
Nuo to laiko að pamëgau dramos kûrinius, skaitydavau viskà, kà<br />
tik rasdavau, skaitau iki ðiol. Mokytoja visada sugebëdavo sudominti<br />
mus á programà átraukta literatûra. Kas neperskaitydavo visos knygos,<br />
skaitydavo tada leidþiamà „Mokinio bibliotekà“, bet skaitydavo.<br />
Neseniai buvau klasës susitikime. Jame visi dalijomës atsiminimus<br />
apie mokyklà, daug kas prisiminë, geru þodþiu minëjo ir<br />
mokytojà Kerpauskienæ.<br />
Geografijos mokytojas Petras Deltuva mus iðmokë keliauti po<br />
gimtàjá kraðtà. Daug mano klasiokø turëjome „TSRS turisto“ paþymëjimus.<br />
O keliaudavome mes pësèiomis... Per tuos þygius iðmokome<br />
gerti pasûdytà vandená, uþsikurti lauþà, pastatyti palapinæ,<br />
iðsivirti valgá ant lauþo... Aiðku, pavargdavome bekeliaudami, taèiau,<br />
kai dabar pasiþiûriu á mûsø þygiø nuotraukas, tiek daug graþiø<br />
ir ðiltø prisiminimø gráþta...<br />
Mokytojas Jonas Brazdþionis mums dëstë psichologijà (taip, tada<br />
psichologija buvo dëstoma mokykloje). Iki ðiol uþsimerkusi galiu papasakoti,<br />
kaip elgiasi cholerikas, flegmatikas, kiti þmoniø tipai – mokytojas<br />
vaikðèiodavo po klasæ ir rodydavo, kaip jie elgiasi... J. Brazdþionis<br />
buvo grieþtas, bet visø mylimas mokytojas, visada tvarkingas,<br />
guvus, gerai nusiteikæs, besiðypsantis. Jis në vieno nebardavo, o mes<br />
jo bijodavome. Bijodavome, nes gerbdavome ðá þmogø. O kiek jis<br />
mokykloje pastatë pjesiø, kurias mes vertindavome labiau, nei á<br />
gastroles atvykstanèiø teatrø spektaklius, nes tose pjesëse pagrindinius<br />
vaidmenis atlikdavo mokytojai ir vyresniøjø klasiø moksleiviai.<br />
Labiausiai á atmintá ásirëþë Janio Rainio „Vëjeli, pûsk“. Jame pagrindinius<br />
vaidmenis atliko mokytojai V. Montvilaitë ir Artûras Audaras.<br />
Mokykla turëjo savo orkestrëlá. Jam vadovavo muzikos mokytojas<br />
Adomas Audaras. Að grojau mandalina. Grodavome ið natø!<br />
Turkø marðà dar ir ðiandien galëèiau sugroti. A. Audaras vadovavo<br />
ir mokyklos chorui. Mokytojas buvo latvis, ir mûsø pavardes jis<br />
kirèiuodavo kaþkaip kitaip. Mums ið to bûdavo gardaus juoko.<br />
Su auklëtoja Grasilda Gudelyte-Þiemeliene taip pat teko dalyvauti<br />
ávairiose iðvykose. Ji mums dëstë matematikà. Oi, kaip man nesisekdavo<br />
prisiminti visø tø teoremø! Kiek mes jai sukeldavome pykèio tuo<br />
savo nesimokymu! Ji supykdavo, bet greit mums atsileisdavo.<br />
Labai mëgome rusø kalbos mokytojà Faustà Jareckà. Jis buvo<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 48<br />
2010.03.04, 08:44
ÐVIETIMAS<br />
49<br />
toks aukðtas – aukðtesnis uþ visus mokinius<br />
ir mokytojus. Prisimenu, kaip jis lankydavo<br />
namuose vaikus, kurie praleidinëdavo<br />
pamokas. Niekaip nesisekdavo nuo jo<br />
pasprukti tinginëliams.<br />
Mokytojà Jonà Kuliukà iki ðiol laikau mokytojo<br />
etalonu. Nedëstë jis man, bet susidurti<br />
su juo tekdavo visiems, net ir tiems,<br />
kuriø jis nemokydavo. Tai buvo iðskirtinës<br />
erudicijos þmogus. Namuose jis turëjo didþiulæ<br />
vertingà bibliotekà. Mokiniai, kurie<br />
sugebëdavo ágyti jo pasitikëjimà, o tokiø buvo<br />
