19.01.2014 Views

muSaobis gegma muSaobis gegma

muSaobis gegma muSaobis gegma

muSaobis gegma muSaobis gegma

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>muSaobis</strong> <strong>gegma</strong><br />

r e g l a m e n t i<br />

momxsenebels _ 10 wuTi<br />

msjelobaSi monawiles _ 3 wuTi<br />

14 ivnisi, 12 saaTi<br />

saiubileo sxdoma<br />

Sesa<br />

sava<br />

vali sityva<br />

_ institutis direqtori l. e z u g b a i a<br />

redaqtorebi _<br />

avTandil<br />

arabu<br />

buli<br />

Tamar vaSakiZe<br />

m o x s e n e b e b i :<br />

zoga<br />

gadi enaTmec<br />

mecni<br />

niere<br />

rebis ganyo<br />

yofi<br />

file<br />

leba<br />

_ xelmZRvaneli<br />

g. k v a r a c x e l i a<br />

qarTve<br />

Tvelur enaTa ganyo<br />

yofi<br />

file<br />

leba<br />

_ xelmZRvaneli g. g o -<br />

g o l a S v i l i<br />

mTis iberi<br />

riul<br />

ul-kav<br />

kavka<br />

kasi<br />

siur enaTa ganyo<br />

yofi<br />

file<br />

leba<br />

_ xelmZRvaneli<br />

v. S e n g e l i a<br />

leqsi<br />

siko<br />

kolo<br />

logi<br />

giis is ganyo<br />

yofi<br />

file<br />

leba<br />

_ xelmZRvaneli m. R l o n t i<br />

qarTu<br />

Tuli metyve<br />

tyvele<br />

lebis kultu<br />

turis ganyo<br />

yofi<br />

file<br />

leba<br />

_ xelmZRvaneli<br />

T. v a S a k i Z e<br />

samecniero termi<br />

mino<br />

nolo<br />

logi<br />

giisa da Targmni<br />

gmniTi leqsi<br />

siko<br />

kone<br />

nebis<br />

ganyo<br />

yofi<br />

file<br />

leba<br />

_ xelmZRvaneli l. q a r o s a n i Z e<br />

enobriv mona<br />

nacem<br />

cemTa kompi<br />

piute<br />

teru<br />

ruli damu<br />

muSa<br />

Save<br />

vebis ganyo<br />

yo-<br />

file<br />

leba<br />

_ xelmZRvaneli m. b e r i Z e<br />

©arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti<br />

m i s a l m e b e b i<br />

m o g o n e b e b i<br />

ISBN<br />

3


15 ivnisi, 11 saaTi<br />

T. u T u r g a i Z e, subieqtis simravlis Warbad aRniSvnisaTvis<br />

aqtivTa da mediumTa formebSi<br />

m. s u x i S v i l i, refleqsuroba oraqtantian gardamaval<br />

zmnebSi<br />

n. W o x o n e l i Z e, avtoriseuli winadadeba pirdapir naTqvam-<br />

Tan r. inaniSvilis enis mixedviT<br />

r. W k a d u a, fuZedrekad zmnaTa mimReoburi formebis warmoebisaTvis<br />

svanurSi<br />

n. o T i n a S v i l i, yvirilis xeobis hidronimia<br />

f. a f x a i Z e, Tavazianobis etiketi da mesame piris nacvalsaxelTa<br />

sistema (sinhaluri enis masalaze)<br />

n. j o r b e n a Z e, Tanamedrove presis (Jurnalebis) ena da<br />

masTan dakavSirebuli problemebi<br />

l. k e l a u r a Z e, qarTvelur-buruSul-baskuri saerTo leqsikidan.<br />

I (miwaTmoqmedeba, mesaqonleoba)<br />

16 ivnisi, 11 saaTi<br />

a l. W i n W a r a u l i, kidev erTxel `vefxistyaosnis~ avtoris<br />

sadaurobisaTvis<br />

m. C u x u a, gutural-TanxmovanTa SesatyvisobisaTvis iberiul-kavkasiur<br />

enebSi<br />

m. b e r i Z e, l. b a k u r a Z e, fereidani _ qarTuli lingvokulturuli<br />

sivrcis nawili<br />

n. s u r m a v a, fonetikuri procesebi imerxevis metyvelebaSi<br />

(2009-2010 ww. masalebis mixedviT)<br />

c. k v a n t a l i a n i, enaSi mimdinare zogi gramatikuli cvlilebis<br />

Sesaxeb<br />

r. r a m i S v i l i, zogierTi frazeologizmisaTvis fereidnulSi<br />

n. x a x i a S v i l i, sityva msxem-is istoriisaTvis<br />

m. C a C a n i Z e, taqsonomiuri sistematikis sakiTxisaTvis Tanamedrove<br />

leqsikografiaSi<br />

r. l o l u a, SeniSvnebi kavkasiis albanuri fonologiuri sistemis<br />

Sesaxeb<br />

4<br />

5


n o d a r a r d o t e l i<br />

17 ivnisi, 11 saaTi<br />

i. C a n t l a Z e, sisina da SiSina sibilantTa problema qarTvelur<br />

enebSi<br />

g. g o g o l a S v i l i, Tanamedrove qarTuli saliteraturo<br />

enis normebi da realuri enobrivi viTareba<br />

m. r o b a q i Z e, `mocaleobis~ semantikisaTvis `vefxistyaosan-<br />

Si~<br />

n. a r d o t e l i, sibilantTa monacvleobisaTvis didour<br />

enebSi<br />

m. a S a Z e, a. p a p i Z e, frazeologizmebTan dakavSirebuli<br />

sakiTxebi qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi<br />

(sityva-statia enis magaliTze)<br />

q. m a r g i a n i - s u b a r i, I SedegobiTis upreverbo formaTa<br />

ori saxeoba svanur enaSi da maTi mimarTeba qarTulis<br />

monacemebTan<br />

n. W u m b u r i Z e, m. k i k o n i S v i l i, kninobiTobis warmoebis<br />

Taviseburebani qarTulSi<br />

e. g i u n a S v i l i, termin `aznauris~ istoriisaTvis qarTulsa<br />

da sparsul wyaroebSi<br />

S. g a b e s k i r i a, `saqarTvelosa~ da `qarTvelis~ aRmniSvneli<br />

aRmosavluri terminis `gurjis~ warmomavlobisaTvis<br />

sibi<br />

bilant<br />

lantTa monac<br />

nacvle<br />

vleobi<br />

bisa<br />

saTvis<br />

dido<br />

dour enebSi<br />

1. sibilantur spirantTa (z, s, J, S) da afrikatTa (c,<br />

w, w, C, W) monacvleobiT didouri enebi, xunZuri enis dialeqtebisa<br />

da andiur enaTa erTi wyebisagan (axv., Wam...) gansxvavebiT,<br />

Taviseburebas amJRavneben: am enebSi es procesi metwilad<br />

poziciurad aris Sepirobebuli da araregularuli xasiaTisaa<br />

[e. lomTaZe, t. gudava, m. hamzaTovi...].<br />

z/J, s/S, c/C, w/W sibilantur wyvilTa alternacia araer-<br />

Tgvarovnad aris warmodgenili da, leqsikuri masalis garda,<br />

gramatikul formebSic dasturdeba.<br />

2. sakuTriv didouris SiSina da hinuxuris sisina sibilantebs<br />

Soris TavCenil fonemaTfardobaSi amosavlad SiSina<br />

Tanxmovnebi miiCneva, xolo Sebrunebul fonemaTmimarTebaSi _<br />

sisina sibilantebi:<br />

sak. did. hin.<br />

z ( J<br />

izu iJu `yveli~<br />

ozuri ‘Je `Tvali~<br />

s ( z<br />

Jek…-a zok-a `cema~<br />

S > s<br />

6<br />

7


Sud sud `saflavi~<br />

W > w<br />

konWu konwu `wvivi~<br />

(Sdr. qarT. kanWi)<br />

naciuri fonetikuri procesis spontanur fonetikur procesad<br />

qcevis tendencia. am TvalsazrisiT qarTvelur enebSi sa-<br />

Tanado masalis analizi saintereso Sedegebs mogvcemda.<br />

3. SiSina spirantebi (J, S) da afrikatebi (C, W) sakuTriv<br />

beJituri dialeqtis kapuWur da xaSarxotul kilokavebSi sisina<br />

sibilantebad gardaiqmnebian, xolo tladalur kilokavsa<br />

da hunzibur dialeqtSi arqifonemebi daculia:<br />

kap. xaS. tl. hunz.<br />

z z J J<br />

8<br />

ziz-‰l ziz-‰l JiJah-al JˆJ-a `Sexrakva~, `Sewva~<br />

s s S S<br />

xisa xisa xiS xiSo xval~<br />

c c C C<br />

ec-al ec-al eC-l beC-a `yofna~, `arseboba~<br />

w w W W<br />

wimaw wimaw Wimt Wemat `RrZili~<br />

4. rogorc saanalizo masala cxadyofs, sisi<br />

sina<br />

> SiSi<br />

Sina<br />

procesi xdeba palataluri xmovnebisa (i, e) da sonantis mezoblad,<br />

rac gramatikul formebSic TvalnaTliv gamoCndeba,<br />

mag.: kap. milaz-al `gayinva~ _ awmy. milaJe-S `yinavs~, gowolal<br />

(I kl.) _ giWel-al (II kl.) 1. `Cveneba~; 2. `micema~...; hunz.<br />

coɺn `marili~ _ naT. Cio-s da sxv. misT.<br />

rac Seexeba SiSina sibilantTa gasisinebas, gasagebi mizezebis<br />

gamo, amgvari transformacia dasturdeba yvela saxis<br />

xmovanTan.<br />

5. fonemaTSesatyvisoba aris iseTi saxis fonemaTfardoba,<br />

romelSic erTi fonema, poziciisda miuxedavad, kanonzomierad<br />

icvleba sxva fonemiT. didour enebSi gamovlenili fonemaTmonacvleoba<br />

upiratesad kombinaciuri xasiaTisaa da, aqedan<br />

gamomdinare, qarTvelur enebTan paralelis gavleba gaumar-<br />

Tlebelia. miuxedavad amisa, didour enebSive SeiniSneba kombi-<br />

f i q r i a a f x a i Z e<br />

Tava<br />

vazi<br />

ziano<br />

nobis etike<br />

keti da mesa<br />

same piris<br />

nacval<br />

cvalsa<br />

saxel<br />

xelTa siste<br />

tema<br />

(sin<br />

sinha<br />

halu<br />

luri enis masa<br />

sala<br />

laze<br />

ze)<br />

sinhala enaSi raodenobrivi Tu funqciur-semantikuri<br />

nairgvarovnebiT II piris 1 garda, III piris aRmniSvneli nacvalsaxelebic<br />

gamoirCevian. maTi nairsaxeobebis 2 gamoyenebisas<br />

arsebuli socialuri etiketis dacva mniSvnelovania; sazogadoebis<br />

socialurad dayofis principebsa da am TvalsazrisiT<br />

arsebul enobriv diferencirebas III piris nacvalsaxelTa sistemac<br />

aranakleb sainteresod gviCvenebs.<br />

ZiriTadi sxvaoba III piris nacvalsaxelTa xmarebis TvalsazrisiT<br />

salaparako da saliteraturo sinhalas Soris aris<br />

is, rom raodenobrivad saliteraturo leqsikisTvis damaxasia-<br />

Tebeli formebi bevrad sWarbobs salaparako enis formebs. salaparako<br />

sinhalaSi III piris aRsaniSnad gacilebiT mcire nairsaxeoba<br />

gvxvdeba da amasTan, gansxvavebulia maTi funqciur-semantikuri<br />

datvirTvac.<br />

saliteraturo sinhala III piris nacvalsaxelebSi Semdeg<br />

gramatikul kategoriebs ganarCevs:<br />

1. mdedrobiTi, mamrobiTi da saSualo sqesi.<br />

2. mxolobiTi da mravlobiTi ricxvi.<br />

1 ix. Cvenive statia: `meore piris nacvalsaxelTa TaviseburebisaTvis<br />

salaparako sinhalaSi~, ike XXXVII , 2009<br />

2<br />

III piris aRmniSvneli nacvalsaxelTa nairsaxeobebs ganvixilavT<br />

moxsenebaSi.<br />

9


3. Tavazianobis kategoria. kerZod, gansxvavebas qmnis Tavaziani-araTavaziani<br />

da agreTve, pativiscemis da upativcemulobis<br />

gamomxatveli formebi.<br />

4. sulieri da usulos kategoria. kerZod, sulierSi garCeulia<br />

adamiani da cxoveli, xolo usuloSi nivTi an abstraqtuli<br />

cneba. aRsaniSnavia, rom Tavazianobis kategoriis<br />

markirebisas sulieri da usulos kategoriis markirebis principi<br />

irRveva: nivTis, cxovelis aRmniSvneli formebi iqceva<br />

adamianis aRmniSvnelad, riTac iqmneba araTavazianobis an upativcemulobis<br />

konteqsti.<br />

sinhala ena III piris funqciiT CvenebiT nacvalsaxelebsac<br />

gamoiyenebs.<br />

Tanamedrove salaparako enaSi III piris aRmniSvneli nacvalsaxelia<br />

eyā (is, mx.r), romelsac saliteraturo enaSi ara<br />

aqvs aqtiuri gamoyenebis areali sxva formebTan SedarebiT.<br />

sqesis TvalsazrisiT III piri salaparako enaSi ar aris markirebuli.<br />

es bunebrivia, ramdenadac sqesis kategoria salaparako<br />

enisTvis mxolod leqsikur kategoriad miiCneva. samagierod,<br />

garCeulia sulieri-usulos kategoria, oRond CvenebiT nacvalsaxelebSi,<br />

romlebic III piris funqcias iTavseben, mag.: ekƽ,<br />

arƽkƽ, mekƽ, oya formebi yovelTvis usuloze miuTiTebs, xolo<br />

mē, arƽ _ sulieri arsebiTis msazRvrelebad gamoiyeneba. sakuTriv<br />

III piris aRmniSvnel subieqtur nacvalsaxelebSi ki gamijnulia<br />

adamianis da cxovelis aRmniSvneli kategoria: ū nacvalsaxeli<br />

Cveulebriv cxovelze miuTiTebs, xolo eyā - (mx.r) adamianze.<br />

aRsaniSnavia Tavazianobis kategoriis markirebis Taviseburebac.<br />

Cveni azriT, salaparako sinhalurSi ar gvaqvs iseTi<br />

mkveTri diskriminirebuli kasturi an klasobrivi sxvaoba, rogorc<br />

es, vTqvaT, gunasekeras mier sinhaluri enis gramatikaSia<br />

(1891) aRwerili. sinhaluri sazogadoebis socialur fenebs<br />

Soris gansxvaveba amJamad gamoixateba mxolod dabali, saSualo<br />

da maRali fenebis mixedviT.<br />

saintereso gansxvavebas qmnis am kategoriis markirebis<br />

principic. magaliTad, saliteraturo sinhalas III piris na-<br />

10<br />

cvalsaxelebSi Tavaziani mniSvneloba specialuri sufiqsebis<br />

saSualebiT iwarmoeba da es sufiqsebi daerTvis mxolod<br />

mravlobiTis aRmniSvnel III piris zog nacvalsaxelur fuZes.<br />

magaliTad:<br />

un (III p. mr.r) + vahansē (sufiqsi)< unvahansē;<br />

un (III p. mr.r) +nehe (sufiqsi)< unnæhe da sxva.<br />

araTavaziani mniSvnelobis gamosaxatavad ki gamoiyeneba<br />

specialuri formebi. mag.: ū; mū; mu; ekā; okā da a.S. rac Seexeba<br />

salaparko sinhalas, aq Tavazianoba-araTavazianobis gamosaxatavad<br />

iSviaTad magram, SeiZleba, rom nasesxebi iqnas saliteraturo<br />

enis fondisTvis damaxasiaTebeli Tavazianobis gamomxatveli<br />

formebi, rogorica: unvahansē an unnæhe da sxv. magram ZiriTadad,<br />

laparakis dros III pirSi mowiwebis an Tavazianobis<br />

gamosaxatavad Cinis, socialuri rangis an statusis gamomxatveli<br />

arsebiTi saxelebi gamoiyeneba, iseve rogorc qarTulSi: mag.:<br />

doqtori/profesori + sakuTari saxeli; qalbatoni/batoni+saku-<br />

Tari saxeli. xolo Tu pirovnebis vinaoba ucnobia, maSin am sityvebis<br />

win CvenebiTi nacvalsaxelebi daismis: ē/arƽ doctor kenek;profesƽ<br />

kenek=is /es doqtori/profesori; ē/arƽ mahattƽa/nōnƽ<br />

=is/ es batoni/qalbatoni. arasaero piris, religiuri msaxuris,<br />

vTqvaT, budisti beris mosaxsenieblad ki specialuri nacvalsaxelis<br />

unvahansē-s nacvlad gamoiyeneba Semdegi konstruqcia:<br />

(CvenebiTi nacvalsaxeluri msazRvreli) ē/arƽ + (arsebiTi saxeli<br />

hāmuduruvo `budisti beri~) an: sakuTari saxeli + sityva hāmuduruvo.<br />

qarTulSic absoluturad igivenairad xdeba, roca movixseniebT<br />

sasuliero pirs: mama levani, meufe daviTi da a.S.<br />

sinhalurSi msazRvrel-sazRvrulis rigi Sebrunebulia: jer<br />

saxelia da mere sasuliero rangis aRmniSvneli sityva.<br />

rac Seexeba araTavazian mniSvnelobas, salaparako sinhalaSi<br />

III pirSi araTavaziani mniSvnelobiT gamoiyeneba nacvalsaxeli,<br />

romelic Cveulebriv aRniSnavs cxovelis kategorias. ase-<br />

Tia: ū (mx.r) da un (mr.r) am formebis xmarebiT gansakuTrebiT<br />

damamcirebeli mniSvneloba gamoixateba.<br />

11


Tavazianoba-araTavazianobis gamosaxatad zogjer SeiZleba<br />

pragmatuli faqtoric iyos mniSvnelovani. magaliTad, sazogadod<br />

miCneulia, rom qarTulSi Tavazianobis kategoria III piris<br />

nacvalsaxelebSi gramatikulad ar aris markirebuli, magram<br />

praqtikulad es ketegoria qarTulSi sxvagvarad SeiZleba<br />

gamoixatos. magaliTad, Tu III piris CvenebiTi nacalsaxelebi<br />

gamoyenebul iqneba adamianis aRmniSvneli subieqturi nacvalsaxelis<br />

nacvlad, maSin mosaubres SeuZlia aRsaniSnis mimarT<br />

gamoxatos Tavaziani an araTavaziani damokidebuleba. am dros<br />

mniSvnelovania agreTve mosaubris pragmatuli pozicia, gansxvaveba<br />

rangobriv-Cinobrivi an asakobrivi TvalsazrisiT.<br />

zemoT ganxiluli enobrivi Taviseburebebi mWidrod aris<br />

dakavSirebuli sociolingvistur faqtorebTan, romlebic um-<br />

Tavresad Sepirobebulia mocemuli eris kulturul-eTnikuri<br />

da religiuri TaviseburebaniT. cxadia, isic unda gaviTvaliswinoT,<br />

rom Tanamedrove sinhalas Camoyalibeba multigenetikuri<br />

(indoariuli, draviduli da sakuTriv indogenuri) enobrivi<br />

kontaqtebis safuZvelze moxda. amitom sxadasxva enobrivi<br />

movlenis ganviTarebaSi multigenetikuri enobrivi struqturebis<br />

impaqtebi aisaxa.<br />

m a i a a S a Z e , a s m a T p a p i Z e<br />

frazeologizmebTan dakavSirebuli sakiTxebi<br />

qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi<br />

(sityva-statia enis magaliTze)<br />

frazeologizmTa aRnusxva da kvleva nebismieri enis Seswavlis<br />

erT-erTi saintereso ubania. amgvar gamonaTqvamTa Seswavlas<br />

aqvs rogorc lingvisturi, ise eqstralingvisturi<br />

mniSvneloba, ramdenadac maTSi xSirad Semonaxulia enis istoriul-eTnografiuli<br />

