You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>muSaobis</strong> <strong>gegma</strong><br />
r e g l a m e n t i<br />
momxsenebels _ 10 wuTi<br />
msjelobaSi monawiles _ 3 wuTi<br />
14 ivnisi, 12 saaTi<br />
saiubileo sxdoma<br />
Sesa<br />
sava<br />
vali sityva<br />
_ institutis direqtori l. e z u g b a i a<br />
redaqtorebi _<br />
avTandil<br />
arabu<br />
buli<br />
Tamar vaSakiZe<br />
m o x s e n e b e b i :<br />
zoga<br />
gadi enaTmec<br />
mecni<br />
niere<br />
rebis ganyo<br />
yofi<br />
file<br />
leba<br />
_ xelmZRvaneli<br />
g. k v a r a c x e l i a<br />
qarTve<br />
Tvelur enaTa ganyo<br />
yofi<br />
file<br />
leba<br />
_ xelmZRvaneli g. g o -<br />
g o l a S v i l i<br />
mTis iberi<br />
riul<br />
ul-kav<br />
kavka<br />
kasi<br />
siur enaTa ganyo<br />
yofi<br />
file<br />
leba<br />
_ xelmZRvaneli<br />
v. S e n g e l i a<br />
leqsi<br />
siko<br />
kolo<br />
logi<br />
giis is ganyo<br />
yofi<br />
file<br />
leba<br />
_ xelmZRvaneli m. R l o n t i<br />
qarTu<br />
Tuli metyve<br />
tyvele<br />
lebis kultu<br />
turis ganyo<br />
yofi<br />
file<br />
leba<br />
_ xelmZRvaneli<br />
T. v a S a k i Z e<br />
samecniero termi<br />
mino<br />
nolo<br />
logi<br />
giisa da Targmni<br />
gmniTi leqsi<br />
siko<br />
kone<br />
nebis<br />
ganyo<br />
yofi<br />
file<br />
leba<br />
_ xelmZRvaneli l. q a r o s a n i Z e<br />
enobriv mona<br />
nacem<br />
cemTa kompi<br />
piute<br />
teru<br />
ruli damu<br />
muSa<br />
Save<br />
vebis ganyo<br />
yo-<br />
file<br />
leba<br />
_ xelmZRvaneli m. b e r i Z e<br />
©arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti<br />
m i s a l m e b e b i<br />
m o g o n e b e b i<br />
ISBN<br />
3
15 ivnisi, 11 saaTi<br />
T. u T u r g a i Z e, subieqtis simravlis Warbad aRniSvnisaTvis<br />
aqtivTa da mediumTa formebSi<br />
m. s u x i S v i l i, refleqsuroba oraqtantian gardamaval<br />
zmnebSi<br />
n. W o x o n e l i Z e, avtoriseuli winadadeba pirdapir naTqvam-<br />
Tan r. inaniSvilis enis mixedviT<br />
r. W k a d u a, fuZedrekad zmnaTa mimReoburi formebis warmoebisaTvis<br />
svanurSi<br />
n. o T i n a S v i l i, yvirilis xeobis hidronimia<br />
f. a f x a i Z e, Tavazianobis etiketi da mesame piris nacvalsaxelTa<br />
sistema (sinhaluri enis masalaze)<br />
n. j o r b e n a Z e, Tanamedrove presis (Jurnalebis) ena da<br />
masTan dakavSirebuli problemebi<br />
l. k e l a u r a Z e, qarTvelur-buruSul-baskuri saerTo leqsikidan.<br />
I (miwaTmoqmedeba, mesaqonleoba)<br />
16 ivnisi, 11 saaTi<br />
a l. W i n W a r a u l i, kidev erTxel `vefxistyaosnis~ avtoris<br />
sadaurobisaTvis<br />
m. C u x u a, gutural-TanxmovanTa SesatyvisobisaTvis iberiul-kavkasiur<br />
enebSi<br />
m. b e r i Z e, l. b a k u r a Z e, fereidani _ qarTuli lingvokulturuli<br />
sivrcis nawili<br />
n. s u r m a v a, fonetikuri procesebi imerxevis metyvelebaSi<br />
(2009-2010 ww. masalebis mixedviT)<br />
c. k v a n t a l i a n i, enaSi mimdinare zogi gramatikuli cvlilebis<br />
Sesaxeb<br />
r. r a m i S v i l i, zogierTi frazeologizmisaTvis fereidnulSi<br />
n. x a x i a S v i l i, sityva msxem-is istoriisaTvis<br />
m. C a C a n i Z e, taqsonomiuri sistematikis sakiTxisaTvis Tanamedrove<br />
leqsikografiaSi<br />
r. l o l u a, SeniSvnebi kavkasiis albanuri fonologiuri sistemis<br />
Sesaxeb<br />
4<br />
5
n o d a r a r d o t e l i<br />
17 ivnisi, 11 saaTi<br />
i. C a n t l a Z e, sisina da SiSina sibilantTa problema qarTvelur<br />
enebSi<br />
g. g o g o l a S v i l i, Tanamedrove qarTuli saliteraturo<br />
enis normebi da realuri enobrivi viTareba<br />
m. r o b a q i Z e, `mocaleobis~ semantikisaTvis `vefxistyaosan-<br />
Si~<br />
n. a r d o t e l i, sibilantTa monacvleobisaTvis didour<br />
enebSi<br />
m. a S a Z e, a. p a p i Z e, frazeologizmebTan dakavSirebuli<br />
sakiTxebi qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi<br />
(sityva-statia enis magaliTze)<br />
q. m a r g i a n i - s u b a r i, I SedegobiTis upreverbo formaTa<br />
ori saxeoba svanur enaSi da maTi mimarTeba qarTulis<br />
monacemebTan<br />
n. W u m b u r i Z e, m. k i k o n i S v i l i, kninobiTobis warmoebis<br />
Taviseburebani qarTulSi<br />
e. g i u n a S v i l i, termin `aznauris~ istoriisaTvis qarTulsa<br />
da sparsul wyaroebSi<br />
S. g a b e s k i r i a, `saqarTvelosa~ da `qarTvelis~ aRmniSvneli<br />
aRmosavluri terminis `gurjis~ warmomavlobisaTvis<br />
sibi<br />
bilant<br />
lantTa monac<br />
nacvle<br />
vleobi<br />
bisa<br />
saTvis<br />
dido<br />
dour enebSi<br />
1. sibilantur spirantTa (z, s, J, S) da afrikatTa (c,<br />
w, w, C, W) monacvleobiT didouri enebi, xunZuri enis dialeqtebisa<br />
da andiur enaTa erTi wyebisagan (axv., Wam...) gansxvavebiT,<br />
Taviseburebas amJRavneben: am enebSi es procesi metwilad<br />
poziciurad aris Sepirobebuli da araregularuli xasiaTisaa<br />
[e. lomTaZe, t. gudava, m. hamzaTovi...].<br />
z/J, s/S, c/C, w/W sibilantur wyvilTa alternacia araer-<br />
Tgvarovnad aris warmodgenili da, leqsikuri masalis garda,<br />
gramatikul formebSic dasturdeba.<br />
2. sakuTriv didouris SiSina da hinuxuris sisina sibilantebs<br />
Soris TavCenil fonemaTfardobaSi amosavlad SiSina<br />
Tanxmovnebi miiCneva, xolo Sebrunebul fonemaTmimarTebaSi _<br />
sisina sibilantebi:<br />
sak. did. hin.<br />
z ( J<br />
izu iJu `yveli~<br />
ozuri ‘Je `Tvali~<br />
s ( z<br />
Jek…-a zok-a `cema~<br />
S > s<br />
6<br />
7
Sud sud `saflavi~<br />
W > w<br />
konWu konwu `wvivi~<br />
(Sdr. qarT. kanWi)<br />
naciuri fonetikuri procesis spontanur fonetikur procesad<br />
qcevis tendencia. am TvalsazrisiT qarTvelur enebSi sa-<br />
Tanado masalis analizi saintereso Sedegebs mogvcemda.<br />
3. SiSina spirantebi (J, S) da afrikatebi (C, W) sakuTriv<br />
beJituri dialeqtis kapuWur da xaSarxotul kilokavebSi sisina<br />
sibilantebad gardaiqmnebian, xolo tladalur kilokavsa<br />
da hunzibur dialeqtSi arqifonemebi daculia:<br />
kap. xaS. tl. hunz.<br />
z z J J<br />
8<br />
ziz-‰l ziz-‰l JiJah-al JˆJ-a `Sexrakva~, `Sewva~<br />
s s S S<br />
xisa xisa xiS xiSo xval~<br />
c c C C<br />
ec-al ec-al eC-l beC-a `yofna~, `arseboba~<br />
w w W W<br />
wimaw wimaw Wimt Wemat `RrZili~<br />
4. rogorc saanalizo masala cxadyofs, sisi<br />
sina<br />
> SiSi<br />
Sina<br />
procesi xdeba palataluri xmovnebisa (i, e) da sonantis mezoblad,<br />
rac gramatikul formebSic TvalnaTliv gamoCndeba,<br />
mag.: kap. milaz-al `gayinva~ _ awmy. milaJe-S `yinavs~, gowolal<br />
(I kl.) _ giWel-al (II kl.) 1. `Cveneba~; 2. `micema~...; hunz.<br />
coɺn `marili~ _ naT. Cio-s da sxv. misT.<br />
rac Seexeba SiSina sibilantTa gasisinebas, gasagebi mizezebis<br />
gamo, amgvari transformacia dasturdeba yvela saxis<br />
xmovanTan.<br />
5. fonemaTSesatyvisoba aris iseTi saxis fonemaTfardoba,<br />
romelSic erTi fonema, poziciisda miuxedavad, kanonzomierad<br />
icvleba sxva fonemiT. didour enebSi gamovlenili fonemaTmonacvleoba<br />
upiratesad kombinaciuri xasiaTisaa da, aqedan<br />
gamomdinare, qarTvelur enebTan paralelis gavleba gaumar-<br />
Tlebelia. miuxedavad amisa, didour enebSive SeiniSneba kombi-<br />
f i q r i a a f x a i Z e<br />
Tava<br />
vazi<br />
ziano<br />
nobis etike<br />
keti da mesa<br />
same piris<br />
nacval<br />
cvalsa<br />
saxel<br />
xelTa siste<br />
tema<br />
(sin<br />
sinha<br />
halu<br />
luri enis masa<br />
sala<br />
laze<br />
ze)<br />
sinhala enaSi raodenobrivi Tu funqciur-semantikuri<br />
nairgvarovnebiT II piris 1 garda, III piris aRmniSvneli nacvalsaxelebic<br />