labai daug, galëdavo ta biblioteka naudotis.<br />
Labai daug tos bibliotekos knygø esu<br />
perskaièiusi.<br />
J. Kuliukas paskutinæ mokslo metø dienà<br />
organizuodavo þygius á Apuolës piliakalná.<br />
Ir kaip bûdavo smagu, kai, nuëjus aðtuonis<br />
kilometrus, susësdavome ant piliakalnio<br />
ðlaito ir pradëdavome klausytis pasakojimø<br />
apie Lietuvos senovæ, Apuolës gyventojø<br />
kovas su vikingais... Gal todël ir pamëgau<br />
istorijà.<br />
Mûsø mokytojas buvo vieniðas þmogus,<br />
neturëjo ðeimos, gal todël visà savo laisvalaiká<br />
skirdavo kitiems. Neþinau në vieno kito<br />
þmogaus, taip gerbianèio didelá ir maþà.<br />
Su juo sveikindavosi visi, kas tik já sutikdavo;<br />
kitaip tiesiog neiðeidavo. J. Kuliukas neðiojo<br />
tokià paprastà kepurëlæ, kokias tada<br />
visi neðiodavo, ir jà nusiimdavo sveikindamasis<br />
tiek su pirmoku, tiek su pensininku.<br />
Taip ir eidavo, nuolat kilnodamas tà kepurëlæ,<br />
nes su juo sveikindavosi kiekvienas...<br />
Jis buvo visø pokario metais Skuode statomø<br />
spektakliø reþisierius. Skuode kasmet<br />
bûdavo pastatoma po kelias pjeses. Spektakliuose<br />
vaidindavo ne tik inteligentija, bet<br />
ir kiti gyventojai. Jo mëgstamas autorius buvo<br />
Borisas Dauguvietis. Daug ðio menininko<br />
pjesiø Skuode buvo pastatyta. Teatro trupë<br />
spektaklius rodydavo ne tik mieste, bet<br />
ir aplinkiniuose kaimuose.<br />
Atsimenu, kad mokytojas J. Kuliukas bûdavo<br />
átraukiamas á visas saviveiklos kolektyvø<br />
vertinimo komisijas ir visada jis turëdavo<br />
savo nuomonæ apie tai, kà matydavo,<br />
ir galëdavo átaigiai jà iðdëstyti þodþiais. Niekada<br />
nesu maèiusi jo supykusio, be nuotaikos...<br />
Dabar J. Kuliuko prisiminimà saugo<br />
bûrelis jo buvusiø mokiniø. Jie atnaujino maþai<br />
priþiûrëtà mokytojo kapà, visada per Vëlines<br />
ant to kapo dega þvakutës.<br />
Ðtai kà apie mokytojà J. Kuliukà pasakoja<br />
jo buvusi mokinë Silvija Urbðienë:<br />
(Nukelta á 50 p.)<br />
1950 m. Skuodo pradinës mokyklos I klasës mokiniai su mokytoja P. Pliateriene. Virðuje (virð<br />
mokytojos) berniukas baltais marðkinëliais – bûsimasis profesorius Rymantas Kaþys<br />
1959 m. Skuodo vidurinës mokyklos 11 klasës auklëtiniai su mokytoja A. Þiemelyte<br />
1958–1959 mokslo metø pradþia Skuodo vidurinëje mokykloje<br />
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 49<br />
2010.03.04, 08:44
50<br />
ÐVIETIMAS<br />
Skuodo vidurinës mokyklos mokytojai apie 1968–1969 metus<br />
(Atkelta ið 49 p.)<br />
„Mokytojas man dëstë rusø kalbà. Paliko labai gilø áspûdá. Jo<br />
labai nestandartinis dëstymo bûdas. Tai buvo þmogus, turëjæs<br />
savyje labai daug ðviesos, mokëjæs ir norëjæs jà perteikti kitiems.<br />
Atsimenu, analizavome Gogolio „Nesubrendëlá“ ir „Revizoriø“.<br />
Tai buvo tokie neádomûs mûsø amþiui dalykai, o mokytojas<br />
mokëdavo mums taip atskleisti kûriná, kad kiekvienas nesunkiai<br />
imdavome pastebëti tuos „grûdus“, á kuriuos anksèiau net<br />
dëmesio neatkreipdavome. Jis mokëjo áteigti pagarbà darbui. Kartà<br />