Tu kulturul-socialuri Taviseburebe-<br />

12<br />

bis gasaRebi. amitom frazeologizmTa ganxilva enaTmecnierebis<br />

(da ara mxolod enaTmecnierebis) sxvadasxva dargis interesebis<br />

mixedviTaa SesaZlebeli.<br />

frazeologiur gamoTqmaTa Seswavla umTavresad calkeuli<br />

emociuri konceptebis mixedviT xdeba. semantikuri dominantebis<br />

mixedviT dajgufebuli frazeologizmebis ganxilvisas<br />

met-naklebad am emociebis gadmosacem struqturebsac eqceva<br />

yuradReba. ramdenadac Cvens kvlevas ufro leqsikologiuri<br />

da leqsikografiuli mizani aqvs, gadavwyviteT, amosavlad agve-<br />

Ro ara emociuri koncepti, aramed sityva, rogorc sxvadasxva<br />

koncepturi struqturis Semqmneli, erTgvari sityva-koncepti.<br />

aseTi farTo semantikuri velis mqone sityvebi yvela enaSia da<br />

maTi raodenoba arc ise didia. bunebrivia, qeglSi yvelaze didi<br />

raodenobiT e. w. rombuli Sesityvebebi swored am rigis<br />

sityva-statiebSia Tavmoyrili.<br />

aRsaniSnavia, rom qeglis axali redaqciis erT-erT mniSvnelovan<br />

aspeqtad miCneulia frazeologiuri erTeulebiT misi<br />

gamdidreba. es moxda, erTi mxriv, im magaliTebis xarjze,<br />

romelTa nawili figuraluris kvalifikaciiT iyo asaxuli<br />

ilustraciebSi, meore mxriv, axali masalis mopovebis Sedegad.<br />

myar gamonaTqvamebs SeuerTda aseve dalocvis, wyevlisa Tu natvris<br />

formulebi (maT Soris erTsityviani). amave dros, frazeologizmTa<br />

(e. w. rombul gamonaTqvamTa) miTiTeba moexsna<br />

araerT terminologiur Sesityvebas da amiT mkveTri mijna daido<br />

am ori tipis Sesityvebas Soris (qegl, ax. red., I, gv. 11).<br />

amgvarad, qeglSi frazeologizmTa yvela nairsaxeoba erT did<br />

jgufad aris warmodgenili, _ e. w. rombul gamonaTqvamebad,<br />

romlebSic Sedis idiomebic da metaforuli gadaazrebiT mi-<br />

Rebuli sxva xatovani sityva-Tqmani. calkea gamoyofili terminologiuri<br />

Sesityvebebi, romlebic Sesabamis sityva-statiaSi<br />

rombuli miTiTebis gareSea warmodgenili da ganmartebuli.<br />

terminologiuri Sesityvebebi leqsikografiuli TvalsazrisiT<br />

sirTules ar qmnian. am rigis gamoTqmebi arc ise bevria,<br />

struqturuli da semantikuri variantebis siWreliTac ar<br />

13


gamoirCevian (sxvagvarad terminologiur saxelebad ver Camoyalibdebodnen)<br />

da, Sesabamisad, gansamartavad problemebs ar<br />

qmnian.<br />

sirTuleebi, romlebic dakavSirebulia pirveli jgufis<br />

frazeologizmebTan, gamowveulia, erTi mxriv, maTi mravalricxovnebiT,<br />

meore mxriv ki, frazeologiur saxesxvaobaTa mravalferovnebiT.<br />

arsebiTad, am jgufSia Tavmoyrili yvela tipis<br />

frazeologizmi, garda terminologiuri gamonaTqvamebisa. swored<br />

amitom movixseniebT maT e. w. rombul Sesityvebebad, romelic<br />

mxolod teqnikuri terminia.<br />

e. w. rombul SesityvebaTa udidesi umravlesoba or- da<br />

metsityviania, Tumca cnebiTi TvalsazrisiT isini erT, Semadgenel<br />

komponentTagan sruliad gansxvavebul, cnebas aRniSnaven.<br />

ZiriTadi leqsikografiuli problema dakavSirebulia am gamo-<br />

Tqmis saleqsikono erTeulad gatanis adgilTan, _ gamoTqmis<br />

Semadgenel romel sityva-statiasTan unda moxdes misi mniSvnelobis<br />

dafiqsireba, _ anu ganisazRvros wamyvani, birTvi sityva,<br />

rac xSirad arc ise advilia.<br />

polisemiur sityvebTan dakavSirebiT aqtualuria agreTve<br />

rombul SesityvebaTa adgili sityva-statiaSi. viTareba martivia,<br />

rodesac frazeologiuri Sesityveba gansamarti sityvis<br />

erT romelime mniSvnelobasTan aris aSkarad dakavSirebuli,<br />

magram ufro xSirad bundovania, konkretulad romeli mniSvnelobaa<br />

metaforulad gadaazrebuli. aseT SemTxvevaSi e. w.<br />

rombuli Sesityvebebi sityva-statiis bolos aris Tavmoyrili.<br />

erT statiaSi bevri frazeologiuri gamoTqmis arsebobis SemTxvevaSi<br />

garkveul sirTuleebs qmnis frazeologizmTa Tanamimdevrobis<br />

sakiTxic.<br />

ZiriTadad swored am leqsikografiuli problemebis ga-<br />

TvaliswinebiT aris ganxiluli moxsenebaSi qeglis sityva-statia<br />

ena da misi frazeologizmebi.<br />

sityva ena qeglSi 10 mniSvnelobiTaaa warmodgenili, romlebic,<br />

Tavis mxriv, 2 jgufad SeiZleba warmovadginoT. erTia<br />

ena, rogorc adamianis (saerTod, cocxali organizmis) sxeulis<br />

14<br />

nawilis aRmniSvneli anatomiuri termini, _ piris RruSi mo-<br />

Tavsebuli kunTovani organo _ da meore _ azris Camoyalibebisa<br />

da gagebinebis saSualeba, metyvelebis unari da amavdroulad<br />

misi produqti. cxadia, meore jgufis mniSvnelobebi pirvelisagan<br />

momdinareobs, ramdenadac metyvelebis aqtSi erT-er-<br />

Ti arsebiTi mniSvneloba swored am organos, enas, aqvs, Tanac<br />

misi monawileoba yvelaze xilulia, ramac uTuod ganapiroba<br />

metyvelebis procesis, laparakis swored masTan gaigiveba. enis<br />

calkeuli mniSvnelobebi enasTan, rogorc anatomiur organos-<br />

Tan, msgavsebiT aris ganpirobebuli. aRsaniSnavia, rom zogierT<br />

enaSi es ori mniSvneloba sxvadasxva sityviTaa gamoxatuli (inglisuri,<br />

germanuli, ukrainuli...); qarTulSi (aseve rusulSi,<br />

frangulSi, italiurSi...) ki es orive ZiriTadi mniSvneloba<br />

erTi sityviT gadmoicema.<br />

sityva enasTan dafiqsirebul mravalricxovan frazeologiur<br />

gamoTqmaTa umravlesobaSi wamyvan sityvad, gamoTqmis<br />

birTvad enaa warmodgenili, radganac gamoTqmis metaforuloba<br />

swored am sityvasTanaa dakavSirebuli. aseTebia: enaze Wa-<br />

li ar moede<br />

deba<br />

ba, enas Seub<br />

ubru<br />

runebs<br />

nebs, ena eyla<br />

lape<br />

peba<br />

ba, enas ver ab-<br />

runebs<br />

da sxv. frazeologizmTa mcire nawilisaTvis ena araa<br />

miCneuli wamyvan sityvad da gamoTqmis ganmartebis saxilvelad<br />

sxva sityva-statiaa miTiTebuli. (Sdr. enad gakre<br />

krefi<br />

fili<br />

_ ix.<br />

gakrefili; enas gamouyofs<br />

ix. gamouyofs; enas gascems<br />

ix. xmas<br />

gascems). moxsenebaSi warmodgenilia is cvlilebebi, rac am<br />

TvalsazrisiT wina redaqciasTan SedarebiT ivaraudeba. sagangebodaa<br />

ganxiluli is frazeologizmebic, romelTa SemadgenlobaSi<br />

birTvi sityvis gamoyofa Wirs imis gamo, rom frazis<br />

Semadgeneli komponentebi xatovanebis TvalsazrisiT Tanabari<br />

Zalisani Canan.<br />

moxsenebaSi ganxilulia agreTve sinonimuri semantikis<br />

frazeologizmebis ganTavsebasTan dakavSirebuli sakiTxebi,<br />

romelTa Soris aRsaniSnavia, erTi mxriv, sinonimuri leqsemebiT<br />

warmodgenili gamoTqmebi da, meore mxriv, mxolod zmnuri<br />

formebisa da kategoriebis mixedviT gansxvavebuli Sesityvebebi<br />

15


(masdaruli, aqtiuri da pasiuri konstruqciebi); amasTanave,<br />

SemoTavazebulia Sesabamisi rekomendaciebi.<br />

m a r i n e b e r i Z e , l i a b a k u r a Z e<br />

fere<br />

reida<br />

dani<br />

_ qarTu<br />

Tuli lingvo<br />

gvokul<br />

kultu<br />

turu<br />

ruli sivrcis<br />

nawi<br />

wili<br />

moxseneba eyrdnoba 2008 wlis oqtomber-noembersa da<br />

2009 wlis TebervalSi iranSi mivlinebis, agreTve fereidnel-<br />

Ta saqarTveloSi stumrobis dros mopovebul masalas.<br />

fereidanSi mimdinare yvela socialur-kulturuli Tu<br />

enobrivi procesi ukve naxevar saukuneze metia Cveni mecnieruli<br />

Tvalsawieris areSia moqceuli.<br />

Tuki sxva enobriv kunZulebs da maTi enobrivi adaptaciis<br />

klasikur suraTs SevadarebT, SeiZleba iTqvas, rom fereidnulma<br />

`yvela rekordi moxsna~ da mxolod meTormete Taobas<br />

daudga is kritikuli etapi, roca mosalodnelia `mimRebi~<br />

enis Zlieri gavlenis Sedegad qarTuli enis poziciebis Seryeva.<br />

es etapi qarTuli mosaxleobis cxovrebis donis mniSvnelovnad<br />

gaumjobesebas da sxva Tanamdev socialur momentebs<br />

ukavSirdeba. Cven vnaxeT araerTi ojaxi, sadac Taobebs Soris<br />

enobrivi kavSiris gawyvetis realuri safrTxe arsebobs. amas<br />

mwvaved ganicdian TviT fereidnelebi. Tumca, enobrivi kompetenciis<br />

klebis ukuproporciulad izrdeba fereidnelTa `eTnikuri<br />

mobilizaciis~ niSnuli.<br />

eTnikuri mobilizacia Tanamedrove mravalerovani qveynebisTvis<br />

damaxasiaTebeli mniSvnelovani da rTuli movlenaa da<br />

dRes mas aTaswleulebis gasayaris ganuyrel niSnad miiCneven.<br />

eTnikur mobilizacias aRorZinebis anu renesansis badal terminad<br />

miiCneven da ganmartaven mas, rogorc yvela Zalis mobi-<br />

16<br />

lizebas TviTmyofadi da sicocxlisunariani kulturis ganvi-<br />

TarebisaTvis. eTnikuri mobilizacia maRal nacionalur muxtze<br />

gawonasworebuli movlenaa da mas xSirad politikuri manipulirebis<br />

saSualebad iyeneben. eTnikur mobilizacias sWirdeba<br />

e. w. `lokomotivebi~, romlebsac aseve xSirad xelovnurad<br />

qmnian xolme.<br />

fereidanis istoriis bolo ramdenime aTwleuli (romelze<br />

Tvalis gadevnebac Cven SegviZlia), eTnikuri mobilizaciis<br />

bunebriv, jgufis SigniT dabadebul da ganviTarebul movlenad<br />

SeiZleba ganvixiloT.<br />

xolo is adamianebi, romlebic stiqiurad, yovelgvari Sida<br />

da gare koordinaciis gareSe tvirTuloben kulturuli<br />

TviTmyofadobis aRdgenisa da dedakulturasTan reintegraciis<br />

misias, arian swored eTnikuri mobilizaciisTvis esoden sa-<br />

Wiro `lokomotivebi~.<br />

Cven Tvalwin xdeba qarTuli leqsikis `dabruneba~ da am<br />

procesis koleqtiuri gacnobiereba.<br />

`kunZuluri dialeqtologiis~ fuZemdebeli v. Jirmunski<br />

xangrZliv izolaciaSi myof dialeqts `eqsperimentul laboratorias~<br />

uwodebda. dRemde cnobil aseT laboratoriebSi yvelaze<br />

ukeTes SemTxvevaSi interferenciis Sedegad warmoqmnili<br />

pijinebi `miiReboda~. Cven unda gavacnobieroT fereidnulis<br />

magaliTi, rogorc precedenti, da isic unda gaviazroT, rom<br />

istoriam, romelmac faqtobrivad damkvirvebeli Tvalis gareSe<br />

`imuSava~ am unikalur eqsperimentul laboratoriaSi, Cven<br />

`dagvavala~ yvelaze sapasuxismgeblo etapis meTvalyureoba da,<br />

Sesabamisad, masze zegavlenisa da misi marTvis movaleobac dagvakisra.<br />

moxsenebaSi warmodgenili iqneba didZali masala `fereidnuli~<br />

fenomenis ganviTarebis cocxali procesis Sesaswavlad.<br />

17


S a l v a g a b e s k i r i a<br />

`sa<br />

saqar<br />

qarTve<br />

Tvelo<br />

losa<br />

sa~ da `qar<br />

qarTve<br />

Tvelis<br />

lis~ aRmniS<br />

mniSvne<br />

vneli<br />

aRmosav<br />

savlu<br />

luri termi<br />

minis<br />

`gur<br />

gurjis<br />

jis~<br />

warmomav<br />

mavlo<br />

lobi<br />

bisa<br />

saTvis<br />

moxsenebaSi sakiTxis dasmis wesiT gamoTqmulia mosazreba<br />

saqarTvelosa da qarTvelis aRmniSvneli iranuli terminis<br />

gorjis, romlisganacaa miRebuli arabuli, Turquli, siriuli,<br />

Zv. rusuli Tu sxva eTnikuri terminebi, eTnonim kolxidan momdinareobis<br />

Sesaxeb.<br />

am varaudisTvis gaTvaliswinebulia Semdegi garemoebebi:<br />

qarTvelebs mravali saukunis manZilze axlo urTierTobebi<br />

hqondaT iranelebTan. herodotes cnobis Tanaxmad, istoriuli<br />

kolxeTis samxreT nawilSi mcxovrebi qarTveluri tomebi _<br />

mosxebi, tibarenebi, makronebi, mosinikebi da marebi aqemenidebis<br />

saxelmwifos (Zv. w. 558-330) me-19 satrapiaSi iyvnen gaer-<br />

Tianebulebi.<br />

miuxedavad imisa, rom kolxebi iranelTa satrapiebSi ar<br />

Sedioda, igi valdebuli iyo damxmare jari gamoeyvana da xarki<br />

gadaexada aqemenidebisTvis.<br />

aqemenidebis lursmul warwerebSi Zveli iranis dasavle-<br />

Tis qveynebis siaSi moxseniebulia mačiya, romelsac zogierTi<br />

iranisti mesxeTTan aigivebs, xolo karkā aseve mkvlevarTa nawilis<br />

mier kolxeTadaa miCneuli.<br />

eTnikuri saxelwodeba kolxi kulxa formiT gvxvdeba Zv. w.<br />

XII s. urartul lursmul warwerebSi, ZvelberZen avtorebTan<br />

ki Zv. w. VIII s.-dan moyolebuli dasturdeba.<br />

moxsenebis avtoris azriT, xeTuri teqstebis kaška, gašga<br />

da sxv., romelsac xeTologebi Cerqezis aRmniSvnel saxelwodeba<br />

qaSagTan aigiveben, eTnonim kolxis gadmocemaa. SesaZloa, am<br />

ukanasknels ukavSirdebodes Zveli aRTqmis anTroponimi koraxic<br />

(dabadeba T. 36, 5, ricxvni T. 16, 1, T. 26, 9 da sxv.)<br />

l : r monacvleobasTan gvaqvs saqme Zvel berZen avtoreb-<br />

18<br />

Tan damowmebul, kolxebis axlo monaTesave, magram sxva tomis<br />

_ koraqsebis saxelwodebaSi.<br />

qarTvelebis iranulenovan saymarosTan uSualo kontaqtebze<br />

metyvelebs rogorc iranuli enebidan qarTvelur enebSi<br />

Semosuli leqsika, aseve qarTveluri enebidan sparsul enaSi<br />

damkvidrebuli qarTvelizmebi, romelTa Sorisac aris dasavlur-qarTuli<br />

leqsikuri elementebic: qarT. pilenZ-i : zan.<br />

*pirinj-i > sp. birinj `id~, zan. oxor-i (`saxli~) > sp. axor `sajinibo~,<br />

qarT. beRel-i: zan. baRil-i (Sdr. megr. obaRile `sasimindes<br />

kalaTa~, `godori~ > sp. b‰Ril `beReli~.<br />

eTnikuri saxelwodeba: kolx- /*korx-/*kork sparsulSi yru<br />

Tanxmovnebis gamJRerebiT mogvcemda gorg-s, romlisganac<br />

warmomavlobis sufiqsis darTviTaa miRebuli gorji. am ukanasknelis<br />

dialeqtur nairsaxeobas unda warmoadgendes gorzi/gurzi<br />

(Sdr. Zv. rusuli gurzi `qarTveli~).<br />

am TvalsazrisiT sainteresoa, rom dasavleT saqarTvelos<br />

saxelwodeba abx‰zi XI-XII ss. sparsul teqstebSi `saqarTvelos~<br />

aRniSnavs, romelic Cveni qveynisa da mis mcxovrebTa aRsaniSnavad<br />

iseT terminTa paralelurad ixmareboda sparsulSi,<br />

rogoricaa `gurj~, `jurj~ da sxva (g. beraZe).<br />

imis gamo, rom arabulSi g Tanxmovani ar aris, sparsulidan<br />

Sesuli qarTvelis aRmniSvneli yvelaze gavrcelebuli krebiTi<br />

saxeli al-qurj formiTaa damkvidrebuli am enaSi.<br />

aseve sparsuli enis gorji aris qarTvelis aRsaniSnavad<br />

amosavali Turquli enisTvis, romlis adreul periodSi gansaxilveli<br />

eTnonimi kanonzomierad gurjis (gürci) formiT, xolo<br />

Semdeg Turquli enis fonetikisTvis damaxasiaTebeli, e. w.<br />

xmovanTharmoniis kanonis Tanaxmad g‘rj‘ (gürcü) saxe miiRo,<br />

xolo saqarTvelos aRmniSvnelad amJamad ufro Gürcistan formas<br />

eniWeba upiratesoba.<br />

19


e l e n e g i u n a S v i l i<br />

termin<br />

`az<br />

azna<br />

nauris<br />

ris" isto<br />

tori<br />

riisa<br />

saTvis qarTul<br />

Tulsa da<br />

sparsul sul wyaro<br />

roeb<br />

ebSi<br />

islamamdeli iranisa da saqarTvelos kulturul-istoriul<br />

urTierTobebs mravalsaukunovani tradicia aqvs. es kontaqtebi<br />

gansakuTrebiT intensiuri xdeba sasanelTa epoqaSi (III-<br />

VII ss. Cv. w.).<br />

Cvenamde moRweuli naratiuli, epigrafikuli da arqeologiuri<br />

monacemebi cxadyofs sasanuri iranis Rrma gavlenebs<br />

qarTul civilizaciaze.<br />

am TvalsazrisiT metad mniSvnelovania sasanelTa oficialuri,<br />

religiuri da saliteraturo enis gavrceleba saqarTveloSi.<br />

uZveles qarTul werilobiT ZeglebSi gamovlenilia sa-<br />

Sualo sparsuli leqsikis mravalricxovani da mravalferovani<br />

nimuSebi, romlebic SeTvisebuli iyo am intensiuri kontaqtebis<br />

Sedegad wignuri an zepiri gziT.<br />

iranul-qarTuli urTierTobis Sesaswavlad didi mniSvneloba<br />

aqvs V-VI saukuneebis qarTul agiografiul Txzulebebs,<br />

gansakuTrebiT iakob curtavelis `SuSanikis wamebas~. am Zegl-<br />

Si gvxvdeba mravali sayuradRebo cnoba qarTlSi Seqmnili istoriul-religiuri<br />

viTarebis Sesaxeb, agreTve damowmebulia<br />

metad saintereso socialuri da religiuri terminebi.<br />

`aznauri~, romelic Tavdapirvelad swored am ZeglSi<br />

gvxvdeba, gamoyenebulia `Tavisufalis, keTilSobilis, didgvarovanis~<br />

gagebiT (Sdr. bibliis qarTul TargmanebSi `gan-aznaur-eba~<br />

`ganTavisufleba~). qarTuli Zegli mowmobs, rom im<br />

epoqaSi ukve arsebobda aznaurTa dayofa, maT Soris gamoiyofa<br />

priviligirebuli fena _ `aznaurni did-didni~ da maTi meuRleni<br />

`zepurni dedani~. Sdr. agreTve `uazno~ _ araTavisufali,<br />

aradidgvarovani, e. i. mdabio.<br />

`aznauri~ sasanuri socialuri terminia da misi amosavali<br />

formaa saSualo sparsuli āznāwar `didgvarovani~, romelic<br />

20<br />

dasturdeba zoroastruli literaturis erT-erT nimuSSi.<br />

qarTveli mecnierebi (m. andronikaSvili, T. CxeiZe) qar-<br />

Tul `aznaur~-sa da mis Sesabamis somxur azniu, azniv-s `warCinebuli,<br />

didgvarovani~ (Sdr. aseve somxuri azn- `tomi, gvari, Taoba~)<br />

ganixilavdnen momdinare iranuli *ā-znā-dan, `cnobili,<br />

didebuli, didgvarovani~ ( zmnuri Ziri znā-`codna~).<br />

xolo h. beili qarTulsa da somxur formebs ukavSirebda<br />

iranul *āznābara-s _ `keTilSobili~, sadac amosavali Ziria<br />

zan-:zn „dabadeba, Soba~. beilis TvalsazrisiT, es forma<br />

qarTulidan iyo SeTvisebuli osurSi, svanursa da somxurSi<br />

(aznavor).<br />

sagulisxmoa, rom iranul enebSi da sakuTriv sparsuli<br />

enis istoriis Semdgom etapebze es forma aRar gvxvdeba.<br />

XVI-XVIII saukuneebis sparsul istoriul sabuTebSi, romlebic<br />

daculia saqarTvelos siZveleTsacavebSi, dasturdeba<br />

qarTveli didgvarovnis aRmniSvneli termini aznavar. sparseli<br />

mwignobrebi mas ganmartaven, rogorc `mamacs, mebrZols, Zlevamosils~<br />

da qarTulidan SeTvisebulad miiCneven.<br />

moxsenebaSi warmodgenilia am terminis distribuciuli<br />

analizi qarTul-sparsuli wyaroebis mixedviT, kulturul-istoriuli<br />

mimarTebaTa Suqze.<br />

g i o r g i g o g o l a S v i l i<br />

Tana<br />

named<br />

medro<br />

rove qarTu<br />

Tuli sali<br />

lite<br />

tera<br />

ratu<br />

turo enis<br />

norme<br />

mebi da realu<br />

luri enobri<br />

rivi viTa<br />

Tare<br />

reba<br />

Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normaTa dadgena<br />

gasuli saukunis dasawyisSi iRebs saTaves. 30-ian wlebSi<br />

gamoica normebis mcire krebuli; 40-ian wlebSi _ saskolo<br />

orTografiuli leqsikonebi. `Tanamedrove qarTuli saliteraturo<br />

enis normebis~ pirveli soliduri krebuli gamoqveynda<br />

21


1970 wels, romlis fototipuri gamocema ganxorcielda 1986<br />

wels. am krebulis gamocemamdec da Semdegac yvela orTografiuli<br />

cnobari, qarTuli enis yvela praqtikuli saxelmZRvanelo<br />

wesiT unda daemyaros swored am normebs, radgan `saxelmwifo<br />

komisiis mier damtkicebuli normebi savaldebulod iTvleba.<br />

`umTavresi normebis miRebidan gavida TiTqmis erTi saukune<br />

da zog SemTxve<br />

mTxveva<br />

vaSi realu<br />

luri enobri<br />

rivi<br />

viTa<br />

Tare<br />

reba sakma<br />

kma-<br />

od daSor<br />

Sorda dadge<br />

dgenil normebs<br />

mebs. anu: Seicvala realuri enobrivi<br />

viTareba, xolo normaTa cvla amis Sesabamisad ar momxdara.<br />

warmoiqmna Seusabamoba normasa da realur enobriv viTarebas<br />

Soris. konkretuli magaliTebi:<br />

1. `-me, -ve, -Ra, -Rac(a) nawilakian saxelTa brunebis~ sakiTxebis<br />

ganxilvisas dasaS<br />

saSve<br />

vebad<br />

aris miCneuli: raRa<br />

Ramac<br />

(raRacam),<br />

rasRac<br />

Rac, raRa<br />

Rasac<br />

(raRacas), radRac<br />

(raRacad)... ramRa<br />

(raRam), rasRa<br />

(raRas), radRa<br />

(raRad), viRamac<br />

(viRacam), vis-<br />

Rac, viRa<br />

Rasac<br />

(viRacas), viRa<br />

Radac<br />

(viRacad), viRa<br />

RaTic<br />

(viRaciT)<br />

da misTanani.<br />

2. msazRvrel-sazRvrulis brunvaSi SeTanxmebis sakiTxebis<br />

ganxilvisas dasaS<br />

saSve<br />

vebad<br />

aris miCneuli:<br />

ramde<br />

deni<br />

nisa<br />

same<br />

sityvis, ramde<br />

deni<br />

nisa<br />

same<br />

sityviT, rome<br />

meli<br />

lisa<br />

same<br />

mowafis, rome<br />

meli<br />

lisa<br />

same<br />

mowafiT... aseve: dids saqmes, didis<br />

dis saqmis,<br />

dids saqmed, didis<br />

dis saqmiT... moqme<br />

qmede<br />

debiTs<br />

brunvaSi, pir-<br />

velads<br />

partorganizacias...<br />

erTa<br />

TaderT<br />

swor formad<br />

miiCneva: Cems amxanagad, maTs amxanagad...<br />

3. h- da s- prefiqsebis xmarebasTan dakavSirebiT normad<br />

aris miCne<br />

Cneuli<br />

li: Sevh<br />

vhgebebivar, Sevh<br />

vhbralebivar, gavh<br />

vhparvivar, mo-<br />

vhferebivar, davh<br />

vhqvemdebarebivar, Sevs<br />

vsdavebivar, avstorRialebivar,<br />

vswvevivar, Sevs<br />

vscilebivar, Sevs<br />

vsWidebivar, Sevs<br />

vsjavrebivar, mo-<br />

vhkvdomivar, gavs<br />

vswyromivar, vhparsav, mivs<br />

vswer da misTanani.<br />

am SemTxvevaSi, vfiqrobT, viTarebas ar cvlis SeniSvna: `I<br />

subieqturi piris v- prefiqsis momdevno poziciaSi III obieqturi<br />

piris prefiqsebi h- da s- mainc da mainc gaqrobis tendencias<br />

iCenen~.<br />

22<br />

4. normaTa mixedviT -av<br />

da -am<br />

TemisniSnian zmnaTa I<br />

TurmeobiTis es da msgavsi formebi `uku<br />

ukugde<br />

gdebu<br />

buli<br />

unda<br />

iq-<br />

nes~: vunaxivar, unaxixar, dagimalivar, damimalixar... dauxocia,<br />

daukecia, gaulesia, gaulewia, daurekia, gauWedia da misTanani...<br />

am tipis formaTa Sesaxeb bevri Tqmula...<br />

ra daskvna SeiZleba gakeTdes am msjelobidan? _ Tanamedrove<br />

qarTuli saliteraturo enis normebi rom qarTuli enis<br />

Tanamedrove realur viTarebasTan SesabamisobaSi movides, aucilebelia<br />

koreqtivebi iqnes Setanili ukve arsebul normebSi<br />

da es koreqtirebuli normebi gamoices, rogorc ZiriTadi sayrdeni<br />

orTografiuli cnobarebisa Tu praqtikuli gramatikebisaTvis;<br />

saxelmZRvanelo _ swori qarTuliT saubris msurvelTaTvis.<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi qarTuli saliteraturo<br />