gamoirCevian. maTi nairsaxeobebis 2 gamoyenebisas<br />
arsebuli socialuri etiketis dacva mniSvnelovania; sazogadoebis<br />
socialurad dayofis principebsa da am TvalsazrisiT<br />
arsebul enobriv diferencirebas III piris nacvalsaxelTa sistemac<br />
aranakleb sainteresod gviCvenebs.<br />
ZiriTadi sxvaoba III piris nacvalsaxelTa xmarebis TvalsazrisiT<br />
salaparako da saliteraturo sinhalas Soris aris<br />
is, rom raodenobrivad saliteraturo leqsikisTvis damaxasia-<br />
Tebeli formebi bevrad sWarbobs salaparako enis formebs. salaparako<br />
sinhalaSi III piris aRsaniSnad gacilebiT mcire nairsaxeoba<br />
gvxvdeba da amasTan, gansxvavebulia maTi funqciur-semantikuri<br />
datvirTvac.<br />
saliteraturo sinhala III piris nacvalsaxelebSi Semdeg<br />
gramatikul kategoriebs ganarCevs:<br />
1. mdedrobiTi, mamrobiTi da saSualo sqesi.<br />
2. mxolobiTi da mravlobiTi ricxvi.<br />
1 ix. Cvenive statia: `meore piris nacvalsaxelTa TaviseburebisaTvis<br />
salaparako sinhalaSi~, ike XXXVII , 2009<br />
2<br />
III piris aRmniSvneli nacvalsaxelTa nairsaxeobebs ganvixilavT<br />
moxsenebaSi.<br />
9
3. Tavazianobis kategoria. kerZod, gansxvavebas qmnis Tavaziani-araTavaziani<br />
da agreTve, pativiscemis da upativcemulobis<br />
gamomxatveli formebi.<br />
4. sulieri da usulos kategoria. kerZod, sulierSi garCeulia<br />
adamiani da cxoveli, xolo usuloSi nivTi an abstraqtuli<br />
cneba. aRsaniSnavia, rom Tavazianobis kategoriis<br />
markirebisas sulieri da usulos kategoriis markirebis principi<br />
irRveva: nivTis, cxovelis aRmniSvneli formebi iqceva<br />
adamianis aRmniSvnelad, riTac iqmneba araTavazianobis an upativcemulobis<br />
konteqsti.<br />
sinhala ena III piris funqciiT CvenebiT nacvalsaxelebsac<br />
gamoiyenebs.<br />
Tanamedrove salaparako enaSi III piris aRmniSvneli nacvalsaxelia<br />
eyā (is, mx.r), romelsac saliteraturo enaSi ara<br />
aqvs aqtiuri gamoyenebis areali sxva formebTan SedarebiT.<br />
sqesis TvalsazrisiT III piri salaparako enaSi ar aris markirebuli.<br />
es bunebrivia, ramdenadac sqesis kategoria salaparako<br />
enisTvis mxolod leqsikur kategoriad miiCneva. samagierod,<br />
garCeulia sulieri-usulos kategoria, oRond CvenebiT nacvalsaxelebSi,<br />
romlebic III piris funqcias iTavseben, mag.: ekƽ,<br />
arƽkƽ, mekƽ, oya formebi yovelTvis usuloze miuTiTebs, xolo<br />
mē, arƽ _ sulieri arsebiTis msazRvrelebad gamoiyeneba. sakuTriv<br />
III piris aRmniSvnel subieqtur nacvalsaxelebSi ki gamijnulia<br />
adamianis da cxovelis aRmniSvneli kategoria: ū nacvalsaxeli<br />
Cveulebriv cxovelze miuTiTebs, xolo eyā - (mx.r) adamianze.<br />
aRsaniSnavia Tavazianobis kategoriis markirebis Taviseburebac.<br />
Cveni azriT, salaparako sinhalurSi ar gvaqvs iseTi<br />
mkveTri diskriminirebuli kasturi an klasobrivi sxvaoba, rogorc<br />
es, vTqvaT, gunasekeras mier sinhaluri enis gramatikaSia<br />
(1891) aRwerili. sinhaluri sazogadoebis socialur fenebs<br />
Soris gansxvaveba amJamad gamoixateba mxolod dabali, saSualo<br />
da maRali fenebis mixedviT.<br />
saintereso gansxvavebas qmnis am kategoriis markirebis<br />
principic. magaliTad, saliteraturo sinhalas III piris na-<br />
10<br />
cvalsaxelebSi Tavaziani mniSvneloba specialuri sufiqsebis<br />
saSualebiT iwarmoeba da es sufiqsebi daerTvis mxolod<br />
mravlobiTis aRmniSvnel III piris zog nacvalsaxelur fuZes.<br />
magaliTad:<br />
un (III p. mr.r) + vahansē (sufiqsi)< unvahansē;<br />
un (III p. mr.r) +nehe (sufiqsi)< unnæhe da sxva.<br />
araTavaziani mniSvnelobis gamosaxatavad ki gamoiyeneba<br />
specialuri formebi. mag.: ū; mū; mu; ekā; okā da a.S. rac Seexeba<br />
salaparko sinhalas, aq Tavazianoba-araTavazianobis gamosaxatavad<br />
iSviaTad magram, SeiZleba, rom nasesxebi iqnas saliteraturo<br />
enis fondisTvis damaxasiaTebeli Tavazianobis gamomxatveli<br />
formebi, rogorica: unvahansē an unnæhe da sxv. magram ZiriTadad,<br />
laparakis dros III pirSi mowiwebis an Tavazianobis<br />
gamosaxatavad Cinis, socialuri rangis an statusis gamomxatveli<br />
arsebiTi saxelebi gamoiyeneba, iseve rogorc qarTulSi: mag.:<br />
doqtori/profesori + sakuTari saxeli; qalbatoni/batoni+saku-<br />
Tari saxeli. xolo Tu pirovnebis vinaoba ucnobia, maSin am sityvebis<br />
win CvenebiTi nacvalsaxelebi daismis: ē/arƽ doctor kenek;profesƽ<br />
kenek=is /es doqtori/profesori; ē/arƽ mahattƽa/nōnƽ<br />
=is/ es batoni/qalbatoni. arasaero piris, religiuri msaxuris,<br />
vTqvaT, budisti beris mosaxsenieblad ki specialuri nacvalsaxelis<br />
unvahansē-s nacvlad gamoiyeneba Semdegi konstruqcia:<br />
(CvenebiTi nacvalsaxeluri msazRvreli) ē/arƽ + (arsebiTi saxeli<br />
hāmuduruvo `budisti beri~) an: sakuTari saxeli + sityva hāmuduruvo.<br />
qarTulSic absoluturad igivenairad xdeba, roca movixseniebT<br />
sasuliero pirs: mama levani, meufe daviTi da a.S.<br />
sinhalurSi msazRvrel-sazRvrulis rigi Sebrunebulia: jer<br />
saxelia da mere sasuliero rangis aRmniSvneli sityva.<br />
rac Seexeba araTavazian mniSvnelobas, salaparako sinhalaSi<br />
III pirSi araTavaziani mniSvnelobiT gamoiyeneba nacvalsaxeli,<br />
romelic Cveulebriv aRniSnavs cxovelis kategorias. ase-<br />
Tia: ū (mx.r) da un (mr.r) am formebis xmarebiT gansakuTrebiT<br />
damamcirebeli mniSvneloba gamoixateba.<br />
11
Tavazianoba-araTavazianobis gamosaxatad zogjer SeiZleba<br />
pragmatuli faqtoric iyos mniSvnelovani. magaliTad, sazogadod<br />
miCneulia, rom qarTulSi Tavazianobis kategoria III piris<br />
nacvalsaxelebSi gramatikulad ar aris markirebuli, magram<br />
praqtikulad es ketegoria qarTulSi sxvagvarad SeiZleba<br />
gamoixatos. magaliTad, Tu III piris CvenebiTi nacalsaxelebi<br />
gamoyenebul iqneba adamianis aRmniSvneli subieqturi nacvalsaxelis<br />
nacvlad, maSin mosaubres SeuZlia aRsaniSnis mimarT<br />
gamoxatos Tavaziani an araTavaziani damokidebuleba. am dros<br />
mniSvnelovania agreTve mosaubris pragmatuli pozicia, gansxvaveba<br />
rangobriv-Cinobrivi an asakobrivi TvalsazrisiT.<br />
zemoT ganxiluli enobrivi Taviseburebebi mWidrod aris<br />
dakavSirebuli sociolingvistur faqtorebTan, romlebic um-<br />
Tavresad Sepirobebulia mocemuli eris kulturul-eTnikuri<br />
da religiuri TaviseburebaniT. cxadia, isic unda gaviTvaliswinoT,<br />
rom Tanamedrove sinhalas Camoyalibeba multigenetikuri<br />
(indoariuli, draviduli da sakuTriv indogenuri) enobrivi<br />
kontaqtebis safuZvelze moxda. amitom sxadasxva enobrivi<br />
movlenis ganviTarebaSi multigenetikuri enobrivi struqturebis<br />
impaqtebi aisaxa.<br />
m a i a a S a Z e , a s m a T p a p i Z e<br />
frazeologizmebTan dakavSirebuli sakiTxebi<br />
qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi<br />
(sityva-statia enis magaliTze)<br />
frazeologizmTa aRnusxva da kvleva nebismieri enis Seswavlis<br />
erT-erTi saintereso ubania. amgvar gamonaTqvamTa Seswavlas<br />
aqvs rogorc lingvisturi, ise eqstralingvisturi<br />
mniSvneloba, ramdenadac maTSi xSirad Semonaxulia enis istoriul-eTnografiuli<br />
Tu kulturul-socialuri Taviseburebe-<br />
12<br />
bis gasaRebi. amitom frazeologizmTa ganxilva enaTmecnierebis<br />
(da ara mxolod enaTmecnierebis) sxvadasxva dargis interesebis<br />
mixedviTaa SesaZlebeli.<br />
frazeologiur gamoTqmaTa Seswavla umTavresad calkeuli<br />
emociuri konceptebis mixedviT xdeba. semantikuri dominantebis<br />
mixedviT dajgufebuli frazeologizmebis ganxilvisas<br />
met-naklebad am emociebis gadmosacem struqturebsac eqceva<br />
yuradReba. ramdenadac Cvens kvlevas ufro leqsikologiuri<br />
da leqsikografiuli mizani aqvs, gadavwyviteT, amosavlad agve-<br />
Ro ara emociuri koncepti, aramed sityva, rogorc sxvadasxva<br />
