You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ISTORIJA<br />
25<br />
Skuodo Romos krikðèioniø<br />
katalikø baþnyèia ir gatvë palei<br />
jà 1930 metais. Nuotrauka ið<br />
Rymantës Ðmaiþienës archyvo<br />
nedidelis bankelis. Nuo 1919 m. mieste veikë vartotojø bendrovë,<br />
kuri 1935 m. reorganizuota á þemës ûkio kooperatyvà. Buvo ir kitø<br />
organizacijø. Tai Smulkaus kredito draugija, Lietûkio skyrius, „Maisto“<br />
galvijø priëmimo punktas, vilnø karðykla, du bankø skyriai,<br />
plytinë, keliasdeðimt krautuvëliø.<br />
Prieð Antràjá pasauliná karà centrinë miesto aikðtë buvo pertvarkyta,<br />
kai kurie senieji prekybos pastatai nugriauti, o vietoje jø 1932–<br />
1933 m. pastatytas didelis mûrinis prekybos centras, pasodinta medþiø.<br />
Miesto ligoninæ vaistais aprûpindavo dvi vaistinës. Viena jø priklausë<br />
B. Katerfeldui.<br />
Po ilgø miesto gyventojø praðymø ir vietos valdþios paþadø<br />
1930 m. liepos 1 d. Skuode buvo atidaryta ambulatorija, taèiau ji<br />
dirbo tik dvi dienas per savaitæ. Uþ patarnavimus buvo imamas<br />
mokestis. 15 1938 m. birþelio mënesá pradëjo veikti dar ir sveikatos<br />
punktas. Jis dirbo 4 valandas per parà. Uþ vizità ligoniai mokëdavo<br />
po 4 litus. 16 Skuode dirbo keturi gydytojai. Vienas ið jø buvo stomatologas.<br />
Taip pat dirbo gydytojas Jonas Sandargas, akuðerë, veterinarijos<br />
gydytojas. 17<br />
1933 m. mieste buvo 498 gyvenamieji namai, ið jø 475 mediniai,<br />
23 mûriniai. 18 Dauguma pastatø, kaip ir anksèiau, buvo vienaaukðèiai.<br />
Po 1930 m. mieste statybø mastai pradëjo maþëti, nes, nutiesus<br />
pro Skuodà geleþinkelá Telðiai–Kretinga, sumaþëjo Skuodo prekybos<br />
ámoniø vaidmuo. Tada daugelis ámoniø persikëlë á Telðius ir<br />
Plungæ, nes numatë, kad Skuodas pradës merdëti. Kita tokio jø<br />
elgesio prieþastis buvo ta, kad tuo laiku prasidëjo ekonominë krizë.<br />
Skuodo kultûrinis gyvenimas buvo kiek prisnûdæs. Apie tai anais<br />
laikais daug raðydavo Lietuvos spauda. 19<br />
Be keletos kultûros vakarø, retkarèiais apsilankanèiø teatrø<br />
gastroliø ir vietinës sporto komandos rungtyniø, kultûros, sporto<br />
srityse daugiau nieko nevykdavo. Situacija kiek pasikeitë Skuode<br />
ákûrus pilnà gimnazijà. Palyginti veiklios buvo kai kurios mieste<br />
veikusios organizacijos. Ið jø bene labiausiai garsëjo Skuodo ðauliai.<br />
Jie turëjo savo þemës sklypà, namus su sale, knygynà, vaidintojø<br />
kuopelæ, sporto klubà, ugniagesiø komandà, moterø ðauliø<br />
grupæ ir kt. Skuode veikæ pavasarininkai buvo ákûræ vyskupo Motiejaus<br />
Valanèiaus liaudies universitetà.<br />
1928 m. Skuode ásteigta Simono Daukanto draugija, kurios þinioje<br />
buvo knygynas ir skaitykla, taèiau ðios draugijos veikla greitai buvo<br />
nutraukta, o knygynas perduotas Ðauliø sàjungai su sàlyga, kad<br />
knygynu naudosis Skuodo visuomenë. Knygø jame buvo labai nedaug<br />
(tik keletas ðimtø egzemplioriø) ir knygynas tarp miesto gyventojø<br />
nebuvo populiarus.<br />
1930 m. mieste pradëjo veikti knygø kioskas. Jo atidarymas èia<br />
buvo itin svarbus ávykis. Kioskas tenkino knygas uþsakanèiø gyventojø<br />
pageidavimus, aprûpindavo apylinkës mokyklas vadovëliais<br />
bei raðymo reikmenimis. Knygas gaudavo ið „Spaudos fondo“<br />
ir Ðv. Kazimiero draugijos. 20 Skuode veikë dar kelios ávairioms organizacijoms<br />
priklausanèios skaityklos, bet jomis miesto gyventojai<br />
naudotis negalëjo, todël iðkilo poreikis ásteigti miesto vieðàjà<br />
bibliotekà ir skaityklà. Visuomenës atstovai ne kartà siuntë praðymus<br />
miesto valdþiai. Ði kurá laikà negailëdavo tik paþadø. Biblioteka<br />
buvo ákurta tik 1939 m. pradþioje. Pirmuoju jos vedëju tapo<br />
Jeronimas Jankauskas. Biblioteka turëjo 500 egz. literatûros fondà.<br />
Jau tuo metu buvo pradëta sudarinëti katalogus. 21<br />
Mokyklos<br />
Pirmàjà mokyklà 1614 m. Skuode ákûrë Jonas Chodkevièius,<br />
uþraðæs jai ir gabalà þemës. M. Valanèiaus laikais ði mokykla buvo<br />
atkurta. Jà tuo metu lankë 60 mokiniø. Prie evangelikø liuteronø<br />
baþnyèios taip pat veikë mokykla. Tarpukaryje mieste dar buvo ir<br />
þydø, vokieèiø bei latviø pradþios mokyklos.<br />
Gimnazija Skuode kûrësi labai sunkiai. Jà ásteigti pasisekë tik<br />
po to, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybë.<br />
Pirmasis pasitarimas dël gimnazijos steigimo ávyko 1918 m.<br />
geguþës 25 dienà. Jame buvo kalbama apie tai, kad patalpos mokyklai<br />
mieste kaip ir bûtø (Sapiegø dvaro pastatai, kuriuose tuo<br />
metu veikë þydø ir lietuviø mokyklos, gyveno popienë, kuri buvo<br />
uþëmusi penkis kambarius). Pasitarime nutarta kreiptis á „Saulës“<br />
pirmininkà P. Dovydaitá, kad ðis pasirûpintø, jog ið vokieèiø bûtø<br />
gautas leidimas steigti Skuode gimnazijà ir paskirti jai mokytojai.<br />
Gimnazijai kurti lëðø buvo planuojama surinkti organizuojant lab-<br />
(Nukelta á 26 p.)<br />
ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2010 / 1<br />
ZZ_2010_1_vidus.pmd 25<br />
2010.03.04, 08:28
Change language