enis normebi dasaxelebul da msgavs SemTxvevebSi azrs kargavs.<br />

l e v a n k e l a u r a Z e<br />

qarTve<br />

Tvelur<br />

lur-bu<br />

buru<br />

ruSul<br />

Sul-bas<br />

basku<br />

kuri saer<br />

erTo leqsi<br />

siki<br />

kida<br />

dan. I<br />

(mi<br />

miwaT<br />

waTmoq<br />

moqme<br />

mede<br />

deba<br />

ba, mesa<br />

saqon<br />

qonle<br />

leoba<br />

ba)<br />

*bak’- `saqonlis sadgomi~<br />

s.-qarTv. *bak-//*bag- > qarT. bak-i `saqonlis sadgomi, irgvliv<br />

mozRuduli, usaxuravo~; qarT. bag-a `gomi~; zan. (megr.)<br />

bog-a `boseli, xis iatakiani sadgomi pirutyvisaTvis~, (laz.)<br />

bog-a `gomi~; svan. bag `gomi~ : bur. bákur `patara gadaxuruli<br />

baki~ (?) : bask. (g.) baka `arenis gverdze SemoRobili adgili<br />

koridaSi monawile xarebisaTvis~;<br />

Sdr.: Sum. pag, bag `damwyvdeva; galiaSi Casma~;<br />

*bex- `dedali Sinauri cxoveli~<br />

s.-qarTv. *bex- > qarT. (qarTl., fS., mTiul.) bex-i `bexreki,<br />

Zalian daberebuli saqoneli~; [zan. (megr.)] qarT. (gur.,<br />

23


imer., leCx.) bax-i `uvargisi, Zlier gamxdari cxeni~, zan. (laz.)<br />

bax-i `avadmyofi~; svan. bex `1. dedali cxvari; (Cbx., lntx.) ji-<br />

Siani, diddumiani cxvari, nerbi; 2. (lSx.) bex `gadaberebuli,<br />

jaglagi cxeni~ : bur. (i.) behe `dedali (saWmelad dauSvebeli<br />

cxovelebis)~ : bask. behi, bei `Zroxa~, behor `faSati, Waki~ < s.-<br />

bask. *beh-;<br />

*boč//*poč-... `xbo~<br />

s.-qarTv. *boC//*buC-... > qarT. boC-ol-a, boC-ik-a `xbo~,<br />

(qiz.) buC-in-a `zaqi wlamde~, (mesx.) fuC-v-e, (qarTl., qiziy.)<br />

fuC-in-a `xbo~, (mTiul.) fuCino-fuCino `xbos mosaxmobi SeZaxili~<br />

: bur. (h., n.) buṣóoṣo, mr. buṣóanc `xbo~, bóšo, bóšto `xbos<br />

daZaxeba~, (i.) boṣo `xbo~ : bask. potxo, potx, pots, botxe, putxo, putxu,<br />

putxe `CoCoris, kvicis, viris, Zroxis mosaxmobi SeZaxili; CoCori,<br />

kvici~, putxiko `1. CoCoris mosaxmobi SesaZili; 2. cxvari an<br />

boCola~;<br />

*bot’- `vaci~<br />

s.-qarTv. *bot- > qarT. bot-i (saba) `Txis erkemali<br />

(=mnerbavi cxovari)~; zan. (megr.) bet-ar-i `daukodavi vaci~;<br />

svan. (bz., bq.) bota, (lSx., lnt.) bot `vaci~ : bur. butár `erT<br />

wlamde asakis vaci~;<br />

*bul- `bululi~<br />

s.-qarTv. *bul- > qarT. bul-ul-i (qarTl., raW., gudamayr.)<br />

`Tivis an gaTibuli puris patara zvini~; (n. Cubin, d.<br />

Cubin.) `Tivis xeleuli, копна сена~; (qiziy.) bul-ul-a `fiwliT<br />

aRebuli Tivis Talami (=erT jerze asaRebi Tiva)~ : bur. búuỵo<br />

`xorbleulis an Tivis patara zvini~ : bask. buio, buiu `xorblis<br />

da Calis narCeni; ganiavebis Semdeg darCenili xorbali~, bulia,<br />

bilia `bze, Celxi; nagerali~;<br />

*gal-//*gan- `dawnuli xili an bostneuli Sesanaxad~<br />

s.-qarTv. *gal- > qarT. gal-a (saba) `mxali dawnuli gasaƒmoblad~,<br />

(qiziy., kax., mesx., TuS.) `dawnuli xaxvi, Rolo da<br />

sxv. daaxloebiT 1-2 m. sigrZisa, garingaze gadahkideben da sazamTrod<br />

inaxaven...; Zafze asxmuli da wredSekruli xmeleuli:<br />

Ciri, mwvanili, mZivi da misT.~ : bur. gan `bostneulis gamxmari<br />

da dawnuli foTlebi Sesanaxad; nawnavi; dawnuli Toki~, ɣáan<br />

`xili, xaxvi da misT., Tokze asxmuli da gasaxmobad Camokidebuli~;<br />

gal `dakiduli xidi (Tokis)~.<br />

mniSvnelobaTa _ `dawnuli~ da `Tokis xidi~ _ dakavSirebisaTvis<br />

Sdr.: megr. bond-i `dawnuli; dakiduli dawnuli<br />

xidi~ (< s.-qarTv. *band-);<br />

*dol-//*dor `rqamokle Sinauri cxoveli~<br />

s.-qarTv. *dol-//*dor- > qarT. dol-a (saba) `rqamokle~,<br />

(fS., xevs., gur.) `urqo Zroxa an pirutyvi saerTod~, (mesx.)<br />

dol-ok-a `patara rqa msxvilfexa saqonlisa~, (xevs.) dor-ia<br />

`urqo cxoveli~, dul-i-a (gur.) `rqamotexili xari~, (S. futkaraZe,<br />

`Cveneburebis qarTuli~) dol-ia `urqo pirutyvi (Txa,<br />

cxvari, Zroxa)~; zan. (megr.) dulu, duru, tulu `urqo an Zalian<br />

moklerqiani cxoveli (Zroxa, Txa...)~ : bur. ḍor `moklerqiani<br />

verZi~;<br />

*thew- `cxvris sadgomi~<br />

s.-qarTv. *TeE- > qarT. (gud., mT., mox., fS., TuS.,<br />

qarTl.) Teo, Teo- `adgili cxvris binis ganapiras; sayaraulo<br />

adgili cxvris farasTan; cxvris binis garSemo alagi, sadac<br />

ZaRlebi darajoben~, Sdr. agreTve: (mT. _ SaniZe) Tevaze gavida<br />

= Teoze gavida; zan. (megr.) Tib-i `adgili, sadac cxvari idga~,<br />

Tifu `Teo~, THfH `1. RamiT saqonlis sadgomi (gasaCerebeli<br />

adgili); 2. gadmocemiT melogines (qals) Tavisi sadgomi kuTxe<br />

(adgili) hqonda~ : bask. tai `cxvris bina qoxis gverdze~;<br />

24<br />

25


26<br />

*ther- `Troba~<br />

s.-qarTv. *Tar- > qarT. Tr-ob-a, Tr-v-a, m-Tr-v-al-i, da-vi-TEer;<br />

svan. li-Tr-e `sma~ : bask. (s.) tarro `Troba~;<br />

*kʼab-//*gab- `yba; lagami; aRviri~<br />

s.-qarTv. *kap-//*yab-//*Rab-... > qarT. ni-kap-i; svan. kap-r-,<br />

ni-kp-a `nikapi~; qarT. yb-a; svan. hç-yb-a `loya; yba~, yab `wveri~;<br />

Sdr.: qarT. (saba) a-yaf-i, ali-kap-i `xis aRviri~, (d. Cubin.)<br />

a-kap-i, a-kaf-i `id.~; agreTve: (TuS.) Rab-iS-i `ybedi, xumara~;<br />

(aWar.) Rab-u-a `ybayura~, (d. Cubin.) Rap-i `nikapi~ : bur. gabí,<br />

(n.) ɣábi `lagami~<br />

Sdr.: Sum. kab `lagami; aRviri~.<br />

`ybisa~ da `lagmis~ mniSvnelobaTa dakavSirebisaTvis<br />

Sdr.: germ. Gebiss `yba; lagami~;<br />

*mel- `Zna, zvini~<br />

s.-qarTv. *mel- > qarT. (saba) mel-eul-i `fetvis Zneuli~,<br />

(mT., gud. _ SaniZe) mel-aur-i `erTad moquCebuli Znebi~ :<br />

bur. máal `3-4 Znisgan Semdgari zvini~;<br />

*nal-//*nar- `uReli; marxili; saTari~<br />

s.-qarTv. *nal- > qarT. nal-o (saba) `ese ars etlis magier<br />

zamTar sajdomi, uTvalo marƒiliviT Tovlze saTrevi~; (n.<br />

Cubin.) `marxiliviT Tovlzed saTreveli zamTar sajdomi; saTari,<br />

moWrili xe uremTa da marxilTa zeda mobmuli tyidam mosaTrevad~,<br />

(d. Cubin.) `marxiliviT Tovlzed saTreveli zam-<br />

TarSi sajdomi, салазки; saTari, moWrili xe uremTa da marxil-<br />

Ta zeda mobmuli tyidam mosaTreveli, отрубленное дерево, брус~;<br />

(qegl) `1. uRliT moTreuli didi mori; 2. urmis boloSi<br />

gamobmuli fiCxis didi kona an xe, romelic miwaze eTreva da<br />

anelebs daRmarTze urmis svlas~; (a. Rl.) `boloTria = Znis<br />

sazidi saTrevela uremi~; nal-i (d. Cubin.) `saTxepeli, sa-<br />

rTxmeli (= брус, положенный в каменной кладке для крепости), Zeli<br />

kedelSi datanebuli~; (qiziy.) `qvis kedelSi datanebuli sqeli<br />

ficari an Txeli koWi, rom kedeli gadaabas, Sekras da ar<br />

gaibzaros~ : bur. nal (i.) `uReli; wyvili xari~, (h., n.) `wyvili,<br />

uReli xari~; náal `Tanamgzavri, TanamebrZoli; wyvilidan erTerTi;<br />

(polos TamaSisas) metoqe an partniori~, nalaá `erTad,<br />

erTdroulad~ : bask. narra, nar, naarra, naar `marxili, saTari; xe,<br />

romliTac Tivas, fiCxs da misT. aTreven; xe, romelic urems<br />

uknidan ebmeba da muxruWis funqcias asrulebs; Treva~;<br />

`saTarisa~ da `uRlis~ mniSvnelobaTa dakavSirebisaTvis<br />

Sdr.: lab-e (mT. _ SaniZe) `saTari~ _ lab-a (d. Cubin.) `uReli<br />

xarTa~; ar aris gamoricxuli, am formebs ukavSirdebodes<br />

svan. li-lab-e `datvirTva~;<br />

*naqʼ- `nayva~<br />

s.-qarTv. *nay-//*nax- > qarT. nay-v-a, (qiziy.) nay-i-nuy-i `nayinuyiT<br />

laparaki = ugulod, nawyvet-nawyvet laparaki~; svan.<br />

li-ny-aE-al, li-nay-aE-@l `saubari, maslaaTi~ : bask. nahasi, nahastu<br />

`areva, Sereva; wyalSi gazaveba; Sednoba~;<br />

Sdr.: Sum. naĝa `qva-sanayi; dafqva, nayva~<br />

*parcx- `farcxi~<br />

s.-qarTv. *farcx- > qarT. farcx-i `iaraRi xnulis beltis<br />

dasaSlelad, miwis gasafxviereblad~; zan. (megr.) bucx-a/bircxa<br />

`frCxili~, (laz.) bucx-a `frCxili, focxi~; svan. la-f@cx-ir,<br />

la-fcx-ir... `focxi~, na-facx, na-facx-E..~nafarcxi~ : bur.<br />

phask `farcxi~;<br />

*phač̣-//phatʼ- `nawuri, narCeni (cvilis, yurZnis), naleqi~<br />

s.-qarTv. *faW-//*fat-... > qarT. (saba) faW-a `cÂlis nawuri~,<br />

fit-i `Taflis naCenCi~, (n. Cub., d. Cub.) faWa, fiWi, fiti<br />

`Taflis CenCo an gadaumdnari sanTlis naZirali~, fit-i<br />

(qegl) `Taflgamoclili fiWa~, (qarTl.) fat-e `uwvno xili~<br />

27


(Sdr.: zan. (megr.) ( qarT. (xevs., fS., mox.) Se `saukeTeso matylisgan<br />

damzadebuli magari Zafi~ : bur. še `matyli~;<br />

*čekʼ- `Toxi, barula~<br />

s.-qarTv. *Cek- > qarT. Cek-i (saba) `cecxlis saCxrekeli~,<br />

(Tian.) `barula, patara barisebri iaraRi~, (qarTl., mesx., qiziy.,<br />

mTiul., mox.) `saxnisis safxeki joki, guTnis safxeki; cecxlis<br />

saCxrekeli, naxSiris gamosaxveti~, (z. imer.) Cek-o Toxi<br />

`patara Toxi~, (qsnis xeob., mox.) Cek-va `saris, Wigos wveris<br />

waTla~, (raW.) Ca-Cek-va `naxnavSi beltebis Cakuwva-dawvrileba~....;<br />

zan. (megr.) go-Cak-u-a `gaCekva, Cartyma~ : bur. čak `Toxi,<br />

Toxweraqvi; Toxna, Cexva~, čakčak `miwis gafxviereba~, čake ustaat<br />

`durgali~, čhíkin, čhíki, čhíkum `TavTavebis, xis totebis moWra,<br />

xis kenweros gadabelva~ da sxv.;<br />

*čorth- `cxenis sirbili~<br />

s.-qarTv. *Co(r)T- > qarT. CorT-i `cxenis sirbili, roca<br />

fexebs ise adgams, rogorc siarulis dros~ : bur. čhotiŋ et-<br />

`cxenis swrafi Weneba, navardi~;<br />

cvali; fetvi~, Cxvara Wuki `mefetvie Tagvi~, (laz.) Cxvar-i,<br />

mCxvar-i `Romi~ : bur. čha `fetvi~;<br />

*čịškh- `marcvleulis saxeoba (Svria?)~<br />

s.-qarTv. *WiSq-> qarT. (xevs.) WiSq-en-i `Cveulebrivi<br />

Svria~: bur. čiiski (baru) `tkbili wiwibura~;<br />

*qar- `xari; xvna~<br />

s.-qarTv. *ƒar-//*ƒan- > qarT. ƒar-i; xar-i; zan. (megr.) xoji,<br />

(laz.) xoj-i `xari~; qarT. mo-v-ƒan; zan. (megr.) xon-u-a `xvna~,<br />

(laz.) f-xon-i `movxani~; svan. čn `xari~, a-čn `moxna~,<br />

a-ƒan `moxani~ : bur. har `xari~, (i.) har- `xvna~ : bask. ar, (sporadulad)<br />