koncepturi struqturis Semqmneli, erTgvari sityva-koncepti.<br />
aseTi farTo semantikuri velis mqone sityvebi yvela enaSia da<br />
maTi raodenoba arc ise didia. bunebrivia, qeglSi yvelaze didi<br />
raodenobiT e. w. rombuli Sesityvebebi swored am rigis<br />
sityva-statiebSia Tavmoyrili.<br />
aRsaniSnavia, rom qeglis axali redaqciis erT-erT mniSvnelovan<br />
aspeqtad miCneulia frazeologiuri erTeulebiT misi<br />
gamdidreba. es moxda, erTi mxriv, im magaliTebis xarjze,<br />
romelTa nawili figuraluris kvalifikaciiT iyo asaxuli<br />
ilustraciebSi, meore mxriv, axali masalis mopovebis Sedegad.<br />
myar gamonaTqvamebs SeuerTda aseve dalocvis, wyevlisa Tu natvris<br />
formulebi (maT Soris erTsityviani). amave dros, frazeologizmTa<br />
(e. w. rombul gamonaTqvamTa) miTiTeba moexsna<br />
araerT terminologiur Sesityvebas da amiT mkveTri mijna daido<br />
am ori tipis Sesityvebas Soris (qegl, ax. red., I, gv. 11).<br />
amgvarad, qeglSi frazeologizmTa yvela nairsaxeoba erT did<br />
jgufad aris warmodgenili, _ e. w. rombul gamonaTqvamebad,<br />
romlebSic Sedis idiomebic da metaforuli gadaazrebiT mi-<br />
Rebuli sxva xatovani sityva-Tqmani. calkea gamoyofili terminologiuri<br />
Sesityvebebi, romlebic Sesabamis sityva-statiaSi<br />
rombuli miTiTebis gareSea warmodgenili da ganmartebuli.<br />
terminologiuri Sesityvebebi leqsikografiuli TvalsazrisiT<br />
sirTules ar qmnian. am rigis gamoTqmebi arc ise bevria,<br />
struqturuli da semantikuri variantebis siWreliTac ar<br />
13
gamoirCevian (sxvagvarad terminologiur saxelebad ver Camoyalibdebodnen)<br />
da, Sesabamisad, gansamartavad problemebs ar<br />
qmnian.<br />
sirTuleebi, romlebic dakavSirebulia pirveli jgufis<br />
frazeologizmebTan, gamowveulia, erTi mxriv, maTi mravalricxovnebiT,<br />
meore mxriv ki, frazeologiur saxesxvaobaTa mravalferovnebiT.<br />
arsebiTad, am jgufSia Tavmoyrili yvela tipis<br />
frazeologizmi, garda terminologiuri gamonaTqvamebisa. swored<br />
amitom movixseniebT maT e. w. rombul Sesityvebebad, romelic<br />
mxolod teqnikuri terminia.<br />
e. w. rombul SesityvebaTa udidesi umravlesoba or- da<br />
metsityviania, Tumca cnebiTi TvalsazrisiT isini erT, Semadgenel<br />
komponentTagan sruliad gansxvavebul, cnebas aRniSnaven.<br />
ZiriTadi leqsikografiuli problema dakavSirebulia am gamo-<br />
Tqmis saleqsikono erTeulad gatanis adgilTan, _ gamoTqmis<br />
Semadgenel romel sityva-statiasTan unda moxdes misi mniSvnelobis<br />
dafiqsireba, _ anu ganisazRvros wamyvani, birTvi sityva,<br />
rac xSirad arc ise advilia.<br />
polisemiur sityvebTan dakavSirebiT aqtualuria agreTve<br />
rombul SesityvebaTa adgili sityva-statiaSi. viTareba martivia,<br />
rodesac frazeologiuri Sesityveba gansamarti sityvis<br />
erT romelime mniSvnelobasTan aris aSkarad dakavSirebuli,<br />
magram ufro xSirad bundovania, konkretulad romeli mniSvnelobaa<br />
metaforulad gadaazrebuli. aseT SemTxvevaSi e. w.<br />
rombuli Sesityvebebi sityva-statiis bolos aris Tavmoyrili.<br />
erT statiaSi bevri frazeologiuri gamoTqmis arsebobis SemTxvevaSi<br />
garkveul sirTuleebs qmnis frazeologizmTa Tanamimdevrobis<br />
sakiTxic.<br />
ZiriTadad swored am leqsikografiuli problemebis ga-<br />
TvaliswinebiT aris ganxiluli moxsenebaSi qeglis sityva-statia<br />
ena da misi frazeologizmebi.<br />
sityva ena qeglSi 10 mniSvnelobiTaaa warmodgenili, romlebic,<br />
Tavis mxriv, 2 jgufad SeiZleba warmovadginoT. erTia<br />
ena, rogorc adamianis (saerTod, cocxali organizmis) sxeulis<br />
14<br />
nawilis aRmniSvneli anatomiuri termini, _ piris RruSi mo-<br />
Tavsebuli kunTovani organo _ da meore _ azris Camoyalibebisa<br />
da gagebinebis saSualeba, metyvelebis unari da amavdroulad<br />
misi produqti. cxadia, meore jgufis mniSvnelobebi pirvelisagan<br />
momdinareobs, ramdenadac metyvelebis aqtSi erT-er-<br />
Ti arsebiTi mniSvneloba swored am organos, enas, aqvs, Tanac<br />
misi monawileoba yvelaze xilulia, ramac uTuod ganapiroba<br />
metyvelebis procesis, laparakis swored masTan gaigiveba. enis<br />
calkeuli mniSvnelobebi enasTan, rogorc anatomiur organos-<br />
Tan, msgavsebiT aris ganpirobebuli. aRsaniSnavia, rom zogierT<br />
enaSi es ori mniSvneloba sxvadasxva sityviTaa gamoxatuli (inglisuri,<br />
germanuli, ukrainuli...); qarTulSi (aseve rusulSi,<br />
frangulSi, italiurSi...) ki es orive ZiriTadi mniSvneloba<br />
erTi sityviT gadmoicema.<br />
sityva enasTan dafiqsirebul mravalricxovan frazeologiur<br />
gamoTqmaTa umravlesobaSi wamyvan sityvad, gamoTqmis<br />
birTvad enaa warmodgenili, radganac gamoTqmis metaforuloba<br />
swored am sityvasTanaa dakavSirebuli. aseTebia: enaze Wa-<br />
li ar moede<br />
deba<br />
ba, enas Seub<br />
ubru<br />
runebs<br />
nebs, ena eyla<br />
lape<br />
peba<br />
ba, enas ver ab-<br />
runebs<br />
da sxv. frazeologizmTa mcire nawilisaTvis ena araa<br />
miCneuli wamyvan sityvad da gamoTqmis ganmartebis saxilvelad<br />
sxva sityva-statiaa miTiTebuli. (Sdr. enad gakre<br />
krefi<br />
fili<br />
_ ix.<br />
gakrefili; enas gamouyofs<br />
ix. gamouyofs; enas gascems<br />
ix. xmas<br />
gascems). moxsenebaSi warmodgenilia is cvlilebebi, rac am<br />
TvalsazrisiT wina redaqciasTan SedarebiT ivaraudeba. sagangebodaa<br />
ganxiluli is frazeologizmebic, romelTa SemadgenlobaSi<br />
birTvi sityvis gamoyofa Wirs imis gamo, rom frazis<br />
Semadgeneli komponentebi xatovanebis TvalsazrisiT Tanabari<br />
Zalisani Canan.<br />
moxsenebaSi ganxilulia agreTve sinonimuri semantikis<br />
frazeologizmebis ganTavsebasTan dakavSirebuli sakiTxebi,<br />
romelTa Soris aRsaniSnavia, erTi mxriv, sinonimuri leqsemebiT<br />
warmodgenili gamoTqmebi da, meore mxriv, mxolod zmnuri<br />
formebisa da kategoriebis mixedviT gansxvavebuli Sesityvebebi<br />
15
(masdaruli, aqtiuri da pasiuri konstruqciebi); amasTanave,<br />
SemoTavazebulia Sesabamisi rekomendaciebi.<br />
m a r i n e b e r i Z e , l i a b a k u r a Z e<br />
fere<br />
reida<br />
dani<br />
_ qarTu<br />
Tuli lingvo<br />
gvokul<br />
kultu<br />
turu<br />
ruli sivrcis<br />
nawi<br />
wili<br />
moxseneba eyrdnoba 2008 wlis oqtomber-noembersa da<br />
2009 wlis TebervalSi iranSi mivlinebis, agreTve fereidnel-<br />
Ta saqarTveloSi stumrobis dros mopovebul masalas.<br />
fereidanSi mimdinare yvela socialur-kulturuli Tu<br />
enobrivi procesi ukve naxevar saukuneze metia Cveni mecnieruli<br />
Tvalsawieris areSia moqceuli.<br />
Tuki sxva enobriv kunZulebs da maTi enobrivi adaptaciis<br />
klasikur suraTs SevadarebT, SeiZleba iTqvas, rom fereidnulma<br />
`yvela rekordi moxsna~ da mxolod meTormete Taobas<br />
daudga is kritikuli etapi, roca mosalodnelia `mimRebi~<br />
enis Zlieri gavlenis Sedegad qarTuli enis poziciebis Seryeva.<br />
es etapi qarTuli mosaxleobis cxovrebis donis mniSvnelovnad<br />
gaumjobesebas da sxva Tanamdev socialur momentebs<br />
ukavSirdeba. Cven vnaxeT araerTi ojaxi, sadac Taobebs Soris<br />
enobrivi kavSiris gawyvetis realuri safrTxe arsebobs. amas<br />
mwvaved ganicdian TviT fereidnelebi. Tumca, enobrivi kompetenciis<br />
klebis ukuproporciulad izrdeba fereidnelTa `eTnikuri<br />
mobilizaciis~ niSnuli.<br />
eTnikuri mobilizacia Tanamedrove mravalerovani qveynebisTvis<br />
damaxasiaTebeli mniSvnelovani da rTuli movlenaa da<br />
dRes mas aTaswleulebis gasayaris ganuyrel niSnad miiCneven.<br />
eTnikur mobilizacias aRorZinebis anu renesansis badal terminad<br />
miiCneven da ganmartaven mas, rogorc yvela Zalis mobi-<br />
16<br />
lizebas TviTmyofadi da sicocxlisunariani kulturis ganvi-<br />
TarebisaTvis. eTnikuri mobilizacia maRal nacionalur muxtze<br />