papasakojo mums, kad buvo iðtremtas á Sibirà (tik nesakë nei<br />
kada, nei uþ kà). Ten jis buvæs priverstas pats pasisiûti sau batus.<br />
Jie buvo dideli, negraþûs, bet mokytojas taip didþiavosi, kad pats<br />
sugebëjo juos pasisiûti. Pratimams paruoðdavo prasmingus, graþius<br />
sakinius. Taip ádomiai viskà aiðkindavo, kad per pamokas<br />
klasëje galëjai musæ praskrendant girdëti... Rusø kalbos taisykliø<br />
jis mus taip iðmokë, kad net ir naktá paþadinti galëjome jas lyg<br />
þirnius paberti. Niekada neraðydavo dvejetø. Jei nemoki, turi namuose<br />
iðmokti, o rytojaus dienà ateiti pas mokytojà á namus<br />
„v gosti“ (á sveèius) ir atsiskaityti. Tokiu bûdu jis visus priversdavo<br />
iðmokti. Tai man vëliau labai pravertë – rusø kalba tais laikais<br />
buvo labai reikalinga, o praktinës kalbos ágûdþiø Skuode nebuvo<br />
kur gauti. Mokytojas rekomenduodavo rusiðkai skaityti tokius tekstus,<br />
kuriuos þinodavome lietuviðkai. J. Kuliukas ið kitø mokytojø<br />
skyrësi bendravimu su mokiniais, bet kokiam þmogui rodoma<br />
pagarba.<br />
Mokytojø átaka þmogaus formavimosi periode yra didþiulë. Vaikai<br />
labai imlûs áspûdþiams. Prisimenu epizodà ið savo bendravimo<br />
su mokytoju Matuliu. Tada mokiausi Daukðiø septynmetëje. Prisi-<br />
menu praktinæ pamokà apie pagarbà þmogui. Tas mokytojas periodiðkai<br />
tikrindavo mokiniø ðvarà ir tvarkà, rûpindavosi, kad mûsø<br />
rankos ir panagës bûtø ðvarios, rûbai tvarkingi. Mus kviesdavo<br />
prieiti prie mokytojo stalo po vienà, ten mus apþiûrëdavo ir pateikdavo<br />
pastabas. Neigiamà komentarà jis mokëdavo pateikti neáþeidþianèiai.<br />
Atsimenu, apþiûrëjo vienà paèiø neturtingiausiø klasës<br />
mergaièiø, kuri net uniformos neturëjo, á mokyklà vaikðèiodavo<br />
sulopyta suknele. Mokytojas pasistatë jà prieð klasæ ir taip prabilo<br />
á mus: „Paþiûrëkit, vaikai, kaip tvarkingai ir graþiai sulopyta suknelë,<br />
kokia ji ðvarutëlë. Perduok savo mamai, kad ji puiki ir tvarkinga<br />
mama.“ Kaip dabar prisimenu, kokia iðdidi á savo vietà nuëjo mergaitë<br />
ir kaip buvome sugëdinti mes, kurie galvojome, kad mergaitë<br />
bus iðbarta uþ sulopytà rûbelá.“<br />
Vëliau, kai jau dirbau, ne kartà teko susidurti su mokytoja lituaniste<br />
Marija Ðukiene. Ji buvo ir vieno mano sûnaus auklëtoja. Ko<br />
jau ko, bet iðreikalauti ið mokiniø ji mokëdavo, moka ir dabar! Gal<br />
todël raðydami mano sûnûs raðybos klaidø beveik nedaro. M. Ðukienës<br />
mokiniai laimi daug priziø ávairiuose konkursuose.<br />
Ne kartà man teko susidurti ir su iðradingàja mokytoja Danute<br />
Kazlauskiene, visø Skuodo Pranciðkaus Þadeikio gimnazijos renginiø<br />
siela. Vis pagalvoju, ið kur pas jà tiek energijos ir ávairiø sumanymø...<br />
Ði mokytoja visada pasitempusi, besiðypsanti... Kad daugiau<br />
tokiø bûtø!<br />
Galëèiau dar daug Skuodo mokytojø paminëti. Susiduriu su jais<br />
visà gyvenimà. Puikûs jie. Savo ir kitø vardu ðiandien jiems graþi<br />
proga pasakyti aèiû. Didelë laimë Skuodui ir skuodiðkiams, kad<br />
Jûs esate.<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 50<br />
2010.03.04, 08:44
Change language