har `xvadi~;<br />

*ǯal- `ekliani Robe~<br />

s.-qarTv. *jal- > qarT. jalj-i (n. Cubin.) `mokafuli ekali<br />

konebad Sekruli~, (d. Cubin.) `mokrefili ekali konebad Sekruli~;<br />

(qarTl.) sa-jalj-e `adgili WalaSi, sadac sagangebod<br />

axareben eklian buCqnars (qacvisas, askilisas, CitavaSlasas, ZeZvisas),<br />

rom Semdeg aCexon da jalji daamzadon~; jarj-i (T., fS.<br />

a. SaniZe) `konad Sekruli jagi RobisTvis~, (qsnis xeob.) `Sesa-<br />

Robad moWrili foTlovani xis totebi, wneli~, (imer.) jarjul-i<br />

`Robe, romelsac walmisgan gakeTebuli Tavsaxuravi aqvs<br />

wvimisagan dasafaravad~ : bur. ǯaỵoo `ekliani Robe mindvrebsa<br />

da baRebSi~<br />

qarTuli jalj- amosavali *jal- Ziris reduplikaciiT mi-<br />

Rebuli *jal-jal- formidan unda momdinareobdes.<br />

*čxa - `fetvi; Romi~<br />

s.-qarTv. *Cxa- > [zan. (megr.)] qarT. (gur., imer., leCx.)<br />

Cxo-i `gaucexveli Taveli Romisa; Romis marcvali~; zan. (megr.)<br />

Cxi, CxH `gaucexvavi Romis marcvlebi~, CxiS(i) kakal-i `Romis<br />

marcvali~, Cxer-i `fetvi~, Cxver-i/e `Romis (RomisRomis) mar-<br />

28<br />

29


c i c i n o k v a n t a l i a n i<br />

enaSi mimdi<br />

mdina<br />

nare zogi grama<br />

mati<br />

tiku<br />

kuli<br />

cvlile<br />

lebis Sesa<br />

saxeb<br />

ena viTardeba da TandaTanobiT, TiTqos SeumCnevlad icvleba,<br />

rac bunebrivi iyo wlebis win, dRes ukve moZvelebulia<br />

da sxva formiT gvxvdeba. Cveni valia, propaganda gavuwioT<br />

sworad werasa da metyvelebas, magram vaRiaroT is cvlilebebic,<br />

romlebic Cven Tvalwin xdeba da enis ganviTarebis Sedegia.<br />

dRes es formebi bunebrivia da aSkarad myari pozicia<br />

ukaviaT dakanonebuli warmoebis gverdiT.<br />

gvinda or maTganze SevCerdeT.<br />

1. -av Temis niSani ukve didi xania ifarToebs gamoyenebis<br />

ares. amJamad ganvixilavT uTemisniSno, arafuZedrekad zmnebs.<br />

cnobilia, rom -av Temis niSani aucilebelia zmnebSi: re-<br />

kavs, Tesavs<br />

savs, recxavs<br />

cxavs, bertyavs<br />

tyavs, wewavs<br />

wavs, xocavs<br />

cavs, magram aqve<br />

aris gavrcelebuli amgvari zmnebis nawili, romlebTanac miu-<br />

Rebelia -av Temis niSnis gamoyeneba. aseTebia: texs, Cexs, kvecs,<br />

CeCs, iCeCs, iReRs, xeTqs, yefs, Weqs, xvews, kveTs. amitom<br />

dRes umarTebulo formebad miiCneva maTi -av TemisniSniani<br />

warmoeba. am zmnebis didi nawili, marTlac, ar iTxovs -av Temis<br />

niSnis darTvas da sxvadasxva mwkrivis formebSic naTlad<br />

Cans: kveTs _ gadakveTs<br />

_ gadauk<br />

ukve<br />

veTia<br />

Sdr. quCis gadakve<br />

kveTa<br />

Ta;<br />

yefs _ daiyefs<br />

_ dauye<br />

yefia<br />

fia, Sdr. yefa<br />

fa; Weqs, _ daiWeqs<br />

Weqs, dauWe<br />

Weqia<br />

qia, Sdr. Weqa<br />

qa-qu<br />

quxi<br />

xili<br />

li.<br />

amaTgan gansxvavebiT, aris zmnebi, romlebic, faqtobrivad, -<br />

av TemisniSnianad SeiZleba miviCnioT. dRes Temis niSnis gareSe<br />

maT aravin iyenebs: texavs<br />

xavs, Cexavs<br />

xavs, CeCavs<br />

Cavs, iCeCavs<br />

Cavs, iReRavs<br />

Ravs.<br />

Tuki es zmnebi SeiZleba -av TemisniSnianebad miviCnioT,<br />

Temis niSnis kvali unda gamoCndes masdarSi. marTlac, aris kidec<br />

gavrcelebuli es formebi: tex-av<br />

av-s _ tex-v-a, Cex-av<br />

av-s _<br />

Cex-v-a, CeC-av<br />

av-s _ CeC-v-a, iCeC-av<br />

av-s _ a-CeC<br />

CeC-v-a, iReR-av<br />

av-s, moi-<br />

ReR-avs<br />

_ moReR<br />

ReR-v-a.<br />

30<br />

vfiqrobT, marTebulad SeiZleba miviCnioT -av TemisniSniani<br />

formebi da am zmnebSic da masdarebSic davuSvaT maTi paraleluri<br />

warmoeba: tex-s || tex-av<br />

av-s, tex-a || tex-v-a; Cex-s || Cex-av<br />

avs,<br />

Cex-a || Cex-v-a; iCeC-s || iCeC-av<br />

av-s, aCeC-a || aCeC-v-a; CeC-s || CeC-av<br />

avs,<br />

CeC-a || CeC-v-a; moiReR<br />

ReR-s || moiReR<br />

ReR-av<br />

av-s, moReR<br />

ReR-a || moReR<br />

ReR-v-a.<br />

2. aqve gvinda SevexoT meore sakiTxsac _ Sedgenili Semasmenlis<br />

mravlobiTi ricxvis warmoebas. cnobilia, rom Tu Sedgenili<br />

Semasmenlis saxeladi nawili mimReobiT aris gadmocemuli,<br />

es mimReoba mxolobiTi ricxvis formiT ixmareba. es exeba _<br />

ebiani mravlobiTis warmoebas, Torem narTanian mravlobiTSi Se-<br />

Tanxmeba dasaSvebia, e. i. swori warmoebaa. isini kmayo<br />

yofi<br />

fili iy-<br />

vnen, aRfrTo<br />

frTova<br />

vane<br />

nebu<br />

buli iqne<br />

nebi<br />

bian<br />

an, gaxa<br />

xare<br />

rebu<br />

buli ari<br />

a<br />

rian<br />

an.<br />

Sesabamisad, nariani mravlobiTi: kmayo<br />

yofil<br />

filni<br />

iyvnen<br />

vnen, aR-<br />

frTova<br />

vane<br />

nebul<br />

bulni<br />

iqne<br />

nebi<br />

bian<br />

an, gaxa<br />

xare<br />

rebul<br />

bulni<br />

arian<br />

an.<br />

vfiqrobT, aseT SemTxvevebSi ebiani mravlobiTis formebic<br />

SeiZleba marTebulad miviCnioT. faqtobrivad, ukve asec<br />

aris damkvidrebuli. dRevandeli viTareba gviCvenebs, rom ukve<br />

bunebrivad JRers: aRfrTo<br />

frTova<br />

vane<br />

nebu<br />

bule<br />

lebi<br />

iqne<br />

nebi<br />

bian<br />

an, kmayo<br />

yofi<br />

file<br />

lebi<br />

iyvnen<br />

vnen, gaxa<br />

xare<br />

rebu<br />

bule<br />

lebi<br />

arian<br />

an. Cveni azriT, ebiani da narTaniani<br />

mravlobiTis formebs Soris aranairi gansxvaveba ar aris. TiTqmis<br />

identuri suraTia. amitom dasaSvebad migvaCnia maTi paraleluri<br />

warmoeba.<br />

r o m a n l o l u a<br />

SeniS<br />

niSvne<br />

vnebi kavka<br />

kasi<br />

siis is alba<br />

banu<br />

nuri fono<br />

nolo<br />

logi<br />

giuri<br />

siste<br />

temis Sesa<br />

saxeb<br />

I. vo ka lizmi<br />

2009 wels gamoqveKnda i. gipertis, v. Sulces, z. aleqsiZisa<br />

da j.-p. maes monografia ~The Caucasian Albanian Palimpsests of Mt.<br />

Sinai”, romelic sinas mTaze mdebare wm. ekaterines monasterSi<br />

aGmoCenili albanur-qarTuli palimfsestebis (N/Sin 13 da N/Sin<br />

31


55) vizualur masalasa da gamokvlevas Seicavs. monografiaSi<br />

warmodgenilia kavkasiis albanuri enis gramatikuli mimoxilvac<br />

(II seqcia), romlis garkveuli nawili fonologiuri sistemis<br />

aGwerasa da rekonstruqcias eTmoba (II-1_II-20).<br />

miuxedavad naSromis mravali Girsebisa, kavkasiis albanuri<br />

enis fonologiuri sistemis zogierTi sakiTxi, Cveni azriT,<br />

dazustebas sayiroebs, rac gansakuTrebiT vokalizmze iTqmis.<br />

II seqciis avtorTa (i. giperti da v. Sulce) azriT, kavkasiis<br />

albanurSi 7 xmovani gvqonda, maT Soris: 5 martivi xmovani<br />

(a, e, i, o, u), labializebuli a◦ da palatalizebuli ‘<br />

bgera. aGsaniSnavia, rom martivi xmovnebis raoba kavkasiis albanurSi<br />

cnobili iKo Jer kidev e.w. mingeCauris warweraTa<br />

aGmoCenis Semdeg (a. abramiani, g. klimovi, s. muraviovi da sxva)<br />

da aGniSnuli monografia ar warmogvidgens axal Tvalsazriss<br />

am sakiTxis Sesaxeb. gasarkvevi iKo mxolod meore rigis xmovan-<br />

Ta fonemuri Girebuleba.<br />

kavkasiis albanur anbanSi xmovnebisaTvis 6 niSani gvqonda<br />

(a,␣ e,␣ i,␣ o,␣ E,␣ A), xolo ori xmovani digrafebiT gadmoicemoda<br />

(ow da Aw). amaTgan, rogorc zemoT aGiniSna, martivi xmovnebis<br />

raoba dadgenilia, esenia: a (a), e (e), i (i), o (o) da ow␣<br />

(u). E grafema e difTongs aGniSnavda, 1 A da Aw niSnebi ki,<br />

Cveni azriT, faringalizebuli xmovnebis (oɭ da uɭ) aGmniSvnelebi<br />

unda KofiliKo. 2 amis Sesaxeb metKvelebs is, rom udiur-<br />

Si am aso-niSnebs, rogorc wesi, SeesatKviseba faringalizebuli<br />

oɭ da uɭ bgerebi, Sdr.:<br />

1<br />

amasTan erTad, E niSani berZnulidan nasesxeb sitKvebSi η-s<br />

SeesatKviseba, mag.: alElowya (alelua<br />

alelua) _ άλληλουϊα `aliluia~; amEn<br />

(amen<br />

amen) _ άµην `amin~ da a.S. i. gipertisa da v. Sulces azriT, E niSani grZeli<br />

Š xmovnis aGsaniSnavadac unda gamoiKenebodes, rasac ver gaviziarebT.<br />

2 SesitKvebas `faringalizebuli xmovnebi~ viKenebT pirobiTad. izrdeba<br />

im mkvlevarTa ricxvi, vinc, g. deetersis msgavsad, faringalizacias ganixilavs<br />

ara segmentur Tvisebad (xmovnisa Tu Tanxmovnisa), aramed prosodiis Tvisebad.<br />

32<br />

kavk. alba<br />

banu<br />

nuri<br />

tAxan␣(To<br />

Toɭx{ɭ}an<br />

an) `leGvis xe~<br />

A␣(to<br />

toɭ) `mxare~<br />

Awq (uɭx{ɭ}) `eqvsi~<br />

vAwġ␣(vu<br />

vuɭG{ɭ}) `Svidi~<br />

mAwġ␣(mu<br />

muɭG{ɭ}) `rva~<br />

udiuri<br />

To{ɭ}xɭan<br />

`id~<br />

to{ɭ}Gɭ `id~<br />

u{ɭ}ƒɭ `id~<br />

vu{ɭ}Gɭ `id~<br />

mu{ɭ}Gɭ `id~<br />

unda aGiniSnos, rom A da Aw aso-bgerebs udiurSi SeiZleba<br />

sxva refleqsebi hqondes: A aso-niSans zogJer arafaringalizebuli<br />

o bgera SeesatKviseba, mag.: A (K{ɭ}oɭ) `oci~ _ ud.<br />

Ko `id~... Aw digrafs ki udiurSi SeiZleba SeesatKvisebodes<br />

rogorc arafaringalizebuli u bgera, aseve faringalizebuli<br />

iɭ (niJ. ˆɭ), mag., hAw (hu<br />

huɭk) `guli~ _ ud. uk `id~; Aw␣(K{ɭ}uɭ)<br />

`SiSi~ _ ud. Kɭi{ɭ} (varT.)//Kɭˆ{ɭ} (niJ.) `id~... miuxedavad amisa,<br />

ar gvaqvs araviTari safuZveli miviCnioT, rom es aso-niSnebi<br />

labializebul a◦-sa da palatalizebul ‘ bgeras aGniSnavda.<br />

A niSans udiurSi, rogorc wesi, a bgera ar SeesatKviseba, xolo<br />

Aw digrafis erT-erTi SesaZlo refleqsi iɭ//ˆɭ _ u bgerisa<br />

da e.w. iracionaluris xSiri monacvleobiT unda aixsnas<br />

da ara palatalizebuli ‘ bgeris arsebobiT kavkasiis albanurSi.<br />

amasTan erTad, labializebuli da palatalizebuli<br />

xmovnebi, i. gipertisa da v. Sulces azriT, TiTo-TiTo wevri-<br />

Taa warmodgenili da ver qmnian mwKobr sistemas.<br />

`faringalizebuli xmovnebi~ kavkasiis albanurSi ki, Cveni<br />

azriT, piriqiT, mwKobri saxiT gvxvdeba _ a, i da e bgerebis<br />

faringalizebuli variantebi. grafemaTa kompleqsebiTaa gadmocemuli:<br />

ȥa␣aɭ, ȥe eɭ, ȥi iɭ; mag.: vȥan (v{ɭ}aɭn) `Tqven~ _ ud. vaɭn<br />

`id~; ȥavan (k{ɭ}aɭvan<br />

van) `udabno~ _ ud. Kɭa{ɭ}van<br />

`mindori~;<br />

bȥeġ (b{ɭ}eɭG{ɭ}) `mze~ _ ud. be{ɭ}Gɭ `id~; bȥefi (b{ɭ}eɭ†i) `Tqveni~<br />

_ ud. (eɭ†i) `id~; ȥimowx ({ɭ}iɭmux<br />

mux) `Kurebi~ _ ud. (iɭmux<br />

mux)<br />

`id~... grafikuli kombinaciebi ɊA ({ɭ}oɭ) da ɊAw␣({ɭ}uɭ), iSviaTi<br />

gamonaklisis garda, ar gvxvdeba.<br />

saKuradGeboa A da Aw xmovanTa monacvleobis SemTxvevebi,<br />

riTac aseve dasturdeba, rom saqme gvaqvs ara labialize-<br />

33


ul an palatalizebul xmovnebTan, aramed faringalizebuli<br />

rigis xmovnebTan, mag.: ȥa (p{ɭ}aɭ) `ori~ (Sdr. ud. paɭ `id~) _<br />

Amown (po<br />

poɭmun<br />

< *po<br />

poɭ-om<br />

om-un<br />

< *pa<br />

paɭ-om<br />

om-un<br />

un) `isev~, `sxva~ (zedmiw.<br />

`meoreJer~ [GEN?])...<br />

amrigad, kavkasiis albanuri enis xmovanTa sistema aseTi<br />

saxiT warmogvidgeba:<br />

martivi a␣␣␣␣a e␣␣␣e i␣␣␣␣␣i o␣␣o ow␣␣u E␣␣␣␣e<br />

faringalizebuli ȥa␣ aɭ ȥe eɭ ȥi iɭ A␣␣oɭˤ Aw uɭˤ<br />

q e T e v a n m a r g i a n i - s u b a r i<br />

I Sede<br />

dego<br />

gobi<br />

biTis upre<br />

rever<br />

verbo forma<br />

maTa ori saxe<br />

xeoba svanur<br />

enaSi<br />

da maTi mimar<br />

marTe<br />

Teba qarTu<br />

Tulis mona<br />

nace<br />

cemeb<br />

mebTan<br />

svanur enaSi I SedegobiTSi (namyosrulSi), romelic qar-<br />

Tulis I TurmeobiTis badal mwkrivad iTvleba, misgan gansxvavebuli<br />

garemoebebi iCens Tavs;<br />

qarTul enaSi I TurmeobiTis preverbiani Tu upreverbo<br />

forma, `Turmes~ gagebis Semcveli konteqstis garda, funqciurad<br />

gamoiyeneba nanaxi moqmedebis an situaciis aRweris SemTxvevaSic:<br />

`es namcxvari me ar SemiWamia~, `bevri wigni wamiki-<br />

Txavs~ da sxv. svanur<br />

nurSi I Sede<br />

dego<br />

gobi<br />

biTis prever<br />

verbi<br />

biani forma<br />

funqci<br />

qciura<br />

radac ki veraf<br />

rafriT riT iTavsebs naxu<br />

xuli moqme<br />

qmede<br />

debis se-<br />

manti<br />

tikas<br />

kas; winadadeba: al namcxvar mi mêm m<br />

m lðmma<br />

mmama<br />

ma (`es namcxvari<br />

me ar SemiWamia~) _ gulisxmobs, rom mTqmeli saubrobs iseT<br />

situaciaze, romelic mas ar axsovs an, a. SaniZis terminologiiT,<br />

`ucnobel~ mdgomareobaSi yofila; sxva situaciiis (moqmedebis<br />

unaxavi aqtis) gamosaxatvad aRniSnuli formis gamoyenebis<br />

SemTxvevaSi stilu<br />

lurad gaumar<br />

marTav<br />

Tav, atro<br />

rofi<br />

fire<br />

rebul wina<br />

nada<br />

da-<br />

debas mivi<br />

viRebT<br />

RebT.<br />

1. svanur<br />

nurSi I Sede<br />

dego<br />

gobi<br />

biTis upre<br />

rever<br />

verbo forme<br />

mebis ori sa-<br />

xeoba gvaqvs:<br />

34<br />

a) qarTu<br />

Tuli<br />

lise<br />

sebu<br />

buri<br />

_ oden -a-su<br />

sufiq<br />

fiqsi<br />

siani da b) b<br />

sakuT<br />

kuTriv sva-<br />

nuri<br />

_ -en<br />

en- sufiq<br />

fiqsiT garTu<br />

Tule<br />

lebu<br />

buli<br />

li; ukanasknelSi situacia<br />

icvleba anlautSic: sasxviso qcevis -o-Øs nacvlad gamovlindeba<br />

sazedaos -a- (xoS<br />

xoSxba<br />

xba _ xaSxbŠna<br />

`ukeravs mas is~) amgvarad,<br />

aSkaraa, rom erTi mwkrivis es upreverbo formebi sxvadasxva<br />

warmoebisaa. gansxvavebulia maTi semantikac;<br />

svanuri oden -a- sufiqsiani I SedegobiTis formebis mniSvneloba<br />

Taviseburia: es aris eqsperienciuli perfeqti, romelic<br />

upirvelesad gamoxatavs, rom moqmedeba moxda Tundac er-<br />

Txel an saerTod ar momxdara; ase rom, am formebSi upreverboba<br />

usrul aspeqts ver ganapirobebs; svanuris saanalizo<br />

formebi dasrulebul moqmedebasac gamoxataven: xoma<br />

_ uWamia<br />

(=~aqvs naWami~); rac mTavaria, isini<br />

araso<br />

sodes aRni<br />

niSa<br />

Saven unaxav<br />

moqme<br />

qmede<br />

debas<br />

(qarTulis Sesabamisi formebisgan gansxvavebiT). Tu<br />

konteqstSi vgulisxmobT, `Turme uWamia~, `Turme uweria~ da<br />

a. S. _ svanurSi upreverbo oden -a-sufiqsiani formebi ar<br />

gamogvadgeba; magaliTad, `[Turme] sonias sabnebi arasodes ukeravs~<br />

≠ sonias sabnðr demCiqs xoSxba<br />

xba, vinaidan es zmna mTqmelis<br />

`idealur codnas~ (delensis terminologiiT) gamoxatavs<br />

movlenis Sesaxeb. qarTulisgan gansxvavebiT, mas verc admirativisTvis<br />

gamoviyenebT, radgan is, rac CvenTvis ukve cnobilia,<br />

logikurad gaocebasTan da moulodnelobasTan ver iqneba kav-<br />

SirSi. winadadeba _ loxsgi<br />

sgi, mzum xoWma<br />

_ `Sexede, ramdeni<br />

uTibavs (=`naTibi aqvs~)~ _ svanurSi mxolod TxrobiTi SeiZleba<br />

iyos, radgan aq mTqmeli misTvis cnobil (da ara `Turmes~<br />

gagebis mqone) faqts aRniSnavs, qarTulSi ki is Zaxilis<br />

winadadebaa, radgan Sesabamisi zmna unaxaobas gamoxatavs da<br />

teqstic moulodnelobiT gamowveul gaocebasTanaa mimarTeba-<br />

Si.<br />

2. svanurs moepoveba I SedegobiTs upreverbo formaTa meore<br />

saxeobac: -en<br />

en- sufiq<br />

fiqsi<br />

siani forme<br />

mebi<br />

(yovel SemTxvevaSi, am<br />

formebs kiTxva igive miesadageba: ra uqnia?); gardamaval da<br />

brunvacvalebadsubieqtian zmnaTa es formebi, zemoT aRniSnulis<br />

sapirispirod, kategoriulad mxolod unaxav moqme<br />

qmede<br />

debas<br />

35


gamoxa<br />

xata<br />

taven<br />

(iseve rogorc am mwkrivis preverbiani zmnebi); I<br />

SedegobiTis -en<br />

en-sufiqsiani saxeoba admirativis SemTxvevaSic<br />

gamoiyeneba: loxsgi<br />

sgi, mazu xWmx<br />

WmŠna<br />

na! _ `Sexede, ramdeni uTibavs<br />

(=`naTibi hqonia~)!~ _ aq ukve naTlad Cans, rom mTqmeli mis-<br />

Tvis unaxavi, moulodneli movleniT gaocebas gamoxatavs da<br />

winadadebac, Sesabamisad, Zaxilisaa.<br />

3. svanur gardamaval zmnebSi -en<br />

en- sufiqsis CarTva I SedgobiTSi<br />

semantikaze sxva mxrivac axdens gavlenas: Tu oden -<br />

aØmawarmoebliani uzmniswino formebi warsuli moqmedebis Sedegs<br />

asaxaven awmyoSi (xo<br />

xora<br />

`uweria~=`naweri aqvs~), -en-Øiani<br />

monacemebi gamoxataven warsulSi momxdari moqmedebis Sedegs<br />

warsulSive (x<br />

rŠna<br />

`uweria~=~naweri hqonia~); es leqsemebi,<br />

pirvelTagan gansxvavebiT, upirobod, organulad Seicaven<br />

`Turme~-s gagebas, unaxaobas, pirvelni ki moqmedebis aqtis<br />

gamosaxatavad an ÄÓÍóÒ (bz.)/ÄÓÍðÒÉ (bq.) (`Turme~) nawilaks sa-<br />

Wiroeben, an _ sxvaTa sityvis nawilakebs: roq…, eser (`-o~).<br />

4. hipoTeturad dasaSvebad migvaCnia, rom svanuris namyosrulis<br />

-en<br />

en- da qarTulis II TurmeobiTis e. w. nakauzativari -<br />

in- afiqsebi, aseve II TurmeobiTis dialeqtur formebSi gamovlenili<br />

-n- (`daexatna~, `Seekerna~) mxolod materialur siaxloves<br />

ki ar amJRavneben erTmaneTTan, aramed funqciursac; vvaraudobT,<br />

rom istoriulad -Vn- morfema (masTan sxvadasxva<br />

xmovnis ganviTareba SesaZloa fonetikurad an enis ganviTarebis<br />

sxvadasxva etapiT aixsnas) istoriulad swored moqmedebis<br />

unaxaobas (distancias mTqmelsa da naTqvams Soris) gamoxatavda.<br />

sagulisxmod migvaCnia is faqtic, rom kontaqti (qarT. -in-,<br />

-evin-; sv. -un-) gamoxatavs distancias morfologiur subieqtsa<br />

da obieqts Soris, moqmedebis aqti (sv. -un-, -en-) ki _ distancias<br />

teqstis subieqtsa da movlenas Soris.<br />

36<br />

n i k o l o z o T i n a S v i l i<br />

yvirilis xeobis hidronimia<br />

mdinare yvirila saTaves iRebs kavkasionis mTiswineTSi, javis<br />

raionis erwos tbis dasavleTi napiridan. mdinare dasavle-<br />

TiT miedineba kldovan kanionebSi. mTian mxareSi yvirila ar<br />

gamoiyeneboda satransporto da sakavSirebel saSualebad. amitom<br />

xeobaSi TiTqmis ar gvxvdeba hidronimis gadatana dasaxlebul<br />

punqtze.<br />

ZiriTadad warmovadgenT javis riaonis soflebis _ jalabeTis,<br />

zemo da Sua qarzmanis, sinaguris, TedleTis, xaxieTis,<br />

tbeTis _ hidronimias, romlebic sainteresoa enobrivi TvalsazrisiT,<br />

rogorc ori _ qarTluri da imeruli _ dialeqtis<br />

mosazRvre obieqtebi.<br />

vaxuSti bagrations Tavis `aRweraSi~ dasaxelebuli aqvs<br />

mdinare yvirila da rukazec aqvs datanili, magram ar asaxelebs<br />

dasaxlebul punqtebsa da yvirilas Senakadebs, romlebic<br />

sakmaod aris gavrcelebuli mTiani reliefis gamo.<br />

xeobis hidronimia aqamde ar yofila mecnierul mimoqceva-<br />

Si; igi ZiriTadad qarTulia, mcire gamonaklisis garda. hidronimebSi<br />

asaxulia wylis gemo, feri, suni, Tevzis saxeoba, moqmedeba<br />

da sxv., rac sazogado leqsikis nawilia, aseve specialuri<br />

terminologia rac Taviseburi indikatorebia.<br />

hidronimuli obieqtebis sawarmoeblad gvxvdeba wyali,<br />

wyaro, Rele: saSvavis wyaro, mJave wyali, xixaTis wyali, vaxnisis<br />

Rele, woisis Rele da sxv.<br />

hidronimTa ZiriTadi mawarmoeblebi -ur, -ula, sufiqsebi<br />

zogjer icvleba -ar da -ur sufiqsebiT, rac SeiZleba dialeqturi<br />

movleniT aixsnas: tof-ar-a, nigvz-ar-a, faSn-ar-i, jaxvlar-i,<br />

uw-ur-i...<br />

leqsema Rele<br />

le, gansxvavebiT aRmosavleT saqarTvelosagan,<br />

sadac is orografiuli mniSvnelobiT aris gamovlenili, yvirilas<br />

xeobaSi hidrografiuli mniSvnelobiT aris gamoyenebuli:<br />

37


sinaguris Rele, vaxnisis Rele da sxva. moxsenebaSi warmovadgenT<br />

sxva magaliTebsac.<br />

r u s u d a n r a m i S v i l i<br />

fereidnul dialeqtSi sam da met komponentebian frazeologizmebSic<br />

iseTive suraTia, rogorc rTuli zmnebis SemTxvevaSi:<br />

saxeli nasesxebia sparsulidan, an saxelica da zmnac<br />

warmoadgens sparsuli rTuli zmnis sityvasityviT Targmans.<br />

amgvari movlenebi uxvad gvxvdeba sparsulidan Targmnil<br />

saSuali qarTulis literaturuli Zeglebis enaSi da ganxiluli<br />

gvaqvs `rusudanianis~ magaliTze.<br />

zogi<br />

gier<br />

erTi fraze<br />

zeolo<br />

logiz<br />

gizmi<br />

misa<br />

saTvis fere<br />

reid<br />

idnul<br />

nulSi<br />

fereidnul dialeqtSi qarTuli da sparsuli enebis samaswlian<br />

kontaqtTan gvaqvs saqme. fereidnelebi izolirebulni arian<br />

rogorc qarTuli dialeqtebis, aseve saliteraturo qarTuli<br />

enisagan da struqturulad gansxvavebuli sparsulis Zlier gavlenas<br />

ganicdian. es gavlena gansakuTrebiT igrZnoba leqsikaSi.<br />

am TvalsazrisiT aseve sainteresoa frazeologizmebic.<br />

gamoviyeneT 2008 wlis noembersa da 2009 wlis martSi<br />

iranis islamur respublikaSi mivlinebisas Cawerili masala.<br />

mivlineba ganxorcielda proeqtis _ `saqarTvelos lingvisturi<br />

portreti~ _ farglebSi.<br />

fereidnuli dialeqtis Seswavlisas didi mniSvneloba eni-<br />

Weba sparsuli enis gavleniT gaCenili axali formebisa da<br />

leqsikis Seswavlas. frazeologizmebi sainteresoa rogorc<br />

struqturuli, aseve leqsikis TvalsazrisiTac. fereidnulSi<br />

moviZieT is frazeologizmebi, romelTac sparsuli enis monacemebiT<br />

eZebneba axsna. magaliTad moviyvanT zogierT maTgans:<br />

fereidn. guli Tangi gaq `mowyenili xar~<br />

38<br />

guli Tangi Sagqnia sp. del tang šodan `mowyena~.<br />

(sp. del `guli~, sp. tang `viwro~,<br />

sp. šodan `gaxdoma~)<br />

fereidn. abru ar duguRoron _ `ar Segarcxvinon~ _<br />

sp. ābru rixtan ` Sercxvena~ (sp. ābru<br />

`Rirseba~, `reputacia~, sp. rixtan `da-<br />

Rvra~).<br />

m e r a b r o b a q i Z e<br />

`mocaleobis<br />

mocaleobis~ semantikisaTvis `vefxistyaosanSi<br />

vefxistyaosanSi~<br />

1. `mo<br />

moca<br />

cale<br />

leobis<br />

bis~ cneba `vefxistyaosanSi~ (23,2) konceptualur<br />

xasiaTs atarebs. igi, vfiqrobT, sul sxva mniSvnelobas Seicavs<br />

vidre aqamde Sesrulebul gamokvlevebSia mowodebuli.<br />

2. vaxtang V1 iZleva mTlianad strofis saRvTo ganmartebas<br />

da `mocaleoba esmis rogorc `mocla~, `mocliloba~:<br />

`ase moclas eubne<br />

neba soflis zrunva sasu<br />

sufev<br />

fevlis meti ara<br />

hqondes rao~. marjori uordropi `mocaleobas~ inglisurad<br />

Targmnis sityviT Leisure, rac igive `moclilobaa~ _ fufuneba-gancxromisaTvis<br />