gawonasworebuli movlenaa da mas xSirad politikuri manipulirebis<br />
saSualebad iyeneben. eTnikur mobilizacias sWirdeba<br />
e. w. `lokomotivebi~, romlebsac aseve xSirad xelovnurad<br />
qmnian xolme.<br />
fereidanis istoriis bolo ramdenime aTwleuli (romelze<br />
Tvalis gadevnebac Cven SegviZlia), eTnikuri mobilizaciis<br />
bunebriv, jgufis SigniT dabadebul da ganviTarebul movlenad<br />
SeiZleba ganvixiloT.<br />
xolo is adamianebi, romlebic stiqiurad, yovelgvari Sida<br />
da gare koordinaciis gareSe tvirTuloben kulturuli<br />
TviTmyofadobis aRdgenisa da dedakulturasTan reintegraciis<br />
misias, arian swored eTnikuri mobilizaciisTvis esoden sa-<br />
Wiro `lokomotivebi~.<br />
Cven Tvalwin xdeba qarTuli leqsikis `dabruneba~ da am<br />
procesis koleqtiuri gacnobiereba.<br />
`kunZuluri dialeqtologiis~ fuZemdebeli v. Jirmunski<br />
xangrZliv izolaciaSi myof dialeqts `eqsperimentul laboratorias~<br />
uwodebda. dRemde cnobil aseT laboratoriebSi yvelaze<br />
ukeTes SemTxvevaSi interferenciis Sedegad warmoqmnili<br />
pijinebi `miiReboda~. Cven unda gavacnobieroT fereidnulis<br />
magaliTi, rogorc precedenti, da isic unda gaviazroT, rom<br />
istoriam, romelmac faqtobrivad damkvirvebeli Tvalis gareSe<br />
`imuSava~ am unikalur eqsperimentul laboratoriaSi, Cven<br />
`dagvavala~ yvelaze sapasuxismgeblo etapis meTvalyureoba da,<br />
Sesabamisad, masze zegavlenisa da misi marTvis movaleobac dagvakisra.<br />
moxsenebaSi warmodgenili iqneba didZali masala `fereidnuli~<br />
fenomenis ganviTarebis cocxali procesis Sesaswavlad.<br />
17
S a l v a g a b e s k i r i a<br />
`sa<br />
saqar<br />
qarTve<br />
Tvelo<br />
losa<br />
sa~ da `qar<br />
qarTve<br />
Tvelis<br />
lis~ aRmniS<br />
mniSvne<br />
vneli<br />
aRmosav<br />
savlu<br />
luri termi<br />
minis<br />
`gur<br />
gurjis<br />
jis~<br />
warmomav<br />
mavlo<br />
lobi<br />
bisa<br />
saTvis<br />
moxsenebaSi sakiTxis dasmis wesiT gamoTqmulia mosazreba<br />
saqarTvelosa da qarTvelis aRmniSvneli iranuli terminis<br />
gorjis, romlisganacaa miRebuli arabuli, Turquli, siriuli,<br />
Zv. rusuli Tu sxva eTnikuri terminebi, eTnonim kolxidan momdinareobis<br />
Sesaxeb.<br />
am varaudisTvis gaTvaliswinebulia Semdegi garemoebebi:<br />
qarTvelebs mravali saukunis manZilze axlo urTierTobebi<br />
hqondaT iranelebTan. herodotes cnobis Tanaxmad, istoriuli<br />
kolxeTis samxreT nawilSi mcxovrebi qarTveluri tomebi _<br />
mosxebi, tibarenebi, makronebi, mosinikebi da marebi aqemenidebis<br />
saxelmwifos (Zv. w. 558-330) me-19 satrapiaSi iyvnen gaer-<br />
Tianebulebi.<br />
miuxedavad imisa, rom kolxebi iranelTa satrapiebSi ar<br />
Sedioda, igi valdebuli iyo damxmare jari gamoeyvana da xarki<br />
gadaexada aqemenidebisTvis.<br />
aqemenidebis lursmul warwerebSi Zveli iranis dasavle-<br />
Tis qveynebis siaSi moxseniebulia mačiya, romelsac zogierTi<br />
iranisti mesxeTTan aigivebs, xolo karkā aseve mkvlevarTa nawilis<br />
mier kolxeTadaa miCneuli.<br />
eTnikuri saxelwodeba kolxi kulxa formiT gvxvdeba Zv. w.<br />
XII s. urartul lursmul warwerebSi, ZvelberZen avtorebTan<br />
ki Zv. w. VIII s.-dan moyolebuli dasturdeba.<br />
moxsenebis avtoris azriT, xeTuri teqstebis kaška, gašga<br />
da sxv., romelsac xeTologebi Cerqezis aRmniSvnel saxelwodeba<br />
qaSagTan aigiveben, eTnonim kolxis gadmocemaa. SesaZloa, am<br />
ukanasknels ukavSirdebodes Zveli aRTqmis anTroponimi koraxic<br />
(dabadeba T. 36, 5, ricxvni T. 16, 1, T. 26, 9 da sxv.)<br />
l : r monacvleobasTan gvaqvs saqme Zvel berZen avtoreb-<br />
18<br />
Tan damowmebul, kolxebis axlo monaTesave, magram sxva tomis<br />
_ koraqsebis saxelwodebaSi.<br />
qarTvelebis iranulenovan saymarosTan uSualo kontaqtebze<br />
metyvelebs rogorc iranuli enebidan qarTvelur enebSi<br />
Semosuli leqsika, aseve qarTveluri enebidan sparsul enaSi<br />
damkvidrebuli qarTvelizmebi, romelTa Sorisac aris dasavlur-qarTuli<br />
leqsikuri elementebic: qarT. pilenZ-i : zan.<br />
*pirinj-i > sp. birinj `id~, zan. oxor-i (`saxli~) > sp. axor `sajinibo~,<br />
qarT. beRel-i: zan. baRil-i (Sdr. megr. obaRile `sasimindes<br />
kalaTa~, `godori~ > sp. b‰Ril `beReli~.<br />
eTnikuri saxelwodeba: kolx- /*korx-/*kork sparsulSi yru<br />
Tanxmovnebis gamJRerebiT mogvcemda gorg-s, romlisganac<br />
warmomavlobis sufiqsis darTviTaa miRebuli gorji. am ukanasknelis<br />
dialeqtur nairsaxeobas unda warmoadgendes gorzi/gurzi<br />
(Sdr. Zv. rusuli gurzi `qarTveli~).<br />
am TvalsazrisiT sainteresoa, rom dasavleT saqarTvelos<br />
saxelwodeba abx‰zi XI-XII ss. sparsul teqstebSi `saqarTvelos~<br />
aRniSnavs, romelic Cveni qveynisa da mis mcxovrebTa aRsaniSnavad<br />
iseT terminTa paralelurad ixmareboda sparsulSi,<br />
rogoricaa `gurj~, `jurj~ da sxva (g. beraZe).<br />
imis gamo, rom arabulSi g Tanxmovani ar aris, sparsulidan<br />
Sesuli qarTvelis aRmniSvneli yvelaze gavrcelebuli krebiTi<br />
saxeli al-qurj formiTaa damkvidrebuli am enaSi.<br />
aseve sparsuli enis gorji aris qarTvelis aRsaniSnavad<br />
amosavali Turquli enisTvis, romlis adreul periodSi gansaxilveli<br />
eTnonimi kanonzomierad gurjis (gürci) formiT, xolo<br />
Semdeg Turquli enis fonetikisTvis damaxasiaTebeli, e. w.<br />
xmovanTharmoniis kanonis Tanaxmad g‘rj‘ (gürcü) saxe miiRo,<br />
xolo saqarTvelos aRmniSvnelad amJamad ufro Gürcistan formas<br />
eniWeba upiratesoba.<br />
19
e l e n e g i u n a S v i l i<br />
termin<br />
`az<br />
azna<br />
nauris<br />
ris" isto<br />
tori<br />
riisa<br />
saTvis qarTul<br />
Tulsa da<br />
sparsul sul wyaro<br />
roeb<br />
ebSi<br />
islamamdeli iranisa da saqarTvelos kulturul-istoriul<br />
urTierTobebs mravalsaukunovani tradicia aqvs. es kontaqtebi<br />
gansakuTrebiT intensiuri xdeba sasanelTa epoqaSi (III-<br />
VII ss. Cv. w.).<br />
Cvenamde moRweuli naratiuli, epigrafikuli da arqeologiuri<br />
monacemebi cxadyofs sasanuri iranis Rrma gavlenebs<br />
qarTul civilizaciaze.<br />
am TvalsazrisiT metad mniSvnelovania sasanelTa oficialuri,<br />
religiuri da saliteraturo enis gavrceleba saqarTveloSi.<br />
uZveles qarTul werilobiT ZeglebSi gamovlenilia sa-<br />
Sualo sparsuli leqsikis mravalricxovani da mravalferovani<br />
nimuSebi, romlebic SeTvisebuli iyo am intensiuri kontaqtebis<br />
Sedegad wignuri an zepiri gziT.<br />
iranul-qarTuli urTierTobis Sesaswavlad didi mniSvneloba<br />
aqvs V-VI saukuneebis qarTul agiografiul Txzulebebs,<br />
gansakuTrebiT iakob curtavelis `SuSanikis wamebas~. am Zegl-<br />
Si gvxvdeba mravali sayuradRebo cnoba qarTlSi Seqmnili istoriul-religiuri<br />
viTarebis Sesaxeb, agreTve damowmebulia<br />
metad saintereso socialuri da religiuri terminebi.<br />
`aznauri~, romelic Tavdapirvelad swored am ZeglSi<br />
gvxvdeba, gamoyenebulia `Tavisufalis, keTilSobilis, didgvarovanis~<br />
gagebiT (Sdr. bibliis qarTul TargmanebSi `gan-aznaur-eba~<br />
`ganTavisufleba~). qarTuli Zegli mowmobs, rom im<br />
epoqaSi ukve arsebobda aznaurTa dayofa, maT Soris gamoiyofa<br />
priviligirebuli fena _ `aznaurni did-didni~ da maTi meuRleni<br />
`zepurni dedani~. Sdr. agreTve `uazno~ _ araTavisufali,<br />
aradidgvarovani, e. i. mdabio.<br />
`aznauri~ sasanuri socialuri terminia da misi amosavali<br />
formaa saSualo sparsuli āznāwar `didgvarovani~, romelic<br />
20<br />
dasturdeba zoroastruli literaturis erT-erT nimuSSi.<br />
qarTveli mecnierebi (m. andronikaSvili, T. CxeiZe) qar-<br />
Tul `aznaur~-sa da mis Sesabamis somxur azniu, azniv-s `warCinebuli,<br />
didgvarovani~ (Sdr. aseve somxuri azn- `tomi, gvari, Taoba~)<br />
ganixilavdnen momdinare iranuli *ā-znā-dan, `cnobili,<br />
