,,quTaisi-abaSis” 720mm diametris 47km-iani monakveTis ...
,,quTaisi-abaSis” 720mm diametris 47km-iani monakveTis ...
,,quTaisi-abaSis” 720mm diametris 47km-iani monakveTis ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
saqarTvelos navTobisa da gazis korporacia /,,<strong>quTaisi</strong>-abaSis’’ <strong>720mm</strong> <strong>diametris</strong> <strong>47km</strong>-<strong>iani</strong> <strong>monakveTis</strong><br />
mSeneblobis garemoze zemoqmedebis Sefasebis angariSi<br />
ajameTis saxelmwifo nakrZalis teritoria. igi mdebareobs kolxeTis dablobis<br />
ukidures aRmosavleT nawilSi, rionis Senakadebis yvirilasa da xaniswylis auzSi.<br />
nakrZalSi daculia reliqturi iSviaTi saxeobebi imereTis muxa (Quercus imeretica) da<br />
Zelqva (Zelkova carpinifolia). nakrZalSi izrdeba aseve lafani (Pterocarya pterocarpa),<br />
kavkasiuri xurma (Diospyros lotus), Zmerxli (Ruscus colchicus), kolxuri anu harTvisis<br />
muxa (Quercus hartwissiana) da sxv., romlebic `saqarTvelos wiTel wignSia~ Setanili.<br />
e.w. Waob<strong>iani</strong> tyis naalagarze, gansakuTrebiT Warbtenian habitatebSi (ruebi, arxis<br />
pirebi, datborili CaRrmavebebi), farTo gavrcelebas poulobs amorfa (Amorpha<br />
fruticosa). igi aq progresuli sarevela buCqia, samegrelodan SemoWrilia imereTSic da<br />
seriozul invaziur rayebs qmnis ara marto sasoflo-sameurneo savargulebSi, aramed<br />
aseve kolxuri tipis reliqtur tyeebSic.<br />
arxebTan, qarsacavebsa da gzis pirebze amJamad lega akacias (Acacia dealbata),<br />
cruakacias (Robinia pseudoacacia) da xemyralas (Ailanthus altissima) mcire raodenobiT,<br />
magram TiTqmis yvelgan arseboba miuTiTebs, rom aq pirveladi reliqturi tyis<br />
degradaciis (gaCexvis) Sedegad aRniSnulma mcenareebma warsulSi intensiurad daikaves<br />
natyevari adgilebi da TandaTanobiT gavelurdnen. dRes aRniSnuli xeebis xvedriTi<br />
wili sakvlev teritoriaze umniSvneloa da isic mxolod dasaxlebul punqtebTan.<br />
zemoT CamoTvlil xeebTan da buCqebTan erTad sakvlevi teritoriis farglebSi<br />
aRiniSneba maJalos (Malus orientalis), pantis (Pyrus caucasica), TuTis (Morus alba) da<br />
kvrinCxis (Prunus spinosa) erTeuli egzemplarebi.<br />
rogorc ukve aRvniSneT, <strong>quTaisi</strong>-abaSis saproeqto gazsadenis samSeneblo derefnis<br />
farglebSi teritoriis umetes nawils sasoflo-sameurneo savargulebi Seadgens.<br />
saZovrebad gamoiyeneba ufro Warbten<strong>iani</strong> adgilebi. zustad am e.w. vetlendis arealSi<br />
warmodgenilia balaxovan mcenareTa iseTi asociaciebi, rogoricaa: nairbalaxovani<br />
Waobi, isl<strong>iani</strong> Waobi, Wil<strong>iani</strong> Waobi, laqaSianebi, lelianebi, zambaxianebi,<br />
cxeniskbil<strong>iani</strong> Waobi, torfis xavs<strong>iani</strong> Waobebi, lerwm<strong>iani</strong> da iSviaTad gvimr<strong>iani</strong><br />
Waobebi. Waob<strong>iani</strong> tyis ZiriTadi jgufidan SeiZleba gaimijnos: Waob<strong>iani</strong> tye muryniT,<br />
Waob<strong>iani</strong> tye tirifiT, Waob<strong>iani</strong> tye verxviT. kolxeTisTvis damaxasiaTebeli reliqturi<br />
jgufi – Waob<strong>iani</strong> tye lafniT sakvlevi teritoriaze ukve aRar aRiniSneba. aRsaniSnavia<br />
isic, rom vanis municipalitetis teritoria abaSis municipalitetTan SedarebiT<br />
`gamSralebulia~ da zemoT CamoTvlili asociaciebidan bevri maTgani amovardnilia.<br />
balaxovani mcenareebidan aRiniSneba trivialuri da farTo gavrcelebis mcenareebi –<br />
baia (Ranunculus reptans), marwyva balaxi (Potentilla repens), Cveulebrivi Tivaqasra (Poa<br />
trivialis), mWada (Oplismenus undulatifolius), TeTri samyura (Trifolium repens), TavTeTra<br />
(Holcus lanatus), Svita (Equisetum majus), eweris gvimra (Pteridium tauricum), zizila<br />
(Bellis perenis), burbuSela (Taraxacum officinalis), surosmagvari veronika (Veronica<br />
hederifolia), mwvane Zurwa (Setaria viridis), gzadmoyolili artraqsoni (Arthraxon<br />
langsdorfii).<br />
arxebsa da WaobebSi Casaxlebulia islis saxeobebi (Carex remota, C. contigua), kokoza<br />
(Schoenoplectus tabernaenmontany), Sxapri (Sparganium polyedrum), laqaSis saxeobebi<br />
dokumentis eleqtronuli indeqsi: KUAB47-GW07-ES-REP-00001-GEO-A01 gverdi 157 sul 259