saWiro dro. n. maris rusuli TargmaniT _<br />

должен иметь досуг . p. petrenkom gadmosca будь свободен. S. nucubiZem<br />

_ покой. somx. Targ-Si terianma `azat~, asaturma<br />

`azat lini~ _ Tavisufali _ drois qonebis mniSv-iT. k. kapaneli<br />

_ `mocaleba~ _ Tavisufali. a. SaniZe _ `mocaleoba~ _<br />

Tavisufali drois qonebaa.<br />

2. g. imedaSvili aRniSnavda: `sityva mocaleoba, Cveulebrivi<br />

gagebiT, TiTqos unda niSnavdes: mocla, moclilobas,<br />

dros, romelic adamians sWirdeba ama Tu im saqmis, am SemTxv<br />

mTxve-<br />

vaSi<br />

mijnu<br />

jnuro<br />

robis<br />

bis, siyva<br />

varu<br />

rulis Tavda<br />

dade<br />

debu<br />

buli samsa<br />

msaxu<br />

xuri<br />

risa<br />

saTvis<br />

Tvis.<br />

ase esmis es sityva `vfx~-is yvela komentatorsa da mTargmnels<br />

ukanasknel dromde. umravles SemTxvevaSi ki is Tavis Tavadac<br />

imdenad gasagebad miuCneviaT, rom misi ganmarteba arc ucdiaT.<br />

39


garkveviT unda iTqvas, rom es sityva ar SeiZleba niSnavdes mi-<br />

jnurTa tolswo<br />

sworo<br />

robas<br />

(romlis damtkicebis mcdelobas kidev<br />

erTxel vxvdebiT am sakiTxisadmi miZRvnil erT bolodroindel<br />

naSromSi), Tundac imitom, rom CvenTvis saintereso<br />

strofSi laparakia `mi<br />

mijnurT zneoba<br />

baze<br />

ze~,<br />

aseTi ki ar SeiZleba<br />

iyos iseTi socialuri datvirTvis mqone Sinaarsis sityva, rogoricaa<br />

`tolsworoba~. amave mizeziT gamoiricxeba `Tavisufali<br />

drois qona~, raTa mijnurma `moicalos~ mijnurobisTvis. n.<br />

maris, a.SaniZis g. imedaSvilis, e. xinTibiZis i. kalaZis, k. danelias<br />

Sexedulebebi `vefxistyaosnis~ `mo<br />

moca<br />

cale<br />

leobis<br />

bis~ gagebasTan<br />

dakavSirebiT ar unda iyos swori, radgan `mocliloba~,<br />

`tolsworoba~, `azrovneba da fiqri mijnurze~, iseve rogorc<br />

`siwynare-simSvide~, ar SeiZleba moviazroT rogorc mijnu<br />

jnuro<br />

ro-<br />

bis rusTve<br />

Tvelu<br />

luri koncef<br />

cefci<br />

ciis<br />

is Semadgeneli nawili, radgan `mo<br />

mo-<br />

cale<br />

leoba<br />

ba~ poemis prologSi ganixileba am Teoriis mTlian konteqstSi<br />

mijnurobis Teoriis organul nawilad (`visca es<br />

srulad<br />

ara sWirs, aklia mijnurT zneoba<br />

ba).<br />

3. `cal<br />

cal~ da misgan nawarmoebi formebi semantikur plan-<br />

Si kategoriulad gulisxmobs riRacisgan an viRacisgan ganTa<br />

Ta-<br />

visuf<br />

sufle<br />

lebas<br />

(gamo<br />

gamoTa<br />

Tavisuf<br />

visufle<br />

lebas<br />

bas), calke yofnas, gancal<br />

calkevebas,<br />

gamocal<br />

calkevebas, (Sdr. cal-cal<br />

calke<br />

= gamoyofiT, ganmartoebiT),<br />

distancirebas, individualizirebas, calad<br />

(mar<br />

marto<br />

to, ganker<br />

kerZo<br />

ZoebiT<br />

biT) yofnas. Sdr. ar daarCens cali<br />

lier<br />

ersa<br />

ar ymasa da arca<br />

qalsa (55, 4) (=uarafrod, saWurWlis gareSe). poemaSi naTqvamia<br />

agreTve: `azrad arad aRara mcals~ (126,3); `ara mcals<br />

smenad magisad~ (885,1); `mawyen, ara mcals, damexsen~ (886,4);<br />

`Sen Cemad ara gcals~ (1008, 2); `mikvirs, rad scals wylianobad~<br />

(764, 2); `rad scals Tavisa berebad~ (784, 3); `ara mcal-<br />

da sevdisagan Tavis krZalvad~ (369, 1); `ara scalda<br />

saubrad<br />

da arca Wvretad~ (500, 3).<br />

4. `vefxistyaosanSi~ `mo<br />

mocla<br />

cla~ ramdenjerme gvxvdeba ~Tavisufali<br />

drois~ mniSvnelobiT. moviyvanT saTanado adgilebs:<br />

mijnurze naTqvamia: `igonebdes, misgan kidev nuraodes moec<br />

ecle<br />

le-<br />

bis~ (31,30); `wavida mona saubrad mis ymisa gul-mduRarisad.../<br />

40<br />

axlos mivida, moscal<br />

scalda<br />

sityvisa Tqmad aRa risad~ (86,4); `viT<br />

grigalman Cairbina, ar moscal<br />

scalda<br />

Wvretad maTad~ (867,4); /tarieli/<br />

`adre movic<br />

vicli<br />

imaTgan, RmerTi da Cemi bedia (1162,3);<br />

/useni/ vaWrobisa saqmisagan movi<br />

vica<br />

caliT<br />

liT, igi vnaxiT~ (1162,3);<br />

/TinaTini/ `monaxeT, ZebneT igi yma, sxvad nurad moic<br />

icli<br />

lide<br />

deTa<br />

Ta~<br />

(115,3). /avTandili/ `SiganTa mcvelTa movic<br />

vicli<br />

me unaxavad Wirisad~<br />

(1401).<br />

5. amosavali, pirveladi intencia `cal<br />

cal~ sityvisa qar-<br />

Tul enaSi `er<br />

erTis<br />

Tis~,<br />

erTe<br />

Teulis<br />

mniSvnelobas matarebelia: `meuRle<br />

Cemi momikles, davexetebi cala<br />

lada<br />

da~ (=marto, martodmarto);<br />

`cal<br />

calxela~, `cal<br />

calfexa~ `er<br />

erTi cali<br />

li~; `ca<br />

calu<br />

luRe<br />

Reli<br />

li~; `ram`<br />

ram-<br />

deni<br />

ni(me<br />

me) cali<br />

li~. `vefxistyaosanSi~ gvxvdeba `xeliTa cali<br />

liTa<br />

Ta~<br />

(1041,2). amave Ziridan ganviTarebulia `msgavsebis~ semantika):<br />

`Seni cali<br />

(=msgavsi) unda viyo, rom gexumro~ (`glaxis naambobi~).<br />

erTis<br />

Tis, martos<br />

tos, gancal<br />

calke<br />

keve<br />

vebis<br />

mniSvneloba `cal<br />

cal~ Ziridan<br />

nawarmoeb zmnur Tu saxelur formebSic sagrZnobia. metic<br />

_ moucilebelia. am garemoebis gaTvaliswinebas, Cveni azriT,<br />

Semoaqvs swored saWiro gageba `vfx~-is prologis sakvlevi sityvis<br />

swor interpretaciaSi.<br />

6. `mo<br />

moca<br />

cale<br />

leobis<br />

bis~ WeSmariti Sinaarsi `vfx~-is prologSi<br />

ukavSirdeba poemaSi warmodgenili mijnurobis iseT damaxasia-<br />

Tebel atributs, rogoricaa `ga<br />

gaWra<br />

Wra~, rac uciloblad da kategoriulad<br />

gulisxmobs marto<br />

toobas<br />

bas, sazogadoebisgan mowyvetas<br />

(izolirebas), sxvaTagan distancirebas, martod, eulad<br />

yofnas, gancal<br />

calkevebas, `mo<br />

moca<br />

cale<br />

leobas<br />

bas~. `ga<br />

gaWra<br />

Wra~,<br />

rogorc mijnuris<br />

damaxasiaTebeli fenomeni, niSnavs ganmartoebas, gancal<br />

calke<br />

kevebas,<br />

martod<br />

tod, calke<br />

yofnas. mijnuri unda ganmartovdes<br />

(Tundac Sinaganad), `gaiWras~, `mo<br />

moca<br />

cale<br />

leob<br />

obdes<br />

des~. amas mTeli is<br />

strofi gvidasturebs, romelSic rodesac Sermadini evedreba<br />

avTandils _ `wamitane samsaxurad, mogexmaro, radca gindi~ _<br />

avTandili eubneba Sermadins: `Tu mijnu<br />

jnuri<br />

var, erTi<br />

vxam xeli<br />

mindorTa me rebad, / ar marto unda gaWri<br />

Wrili<br />

cremlisa sisxlsa<br />

ferebad? Semdeg dasZens: `ga<br />

gaWra<br />

xelia mijnurTa~ (784).<br />

friad damaxasiaTebelia `ga<br />

gaWris<br />

Wris~ ideis gamosakveTad avTandi-<br />

41


lis naTqvami (avTandili Sermadins): `ra mijnuri velTa rbodes,<br />

marto<br />

unda gasaW<br />

saWre<br />

relad<br />

(162,2);<br />

7. Cven mier Seswavlili masala naTlad gvidasturebs,<br />

rom gansaxilveli taepis `mo<br />

moca<br />

cale<br />

leoba<br />

ba~ Seicavs ganmar<br />

marto<br />

toebis<br />

bis,<br />

calad<br />

(martod) yofnis semantikas, rac `mijnurT zneobis~ atributia.<br />

es sityva poemaSi konceptualuri mniSvnelobis Semcvelia<br />

da sxva samijnuro zneobaTa (=wesebis) (sibrZne, siuxve,<br />

simdidre, siyme, ena, goneba, daTmoba, mZleTa mebrZolTa mZleoba)<br />

fonze moiazreba rogorc `ca<br />

calad<br />

lad~ yofna, ganmar<br />

marto<br />

toeba<br />

ba,<br />

gancal<br />

calkeveba, marto<br />

tooba<br />

ba.<br />

n a r g i z a s u r m a v a<br />

fone<br />

neti<br />

tiku<br />

kuri proce<br />

cese<br />

sebi imerxe<br />

xevis metyve<br />

tyvele<br />

leba<br />

baSi<br />

(2009<br />

2009-2010<br />

2010 ww. masa<br />

sale<br />

lebis mixed<br />

xedviT<br />

viT)<br />

moxsenebaSi warmovadgenT istoriuli samxreT saqarTvelos<br />

erT-erTi ZirZveli kuTxis _ imerxevis metyvelebis fonetikur<br />

mimoxilvas videomatarebelze Cawerili masalebis mixedviT.<br />

cxadia, es ar aris sruli aRweriTi analizi, aramed ufro<br />

masalaa aseTi analizisaTvis. sakiTxebis ganxilvisas mivmarTavT<br />

momijnave dialeqtebTan (mesxuri da aWaruli) Sepirispirebas.<br />

imerxeuli metyveleba ar aris erTgvarovani da misi qvedialeqtur<br />

sistemebad diferencireba sagangebo kvlevas saWiroebs.<br />

qcevebrivi gansxvavebani vlindeba fonetikuri da leqsikuri<br />

variaciebis saxiT.<br />

gvxvdeba enisZirismieri yru fSvinvieri ƒ bgera. igi gamokveTilad<br />

ismis sityvebSi: ƒari, saƒre, ƒevi, ƒeli, ƒma, ƒbo, ƒmeli<br />

(daƒma, aƒmobs), gaƒdeba, vƒocavT, baƒala. CamoTvlil fuZeebSi<br />

ƒ gvaqvs Zvel qarTulSic.. ƒ bgeris gamoyenebis intensivoba<br />

qcevebis mixedviT gansxvavebulia.<br />

gavrcelebulia Z, c, j rTul bgeraTa dezafrikatizaciis<br />

42<br />

procesebi xSuli elementis dakargviT, rac ueWvelad bilingvizms<br />

ukavSirdeba: Z>z: ze (rZe), zma (Zma), zali (rZali)…<br />

c>s: (sxvama ar isian, me visi). j>J: gorJulo (`gorJulos gavakeTefT~),<br />

gurJuli (gurjuli).<br />

sagangebod unda aRiniSnos subieqturi pirveli piris<br />

niSnis metaTezisi momdevno fuZiseul TanxmovanTan: `WvamT,<br />

iqidan viRofT, WvamT~. `am Tvalidan woreT ver xvedav~. `aqac<br />

TvesavT, WvamT~.<br />

xSiria zmniswiniseuli xmovnis asimilaciuri cvlilebebi,<br />

gamowveuli zmnuri xmovani prefiqsebis mier. gansakuTrebiT<br />

yuradRebas iqcevs distanciuri regresuli asimilaciuri procesebi,<br />

rac SeiZleba CaiTvalos samxreT-dasavluri kiloebisa-<br />

Tvis zogad specifikur maxasiaTeblad.<br />

a) aRsaniSnavia sruli regresul-distanciuri asimilaciis<br />

SemTxveva asimilatori xmovnis dakargvis Tanamdevi movleniT:<br />

sub. I piris v- niSnis Semdgomi i prefiqsi zmniswiniseul<br />

a da o xmovnebs cvlis e–d. aWarulSi aseT SemTxvevaSi asimilatori<br />

xmovani, rogorc wesi, ikargvis xolme, rac difTongizaciisaken<br />

midrekilebiT aixsneba (evi>eu>e…>ev). imerxeulSi<br />

orive varianti gvxvdeba, Tanac _ erTsa da imave mTqmelTan. maasimilirebeli<br />

i xmovani saxe<br />

xezea<br />

zea: gevipare; deviWiroT; geviqnie…<br />

asimilatori i redu<br />

duci<br />

cire<br />

rebu<br />

bulia<br />

lia: devnaxe; gevgoneT; SevnaxavT.<br />

analogiur cvlilebebs adgili aqvs vid- zmnaSic, zmniswiniseuli<br />

a, e, o xmovnebisa (a-, wa-, ga-, gada-, Se-, mo- zmniswinebi)<br />

da fuZiseuli vi-s urTierTqmedebis Sedegad (weviden;<br />

gevda; mevda).<br />

mo- zmniswinis darTvis SemTxvevaSi dasturdeba vid-<br />

zmnis gansxvavebuli saxecvalebac: moida<br />

da


naxavs; gigikeTo; SigiWamen).<br />

asimilacia nawi<br />

wilob<br />

lobri<br />

rivia<br />

_ zmniswiniseuli a>e:<br />

g) yuradRebas iqcevs mosalodneli mo- zmniswinis nacvlad<br />

mi- zmniswinis gamoyeneba obieqtur pirvel-meore pireb-<br />

Si zog SemTxvevaSi. magaliTebi:<br />

`erTi didi zma mimiva maarto aq sofelSi, hoo. is mua<br />

iSte, saxl-kar uyurebs. iSte axla didi zali mimivda da...~<br />

`Zili rom migiva, (vityviT) daTlima. migiva Zili, daxuWav~.<br />

`oRluSaRic mimikvda ori weliwadia~.<br />

`wrevl ar mimiduRebia da SarSandelia.~<br />

`migviyvanes, wyali ar qvqonda, a, iqidan migviyvanes, kar-<br />

Cxlidan.~<br />

`mokluli ar myavs (gveli), danaxuli maq da ar mimiklavs.~<br />

es movlena axsnilia rogorc momdevno qcevis niSniseuli<br />

i formantis mier zmniswiniseuli o xmovnis sruli regresuldistanciuri<br />

asimilacia (jorbenaZe, 1989, 579). Cveni masala am<br />

axsnas savsebiT eqvemdebareba _ yvela magaliTSi, sadac mo- :<br />

mi- aRiniSneba, momdevno poziciaSi distanciurad dasturdeba<br />

i prefiqsi. eWvs badebs is, rom mo->mi<br />

mi- fonetikuri gardasaxva<br />

iseT sistemur xasiaTs ar atarebs, rogorc a xmovnis Semcvel<br />

zmniswinebSi da paralelurad ixmareba (da ufro meti sixSiriTac)<br />

imave zmnaTa mo-zmniswiniani formebi. gasaTvaliswinebelia<br />

isic, rom Zvel qarTulSi dadasturebulia mi da mo<br />

zmniswinTa monacvleoba obieqtur meore pirSi (mogca/migca),<br />

mo zmniswinis nacvlad mi-s gamoyeneba SeniSnulia saSuali qar-<br />

Tulis ZeglebSi. amdenad, bolomde ver gamovricxavT, rom<br />

imerxeul metyvelebaSic mo- : mi- zmniswinTa monacvleobas<br />

hqondes adgili.<br />

mo- zmniswini ma-s saxes iRebs momdevno -a prefiqsis maasimilirebeli<br />

gavleniT. mag.: amaasxa; gaaryev-gamaaryev.; `qviebi<br />

maayares~.<br />

a- zmnuri prefiqsis gavlenas ganicdis Se- zmniswinic _<br />

Se- Ci+i: CiiWorflis; Ciiwurvis. wa+i><br />

wi+i: wiiReb. msgavs SemTxvevebSi aWarulisaTvis bunebrivia: nawilobrivi<br />

asimilacia + difTongizacia (Ceówurvis, CeóWorflis).<br />

u- qcevis mawarmoebeli prefiqsis SemTxvevaSic, kontaqturi<br />

asimilacia zmniswiniseuli xmovnisa momdevno prefiqsis<br />

mier, SeiZleba iyos nawi<br />

wilob<br />

lobri<br />

rivi (douZaxefT; gouSviT; douxuWav)<br />

an sruli<br />

(duuxuWa; muundeba).<br />

Cveni masalebiT, imerxeulSi Warbobs nawilobrivi asimilaciis<br />

SemTxvevebi, gansxvavebiT aWaru<br />

ruli<br />

lisa<br />

sagan<br />

gan, sadac asimilacia,<br />

Cveulebriv: a) srulia da iswrafvis xmovanTa Serwymisaken<br />

an b) nawilobrivia da sruldeba Semdgomi difTongizaciis<br />

procesiT. imerxeuli nawilobrivi asimilaciiT (auqveebi>qviebi, gziebi („gziebi Cawolili<br />

iyo~); b) erTmarcvlian fuZeTanxmovnian saxelebSi -eb<br />

sufiqsis win i xmovnis ganviTareba SekumSuli xmovnis sakompensaciod:<br />

bliebi < bleebi, wyliebi (`axla wyliebi migviyvanes~),<br />

jvliebi.<br />

45


m u r m a n s u x i S v i l i<br />

refleq<br />

leqsu<br />

suro<br />

roba oraqtan<br />

tanti<br />

tian<br />

gardama<br />

maval zmnebSi<br />

refleqsuroba binaruli mimarTebaa. is Tavis Tavze moqmedebas<br />

gulisxmobs. Cvens enobriv sinamdvileSi refeqsurobis,<br />

rogorc kategoriis realizaciisaTvis aucilebeli pirobaa subieqtisa<br />

da pirdapiri obieqtis referencialuri da funqciuri<br />

identuroba gardamaval zmnebSi da subieqtis moqmedebis<br />

ukuqceva sakuTar Tavze gardauval zmnebSi.<br />

oraqtantian gardamaval zmnebSi subieqtis refleqsuri<br />

mimarTeba Tavis TavTan SeiZleba gamoixatos subieqtis zemoqmedebiT<br />

pirdapir obieqtze, romelic funqciurad amave subieqtis<br />

identuria. aseTi viTareba gveqneba sasubieqto qcevis<br />

zmnebTan, romelTa SesityvebaSi pirdapiri damatebis pozicia<br />

dakavebulia `Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxeliT. mxolod analogiuri<br />

struqturis SesityvebebSi iqneba daculi refleqsivis<br />

funqcionirebisaTvis aucilebeli subieqtisa da pirdapiri<br />

obieqtis sruli referencialuri identuroba. aseTi zmnuri<br />

Sesityvebebia: Tavs igdebs, Tavs gaitans, Tavs idebs, Tavs<br />

izRudavs, Tavs ikavebs, Tavs iklavs, Tavs irTobs, Tavs irCens,<br />

Tavs itanjavs, Tavs itkivebs, Tavs moidreks da sxv.<br />

dasaxelebul SesityvebaTagan zogierTi maTgani (Tavs ikavebs,<br />

Tavs imtvrevs, Tavs itexs, Tavs itkivebs) polisemiuria,<br />

ixmareba, rogorc pirdapiri, aseve gadataniTi mniSvnelobiT.<br />

pirdapiri mniSvnelobiT warmodgenil SesityvebebSi `Tavi~ somaturi<br />

saxelia, gadataniTad xmarebisas SesityvebaSi somaturi<br />

saxelis konkretuli mniSvneloba iSleba da zmnasTan Serwymuli<br />

ukuqceviTi nacvalsaxelis funqcias iZens; Sesabamisad icvleba<br />

Sesityvebis semantikac:<br />

Sdr.: Tavs ikavebs<br />

_ Tavs imagrebs, wonasworobas icavs.<br />

melqisedeki Tavs Zlivs ikavebda jorze (k. gams.) || gadat.<br />

moTminebas ar kargavs. aenTo babale, gabrazda, magram Tavs ma-<br />

46<br />

inc ikavebda (qegl IV)...<br />

Tu gardamavalzmnian SesityvebaSi pirdapiri damatebis<br />

poziciaSi somaturi saxeli `Tavi~ dgas, maSin subieqtisa da<br />

pirdapiri damatebis mimarTeba mTelisa da nawilis mimarTebas<br />

asaxavs, e.i. subieqti da pirdapiri obieqti ar arian koreferentulebi.<br />

Tu amave poziciaSi ukuqceviTi nacvalsaxeli `Tavi~ aris<br />

warmodgenili, maSin subieqti da pirdapiri damateba koreferentulebi<br />

arian da, Sesabamisad, maT Soris mimarTeba refleqsuria.<br />

reflesurobis mniSvnelobas am rigis SesityvebebSi `Tavi~<br />

ukuqceviTi nacvalsaxeli gamoxatavs da, es rom asea, iqidanac<br />

Cans, rom ukuqceviToba neitraluri qcevis formebiTac<br />

SeiZleba gamoixatos, Tuki es formebi pirdapir damatebad<br />

`Tavi~ ukuqceviT nacvalsaxels Seiwyobs: Tavs idebs, Tavs<br />

gadadebs, Tavs aCvenebs, Tavs wiravs, Tavs waagebs...<br />

i- prefiqsi pirdapiri damatebis subieqtisken mimarTebas<br />

(kuTvnileba-daniSnulebis mimarTebas) afiqsirebs da ara subieqtisa<br />

da pirdapiri obieqtis funqciur identurobas. is damatebiTi<br />

pirobaa refleqsurobis realizaciisaTvis.<br />

ase rom, oraqtantian gardamaval sasubieqto qcevis<br />

zmnebSi refleqsuroba arsebiTad SesityvebebSi `Tavi~ ukuqceviTi<br />

nacvalsaxelis gamovlenas ukavSirdeba.<br />

rogorc h. pauli aRniSnavs: winadadebaSi Er hat sich getötet<br />

`man Tavi moikla~ qvemdebaris urTierToba damatebasTan srulad<br />

Seesabameba qvemdebare-damatebis urTierTobas winadadeba-<br />

Si Er hat ihn getötet `man is mokla~. magram aq warmodgena moqmed<br />

subieqtsa da warmodgena obieqtze, romelzedac gadadis es moqmedeba,<br />

gamocalkevebulia erTmaneTisagan, maSin roca winadadebaSi<br />

Er hat sich getötet es warmodgenebi erTmaneTs erwymis da<br />

ukuqceviTi zmna gamoxatavs subieqtSi Caketil process, Tumca<br />

es Serwyma funqciuria da ara formaluri.<br />

Tavs iklavs rigis SesityvebaTa kategorialuri statusis<br />

Zieba qarTulSi bevr sakiTxs wamoWris.<br />

47


T e d o u T u r g a i Z e<br />

subieqtis simravlis Warbad aRniSvnisaTvis<br />

aqtivTa da mediumTa formebSi<br />

subieqtis simravlis Warbad gamoxatva Zvel qarTulSi<br />

axasiaTebda prefiqsian vnebiTebs: wavikid-en<br />

en-i-T, wavekid-en<br />

en-i-T<br />

(Sdr.: `...mere medgrad w a i k i d n e s~ `vefxistyaosani~: 910 1 ) 1 .<br />

simravlis -en(~ -n) sufiqsi Warbia pasivTa aRniSnul<br />

formebSi, radgan sufiqsian vnebiTebsa da aqtivTa formebSi I<br />

da II pirebis simravle mxolod -T sufiqsiT iwarmoeboda (aRvamaRleb-T,<br />

aRvmaRldebi-T...). Warbad CaiTvleba {-en<br />

en} sufiqsi<br />

-T sufiqsis gverdiT prefiqsian vnebiTebSi.<br />

`vefxistyaosanSi~ dasturdeba aqtivTa da mediumTa formebi,<br />

romlebSic subieqtis simravle pasivTa zemoT miTiTebuli<br />

modeliT aris warmodgenili: `TviTo toti erTmanerTsa<br />

hkres, sikvdilsa ar d a h r i d n e s~ (910 2 ); Sdr. `maT akoces<br />

erTmanerTsa, ucxoobiT ar d a h r i d e s~ (284 1 ).<br />

miTiTebul 910-e strofSia d a a m S v i d n e s aqtivic,<br />

romelSic -n sufiqsi subieqtis simravles gamoxatavs -es<br />

sufiqsTan<br />

erTad: `lomi medgrad gaekida, igi vervin d a a m -<br />

S v i d n e s~ (910 4 ).<br />

sayuradReboa prefiqsian pasivTa mravlobiTi ricxvis<br />

warmoebis modelis ganvrcoba uniSno vnebiTTa da aqtiv-mediumTa<br />

mravlobiTi ricxvis formebSi.<br />

1<br />

vefxistyaosani, teqsti ZiriTadi variantebiT, komentarebiTa da<br />

leqsikoniTurT, a. SaniZisa da a. baramiZis redaqciiT, gamomcemloba `mecniereba~,<br />