didebuli, didgvarovani~ ( zmnuri Ziri znā-`codna~).<br />
xolo h. beili qarTulsa da somxur formebs ukavSirebda<br />
iranul *āznābara-s _ `keTilSobili~, sadac amosavali Ziria<br />
zan-:zn „dabadeba, Soba~. beilis TvalsazrisiT, es forma<br />
qarTulidan iyo SeTvisebuli osurSi, svanursa da somxurSi<br />
(aznavor).<br />
sagulisxmoa, rom iranul enebSi da sakuTriv sparsuli<br />
enis istoriis Semdgom etapebze es forma aRar gvxvdeba.<br />
XVI-XVIII saukuneebis sparsul istoriul sabuTebSi, romlebic<br />
daculia saqarTvelos siZveleTsacavebSi, dasturdeba<br />
qarTveli didgvarovnis aRmniSvneli termini aznavar. sparseli<br />
mwignobrebi mas ganmartaven, rogorc `mamacs, mebrZols, Zlevamosils~<br />
da qarTulidan SeTvisebulad miiCneven.<br />
moxsenebaSi warmodgenilia am terminis distribuciuli<br />
analizi qarTul-sparsuli wyaroebis mixedviT, kulturul-istoriuli<br />
mimarTebaTa Suqze.<br />
g i o r g i g o g o l a S v i l i<br />
Tana<br />
named<br />
medro<br />
rove qarTu<br />
Tuli sali<br />
lite<br />
tera<br />
ratu<br />
turo enis<br />
norme<br />
mebi da realu<br />
luri enobri<br />
rivi viTa<br />
Tare<br />
reba<br />
Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normaTa dadgena<br />
gasuli saukunis dasawyisSi iRebs saTaves. 30-ian wlebSi<br />
gamoica normebis mcire krebuli; 40-ian wlebSi _ saskolo<br />
orTografiuli leqsikonebi. `Tanamedrove qarTuli saliteraturo<br />
enis normebis~ pirveli soliduri krebuli gamoqveynda<br />
21
1970 wels, romlis fototipuri gamocema ganxorcielda 1986<br />
wels. am krebulis gamocemamdec da Semdegac yvela orTografiuli<br />
cnobari, qarTuli enis yvela praqtikuli saxelmZRvanelo<br />
wesiT unda daemyaros swored am normebs, radgan `saxelmwifo<br />
komisiis mier damtkicebuli normebi savaldebulod iTvleba.<br />
`umTavresi normebis miRebidan gavida TiTqmis erTi saukune<br />
da zog SemTxve<br />
mTxveva<br />
vaSi realu<br />
luri enobri<br />
rivi<br />
viTa<br />
Tare<br />
reba sakma<br />
kma-<br />
od daSor<br />
Sorda dadge<br />
dgenil normebs<br />
mebs. anu: Seicvala realuri enobrivi<br />
viTareba, xolo normaTa cvla amis Sesabamisad ar momxdara.<br />
warmoiqmna Seusabamoba normasa da realur enobriv viTarebas<br />
Soris. konkretuli magaliTebi:<br />
1. `-me, -ve, -Ra, -Rac(a) nawilakian saxelTa brunebis~ sakiTxebis<br />
ganxilvisas dasaS<br />
saSve<br />
vebad<br />
aris miCneuli: raRa<br />
Ramac<br />
(raRacam),<br />
rasRac<br />
Rac, raRa<br />
Rasac<br />
(raRacas), radRac<br />
(raRacad)... ramRa<br />
(raRam), rasRa<br />
(raRas), radRa<br />
(raRad), viRamac<br />
(viRacam), vis-<br />
Rac, viRa<br />
Rasac<br />
(viRacas), viRa<br />
Radac<br />
(viRacad), viRa<br />
RaTic<br />
(viRaciT)<br />
da misTanani.<br />
2. msazRvrel-sazRvrulis brunvaSi SeTanxmebis sakiTxebis<br />
ganxilvisas dasaS<br />
saSve<br />
vebad<br />
aris miCneuli:<br />
ramde<br />
deni<br />
nisa<br />
same<br />
sityvis, ramde<br />
deni<br />
nisa<br />
same<br />
sityviT, rome<br />
meli<br />
lisa<br />
same<br />
mowafis, rome<br />
meli<br />
lisa<br />
same<br />
mowafiT... aseve: dids saqmes, didis<br />
dis saqmis,<br />
dids saqmed, didis<br />
dis saqmiT... moqme<br />
qmede<br />
debiTs<br />
brunvaSi, pir-<br />
velads<br />
partorganizacias...<br />
erTa<br />
TaderT<br />
swor formad<br />
miiCneva: Cems amxanagad, maTs amxanagad...<br />
3. h- da s- prefiqsebis xmarebasTan dakavSirebiT normad<br />
aris miCne<br />
Cneuli<br />
li: Sevh<br />
vhgebebivar, Sevh<br />
vhbralebivar, gavh<br />
vhparvivar, mo-<br />
vhferebivar, davh<br />
vhqvemdebarebivar, Sevs<br />
vsdavebivar, avstorRialebivar,<br />
vswvevivar, Sevs<br />
vscilebivar, Sevs<br />
vsWidebivar, Sevs<br />
vsjavrebivar, mo-<br />
vhkvdomivar, gavs<br />
vswyromivar, vhparsav, mivs<br />
vswer da misTanani.<br />
am SemTxvevaSi, vfiqrobT, viTarebas ar cvlis SeniSvna: `I<br />
subieqturi piris v- prefiqsis momdevno poziciaSi III obieqturi<br />
piris prefiqsebi h- da s- mainc da mainc gaqrobis tendencias<br />
iCenen~.<br />
22<br />
4. normaTa mixedviT -av<br />
da -am<br />
TemisniSnian zmnaTa I<br />
TurmeobiTis es da msgavsi formebi `uku<br />
ukugde<br />
gdebu<br />
buli<br />
unda<br />
iq-<br />
nes~: vunaxivar, unaxixar, dagimalivar, damimalixar... dauxocia,<br />
daukecia, gaulesia, gaulewia, daurekia, gauWedia da misTanani...<br />
am tipis formaTa Sesaxeb bevri Tqmula...<br />
ra daskvna SeiZleba gakeTdes am msjelobidan? _ Tanamedrove<br />
qarTuli saliteraturo enis normebi rom qarTuli enis<br />
Tanamedrove realur viTarebasTan SesabamisobaSi movides, aucilebelia<br />
koreqtivebi iqnes Setanili ukve arsebul normebSi<br />
da es koreqtirebuli normebi gamoices, rogorc ZiriTadi sayrdeni<br />
orTografiuli cnobarebisa Tu praqtikuli gramatikebisaTvis;<br />
saxelmZRvanelo _ swori qarTuliT saubris msurvelTaTvis.<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi qarTuli saliteraturo<br />
enis normebi dasaxelebul da msgavs SemTxvevebSi azrs kargavs.<br />
l e v a n k e l a u r a Z e<br />
qarTve<br />
Tvelur<br />
lur-bu<br />
buru<br />
ruSul<br />
Sul-bas<br />
basku<br />
kuri saer<br />
erTo leqsi<br />
siki<br />
kida<br />
dan. I<br />
(mi<br />
miwaT<br />
waTmoq<br />
moqme<br />
mede<br />
deba<br />
ba, mesa<br />
saqon<br />
qonle<br />
leoba<br />
ba)<br />
*bak’- `saqonlis sadgomi~<br />
s.-qarTv. *bak-//*bag- > qarT. bak-i `saqonlis sadgomi, irgvliv<br />
mozRuduli, usaxuravo~; qarT. bag-a `gomi~; zan. (megr.)<br />
bog-a `boseli, xis iatakiani sadgomi pirutyvisaTvis~, (laz.)<br />
bog-a `gomi~; svan. bag `gomi~ : bur. bákur `patara gadaxuruli<br />
baki~ (?) : bask. (g.) baka `arenis gverdze SemoRobili adgili<br />
koridaSi monawile xarebisaTvis~;<br />
Sdr.: Sum. pag, bag `damwyvdeva; galiaSi Casma~;<br />
*bex- `dedali Sinauri cxoveli~<br />
s.-qarTv. *bex- > qarT. (qarTl., fS., mTiul.) bex-i `bexreki,<br />
Zalian daberebuli saqoneli~; [zan. (megr.)] qarT. (gur.,<br />
23
imer., leCx.) bax-i `uvargisi, Zlier gamxdari cxeni~, zan. (laz.)<br />
bax-i `avadmyofi~; svan. bex `1. dedali cxvari; (Cbx., lntx.) ji-<br />
Siani, diddumiani cxvari, nerbi; 2. (lSx.) bex `gadaberebuli,<br />
jaglagi cxeni~ : bur. (i.) behe `dedali (saWmelad dauSvebeli<br />
cxovelebis)~ : bask. behi, bei `Zroxa~, behor `faSati, Waki~ < s.-<br />
bask. *beh-;<br />
*boč//*poč-... `xbo~<br />
s.-qarTv. *boC//*buC-... > qarT. boC-ol-a, boC-ik-a `xbo~,<br />
(qiz.) buC-in-a `zaqi wlamde~, (mesx.) fuC-v-e, (qarTl., qiziy.)<br />
fuC-in-a `xbo~, (mTiul.) fuCino-fuCino `xbos mosaxmobi SeZaxili~<br />
: bur. (h., n.) buṣóoṣo, mr. buṣóanc `xbo~, bóšo, bóšto `xbos<br />
daZaxeba~, (i.) boṣo `xbo~ : bask. potxo, potx, pots, botxe, putxo, putxu,<br />
putxe `CoCoris, kvicis, viris, Zroxis mosaxmobi SeZaxili; CoCori,<br />
kvici~, putxiko `1. CoCoris mosaxmobi SesaZili; 2. cxvari an<br />
boCola~;<br />
*bot’- `vaci~<br />
s.-qarTv. *bot- > qarT. bot-i (saba) `Txis erkemali<br />
(=mnerbavi cxovari)~; zan. (megr.) bet-ar-i `daukodavi vaci~;<br />
svan. (bz., bq.) bota, (lSx., lnt.) bot `vaci~ : bur. butár `erT<br />
wlamde asakis vaci~;<br />
*bul- `bululi~<br />
s.-qarTv. *bul- > qarT. bul-ul-i (qarTl., raW., gudamayr.)<br />
`Tivis an gaTibuli puris patara zvini~; (n. Cubin, d.<br />
Cubin.) `Tivis xeleuli, копна сена~; (qiziy.) bul-ul-a `fiwliT<br />
aRebuli Tivis Talami (=erT jerze asaRebi Tiva)~ : bur. búuỵo<br />
`xorbleulis an Tivis patara zvini~ : bask. buio, buiu `xorblis<br />
da Calis narCeni; ganiavebis Semdeg darCenili xorbali~, bulia,<br />
bilia `bze, Celxi; nagerali~;<br />