1966.<br />

48<br />

i z a C a n t l a Z e<br />

sisi<br />

sina da SiSi<br />

Sina sibi<br />

bila<br />

lant<br />

ntTa proble<br />

lema<br />

qarTve<br />

Tvelur enebSi<br />

qarTvelur enebSi fonebaTSesatyvisobani vlindeba xmovnebsa<br />

da sibilantebSi, agreTve T, l, r TanxmovnebTan. gadaxvevebi<br />

regularul kanonzomierebaTagan TiTqmis yovel<br />

velTvis<br />

ixsneba<br />

kombinatoruli cvlilebebiT.<br />

preqarTvelur enaSi istoriulad ivaraudeba TanxmovanTa<br />

winasibilanturi (sisina), Suasibilanturi (sisina-SiSina, Sdr.<br />

afxazuri enis fonotaqtika) da ukanasibilanturi (SiSina) rigebi,<br />

romelTagan pirveli maTgani identur refleqsebs iZleoda<br />

fonemaTSesatyvisobis doneze, meore _ ukanasibilanturi<br />

rigis ekvivalentebs warmoadgenda, xolo mesame ukanasibilantur<br />

da velarul TanxmovanTa kompleqsebs (g.maWavariani). zogjer<br />

mimdinareobda gasisinebis (zanuri Sg > svanuri sg) procesic,<br />

oRond mxolod bilabiali u sonantis wina poziciaSi (T.<br />

gamyreliZe, g. kartozia).<br />

monaTesave enaTa diferenciacia dialeqtebis doneze<br />

iwyeba. bgeraTa cvlilebebis pirveli safexuri, ramac Semdeg<br />

regularuli Sesatyvisobani mogvca, qarTvelur enaTa istoriul<br />

kiloebSi unda veZioT.<br />

amgvari potencia sxvadasxva dialeqtSi sxvadasxva dros<br />

erTsa da imave Sedegs iZleva. amitomac qarTveluri enebis kanonzomier<br />

fone<br />

nemaT<br />

maTSe<br />

Sesa<br />

satyvi<br />

tyviso<br />

soba<br />

baTa analo<br />

loge<br />

gebi dResac arse<br />

sebo<br />

boben ben Ta-<br />

named<br />

medro<br />

rove dialeq<br />

leqteb<br />

tebSi<br />

Si, Tumca maT spora<br />

radu<br />

duli<br />

(da ara regu<br />

gu-<br />

laru<br />

ruli<br />

li) xasi<br />

siaTi aqvT ... xSirad is, rac kiloebSi substituciis,<br />

anu auxsneli bgeraTcvlilebis nimuSad ganimarteba, zedmi<br />

mi-<br />

wevniT emsgav<br />

sgavse<br />

seba<br />

imas, rasac qarTvelur enaTa doneze bgeraTSesatyvisobad<br />

ganixilaven (jorbenaZe 1995: 50-56, 90-93).<br />

xandaxan mosalodneli sisina spirantisa Tu afrikatis<br />

nacvlad qarTvelur enaTa dialeqtebSi SeiZleba SiSinac Segvxvdes<br />

an _ piriqiT.<br />

49


xC-ol<br />

ol- fuZe sxvadasxva mniSvnelobisaa qarTuli enis dialeqtebSi:<br />

imerulsa da leCxumurSi igi `kvamls~ niSnavs (da<br />

xrC-ol<br />

ol-v-aÀs ukavSirdeba), aWarulSi _ `wnelis rgolebiT asxmul<br />

sabmels~, xolo javaxurSi _ `wnels~. guriaSi `Citis badis<br />

saqsov xelsawyos~ ewodeba Cx-ar<br />

ar-i, xolo Tavad `saqsov<br />

Cxirs~ _ Cx-aS<br />

aS-i / Cx-aJ<br />

aJ-i; imereTSi `wvril Cxirs~ Cx-ik<br />

ik-i<br />

hqvia, xolo `gamxmari wnelisagan gakeTebul cocxs~ Cx-ok<br />

oks<br />

uwodeben guriaSi. xuTive leqsema Zalian hgavs zanuri struqturis<br />

fuZes (Sdr. o-n-Cx<br />

Cx-ak<br />

ak-al<br />

al-e `Txilis sabertyi joxi~).<br />

aSkaraa, rom ZirSi yvelgan Cx- kompleqsia an metaTezisis<br />

Sedegi xC-; svanuri li-Sx<br />

Sx-er (`poba, skdoma~) SeiZleba iyos<br />

qarTuli Cx-er<br />

er/Cx<br />

Cx-ir<br />

Ziris spirantizebuli saxe. mosalodnelia,<br />

rom li-Cx<br />

Cx-in<br />

in-e (`gaCxirva, garWoba~) imave Cx- Ziris Semcveli<br />

masdaria.<br />

imave harmoniuli kompleqsis sisina variantic (cx<br />

cx-)<br />

gvxvdeba yvela qarTvelur enaSi: Zvel qarTulSi `sarTavi mowyobilobis<br />

joxi~ aris cx-em<br />

em-l-i, cx-em<br />

em-l-a ki gurul dialeqtSi<br />

`rcxila~-a. javaxeTSi cx-em<br />

em-l-i aris `qselSi narTis<br />

gasayreli xe~, TuSeTSi ki `windisa da xelTaTmanis saqsov rkinis<br />

Cxirebs~ cx-em<br />

em-l-eb<br />

eb-i hqvia (mx. r. cx-em<br />

em-l-i). `fiCxis~ aRsaniSnavad<br />

megrulSi cx-v-ek<br />

ixmareba, xolo lazurSi _ cx-ik<br />

ik.<br />

svanurSi cxek (bz., qs.)/cxik<br />

(zs.) `tyes~ aRniSnavs. igive Ziri<br />

Cans Coluruli metyvelebis cx-ép-ert<br />

(`wvrili wneli~), cxént<br />

nt-r-ól (`wvrili gamxmari Stoebi~) formebSi da zemosvanur<br />

cx-ir (`xiwvi, xiWvi~) fuZeSi. cx-ek<br />

ek-n-el<br />

el-a toponimia (gauqmebuli<br />

soflis saxelwodeba) samcxeSi (beriZe 2005:148).<br />

maSasadame, `wnelis > joxis > Cxiris > tyis~ aRsaniSnavad<br />

qarTvelur enebSi gamoiyeneba erTi da imave harmoniuli kompleqsis<br />

rogorc sisina (cx<br />

cx-), ise SiSina (Cx<br />

Cx-) variantebi qarTulSic,<br />

megrulSic, lazurSic da svanurSic, rac erTgva<br />

Tgvarad arRvevs kom-<br />

para<br />

rati<br />

tivis<br />

vistu<br />

tuli qarTve<br />

Tvelo<br />

lolo<br />

logi<br />

giis is Ziri<br />

riTad princi<br />

cipebs<br />

1 .<br />

1<br />

SiSina da sisina sibilantTa aRrevis Sesaxeb qarTuli enis dialeqtebSi<br />

ix. Cveni statiebi: `pirvelad da meoreul fonemaTSesatyvisobaTa<br />

50<br />

m a n a n a C a C a n i Z e<br />

taqso<br />

sono<br />

nomi<br />

miuri siste<br />

tema<br />

mati<br />

tikis saki<br />

kiTxi<br />

Txisa<br />

saTvis<br />

Tana<br />

named<br />

medro<br />

rove leqsi<br />

sikog<br />

kogra<br />

rafi<br />

fiaSi<br />

tradiciuli gagebiT leqsikografiis cnebis SinaarsSi<br />

moiazreboda Teoriuli da praqtikuli leqsikografia. e. w.<br />

axalma leqsikografiulma situaciam mniSvnelovani koreqtivebi<br />

Seitana am cnebis tradiciul gagebaSi. `aratrivialur leqsikonTa<br />

epoqaSi~ (t. vinokuri) kompiuterulma leqsikografiam<br />

Tavisi arsis safuZvelze gamokveTa is niSnebi, riTac udavod<br />

SeiZleba misi kuTvnili adgilis gansazRvra leqsikografiis<br />

taqsonomiur sistemaSi. es niSnebi mTlianobaSi aisaxeba leqsikonTa<br />

im tipologiaSi, rasac gvTavazobs kompiuteruli leqsikografia.<br />

swored imis gamo, rom kompiuterul leqsikografias<br />

leqsikonTa sakuTari tipologia aqvs, cxadia, aramarTebulia<br />

misi warmodgena praqtikuli leqsikografiis erT-erT safexurad.<br />

kompiuteruli leqsikografia sruliad damoukidebeli<br />

rgolia leqsikografiis taqsonomiur sistematikaSi. amitomac<br />

miviCnevT, rom taqsonomiuri ganxilviT Tanamedrove leqsikografia<br />

moicavs: Teoriul, praqtikul da kompiuterul leqsikografias.<br />

aq warmodgenili motivaciis safuZvelze, ganzogadebuli<br />

da ierarqiulad mowesrigebuli, struqturirebuli saxiT,<br />

leqsikografiis, rogorc damoukidebeli lingvisturi<br />

disciplinis, Sinaarsobrivi ragvaroba aseTia:<br />

leqsi<br />

sikog<br />

kogra<br />

rafia<br />

1.0 T e o r i u l i l e q s i k o g r a f i a<br />

1.1. leqsikografiis Teoria<br />

1.1.1. leqsikografiis cneba (moculoba, Sinaarsi, struqtura)<br />

urTierTmimarTebisaTvis qarTvelur enebSi~, `iveria~, parizi, 2004-2005 da<br />

fonemaTSesatyvisobaTa ori rigi qarTvelur enebSi, Tbilisis sulxan-saba<br />

orbelianis saxelobis saxelmwifo pedagogiuri universitetis qarTuli enis<br />

kaTedris Sromebi, Tbilisi, 2005.<br />

51


52<br />

1.1.2. leqsikografiis leqsikologia<br />

1.1.3. leqsikonTa tipologia (klasifikacia, Janrebi, tipebi)<br />

1.1.4. leqsikonTa struqtura<br />

1.1.5. leqsikonTa konstruireba<br />

1.2. leqsikografiis istoria<br />

1.2.1. leqsikonTa istoria<br />

1.2.2. tipur leqsikograful problemaTa gadawyvetis istoria<br />

2.0. p r a q t i k u l i l e q s i k o g r a f i a<br />

2.1. saleqsikono <strong>muSaobis</strong> dagegmva da organizacia<br />

2.2. pirveladi saleqsikono masalebis Segroveba; kartoTekebi,<br />

sadokumentacio fondi<br />

2.3. leqsikonTa da leqsikonuri tipis naSromebis Sedgena<br />

2.4. sadokumentacio fondis Sevseba da dacva<br />

3.0. k o m p i u t e r u l i l e q s i k o g r a f i a<br />

3.1. eleqtronuli (manqanuri) leqsikonebi<br />

3.1.1. monacemTa bazebi<br />

3.1.2. monacemTa bazebTan mimarTvis reJimebi.<br />

m e r a b C u x u a<br />

gutu<br />

tural<br />

ral-Tan<br />

Tanxmo<br />

xmovan<br />

vanTa Sesa<br />

satyvi<br />

tyviso<br />

sobi<br />

bisa<br />

saTvis<br />

iberi<br />

riul<br />

ul-kav<br />

kavka<br />

kasi<br />

siur enebSi<br />

s.-kavk. *g<br />

(1) s.-qarTv. *breg- `dartyma~ (breg-a `dartyma~, brig-a<br />

`daartya~, zan. (laz.) o-brang-al-u `raxuni~, svan. li-breg-e<br />

`dartyma~) ~ s.-sind. *bga- `msxvreva; davardna~ (afx. a-bga-ra,<br />

abaz. bga-ra `davardna, dacema, damsxvreva~) ~ s.-daR. *gab- `dartyma;<br />

rqena~ (and. jabi- ←*g½abi- `dartyma: kvla~, Tab. ele-g ||<br />

hŠ-g `rqena, brZola~);<br />

(2) s.-qarTv. *a-gar-a `nageboba, saxli/gomuri~ (qarT. aga-<br />

ra, agara-k-i, zan. (megr.) angvara (←*ogora) `baki, winaezo gomurisa~,<br />

svan. hagam (←*hagar) `gomuri~) ~ s.-nax. *o-gan- `er-<br />

Tgvari nageboba~ (iCq. ÷gane, ing. ogane bacb. {oga n } `erTgvari,<br />

sameurneo nageboba~) ~ s.-sind. *g…ar- `Semokavebuli adgili~<br />

(yab. g…ar-an `Semokavebuli adgili saqonlis dasamwyvdevad~)<br />

~ s.-daR. *gor- `Robe, Semokavebuli adgili~ (xunZ. goren<br />

`Semokavebuli adgili saqonlisaTvis~, Tab. gur, wax. gor,<br />

bud. gir-ij (←*g…ir-ij) `Robe, Semokavebuli adgili winaezo-<br />

Si~);<br />

(3) s.-qarTv. *gaZ- `wvivi; muxli~ (gaz-i, gaz-eb-i `wvivebi;<br />

wvivis Zvlebi~, zan. goj-i || gonj-i `muxli~, svan. ganz (←*gaj)<br />

`wvivi~; `wvivis ZarRvi~): s.-nax. *gaZ-V `fexis nawili~ (ing. goaZ<br />

(←*gaZu) `fexis erTi nawili~) ~ s.-sind. *g…ac-a `wvivi; nakuTali~<br />

(afx. a-Sar-g…ac… `wvivi~, ubix. lÀa-göca `nakuTali~) ~<br />

s.-daR. *g…aZ- `Cliqi, qaCaCi~ (xvarS. guz `idayvi~, darg. ƒ´uc ||<br />

µuZ `Cliqi~, aR. ƒ´…ac´ `qaCaCi~);<br />

(4) s.-qarTv. *gom- `maRlobi, maRali adgili~ (qarT. gom-i<br />

`maRali adgili~, zan. (megr.) gum-i, top. gum-is-Ta (←*gum-iS-<br />

Ta)) ~ s.-nax. *gu…- `beqobi, borcvi~ (iCq. g `borcvi~, ing.<br />

gu… `beqobi, bocvi~, bacb. gub `kunZuli~) ~ s.-sind. *g…ˆb-<br />

`grova, SequCeba~ (afx. a-g…ˆf, abaz. g…ˆf, ad. q…ˆf, yab. g…ˆf,<br />

ubix. q…ˆf `grova, jgufi, SequCeba~) ~ s.-daR. *gub- `borcvi,<br />

grova~ (did. gup, xvarS. gub, beJ. kupi-o `borcvi~; grova~,<br />

lezg. kapal, Tab. kapal, kriw. kbal, bud. kˆpˆl `grova~);<br />

(5) s.-qarTv. gor- `grova, goreba~ (qarT. gor-v-a, gor-eb-a,<br />

zan. (laz.) o-ngor-u `goreba, gorva~, o-rg-in-u `triali~, megr.<br />

do-rg-in-af-a `dagoreba~, svan. li-g…r-n-e `gorva~) ~ s.-nax.<br />

*gur- `borbali~ (iCq. gur-ma `borbali guTnisa~, ing. gur-a<br />

`guTnis borbali~) ~ s.-sind. *g…ar- `gorva; rgoli~ (abaz.<br />

g…ˆr-g…ˆr `rgoli~, ad. Cara-zˆ-, yab. jara-zˆ `gorva~) ~ s.-daR.<br />

*gor-/*gur- `rgoli, borbali, gorva~ (xunZ. gor, axv. goro,<br />

kar. guri `rgoli, borbali~; xunZ. gir-, kar. guri-l `gorva~,<br />

hin. gemer-diu, inx. gˆrma, beJ. ger-dio, hunz. ger-du `mrgvali~,<br />

lak. q´ur (←*gur) `gorva~);<br />

53


(6) s.-qarTv. *mgel- `mgeli~ (qarT. mgel-i, zan. (laz.)<br />

mger-i || mgei, megr. ger-i || nger-i) ~ s.-nax. *berg- `mgeli~ (iCq.<br />

wuŒy-berg, ing. woy-berg `Tovlis avaza~ ← et. `Wreli mgeli~) ~<br />

s.-sind. *baga- `tura, mela~ (afx. ö-bga `tura~, abaz. baga `melia~,<br />

ad. baj–, yab. baJ–, ubix. bag½a-S… `tura~) ~ s.-daR. *bagr-a `mgeli~<br />

(darg. -bug, sityvaSi dugeli-bug `maCvi~, xin. gra (←*bgra)<br />

`mgeli~) ~ Sum. firig ←*birig `lomi~.<br />

54<br />

s.-kavk. *q<br />

(1) s.-qarTv. *qal-a `mcire nageboba; karavi~ (qarT. qala<br />

(qiz.) `kar-fanjris CarCos zemoTa nawili~, zan. (megr.) qolo<br />

`kasri~, svan. qel (←*qala) `karavi~) ~ s.-sind. *q½al-a `qoxi~<br />

(afx. a-q½öla, abaz. q½ala, ad. Cal½, yab. Cˆl½ `qoxi~) ~ s.daR.<br />

*qul-i `nagebobebi (mcire)~ (xunZ. quli || qulo, and. quli,<br />

axv. qila, tind. q½ila, kar. qile, bagv. q½ila `mcire sakarmidamo<br />

nagebobebi~);<br />

(2) s.-qarTv. *re-q…-/*de-q…-/*q…- `Tqma, Zaxili~ (qarT.<br />

rqv-a `dauZaxa, sTqva~, zan. Tq…-al-a `Tqma~, megr. raq…-al-i<br />

`xmamaRla saubari~, svan. req…- `Tqma~, li-q…-isg `Tqma~) ~ s.-nax.<br />

*de-q- `daZaxeba, xmoba~ (iCq. dŠq-ar, ing. deq-–r, bacb. deq-ar<br />

`daZaxeba, xmoba~) ~ s.-sind. *q…- `fici, rwmena; Zaxili~ (afx. a-<br />

q…-ra, abaz. q…-ra `fici~, ad. a-q…-ˆn, yab. a-q…-ˆn, ubix. q…-an,<br />

a-sq-…-an `Zaxili, rwmena~).<br />

(3) s.-qarTv. *qat-o `qato~ (qarT. qato, zan. (megr.) qutia<br />

`mcenare, Txebi Zlier etanebian~, svan. gt || gat (←*qat)<br />

`qato~) ~ s.-nax. *qat-e `qeri~ (iCq. qade, ing. qada) ~ hurit.-<br />

urart. qade || qate `marcvali, qeri~ ~ xaTuri qaiT `qeri~ ~<br />

s.-daR. *q…ad- `marcvali; Svria~ (did. qudi, xvarS. qude, inx.<br />

q…edo, beJ. gudo, lak. C´aTi (←*q´aTi) `sakvebi~, lezg. gad,<br />

Tab. gad `marcvleuli, pureuli~);<br />

(4) s.-qarTv. *qers-al- `Tma, balani, Wari~ (qarTl.<br />

gersl-i `gingli, Tma, balani~, mox. qarsl-i `Txeli tyavi~, zan.<br />

{qarS-}, Sdr. qarT. (← zan.) qarS-ik-i, svan. gar‰Sa || ←<br />

gar…aSa (←*grSa…) `Wari, gvelis perangi~) ~ s.-nax. *qars-<br />

`Tmis, matylis bawari, Toki~ (iCq. q‰rs || qars `sabeli~, ing.<br />

qars `cxenis Tmis bawari~, bacb. qars-a n `Txis matylis bawari,<br />

Toki, sabeli~) ~ s.-sind. *q…asʾ- `fafari~ (afx. a-q…¥S◦ `Tmis<br />

gvirgvini Tavze~, ad. saq…, yab. soq… `fafari~) ~ s.-daR. *q…as-<br />

`matyli, nawnavi~ (xunZ. q…as || quaS `matyli~, did. qos `bibilo~,<br />

darg. qus-ala `frTa~, lezg. q‘S, Tab. quS `dalali, nawnavi~);<br />

(5) s.-qarTv. *q…as- `balaxis cocxi~ (qarT. _, zan. (laz.) o-<br />

qos-al-e `cocxi~, megr. qos-u-a `gamococxva~, o-qos-al-i `cocxi~,<br />

svan. q…as || q…‰s-i `balaxis cocxi~) ~ s.-nax. *qes- `marcvleulis,<br />

balaxis svreli~ (iCq. qes, ing. qes `momkili balaxis an marcvleulis<br />

svreli~) ~ s.-daR. *qas…- `mka, Wra; saWreli iaraRi~ (xunZ. qa-<br />

Su `Tivis saWreli mowyobiloba~, did. qos, beJ. qus-u‡, hunz.<br />

qoS `mka, moWra, kreWa~, arC. qis `Cangali, fiwali~);<br />

(6) s.-qarTv. *qurd-em-al- `grdemli~ (qarT. q‚rdeml-i,<br />

qvirdeml-i, zan. (megr.) qulamur-i (←*qurdamur-i) `grdemli~,<br />

svan. quril || qurmil (←*qurdil) `grdemli~) ~ s.-nax. *qurd-<br />

`erTgvari didi Rumeli~ (iCq. q‘r-q ←*q‘rd-q, ing. qur½-q<br />

←*qurd-q `sakveravi didi Rumeli~) ~ s.-sind. *q…ˆd-a `culi; xel-<br />

Subi~ (yab. jˆda ←*g½ˆda `culi~, ubix. g½ˆt…ˆ `Subi, xelSubi~).<br />

s.-kavk. *k<br />

(1) s.-qarTv. *m-kal- `kalia~ (qarT. mkal-i, kal-ia, zan.<br />

(laz.) nkol-i || kol-i, megr. kol-i `kalia~) ~ s.-nax. *kal-e<br />

`krazana, bziki~ (iCq. kŠla, ing. kl–, bacb. kel `krazana, bziki~)<br />

~ s.-sind. *pk½a…-a `nemsiylapia~ (ad. pWa… || ← pk½a… `nemsiylapia~,<br />

yab. pWa…– `nemsiylapia~) ~ s.-daR. *k´ar-a `koRo, buzankali~<br />

(xunZ. k´arö || kara, and. k´ara, axv. k´ara `baRlinjo~,<br />

bagv. Wara ←*k½´ara, Rod. k½´ara `koRo, buzankali~, beJ. ql’,<br />

hunz. qelo `koRo~);<br />

(2) s.-qarTv. *kur-kur- `wveTi~, pkur- `wveTobiT siTxis<br />

misxma~ (qarT. kur-kur-i, kukur-i `wveTi~, pkur-eb-a, svan. kukum<br />

55


`wveTi~) ~ s.-nax. *kik- `wveTi~ (bacb. kik `wveTi; mZivi~) ~ s.-sind.<br />

*k…ar- `wveTi, cvari~ (afz. a-k…ar-ma, abaz. k…ar-ma `wveTi, cvari~)<br />

~ s.-daR. *kak-a `wveTi~ (beJ. kk || kaka, hunz. kaka `wveTi~);<br />

(3) s.-qarTv. *kak-al- `kakali, marcvali~ (qarT. kakal-i,<br />

svan. kakl || kakal `kakali, marcvali~) ~ s.-nax. *kik-el- `xili<br />

(nayofi)~ (bacb. kikel `xili, nayofi~) ~ s.-sind. *kak-an `Txili;<br />

kvercxi~ (afx. a-kakön `Txili~, abaz. kakan `Txili~, ad. Wan-<br />

Wa || ← k½ak½– `kvercxi~) ~ s.-daR. *kark-an- `kenkra; kvercxi;<br />

marcvali~ (xunZ. korkonu `kenkra; yurZeni~, and. korkon, Wam.<br />

WaWa n ←*kakan, tind. k½ek½ama, kar. karkan, boTl. karkamu, bagv.<br />

k½ak½an, Rod. k½ark½anu `kvercxi~, did. kiki, xvarS. kaka, beJ.<br />

keke, hunz. keke `Semwvari marcvali~);<br />

(4) s.-qarTv. *wuk- `qvabi (patara)~ (qarT. wuk-al-a `spilenZis<br />

patara qvabi~, zan. (laz.) Wurk-i || Wuk-i `zogadad qvabi~,<br />

Wuk-an-i `didi qvabi~) ~ s.-nax. *Wuk- `yanwi~ (iCq. Wug, ing.<br />

Wuq, bacb. Wuk `sasmisi, yanwi~) ~ s.-sind. *Wˆk- `varcli~ (afx.<br />

a-W¥ku, abaz. Wˆku `varcli~) ~ s.-daR. *W…ak- `varcli; kovzi, jami~<br />

(xunZ. W´ik-aro `kovzi~, lak. kiW-u `jami~, kiW-ala `CamCa,<br />

varcli~, darg. kuw-ul `kovzi~, Tab. Way-a, aR. Way, arC. Way…<br />

`doqi; kovzi~);<br />

(5) s.-qarTv. *tk…- `dineba~ (qarT. m-tk…-ar-i, zan. (laz.)<br />

m-tku-r-i (hidr.)) ~ s.-sind. *tk…- `dineba, wveTa; lRoba~ (yab.<br />

tk…-ˆn, ad. ˆRa-tk…-an `wveTa, dineba~, Sdr. s.-Cerq. tk…-<br />

`dnoba, lRoba~) ~ s.daR. *tak…- `wveTi, wveTa; dineba~ (xunZ.<br />

tink, and. tonk-il, Wam. tik-ana, tind. tik-un `wveTi~, axv. tikun-,<br />

xunZ. tink-, and. tonk-un-, Wam. tik-un- `wveTa, dineba~; aR.<br />

tink, ruT. tank, was. t½ank½, kriw. tˆk-ˆn, bud. tik, xin tˆng<br />

`wveTi~);<br />

(6) s.-qarTv. *kok-el- `qusli~ (qarT. (qiziy.) kokel-i<br />

`qusli~, zan. (megr.) konker-i `kanWi, wvivi~) ~ s.-nax. *k…ak-<br />

`qusli~ (iCq. k‰g, ing. kog, bacb. k„ak `qusli~) ~ s.-daR. *k…ak-<br />

/*k…ik- `wvivi, muxli~ (did. kaka `muxli~, darg. kink || kaka<br />

`wvivi~, aR. kek, ud. q´a´q´a´r, xin. kuka `muxli~, Sdr. lezg. kerkem<br />

`nakurali~).<br />

56<br />

s.-kavk. *R<br />

(1) s.-qarTv. *ZarR…- `ZarRvi~ (qarT. ZarRu-, ZarR…-i ||<br />

ZarRvi, zan. jerRv-i ←*jorRv-i `ZarRvi~, svan. jrR… `ZarRvi~)<br />

~ s.-nax. *ZorR- `kuWi~ (iCq. Zuorx, ing. Zorx || ZorR, bacb.<br />

Zorx `kuWi~) ~ s.-sind. *ZʾaR…-a `xazi; jaWvi~ (afx. a-WuaR…a `xazi~,<br />

ad. wˆrRˆ `jaWvi~) ~ s.-daR. *ZirR…- `jaWvi, muxluxi; xazi~<br />

(lezg. wirR `jaWvi~, Tab. wirR… `xazi~, ruT. wirux ← *wirRu<br />

`muxluxi~);<br />

(2) s.-qarTv. *Raw…- `jawvi, loya~ (qarT. Rawu, Raw…-i ||<br />

Raw…-i, zan. (laz.) Rvanwk-il-i, megr. Rvanwk-i `Roya~, svan. R‰W-a<br />

←*RaW…-a `Rawvi~) ~ s.-nax. *WomaR- `loya~ (vainax. {WonaR},<br />

Sdr. os. (← vainax.) ZonˆR `yba~, bacb. WamaR `loya~) ~ s.-sind.<br />

*ZʾamR…- `loya, nikapi, yba~ (afx. a-Zam„…a, abaz. Zam-…a, ubix.<br />

ZamRa `loya, nikapi~, ad. JaR…ˆ `nikapi~, yab. zʾaR… `qveda yba~)<br />

~ s.-daR. *janaR- `yba~ (xunZ. CanaR, and. CanaRi `yba~);<br />

(3) s.-qarTv. *Rinw-a `guTnis mWreli nawili~ (qarT.<br />

Rinw-i `dana mcire da wvlili~ (saba), svan. Renw… || Rnw…-iS ||<br />

Renw-iS `kavi; guTani~) ~ s.-sind. *Ranw-a `kavi~ (ubix. Rö´nca<br />

`kavi~) ~ s.-daR. *Ranw-a `Zira kbili; rqa; kavi~ (xunZ. Ranwö `kavi~,<br />

axv. R…enw´i `Zira kbili~, Tab. Ra´Ra´c ←*Rac-Rac `kavi~,<br />

ud. ƒ´a´nc´ `rqa~);<br />

(4) s.-qarTv. *paR…- `kuzi~ (qarT. paRu-, paR…-i || paRu-i<br />

`didi muceli~, zan. (megr.) puxu ← *puRv-i `kuzi~) ~ s.-nax.<br />

*muR- `kudi~ (iCq. mulRa ←*muR-la, ing. mulR– ←*muR-la<br />

`sakuduri~, bacb. muR `kudi~) ~ s.-daR. *maR(…)-/*miR(…)- `kudi~<br />

(xunZ. maR, and. miR-erW, Wam. miRa, kar., boTl., bagv., Rod.<br />

miRa `kudi~, beJ., hunz. miR `kudi~, lak. maR `kudi~, darg.<br />

(wud.) buƒ-nu´a `cxvris kudi~);<br />

(5) s.-qarTv. *deR-e `dRe~ (qarT. dRe, zan. dRa || ndRa,<br />

dRa-s `arasodes~, svan. la-deR `dRe~) ~ s.-nax. *daR-u `wvima~<br />

(iCq. duoRa || doRa, ing. duoR– || doR– `wvima~) ~ s.-sind.<br />

*dˆR-a `mze~ (ubix. ndRa, ad. TˆRa, yab. dˆRa `mze~) ~ s.-daR.<br />

57


*R…ad-a `wvima; dRe; varskvlavi~ (xvarS. R…ada, inx. Rodo, beJ.<br />

…odo ←*R…odo, hunz. …ˆdˆ ←*R…ˆdˆ `wvima, dRe, varskvlavi~);<br />

(6) s.-qarTv. *Rez- `Wreli, feradi~ (zan. (megr.). RaJ-o ||<br />

RaJ-ur-ia `Wreli; feradi~) s.-nax. *Raz- `lamazi~ (iCq. xaz-a<br />

←*Raz-e n , ing. xoz-– ←*Roz-a, bacb. Raz-e n `lamazi~ ~ hurit.-<br />

urart. Raz-ula `kargi, lamazi~ ~ s.-daR. *RoJ-e `kargi~ (hunz.<br />

ho n Je ←*Ro n Je `kargi~, Tab. uJu ←*RuJu, aR. iJe- ←*RiJe<br />

`kargi~).<br />

s.-kavk. *x<br />

(1) s.-qarTv. *icx-ar- `Cqari wvima~ (qarT. isxar-i (saba),<br />

zan. leSxer-i `erTgvari wvima~, svan. uCxa || uCxe `wvima~) ~ s.-nax.<br />

*Cxar- `RorRi; xiWi~ (iCq. Cxar `xiWi~, ing. Cx–r `RorRi; natexi<br />

qva~) ~ s.-sind. *Cx…- `wvima; setyva; Sardva~ (afx. a-C½x…-rö `mo-<br />

Sardva~, ad. ƒ´e-S½xrˆ-n, yab. ƒ´e-Sxˆ-n `wvima~, ubix. T…a-S½x `setyva~,<br />

Sdr. ad. …a-S½xˆ, yab. …a-Sx `wvima~, sadac …a- `ca~) ~ s.-<br />

daR. *Cx…- `Sardi; nakeli~ (lezg. Cux, Tab. Cux `Sardi~, ruT.<br />

Cux…-an `cxenisa da viris nakeli~, xin. Cx-ir `gamxmari nakelis<br />

grova~);<br />

(2) s.-qarTv. *lex…- `mdinare; xeoba~ (qarT. rexv-i || rex-i,<br />

zan. (megr.) lex-era `xeoba~) ~ s.-sind. *x…-a `xeoba, mdinare~<br />

(ad. fsˆ-x…, yab. fsˆ-x…a, ubix. T…a-x…a `mdinare~, Sdr. ad.-yab.<br />

x…a-T, x…a-…ˆ `Rrma xeoba~) ~ s.-daR. *rex…- || nex…- `mdinare,<br />

nakaduli~ (xunZ. ix´ ←*nix´, axv. i n x´e, kar. enx´e, Rod. inx´i<br />

`Rvari, nakadi~, mdinare~, hin. ixu, xvarS. e n xu, inx. e n xu´, beJ.<br />

e n xe, hunz. e n xu `mdinare, nakaduli~ (xunZ. ix´ ←*/nix´, axv. i n x´e,<br />

kar. enx´e, Rod. inx´i `Rvari, nakadi~, `mdinare~, hin. ixu, xvarS.<br />

e n xu, inx. e n xu´, beJ. e n xe, hunz. e n- xu `mdinare~, lak. ni´x `mdinare~,<br />

ruT. ux, aR. rux `nakaduli~);<br />

(3) s.-qarTv. *sx…-er- `msxvreva~ (qar.T m-sxvr-ev-a, zan.<br />

(megr.) do-Sxvar-ua `damsxvreva, daqucmaceba~, svan. ma-Sxer<br />

`napobi~) ~ s.-sind. *sʾx…a- `fxvnili; nacrisferi~ (ad. Sx…a,<br />

yab. sʾx…a `ruxi, nacrisferi~, ubix. Sx…a `fxvnili~) ~ s.-daR.<br />

*S´ax…-a `mtveri~ (darg. S´ax…a `mtveri, miwa~, arC. S´ax…- `da-<br />

58<br />

Jangeba; Jangisferi~);<br />

(4) s.-qarTv. *x…er-a `xvadi~ (qarT. (leCx.) xvir-a `xvadi<br />

kata~, zan. (megr.) xvanj-a `mamali Rori daukodavi~, svan. x…ir<br />

`xvadi~) ~ s.-sind. *x…ˆ- `mamri~ (ad. x…ˆ, yab. x…ˆ, ubix. x…ˆ<br />

`mamri~) ~ s.-daR. *x´…el- `qmari~ (axv. x´e…e `qmari~, mr. r.<br />

x´er-ar, xvarS. xol, inJ. xol, lezg. R‘l `qmari~);<br />

(5) s.-qarTv. *xax-el- `beWis an mxris Zvali~ (qarT. (mesx.)<br />

xexela `beWis Zvali (Zroxisa)~, zan. (megr.) xorxal-i `beWis an<br />

mxris Tavi~) ~ hurit.-urart. xaxli `loya~ ~ s-daR. *x…ax-en<br />

`saxe; drunCi; ukana mxare; loya~ (xunZ. x´…enex `drunCi~,<br />

x´umux´ `saxe~, Wam. xunxu `saxe~, axv. x´amax´ul, hin., xvarS., inx.<br />

xux `saxe, loya~, darg. xux, wax. xˆ´dˆ´x `ukana mxare~);<br />

(6) s.-qarTv. *orx- `naqsovi qveSsafeni~ (qarT. orxova ||<br />

orxua || orxao `xaoiani safeni, qveSsafeni~, zan. (megr.) orxuu<br />

|| orx-a `qveSsafeni~) ~ s.-nax. *urx- `qseli qsovilisa~ (ing.<br />

urx-al `qsovilis qseli~) ~ *-urx- || *-urux- `Zafi; kerva, qargva~<br />

(xunZ. ¤hn- ←*¤xn- `moqargva~, and. r-axon- `kerva~, lak.<br />

r-urux´-a- `kerva~, mr. r. r-urux´-unu, darg. b-urx; `kerva~, b-<br />

arxare `Zafi, mkedi~, Tab. -irx- `kerva~, ruT. uxur `Zafi~, wax.<br />

uxara, bud. xiri `Zafi~, xin. mixez ←*mixer `nemsi~).<br />

a l e q s i W i n W a r a u l i<br />

kidev erTxel<br />

`ve<br />

vefxis<br />

fxistya<br />

tyaos<br />

osnis<br />

nis~ avto<br />

toris<br />

sada<br />

dauro<br />

robi<br />

bisa<br />

saTvis<br />

am sakiTxze adrec vwerdi. teqstologiaSi aRiarebuli<br />

meTodia: Tu teqstis avtori ucnobia, imave avtoris sxva werilobiTi<br />

Zegli anda am avtoris dialeqti dagvexmareba sakiTxis<br />

garkvevaSi. magaliTad, `vefxistyaosanSi~ vkiTxulobT: `daxeden<br />

darbazis erTa, Sevlen isfri<br />

riTa<br />

Rebulni~ rigiTi mkiTxvelisa-<br />

Tvis es sityva gaugebaria. aRmoCnda, rom qarTuli mravalri-<br />

59


cxovani dialeqtebidan isfe<br />

feri<br />

(is<br />

isfriT<br />

friT, isfrad<br />

frad...) mxolod ingilour<br />

dialeqtSi dasturdeba. ucxo enebis (Turquli, arabuli,<br />

sparsuli...) leqsikur-morfologiuri nasesxobiT gajerebul<br />

dialeqtSi `vefxistyaosnis~ raime niSanwylis Zebna nonsensad<br />

Canda. magram am kilos imdeni ram aRmoaCnda am genialur<br />

poemasTan saziaro, rom am werilis avtorisaTvis poemis<br />

avtori rusTveli udavod hereTis (resp. saingilos) mkvidria.<br />

gvaqvs ufro sarwmuno cnobebic:<br />

xevsurulsa da ingilourSi zmna dato<br />

tove<br />

veba<br />

ar arsebobs.<br />

es zmna arc `vefxistyaosanSia~.<br />

ingil.: `da<br />

dagde<br />

gdeva<br />

datoveba, mitoveba: `pur gaTibas ukan<br />

miwas kedem abruneven, agdeven, fazibe pur daaTesela (toveben,<br />

SemodgomisTvis puris dasaTesad); adrian ganasxal vazze<br />

kukurevs nametnav agdeven (kvirtebs zedmetad toveben), sicive<br />

zogs daabrimieveliav (gaaxmobso), zogs _ aarav; karev farRiaT<br />

habe döagdi? (karebi farRalala ratom datove?); qal gaoŸda<br />

karSi, yonaR CemTan daagda (stumari CemTan datova) (1).<br />

xevsuruli:<br />

`da<br />

dagde<br />

gdeba<br />

datoveba, alvanCi ambav daagdi: `CaTmaSi dagcnes<br />

canio~ (xevs. poez. 211, 40); dagagda ƒonis orwyalSi, RameT<br />

aTeneb gminiTa (xevs. Taviseb. 388, 33):, cxenis lurjais wamyvano,<br />

daga<br />

gagda<br />

gda boslis karzeda (xevs. Taviseb. 374, 12) (2).<br />

amaTi sapirwone formebi `vefxistyaosnidan~:<br />

`Cem wil dagag<br />

gagdeb<br />

patronad, Tavadad CemTa spaTasa~<br />

(154; 156/155);<br />

`Tvara RamiTve tvirTebi Seni waiRe viriTa,<br />

daag<br />

agde<br />

Cemi midamo, sruliad mikrife, mi-, riTa~ (1104;<br />

1108).<br />

`magra dagde<br />

gdeba<br />

umZimda fatmanis gulmwuxarisa!~ (1320;<br />

1325);<br />

zmna dato<br />

tove<br />

vebas<br />

bas. am zmnas arc `vefxistyaosani~ icnobs.<br />

b) am dialeqtebsa da `vefxistyaosnSi~ dato<br />

tove<br />

vebas<br />

cvlis<br />

dagde<br />

gdeba<br />

ba.<br />

g) sxva qarTul dialeqtebze es kanonzomiereba ar<br />

vrceldeba.<br />

d) am kanonzomierebis SemTxveviTobad miCneva nonsensia.<br />

amis garda, `vefxistyaosanSi~ dasturdeba aSkarad herul-ingilouri<br />

Sesityvebebi. maTSi iqms zmna uwyvildeba romelime<br />

zmnis masdars:<br />

`mefe smasa sa da Wama<br />

masa iqms, metad moilxinebda~ (51; 52/ 51);<br />

`brZane, visroloT, nu iqmo<br />

Sedre<br />

dreki<br />

kilo<br />

loba<br />

ba-kle<br />

kleba<br />

basa<br />

sa,<br />

kargTa kacTasa viqmo<br />

modeT<br />

mowmad CvenTana xleba<br />

basa<br />

sa~ (68;<br />

69/ 68)<br />

`ama saqmesa vera viqm me gando<br />

doba<br />

basa<br />

sxvaTasa~(154; 156/ 155);<br />

`TviT viqm xeliTa CemiTa ama wigni<br />

nisa wera<br />

rasa<br />

sa~ (165; 167/ 166);<br />

`hkadre, Tu: `sparsTa vera viq indoeTisa Wama<br />

masa<br />

sa~ (542,<br />

647/ 349);<br />

`aw veZeb misTa wamalTa, viqm iqiT-aqaT brunva<br />

vasa~ (999;<br />

1007);<br />

`kvla fridon hkadrebs mefesa: `nu<br />

nuraT iqT gamwa<br />

mware<br />

reba<br />

basa<br />

sa~<br />

(1559; 1457/ 1458);<br />

`aw dadeg, iqi nu moxval, iqmca<br />

uCemod xalva<br />

lvasa<br />

sa~ (1507;<br />

1511/ 1512).<br />

prof. rogneda RambaSiZis `qarTuli enis ingilouri kilos<br />

leqsikonSi~ (1988 w.) 460 gverdidan 464 gverdamde auarebel<br />

aseT Sesityvebas ipovis mkiTxveli.<br />

raki rusTveli zemoT damowmebuli sityvebis Tu Sesityvebebis<br />

avtoria, is aris hereTis mkvidri.<br />

ocdaaTze metjer aris es zmna naxmari poemaSi, am erTi<br />

zmnis analizis Sedegad dgindeba:<br />

a) herul-ingilouri da fxouri dialeqtebi ar icnoben<br />

60<br />

61


o e n a W k a d u a<br />

fuZed<br />

Zedre<br />

rekad zmnaTa mimRe<br />

mReobu<br />

buri forme<br />

mebis<br />

warmoebi<br />

bisa<br />

saTvis svanur<br />

nurSi<br />

svanurSi, drois gamoxatvis TvalsazrisiT, awmyos, myofadisa<br />

da namyos mimReobebs gamoyofen (v. Tofuria, al. oniani,<br />

z. WumburiZe...). mimReobur mawarmoeblebad miiCneven rogorc<br />

prefiqsebs, aseve konfiqsebsac. konfiqsiT nawarmoeb mimReobebSi<br />

-e da -i sufiqsTa ganawileba damokidebulia imaze, Tu romeli<br />

alomorfia warmodgenili pirian formaTa awmyos mwkrivSi (es<br />

iZleva safuZvels, rom mxolod prefiqsi CaiTvalos mawarmoebel<br />

morfologiur erTeulad). samecniero literaturaSi svanuri<br />

mimReoburi afiqsebi Semdegnairad aris dajgufebuli:<br />

awmyo: mˆ- || mu-, mˆ- || mu- _ -e, mˆ- || mu- _ -i, me-, mo-,<br />

me- _ -e.<br />

myofadi: le-, le- _ -e, le- _ -i, la-, la- _ -a, l‰- _ -i.<br />

namyo: lˆ- || lu-, lˆ- || lu- _ -e, lˆ- || lu- _ -i, mˆ- ||<br />

mu-, mˆ- || mu- _ -e, mˆ- || mu- _ -i, na- _ {…}.<br />

saklasifikacio niSnis aRrevis Tavidan asacileblad uaryofiTi<br />

(u- _ -a), romelsac drouli gageba naklebad aqvs, Setanilia<br />

namyos mimReobaTa rigSi, rogorc warsulSi Seusrulebeli<br />

moqmedebis aRmniSvneli. am dajgufebis miRma mainc rCeba<br />

mimReobebi) masalis, daniSnulebis...), romlebic droul dapirispirebas<br />

ar gamoxataven. aqve unda SevniSnoT, rom `mimReobis<br />

dro ara damoukidebeli droa, rogorc pirian formebSi<br />

sazogadod, aramed mimarTebiTi~ (a. SaniZe). aseve saeWvod aris<br />

miCneuli mimReobebSi gvaris mixedviT korelacia.<br />

svanurSi fuZedrekad zmnaTa mimReobebi ZiriTadad<br />

warmoebis zogad wess mihyvebian, magram radganac am enaSi fu-<br />

Zis fleqsia mkveTrad Camoyalibebuli movlenaa, amitom saxelzmnur<br />

warmoebaSi mosalodnelia TaviseburebaTa gamovlena.<br />

kerZod, Tu qarTulSi fuZedrekadTa namyo drois vnebiTi gvaris<br />

mimReobebi -e-s Seicaven (drekil, wyvetil...), svanurSi pa-<br />

62<br />

sivis mimReobebi uSualod vnebiTis fuZes eyrdnobian, risi damadasturebelic<br />

aris lentexuri dialeqtis ureduqcio formebi:<br />

deg-n-i `qreba~ _ me-dg-e `Camqrali~ ← me-deg-e lnt.<br />

reR…-n-i `irRveva~ _ me-rR…-e `darRveuli~ ← me-reR…-e lnt.<br />

nek…-n-i `ixreba~ _ me-nk…-e `moxrili~ ← me-nek…-e lnt.<br />

geW-n-i `Zlebs~ _ me-gW-e `gamZlebi~ ← me-geW-e lnt.<br />

fuZeSi -e-s gamoivlenen odenprefiqsiani mimReobebic: me-<br />

deg `is, romelic Caqreba~, me-qex<br />

`is, romelic gaiweva~, me-<br />

q…er `is romelic dalpeba~, me-beWk<br />

beWk… `is, romelic gaskdeba~<br />

vnebiTis formaTa sapirispirod gvaqvs moqmedebiTi gvaris<br />

mimReobebi:<br />

fiSg-e `xsnis~ _ mˆ-fSg<br />

fSg-e `gamxsneli, momxsneli~<br />

fxiJ-e `Slis~ _ mˆ-fx<br />

fx-e `damSleli~<br />

cil-e `xevs~ _ mˆ-cl<br />

cl-e `damxevi~<br />

c…ir-e `tovebs~ _ mu-c…r<br />

c…r-e `demtovebeli~ da sxv.<br />

am tipis mimReobebi lentexurSic reducirebuli formiT<br />

arian warmodgenili (lnt. mˆ-fSk<br />

fSk-e, mˆ-fxu<br />

fxu-e...), magram<br />

gvaqvs –i‰n<br />

|| -an<br />

darTuli mimReobebi, sadac Ziriseuli aqtivis<br />

–i- xmovnis aRdgena xdeba, rac adasturebs, rom isini moqmedebiTis<br />

fuZes eyrdnobian:<br />

bz. mu-q…ic<br />

q…ic-i‰n<br />

i‰n `mWreli~<br />

lSx. mu-biWk…<br />

biWk…-in<br />

in `gamxeTqi~<br />

lnt. mˆ-fiSk<br />

fiSk-in<br />

in `gamxsneli~<br />

balsqvemour dialeqtSi gavrcelebulia -an darTuli<br />

formebi, gansakuTrebiT, wyevlis formulebSi:<br />

mˆ-kid<br />

kid-an<br />

`amomwyveti~, mu-biƒ…<br />

biƒ…-an<br />

`gampobi~<br />

mu-y…if<br />

y…if-an<br />

`gamfufqi, amomZirkvavi~<br />

mˆ-Sdix<br />

Sdix-an<br />

`amomTavebeli, amomwyveti.<br />

ma miCa<br />

mˆkidan<br />

i mˆSdixan<br />

xaku<br />

ku?! `ra misi amomwyveti da<br />

amomTavebeli unda?!~<br />

myofadis mimReobebSi pasivis -e- xmovania gamovlenili<br />

(le<br />

le-tex<br />

`dasabrunebeli~, le-beWk…<br />

`gasaskdomi~), xolo konfiqsiT<br />

nawarmoebSi Ziriseuli xmovani reducirebulia (lentexurSic<br />

ki), Tumca aqac -e- unda vivaraudoT. miT ufro, rom<br />

63


lentexelma informatorma dagvidastura le-beWk…<br />

beWk…-e, le-feSk<br />

feSke...<br />

formebic.<br />

zemoCamoTvlili Taviseburebani adasturebs, rom e. w.<br />

meore uRlebis zmnebi, anu fuZedrekadebi mimReobaTa warmoebaSi<br />

arafuZedrekadTagan gansxvavebul suraTs gviCveneben.<br />

n i n e l i W o x o n e l i Z e<br />

avto<br />

tori<br />

rise<br />

seuli<br />

fraza pirda<br />

dapir naTqvam<br />

TqvamTan<br />

Tan<br />

r. inaniS<br />

niSvi<br />

vilis enis mixed<br />

xedviT<br />

r. inaniSvilis mxatvrul prozas qarTul literaturaSi<br />

gansakuTrebuli adgili uWiravs rogorc leqsikiT, ise mxolod<br />

misTvis damaxasiaTebeli, individualuri, lakoniuri sintaqsuri<br />

konstruqciebiT.<br />

amjerad Cvens yuradRebas gavamaxvilebT pirdapir naTqvam-<br />

Tan (mimarTvis formebi, dalocvis, wyevlis formulebi...) dadasturebul<br />

avtoriseul winadadebebze, ,,romlebic warmogvidgens<br />

am naTqvamis avtors an saubris Tanmxleb situacias~<br />

(S. afridoniZe).<br />

avtoriseuli winadadeba (gauvrcobeli, gavrcobili, Serwymuli,<br />

Tanwyobili, iSviaTad qvewyobilic):<br />

1. SeiZleba pirdapir naTqvams win uswrebdes:<br />

gogi<br />

giam mainc dauZa<br />

Zaxa<br />

_ SoSman, e, SoSman (mTvaris asuli,<br />

Tb., 1987). Tovls TaTma<br />

mani<br />

niani<br />

orive<br />

xeli<br />

amohkra<br />

hkra, biWebs<br />

gadaaya<br />

yara<br />

da daiZa<br />

Zaxa<br />

xa: _ ase TeTrad damiberdiT (Sori TeTri<br />

mwvervali, Tb., 1976).<br />

r. inaniSvili aseT SemTxvevaSi mimarTavs saxeldebiT winadadebasac,<br />

riTac frazis ritmulobas aZlierebs.<br />

xnieri<br />

qali<br />

li: eg aris Cemi samSoblo, mand cxovrobs Cemi<br />

sawyali gvari (patara biWi golgoTaze, Tb., 1989). mere<br />

bebia<br />

bia<br />

_ gafxrewa da gagleja (megobrisadmi minaweri werilebidan,<br />

64<br />