*gal-//*gan- `dawnuli xili an bostneuli Sesanaxad~<br />
s.-qarTv. *gal- > qarT. gal-a (saba) `mxali dawnuli gasaƒmoblad~,<br />
(qiziy., kax., mesx., TuS.) `dawnuli xaxvi, Rolo da<br />
sxv. daaxloebiT 1-2 m. sigrZisa, garingaze gadahkideben da sazamTrod<br />
inaxaven...; Zafze asxmuli da wredSekruli xmeleuli:<br />
Ciri, mwvanili, mZivi da misT.~ : bur. gan `bostneulis gamxmari<br />
da dawnuli foTlebi Sesanaxad; nawnavi; dawnuli Toki~, ɣáan<br />
`xili, xaxvi da misT., Tokze asxmuli da gasaxmobad Camokidebuli~;<br />
gal `dakiduli xidi (Tokis)~.<br />
mniSvnelobaTa _ `dawnuli~ da `Tokis xidi~ _ dakavSirebisaTvis<br />
Sdr.: megr. bond-i `dawnuli; dakiduli dawnuli<br />
xidi~ (< s.-qarTv. *band-);<br />
*dol-//*dor `rqamokle Sinauri cxoveli~<br />
s.-qarTv. *dol-//*dor- > qarT. dol-a (saba) `rqamokle~,<br />
(fS., xevs., gur.) `urqo Zroxa an pirutyvi saerTod~, (mesx.)<br />
dol-ok-a `patara rqa msxvilfexa saqonlisa~, (xevs.) dor-ia<br />
`urqo cxoveli~, dul-i-a (gur.) `rqamotexili xari~, (S. futkaraZe,<br />
`Cveneburebis qarTuli~) dol-ia `urqo pirutyvi (Txa,<br />
cxvari, Zroxa)~; zan. (megr.) dulu, duru, tulu `urqo an Zalian<br />
moklerqiani cxoveli (Zroxa, Txa...)~ : bur. ḍor `moklerqiani<br />
verZi~;<br />
*thew- `cxvris sadgomi~<br />
s.-qarTv. *TeE- > qarT. (gud., mT., mox., fS., TuS.,<br />
qarTl.) Teo, Teo- `adgili cxvris binis ganapiras; sayaraulo<br />
adgili cxvris farasTan; cxvris binis garSemo alagi, sadac<br />
ZaRlebi darajoben~, Sdr. agreTve: (mT. _ SaniZe) Tevaze gavida<br />
= Teoze gavida; zan. (megr.) Tib-i `adgili, sadac cxvari idga~,<br />
Tifu `Teo~, THfH `1. RamiT saqonlis sadgomi (gasaCerebeli<br />
adgili); 2. gadmocemiT melogines (qals) Tavisi sadgomi kuTxe<br />
(adgili) hqonda~ : bask. tai `cxvris bina qoxis gverdze~;<br />
24<br />
25
26<br />
*ther- `Troba~<br />
s.-qarTv. *Tar- > qarT. Tr-ob-a, Tr-v-a, m-Tr-v-al-i, da-vi-TEer;<br />
svan. li-Tr-e `sma~ : bask. (s.) tarro `Troba~;<br />
*kʼab-//*gab- `yba; lagami; aRviri~<br />
s.-qarTv. *kap-//*yab-//*Rab-... > qarT. ni-kap-i; svan. kap-r-,<br />
ni-kp-a `nikapi~; qarT. yb-a; svan. hç-yb-a `loya; yba~, yab `wveri~;<br />
Sdr.: qarT. (saba) a-yaf-i, ali-kap-i `xis aRviri~, (d. Cubin.)<br />
a-kap-i, a-kaf-i `id.~; agreTve: (TuS.) Rab-iS-i `ybedi, xumara~;<br />
(aWar.) Rab-u-a `ybayura~, (d. Cubin.) Rap-i `nikapi~ : bur. gabí,<br />
(n.) ɣábi `lagami~<br />
Sdr.: Sum. kab `lagami; aRviri~.<br />
`ybisa~ da `lagmis~ mniSvnelobaTa dakavSirebisaTvis<br />
Sdr.: germ. Gebiss `yba; lagami~;<br />
*mel- `Zna, zvini~<br />
s.-qarTv. *mel- > qarT. (saba) mel-eul-i `fetvis Zneuli~,<br />
(mT., gud. _ SaniZe) mel-aur-i `erTad moquCebuli Znebi~ :<br />
bur. máal `3-4 Znisgan Semdgari zvini~;<br />
*nal-//*nar- `uReli; marxili; saTari~<br />
s.-qarTv. *nal- > qarT. nal-o (saba) `ese ars etlis magier<br />
zamTar sajdomi, uTvalo marƒiliviT Tovlze saTrevi~; (n.<br />
Cubin.) `marxiliviT Tovlzed saTreveli zamTar sajdomi; saTari,<br />
moWrili xe uremTa da marxilTa zeda mobmuli tyidam mosaTrevad~,<br />
(d. Cubin.) `marxiliviT Tovlzed saTreveli zam-<br />
TarSi sajdomi, салазки; saTari, moWrili xe uremTa da marxil-<br />
Ta zeda mobmuli tyidam mosaTreveli, отрубленное дерево, брус~;<br />
(qegl) `1. uRliT moTreuli didi mori; 2. urmis boloSi<br />
gamobmuli fiCxis didi kona an xe, romelic miwaze eTreva da<br />
anelebs daRmarTze urmis svlas~; (a. Rl.) `boloTria = Znis<br />
sazidi saTrevela uremi~; nal-i (d. Cubin.) `saTxepeli, sa-<br />
rTxmeli (= брус, положенный в каменной кладке для крепости), Zeli<br />
kedelSi datanebuli~; (qiziy.) `qvis kedelSi datanebuli sqeli<br />
ficari an Txeli koWi, rom kedeli gadaabas, Sekras da ar<br />
gaibzaros~ : bur. nal (i.) `uReli; wyvili xari~, (h., n.) `wyvili,<br />
uReli xari~; náal `Tanamgzavri, TanamebrZoli; wyvilidan erTerTi;<br />
(polos TamaSisas) metoqe an partniori~, nalaá `erTad,<br />
erTdroulad~ : bask. narra, nar, naarra, naar `marxili, saTari; xe,<br />
romliTac Tivas, fiCxs da misT. aTreven; xe, romelic urems<br />
uknidan ebmeba da muxruWis funqcias asrulebs; Treva~;<br />
`saTarisa~ da `uRlis~ mniSvnelobaTa dakavSirebisaTvis<br />
Sdr.: lab-e (mT. _ SaniZe) `saTari~ _ lab-a (d. Cubin.) `uReli<br />
xarTa~; ar aris gamoricxuli, am formebs ukavSirdebodes<br />
svan. li-lab-e `datvirTva~;<br />
*naqʼ- `nayva~<br />
s.-qarTv. *nay-//*nax- > qarT. nay-v-a, (qiziy.) nay-i-nuy-i `nayinuyiT<br />
laparaki = ugulod, nawyvet-nawyvet laparaki~; svan.<br />
li-ny-aE-al, li-nay-aE-@l `saubari, maslaaTi~ : bask. nahasi, nahastu<br />
`areva, Sereva; wyalSi gazaveba; Sednoba~;<br />
Sdr.: Sum. naĝa `qva-sanayi; dafqva, nayva~<br />
*parcx- `farcxi~<br />
s.-qarTv. *farcx- > qarT. farcx-i `iaraRi xnulis beltis<br />
dasaSlelad, miwis gasafxviereblad~; zan. (megr.) bucx-a/bircxa<br />
`frCxili~, (laz.) bucx-a `frCxili, focxi~; svan. la-f@cx-ir,<br />
la-fcx-ir... `focxi~, na-facx, na-facx-E..~nafarcxi~ : bur.<br />
phask `farcxi~;<br />
*phač̣-//phatʼ- `nawuri, narCeni (cvilis, yurZnis), naleqi~<br />
s.-qarTv. *faW-//*fat-... > qarT. (saba) faW-a `cÂlis nawuri~,<br />
fit-i `Taflis naCenCi~, (n. Cub., d. Cub.) faWa, fiWi, fiti<br />
`Taflis CenCo an gadaumdnari sanTlis naZirali~, fit-i<br />
(qegl) `Taflgamoclili fiWa~, (qarTl.) fat-e `uwvno xili~<br />
27
(Sdr.: zan. (megr.) ( qarT. (xevs., fS., mox.) Se `saukeTeso matylisgan<br />
damzadebuli magari Zafi~ : bur. še `matyli~;<br />
*čekʼ- `Toxi, barula~<br />
s.-qarTv. *Cek- > qarT. Cek-i (saba) `cecxlis saCxrekeli~,<br />
(Tian.) `barula, patara barisebri iaraRi~, (qarTl., mesx., qiziy.,<br />
mTiul., mox.) `saxnisis safxeki joki, guTnis safxeki; cecxlis<br />
saCxrekeli, naxSiris gamosaxveti~, (z. imer.) Cek-o Toxi<br />
`patara Toxi~, (qsnis xeob., mox.) Cek-va `saris, Wigos wveris<br />
waTla~, (raW.) Ca-Cek-va `naxnavSi beltebis Cakuwva-dawvrileba~....;<br />
zan. (megr.) go-Cak-u-a `gaCekva, Cartyma~ : bur. čak `Toxi,<br />
Toxweraqvi; Toxna, Cexva~, čakčak `miwis gafxviereba~, čake ustaat<br />
`durgali~, čhíkin, čhíki, čhíkum `TavTavebis, xis totebis moWra,<br />
xis kenweros gadabelva~ da sxv.;<br />
*čorth- `cxenis sirbili~<br />
s.-qarTv. *Co(r)T- > qarT. CorT-i `cxenis sirbili, roca<br />
fexebs ise adgams, rogorc siarulis dros~ : bur. čhotiŋ et-<br />
`cxenis swrafi Weneba, navardi~;<br />
cvali; fetvi~, Cxvara Wuki `mefetvie Tagvi~, (laz.) Cxvar-i,<br />
mCxvar-i `Romi~ : bur. čha `fetvi~;<br />
*čịškh- `marcvleulis saxeoba (Svria?)~<br />
s.-qarTv. *WiSq-> qarT. (xevs.) WiSq-en-i `Cveulebrivi<br />
Svria~: bur. čiiski (baru) `tkbili wiwibura~;<br />
*qar- `xari; xvna~<br />
s.-qarTv. *ƒar-//*ƒan- > qarT. ƒar-i; xar-i; zan. (megr.) xoji,<br />
(laz.) xoj-i `xari~; qarT. mo-v-ƒan; zan. (megr.) xon-u-a `xvna~,<br />
(laz.) f-xon-i `movxani~; svan. čn `xari~, a-čn `moxna~,<br />
a-ƒan `moxani~ : bur. har `xari~, (i.) har- `xvna~ : bask. ar, (sporadulad)<br />
har `xvadi~;<br />
*ǯal- `ekliani Robe~<br />
s.-qarTv. *jal- > qarT. jalj-i (n. Cubin.) `mokafuli ekali<br />
konebad Sekruli~, (d. Cubin.) `mokrefili ekali konebad Sekruli~;<br />
(qarTl.) sa-jalj-e `adgili WalaSi, sadac sagangebod<br />
axareben eklian buCqnars (qacvisas, askilisas, CitavaSlasas, ZeZvisas),<br />
rom Semdeg aCexon da jalji daamzadon~; jarj-i (T., fS.<br />
a. SaniZe) `konad Sekruli jagi RobisTvis~, (qsnis xeob.) `Sesa-<br />
Robad moWrili foTlovani xis totebi, wneli~, (imer.) jarjul-i<br />
`Robe, romelsac walmisgan gakeTebuli Tavsaxuravi aqvs<br />
wvimisagan dasafaravad~ : bur. ǯaỵoo `ekliani Robe mindvrebsa<br />
da baRebSi~<br />
qarTuli jalj- amosavali *jal- Ziris reduplikaciiT mi-<br />