Tb., 1958). mewis<br />

wisqvi<br />

qvile<br />

Cemda<br />

daga<br />

gasa<br />

saoc<br />

ocrad<br />

rad, gaRi<br />

Rime<br />

mebu<br />

buli<br />

li, enadam<br />

dam-<br />

tkbari<br />

ri: es ra krazana biWi hyofilxar, ra uqeni imodena kacsao<br />

(barisaken mofrinavs jafara, Tb., 1974).<br />

2. avtoriseuli winadadeba pirdapir naTqvams Suaze<br />

kveTs:<br />

ijeqi, ra, wesierad, _ eubne<br />

nebo<br />

boda<br />

kacs, _ buzankali xar<br />

Tu ra xar (Sori TeTri mwvervali, Tb., 1976). _kidevac icini?!<br />

_ daaj<br />

ajda<br />

zemo<br />

modan<br />

WiWo<br />

Wo da muSti<br />

mouRe<br />

Rera<br />

ra, _ cxvir-piri<br />

unda amoginayo! (Sori TeTri mwvervali, Tb., 1976).<br />

3. avtoriseuli winadadeba mosdevs pirdapir naTqvams.<br />

aseT SemTxvevaSi fraza maqsimalurad dawurulia, radgan pirdapiri<br />

naTqvamiT ukve gadmocemulia Sinaarsi; ZiriTadad orwevriani<br />

winadadebebia gamoyenebuli. xSir SemTxvevaSi ki, qvemdebared<br />

garekaxeTSi gavrcelebuli anTroponimebi (gabro, laduSa,<br />

gogia, daTia, beJana, Tevdore, mixa, ioseba, Tedia, yaramana,<br />

WiWo,... maia, Tina, elene, mayvala, irine, makrine, efemia da<br />

sxv.) dasturdeba, rac frazis koloritulobas xazs usvams.<br />

didi korZi Sens enasa, marTa, didi korZi! _ amosZa<br />

sZaxis<br />

kato<br />

(mTvaris asuli, Tb., 1987). _ boRmav! _ boRmav! _ ra-<br />

Rac Tavi<br />

vise<br />

sebu<br />

buri<br />

alersiT<br />

eubne<br />

neba<br />

beJa<br />

Janas<br />

(barisken mofrinavs<br />

jafara, Tb., 1974). _ e, _ ukuRmarTebis angelozo _ Tavs ga-<br />

hyofs mZRoli<br />

lisa<br />

saken<br />

(saRamo xanis Canawerebi, Tb., 1973).<br />

4. iSviaTad avtoriseuli winadadeba samive zemodasaxelebul<br />

poziciaSi dasturdeba:<br />

osis pata<br />

tara<br />

biWu<br />

Wuna<br />

na...<br />

xanda<br />

daxan<br />

moixe<br />

xedav<br />

davda<br />

SublSeW<br />

lSeWmux<br />

mux-<br />

nuli<br />

li, _ ra iyo, ra ambavSi xarTo, magram<br />

raki<br />

naxav<br />

xavda<br />

da, xalxi<br />

xi<br />

Tavi<br />

visas<br />

ganagrZob<br />

rZobda<br />

da, _ TavSi qva gixliaTo, _ da isev gareT<br />

daiwyeb<br />

wyebda<br />

yure<br />

rebas<br />

(cisferi gorgali, Tb., 1968)._ biWoo, _<br />

Tqva mamam, _ aba, momxede, ra ambavi gaqvs Senao! _ Tan iseTi<br />

naperwklebi aucimcimda TvalebSi, veRar moviTmine, gavqandi da<br />

kiserze Camovekide (Sor. 16,17).<br />

5. yvela zemodasaxelebul SemTxvevebSi Semasmeneli, ZiriTadad,<br />

iwyebs an amTavrebs avtoriseul winadadebas, magram<br />

misi adgili mainc mkveTrad gamoxatuli ar aris. igi sxvadasxva<br />

65


poziciaSi SeiZleba Segvxvdes. arsebiTia is, rom ,,avtoriseuli<br />

remarkis Semasmeneli da pirdapiri naTqvami uSualod ukavSirdebian<br />

erTmaneTs~ (S. afridoniZe).<br />

biWe<br />

Webi<br />

facu<br />

curob<br />

robdnen<br />

_ ram gagaStera, abueto? (Sveli<br />

zamTarSi, Tb., 1986). gamouR<br />

uRri<br />

rina<br />

jamba<br />

bazis<br />

biWma<br />

ma, _ e, bneloo!<br />

(alersi SiSianobis dros, Tb., 1986). da aq mexi<br />

xiviT<br />

gavar<br />

varda<br />

adami<br />

mianis<br />

xma: ,,ha, Tavmkvdaro~ (Sori TeTri mwvervali, Tb.,<br />

1976). xafangs araferi sjobia _ ambob<br />

bobda<br />

WanWle<br />

Wle gior<br />

orgi<br />

(megobrisadmi<br />

minaweri werilebidan, Tb., 1958). Sena, Se faSisto!<br />

_ pirda<br />

dapir<br />

cxvirTan<br />

utri<br />

rialeb<br />

lebda<br />

qvas irine<br />

(saRamo xanis<br />

Canawerebi, Tb., 1970).<br />

rig SemTxvevaSi pirdapiri naTqvami avtoriseul winadadebasTan<br />

erTad warmodgenilia sxvaTa sityviT, (gansakuTrebiT<br />

maSin, roca igi avtoriseul winadadebas mosdevs). ,,aseTi sxva-<br />

Ta sityva erTgvari Sualeduri safexuria pirdapirsa da irib<br />

naTqvams Soris... avtorisa da personaJis naTqvamis amgvari daaxloeba,<br />

anu subieqtur-obieqtur planTa kontaminacia, eqspresiuli<br />

sintaqsis stilistikuri xerxia, romelsac Cveni mwerlebi<br />

iyenebdnen Tu ufro adre ara, XI _ XII saukuneebSi mainc<br />

(n. babalikaSvili, l. kvantaliani).<br />

RmerTma<br />

ma acxono<br />

noso<br />

so, _ viRac<br />

did kacze<br />

ambob<br />

bobda<br />

(barisaken<br />

mofrinavs jafara, Tb., 1974). miugo<br />

gior<br />

orgim<br />

da amayad<br />

gadaxe<br />

xeda<br />

xalxs, _ Cemma<br />

ma Wkuam<br />

xom ajoba<br />

Tqvensa<br />

saso<br />

so (Sori<br />

TeTri mwvervali, Tb., 1976). qali<br />

Tu ityoda<br />

da, isic Tavis<br />

vis-<br />

Tvis: _ ai, miwa<br />

dava<br />

vaya<br />

yare<br />

Sens fuls da cxovreba<br />

basa<br />

sacao<br />

(t. I,<br />

Tb., 1953-1968). _ Seni<br />

miwis<br />

dayrao<br />

yrao! Seni<br />

pirqve<br />

damar<br />

marxvao<br />

xvao!<br />

_ iwivla<br />

xelga<br />

gaka<br />

kave<br />

vebul<br />

bulma<br />

mayva<br />

valam<br />

(alersi SiSianobis dros,<br />

Tb., 1986).<br />

n i n o W u m b u r i Z e, m a r i n a k i k o n i S v i l i<br />

knino<br />

nobi<br />

biTo<br />

Tobis warmoebis Tavi<br />

visebu<br />

bure<br />

reba<br />

bani<br />

qarTul<br />

TulSi<br />

rogorc Zvel, ise Tanamedrove qarTulSi kninobiTi saxelebi<br />

naklebad gamoiyeneba da ZiriTadad damaxasiaTebelia cocxali<br />

sasaubro metyvelebisaTvis. funqciuri TvalsazrisiT<br />

kninobiToba mraval niuanss moicavs: gamoxatavs simcires (Tagun-a,<br />

qal-uk-a...), dacinvas (yr-uC-un-a, glex-uW-a...), alerss (mamil-o,<br />

beb-ik-o...), raime Tvisebis mqoneblobas (Cum-al-a, bumbluq-a...),<br />

msgavsebas (yaCaR-an-a, mama-il-a...) da sxv.<br />

rogorc Cans, am dros arsebiTi mniSvneloba eniWeba fu-<br />

Zis semantikas. zogjer alersobiTi emociur-gamomsaxvelobiTi<br />

ieri eZleva nawarmoeb saxels, romlis fuZe kninobiT semantikas<br />

ver iguebs, xolo Tu fuZis semantikasTan alersis gamoxatva<br />

SeuTavsebelia, maSin kninobiTobis mawarmoeblis darTviT<br />

sityva damcirebis elfers iZens.<br />

kninobiTi saxelebi mawarmoebelTa simravliTac gamoirCeva.<br />

gvaqvs martivi sufiqsebi (-ak, -ik, -ok, -uk, -an, -in, - on, -un,<br />

-at, -it, -ot, -ut da a. S.) da maTi kombinaciebiT miRebuli<br />

rTuli sufiqsebi. Sesabamisad gvaqvs erTsafexuriani, orsafexuriani<br />

da samsafexuriani warmoeba. rTuli sufiqsebis bolo<br />

Semadgeneli komponenti TiTqmis yovelTvis -a sufiqsia (-uk-an-a,<br />

-uc-un-a, -ik-el-a...). martivi sufiqsebiT nawarmoebi saxelebi<br />

Zalze iSviaTia. maTSi sufiqsi gaqvavebuli saxiT aris warmodgenili,<br />

maTi kninobiTi Sinaarsi ki naTlad ar aris gamovlenili<br />

(kekl-uc-i, ka-uW-i, gor-ox-i...).<br />

gaqvavebuli saxiT kninobiTobis sufiqsebi gamoiyofa<br />

sxvadasxva dialeqtur formaSi (qer-eW-i, kinW-ux-i...), sakuTar<br />

saxelebsa (biW-in-a, kok-in-a...) da gvarebSi (bax-ut-a-Svili, kakuC-a-Svili...).<br />

66<br />

67


n i n o x a x i a S v i l i<br />

sityva msxem-is isto<br />

tori<br />

riisa<br />

saTvis<br />

cneba adamianis aRsaniSnavad Zvel qarTul literaturul<br />

wyaroebSi ZiriTadad sityva kaci<br />

gvxvdeba. aseve gamoyenebulia<br />

xatovani (metaforuli) saxeebi, romlebic filosofiur-Teologiuri<br />

swavlebis Semcvelia, rac naTlad Cans Semdeg<br />

magaliTebSic: `sofeli mcire~, `taZari uflisa~, `miwa Seuracxi~,<br />

`mcenare zecisa~, `adreWnobadi yuavili~, `cxovari warwymeduli~,<br />

`Wuri T‚TmoZravi~, `wuTisoflis mgzavri~, `naSobni<br />

urCebisani~ da a. S. maT Sorisaa sityva `msxemi~, romelic<br />

mxolod Zvel teqstebSi dasturdeba `sawuTroSi mcxovrebis~,<br />

`adamianis~ mniSvnelobiT:<br />

`sxem<br />

sxem-i || msxem<br />

sxem-i erTis adgiliT ayrili da meores adgils<br />

gadasaxlebuli kaci bogano, egreTve, am sawu<br />

wuTos<br />

sofel<br />

fel-<br />

Si mcxovrebT<br />

niSnavs (saRmrTo werili): `viTarca msxem da<br />

warmaval varT~ (daviT da ioane bagrationebis leqsikografiuli<br />

naSromi), Sdr. sulxan-saba: `msxe<br />

msxemi<br />

mi ese ars, romeli umkvidroTa<br />

da sxvaTa adgilTa gamoizrdebodes da adre warmaval<br />

iyos, xolo mwiri<br />

sxvagan gamoizrdebodes da gvianad warmavali<br />

iyos da ara damkvidrebadi~... vmsxemob<br />

mob msxemad val ZAB<br />

(sulxan-saba).<br />

zurab sarjvelaZis ganmartebiTac msxemi<br />

mi `ucxo; mwiri~-a,<br />

msxemo<br />

moba<br />

`xiznoba~, msxem-yo<br />

yofa<br />

`gaZeveba~ (Zveli qarTuli enis<br />

sityvis kona).<br />

ilia abulaZis leqsikonSi ki msxem- sityvis sxvadasxva,<br />

gansxvavebuli mniSvnelobebia dadasturebuli: msxemi<br />

mi `Sin myofi~,<br />

`mwiri~, `mosruli~, `damonebuli~, `damk‚drebuli~, ucxo,<br />

yaribi...<br />

msxemo<br />

moba<br />

yariboba, ucxooba: Svilni msxemobisani O, (II ezra,<br />

8,35).<br />

msxemo<br />

moba<br />

`mwiroba~, `mk‚dr yofa~, `mk‚droba~, `damk‚dreba~...<br />

68<br />

msxem || sxem-yo<br />

yofa<br />

`mk‚droba~, `mwiroba~, `wartyuenva~ da a. S. ...<br />

sityva msxem-i da msxemo<br />

moba<br />

Zveli aRTqmisa da fsalmunTa<br />

wignebidanaa ufro xSirad damowmebuli: `msxem<br />

var Sen winaSe<br />

warmaval~ fsalm. 38,13; `iyvnes igini ricx‚T mcired-mcired da<br />

msxem mas zeda~ fsalm. 104,2... `moqcevisaT‚s erisa babiloniT<br />

msxemo<br />

mobi<br />

bisa<br />

misgan~ fsalm. 120.<br />

sxem-i || sxem-i (msxemoba) s x m a (gansxma `gaZeveba~) zmnisagan<br />

unda momdinareobdes. msxma, rogorc yvelasTvis kargadaa<br />

cnobili, polisemantikuri zmnaa (ix. arn. Ciqobava, ak. SaniZe,<br />

iv. qavTaraZe...) da Tavis TavSi moicavs ukve iseT sapirispiro<br />

mniSvnelobebs, rogoricaa `damkvidreba~ da `gaZeveba~ (tipologiurad<br />

SeiZleba ltolva (ltolvili) gavixsenoT). Tumca<br />

mTavari, amosavali mniSvneloba mainc unda iyos `gansxma, gayra...<br />

gatyorcna, gaZeveba (mravlis)... (Signidan _ gareT, erTi<br />

adgilidan _ meore mimarTulebiT).<br />

msxemi isaa, *vinc ganidevna, gaaZeves... es swavlac bibliidan<br />

modis: adami samoTxidan iqna gamoZevebuli da masTan er-<br />

Tad, mTeli kacobriobac devnilia... `odes-igi Wama [adamma] misgani,<br />

ganSiSulda, g a n i Z o i g i samoTxiT RmrTisa~ (swav.<br />

27, 9). da rogorc saxeli adami gaxda adamianis aRmniSvneli<br />

(cnebis ganmsazRvreli), aseve msxemi<br />

mi _ *`samoTxidan gamoZevebul<br />

adamianTa, sawuTros mkvidrTa, wuTisofelSi mcxovrebTa~<br />

saxeli unda iyos.<br />

69


n i n o j o r b e n a Z e<br />

Tanamedrove presis (Jurnalebis<br />

Jurnalebis) ena<br />

da masTan dakavSirebuli problemebi<br />

bolo periodSi qarTul presas uamravi axali Jurnali<br />

Seemata. faqti TavisTavad misasalmebeli iqneboda, rom ara er-<br />

Ti problema _ es am gamocemebis gaumarTavi, dabinZurebuli,<br />

CiqorTuli da barbarizmebiT savse enaa, rom araferi vTqvaT<br />

uamrav koreqturul Secdomaze...<br />

JurnalistebTan saubris Semdeg gamoikveTa ramdenime ZiriTadi<br />

problema, romlebic aRniSnuli savalalo mdgomareobis<br />

gamomwvev mizezebad SeiZleba CaiTvalos;<br />

1. xelmZRvanelobis mier statiis umcires droSi daweris<br />

moTxovna;<br />

2. Seuferebeli saredaqcio pirobebi, romlis gamoc<br />

Jurnalistebs saSualeba ara aqvT, TavianTi naweris<br />

koreqtireba saTanadod Seasrulon;<br />

3. respondentis mimarT Camouyalibebeli saredaqcio damokidebuleba<br />

_ rogor unda gadmoices misi interviu<br />

_ ucvlelad Tu gasworebuli? am ukanasknel SemTxvevaSi,<br />

ra etapamde SeiZleba midiodes intervius<br />

qarTulad gamarTvis mcdeloba?<br />

4. ZiriTadi samuSaos koreqtorze gadabareba, ris Sedegadac,<br />

ukeTes SemTxvevaSi, xdeba mTeli gamocemis enis<br />

(Jurnalis, gazeTis da a. S.) erT, mSral stilze dayvana;<br />

uares da umetes SemTxvevaSi ki koreqtori ver<br />

axerxebs mTeli Jurnalis masalis orTografiul-stilistikurad<br />

gamarTvas.<br />

rac mTavaria, savalaloa Jurnalistebis dabali profesionalizmi<br />

da saqmisadmi agdebuli damokidebuleba, rac, saboloo<br />

jamSi, aisaxeba kidec qarTuli Jurnalebis enaze, sadac<br />

uamravi orTografiul-stilistikuri Tu koreqtoruli Secdoma<br />

gvxvdeba.<br />

70

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!