Rebuli *jal-jal- formidan unda momdinareobdes.<br />
*čxa - `fetvi; Romi~<br />
s.-qarTv. *Cxa- > [zan. (megr.)] qarT. (gur., imer., leCx.)<br />
Cxo-i `gaucexveli Taveli Romisa; Romis marcvali~; zan. (megr.)<br />
Cxi, CxH `gaucexvavi Romis marcvlebi~, CxiS(i) kakal-i `Romis<br />
marcvali~, Cxer-i `fetvi~, Cxver-i/e `Romis (RomisRomis) mar-<br />
28<br />
29
c i c i n o k v a n t a l i a n i<br />
enaSi mimdi<br />
mdina<br />
nare zogi grama<br />
mati<br />
tiku<br />
kuli<br />
cvlile<br />
lebis Sesa<br />
saxeb<br />
ena viTardeba da TandaTanobiT, TiTqos SeumCnevlad icvleba,<br />
rac bunebrivi iyo wlebis win, dRes ukve moZvelebulia<br />
da sxva formiT gvxvdeba. Cveni valia, propaganda gavuwioT<br />
sworad werasa da metyvelebas, magram vaRiaroT is cvlilebebic,<br />
romlebic Cven Tvalwin xdeba da enis ganviTarebis Sedegia.<br />
dRes es formebi bunebrivia da aSkarad myari pozicia<br />
ukaviaT dakanonebuli warmoebis gverdiT.<br />
gvinda or maTganze SevCerdeT.<br />
1. -av Temis niSani ukve didi xania ifarToebs gamoyenebis<br />
ares. amJamad ganvixilavT uTemisniSno, arafuZedrekad zmnebs.<br />
cnobilia, rom -av Temis niSani aucilebelia zmnebSi: re-<br />
kavs, Tesavs<br />
savs, recxavs<br />
cxavs, bertyavs<br />
tyavs, wewavs<br />
wavs, xocavs<br />
cavs, magram aqve<br />
aris gavrcelebuli amgvari zmnebis nawili, romlebTanac miu-<br />
Rebelia -av Temis niSnis gamoyeneba. aseTebia: texs, Cexs, kvecs,<br />
CeCs, iCeCs, iReRs, xeTqs, yefs, Weqs, xvews, kveTs. amitom<br />
dRes umarTebulo formebad miiCneva maTi -av TemisniSniani<br />
warmoeba. am zmnebis didi nawili, marTlac, ar iTxovs -av Temis<br />
niSnis darTvas da sxvadasxva mwkrivis formebSic naTlad<br />
Cans: kveTs _ gadakveTs<br />
_ gadauk<br />
ukve<br />
veTia<br />
Sdr. quCis gadakve<br />
kveTa<br />
Ta;<br />
yefs _ daiyefs<br />
_ dauye<br />
yefia<br />
fia, Sdr. yefa<br />
fa; Weqs, _ daiWeqs<br />
Weqs, dauWe<br />
Weqia<br />
qia, Sdr. Weqa<br />
qa-qu<br />
quxi<br />
xili<br />
li.<br />
amaTgan gansxvavebiT, aris zmnebi, romlebic, faqtobrivad, -<br />
av TemisniSnianad SeiZleba miviCnioT. dRes Temis niSnis gareSe<br />
maT aravin iyenebs: texavs<br />
xavs, Cexavs<br />
xavs, CeCavs<br />
Cavs, iCeCavs<br />
Cavs, iReRavs<br />
Ravs.<br />
Tuki es zmnebi SeiZleba -av TemisniSnianebad miviCnioT,<br />
Temis niSnis kvali unda gamoCndes masdarSi. marTlac, aris kidec<br />
gavrcelebuli es formebi: tex-av<br />
av-s _ tex-v-a, Cex-av<br />
av-s _<br />
Cex-v-a, CeC-av<br />
av-s _ CeC-v-a, iCeC-av<br />
av-s _ a-CeC<br />
CeC-v-a, iReR-av<br />
av-s, moi-<br />
ReR-avs<br />
_ moReR<br />
ReR-v-a.<br />
30<br />
vfiqrobT, marTebulad SeiZleba miviCnioT -av TemisniSniani<br />
formebi da am zmnebSic da masdarebSic davuSvaT maTi paraleluri<br />
warmoeba: tex-s || tex-av<br />
av-s, tex-a || tex-v-a; Cex-s || Cex-av<br />
avs,<br />
Cex-a || Cex-v-a; iCeC-s || iCeC-av<br />
av-s, aCeC-a || aCeC-v-a; CeC-s || CeC-av<br />
avs,<br />
CeC-a || CeC-v-a; moiReR<br />
ReR-s || moiReR<br />
ReR-av<br />
av-s, moReR<br />
ReR-a || moReR<br />
ReR-v-a.<br />
2. aqve gvinda SevexoT meore sakiTxsac _ Sedgenili Semasmenlis<br />
mravlobiTi ricxvis warmoebas. cnobilia, rom Tu Sedgenili<br />
Semasmenlis saxeladi nawili mimReobiT aris gadmocemuli,<br />
es mimReoba mxolobiTi ricxvis formiT ixmareba. es exeba _<br />
ebiani mravlobiTis warmoebas, Torem narTanian mravlobiTSi Se-<br />
Tanxmeba dasaSvebia, e. i. swori warmoebaa. isini kmayo<br />
yofi<br />
fili iy-<br />
vnen, aRfrTo<br />
frTova<br />
vane<br />
nebu<br />
buli iqne<br />
nebi<br />
bian<br />
an, gaxa<br />
xare<br />
rebu<br />
buli ari<br />
a<br />
rian<br />
an.<br />
Sesabamisad, nariani mravlobiTi: kmayo<br />
yofil<br />
filni<br />
iyvnen<br />
vnen, aR-<br />
frTova<br />
vane<br />
nebul<br />
bulni<br />
iqne<br />
nebi<br />
bian<br />
an, gaxa<br />
xare<br />
rebul<br />
bulni<br />
arian<br />
an.<br />
vfiqrobT, aseT SemTxvevebSi ebiani mravlobiTis formebic<br />
SeiZleba marTebulad miviCnioT. faqtobrivad, ukve asec<br />
aris damkvidrebuli. dRevandeli viTareba gviCvenebs, rom ukve<br />
bunebrivad JRers: aRfrTo<br />
frTova<br />
vane<br />
nebu<br />
bule<br />
lebi<br />
iqne<br />
nebi<br />
bian<br />
an, kmayo<br />
yofi<br />
file<br />
lebi<br />
iyvnen<br />
vnen, gaxa<br />
xare<br />
rebu<br />
bule<br />
lebi<br />
arian<br />
an. Cveni azriT, ebiani da narTaniani<br />
mravlobiTis formebs Soris aranairi gansxvaveba ar aris. TiTqmis<br />
identuri suraTia. amitom dasaSvebad migvaCnia maTi paraleluri<br />
warmoeba.<br />
r o m a n l o l u a<br />
SeniS<br />
niSvne<br />
vnebi kavka<br />
kasi<br />
siis is alba<br />
banu<br />
nuri fono<br />
nolo<br />
logi<br />
giuri<br />
siste<br />
temis Sesa<br />
saxeb<br />
I. vo ka lizmi<br />
2009 wels gamoqveKnda i. gipertis, v. Sulces, z. aleqsiZisa<br />
da j.-p. maes monografia ~The Caucasian Albanian Palimpsests of Mt.<br />
Sinai”, romelic sinas mTaze mdebare wm. ekaterines monasterSi<br />
aGmoCenili albanur-qarTuli palimfsestebis (N/Sin 13 da N/Sin<br />
31
55) vizualur masalasa da gamokvlevas Seicavs. monografiaSi<br />
warmodgenilia kavkasiis albanuri enis gramatikuli mimoxilvac<br />
(II seqcia), romlis garkveuli nawili fonologiuri sistemis<br />
aGwerasa da rekonstruqcias eTmoba (II-1_II-20).<br />
miuxedavad naSromis mravali Girsebisa, kavkasiis albanuri<br />
enis fonologiuri sistemis zogierTi sakiTxi, Cveni azriT,<br />
dazustebas sayiroebs, rac gansakuTrebiT vokalizmze iTqmis.<br />
II seqciis avtorTa (i. giperti da v. Sulce) azriT, kavkasiis<br />
albanurSi 7 xmovani gvqonda, maT Soris: 5 martivi xmovani<br />
(a, e, i, o, u), labializebuli a◦ da palatalizebuli ‘<br />
bgera. aGsaniSnavia, rom martivi xmovnebis raoba kavkasiis albanurSi<br />
cnobili iKo Jer kidev e.w. mingeCauris warweraTa<br />
aGmoCenis Semdeg (a. abramiani, g. klimovi, s. muraviovi da sxva)<br />
da aGniSnuli monografia ar warmogvidgens axal Tvalsazriss<br />
am sakiTxis Sesaxeb. gasarkvevi iKo mxolod meore rigis xmovan-<br />
Ta fonemuri Girebuleba.<br />
kavkasiis albanur anbanSi xmovnebisaTvis 6 niSani gvqonda<br />
(a,␣ e,␣ i,␣ o,␣ E,␣ A), xolo ori xmovani digrafebiT gadmoicemoda<br />
(ow da Aw). amaTgan, rogorc zemoT aGiniSna, martivi xmovnebis<br />
raoba dadgenilia, esenia: a (a), e (e), i (i), o (o) da ow␣<br />
(u). E grafema e difTongs aGniSnavda, 1 A da Aw niSnebi ki,<br />
Cveni azriT, faringalizebuli xmovnebis (oɭ da uɭ) aGmniSvnelebi<br />
unda KofiliKo. 2 amis Sesaxeb metKvelebs is, rom udiur-<br />
Si am aso-niSnebs, rogorc wesi, SeesatKviseba faringalizebuli<br />
oɭ da uɭ bgerebi, Sdr.:<br />
1<br />
amasTan erTad, E niSani berZnulidan nasesxeb sitKvebSi η-s<br />
SeesatKviseba, mag.: alElowya (alelua<br />
alelua) _ άλληλουϊα `aliluia~; amEn<br />
(amen<br />
amen) _ άµην `amin~ da a.S. i. gipertisa da v. Sulces azriT, E niSani grZeli<br />
Š xmovnis aGsaniSnavadac unda gamoiKenebodes, rasac ver gaviziarebT.<br />
2 SesitKvebas `faringalizebuli xmovnebi~ viKenebT pirobiTad. izrdeba<br />
im mkvlevarTa ricxvi, vinc, g. deetersis msgavsad, faringalizacias ganixilavs<br />
ara segmentur Tvisebad (xmovnisa Tu Tanxmovnisa), aramed prosodiis Tvisebad.<br />
32<br />
kavk. alba<br />
banu<br />
nuri<br />
tAxan␣(To<br />
Toɭx{ɭ}an<br />
an) `leGvis xe~<br />
A␣(to<br />
toɭ) `mxare~<br />
Awq (uɭx{ɭ}) `eqvsi~<br />
vAwġ␣(vu<br />
vuɭG{ɭ}) `Svidi~<br />
mAwġ␣(mu<br />
muɭG{ɭ}) `rva~<br />
udiuri<br />
To{ɭ}xɭan<br />
`id~<br />
to{ɭ}Gɭ `id~<br />
u{ɭ}ƒɭ `id~<br />
vu{ɭ}Gɭ `id~<br />
mu{ɭ}Gɭ `id~<br />
unda aGiniSnos, rom A da Aw aso-bgerebs udiurSi SeiZleba<br />
sxva refleqsebi hqondes: A aso-niSans zogJer arafaringalizebuli<br />
o bgera SeesatKviseba, mag.: A (K{ɭ}oɭ) `oci~ _ ud.<br />
Ko `id~... Aw digrafs ki udiurSi SeiZleba SeesatKvisebodes<br />
rogorc arafaringalizebuli u bgera, aseve faringalizebuli<br />
iɭ (niJ. ˆɭ), mag., hAw (hu<br />
huɭk) `guli~ _ ud. uk `id~; Aw␣(K{ɭ}uɭ)<br />
`SiSi~ _ ud. Kɭi{ɭ} (varT.)//Kɭˆ{ɭ} (niJ.) `id~... miuxedavad amisa,<br />
ar gvaqvs araviTari safuZveli miviCnioT, rom es aso-niSnebi<br />
labializebul a◦-sa da palatalizebul ‘ bgeras aGniSnavda.<br />
A niSans udiurSi, rogorc wesi, a bgera ar SeesatKviseba, xolo<br />
Aw digrafis erT-erTi SesaZlo refleqsi iɭ//ˆɭ _ u bgerisa<br />
da e.w. iracionaluris xSiri monacvleobiT unda aixsnas<br />
da ara palatalizebuli ‘ bgeris arsebobiT kavkasiis albanurSi.<br />
amasTan erTad, labializebuli da palatalizebuli<br />
xmovnebi, i. gipertisa da v. Sulces azriT, TiTo-TiTo wevri-<br />
Taa warmodgenili da ver qmnian mwKobr sistemas.<br />
`faringalizebuli xmovnebi~ kavkasiis albanurSi ki, Cveni<br />
azriT, piriqiT, mwKobri saxiT gvxvdeba _ a, i da e bgerebis<br />
faringalizebuli variantebi. grafemaTa kompleqsebiTaa gadmocemuli:<br />
ȥa␣aɭ, ȥe eɭ, ȥi iɭ; mag.: vȥan (v{ɭ}aɭn) `Tqven~ _ ud. vaɭn<br />
`id~; ȥavan (k{ɭ}aɭvan<br />
van) `udabno~ _ ud. Kɭa{ɭ}van<br />
`mindori~;<br />
bȥeġ (b{ɭ}eɭG{ɭ}) `mze~ _ ud. be{ɭ}Gɭ `id~; bȥefi (b{ɭ}eɭ†i) `Tqveni~<br />
_ ud. (eɭ†i) `id~; ȥimowx ({ɭ}iɭmux<br />
mux) `Kurebi~ _ ud. (iɭmux<br />
mux)<br />
`id~... grafikuli kombinaciebi ɊA ({ɭ}oɭ) da ɊAw␣({ɭ}uɭ), iSviaTi<br />
gamonaklisis garda, ar gvxvdeba.<br />
saKuradGeboa A da Aw xmovanTa monacvleobis SemTxvevebi,<br />
riTac aseve dasturdeba, rom saqme gvaqvs ara labialize-<br />
33
ul an palatalizebul xmovnebTan, aramed faringalizebuli<br />
rigis xmovnebTan, mag.: ȥa (p{ɭ}aɭ) `ori~ (Sdr. ud. paɭ `id~) _<br />
Amown (po<br />
poɭmun<br />
< *po<br />
poɭ-om<br />
om-un<br />
< *pa<br />
paɭ-om<br />
om-un<br />
un) `isev~, `sxva~ (zedmiw.<br />
`meoreJer~ [GEN?])...<br />
amrigad, kavkasiis albanuri enis xmovanTa sistema aseTi<br />
saxiT warmogvidgeba:<br />
martivi a␣␣␣␣a e␣␣␣e i␣␣␣␣␣i o␣␣o ow␣␣u E␣␣␣␣e<br />
faringalizebuli ȥa␣ aɭ ȥe eɭ ȥi iɭ A␣␣oɭˤ Aw uɭˤ<br />
q e T e v a n m a r g i a n i - s u b a r i<br />
I Sede<br />
dego<br />
gobi<br />
biTis upre<br />
rever<br />
verbo forma<br />
maTa ori saxe<br />
xeoba svanur<br />
enaSi<br />
da maTi mimar<br />
marTe<br />
Teba qarTu<br />
Tulis mona<br />
nace<br />
cemeb<br />
mebTan<br />
svanur enaSi I SedegobiTSi (namyosrulSi), romelic qar-<br />
Tulis I TurmeobiTis badal mwkrivad iTvleba, misgan gansxvavebuli<br />
garemoebebi iCens Tavs;<br />
qarTul enaSi I TurmeobiTis preverbiani Tu upreverbo<br />
forma, `Turmes~ gagebis Semcveli konteqstis garda, funqciurad<br />
gamoiyeneba nanaxi moqmedebis an situaciis aRweris SemTxvevaSic:<br />
`es namcxvari me ar SemiWamia~, `bevri wigni wamiki-<br />
Txavs~ da sxv. svanur<br />
nurSi I Sede<br />
dego<br />
gobi<br />
biTis prever<br />
verbi<br />
biani forma<br />
funqci<br />
qciura<br />
radac ki veraf<br />
rafriT riT iTavsebs naxu<br />
xuli moqme<br />
qmede<br />
debis se-<br />
manti<br />
tikas<br />
kas; winadadeba: al namcxvar mi mêm m<br />
m lðmma<br />
mmama<br />
ma (`es namcxvari<br />
me ar SemiWamia~) _ gulisxmobs, rom mTqmeli saubrobs iseT<br />
situaciaze, romelic mas ar axsovs an, a. SaniZis terminologiiT,<br />
`ucnobel~ mdgomareobaSi yofila; sxva situaciiis (moqmedebis<br />
unaxavi aqtis) gamosaxatvad aRniSnuli formis gamoyenebis<br />
SemTxvevaSi stilu<br />
lurad gaumar<br />
marTav<br />
Tav, atro<br />
rofi<br />
fire<br />
rebul wina<br />
nada<br />
da-<br />
debas mivi<br />
viRebT<br />
RebT.<br />
1. svanur<br />
nurSi I Sede<br />
dego<br />
gobi<br />
biTis upre<br />
rever<br />
verbo forme<br />
mebis ori sa-<br />
xeoba gvaqvs:<br />
34<br />
a) qarTu<br />
Tuli<br />
lise<br />
sebu<br />
buri<br />
_ oden -a-su<br />
sufiq<br />
fiqsi<br />
siani da b) b<br />
sakuT<br />
kuTriv sva-<br />
nuri<br />
_ -en<br />
en- sufiq<br />
fiqsiT garTu<br />
Tule<br />
lebu<br />
buli<br />
li; ukanasknelSi situacia<br />
icvleba anlautSic: sasxviso qcevis -o-Øs nacvlad gamovlindeba<br />
sazedaos -a- (xoS<br />
xoSxba<br />
xba _ xaSxbŠna<br />
`ukeravs mas is~) amgvarad,<br />
aSkaraa, rom erTi mwkrivis es upreverbo formebi sxvadasxva<br />
warmoebisaa. gansxvavebulia maTi semantikac;<br />
svanuri oden -a- sufiqsiani I SedegobiTis formebis mniSvneloba<br />
Taviseburia: es aris eqsperienciuli perfeqti, romelic<br />
upirvelesad gamoxatavs, rom moqmedeba moxda Tundac er-<br />
Txel an saerTod ar momxdara; ase rom, am formebSi upreverboba<br />
usrul aspeqts ver ganapirobebs; svanuris saanalizo<br />
formebi dasrulebul moqmedebasac gamoxataven: xoma<br />
_ uWamia<br />
(=~aqvs naWami~); rac mTavaria, isini<br />
araso<br />
sodes aRni<br />
niSa<br />
Saven unaxav<br />
moqme<br />
qmede<br />
debas<br />
(qarTulis Sesabamisi formebisgan gansxvavebiT). Tu<br />
konteqstSi vgulisxmobT, `Turme uWamia~, `Turme uweria~ da<br />
a. S. _ svanurSi upreverbo oden -a-sufiqsiani formebi ar<br />
gamogvadgeba; magaliTad, `[Turme] sonias sabnebi arasodes ukeravs~<br />
≠ sonias sabnðr demCiqs xoSxba<br />
xba, vinaidan es zmna mTqmelis<br />
`idealur codnas~ (delensis terminologiiT) gamoxatavs<br />
movlenis Sesaxeb. qarTulisgan gansxvavebiT, mas verc admirativisTvis<br />
gamoviyenebT, radgan is, rac CvenTvis ukve cnobilia,<br />
logikurad gaocebasTan da moulodnelobasTan ver iqneba kav-<br />
SirSi. winadadeba _ loxsgi<br />
sgi, mzum xoWma<br />
_ `Sexede, ramdeni<br />
uTibavs (=`naTibi aqvs~)~ _ svanurSi mxolod TxrobiTi SeiZleba<br />
iyos, radgan aq mTqmeli misTvis cnobil (da ara `Turmes~<br />
gagebis mqone) faqts aRniSnavs, qarTulSi ki is Zaxilis<br />
winadadebaa, radgan Sesabamisi zmna unaxaobas gamoxatavs da<br />
teqstic moulodnelobiT gamowveul gaocebasTanaa mimarTeba-<br />
Si.<br />
2. svanurs moepoveba I SedegobiTs upreverbo formaTa meore<br />
saxeobac: -en<br />
en- sufiq<br />
fiqsi<br />
siani forme<br />
mebi<br />
(yovel SemTxvevaSi, am<br />
formebs kiTxva igive miesadageba: ra uqnia?); gardamaval da<br />
brunvacvalebadsubieqtian zmnaTa es formebi, zemoT aRniSnulis<br />
sapirispirod, kategoriulad mxolod unaxav moqme<br />
qmede<br />
debas<br />
35
gamoxa<br />
xata<br />
taven<br />
(iseve rogorc am mwkrivis preverbiani zmnebi); I<br />
SedegobiTis -en<br />
en-sufiqsiani saxeoba admirativis SemTxvevaSic<br />
gamoiyeneba: loxsgi<br />
sgi, mazu xWmx<br />
WmŠna<br />
na! _ `Sexede, ramdeni uTibavs<br />
(=`naTibi hqonia~)!~ _ aq ukve naTlad Cans, rom mTqmeli mis-<br />
Tvis unaxavi, moulodneli movleniT gaocebas gamoxatavs da<br />
winadadebac, Sesabamisad, Zaxilisaa.<br />
3. svanur gardamaval zmnebSi -en<br />
en- sufiqsis CarTva I SedgobiTSi<br />
semantikaze sxva mxrivac axdens gavlenas: Tu oden -<br />
aØmawarmoebliani uzmniswino formebi warsuli moqmedebis Sedegs<br />
asaxaven awmyoSi (xo<br />
xora<br />
`uweria~=`naweri aqvs~), -en-Øiani<br />
monacemebi gamoxataven warsulSi momxdari moqmedebis Sedegs<br />
warsulSive (x<br />
rŠna<br />
`uweria~=~naweri hqonia~); es leqsemebi,<br />
pirvelTagan gansxvavebiT, upirobod, organulad Seicaven<br />
`Turme~-s gagebas, unaxaobas, pirvelni ki moqmedebis aqtis<br />
gamosaxatavad an ÄÓÍóÒ (bz.)/ÄÓÍðÒÉ (bq.) (`Turme~) nawilaks sa-<br />
Wiroeben, an _ sxvaTa sityvis nawilakebs: roq…, eser (`-o~).<br />
4. hipoTeturad dasaSvebad migvaCnia, rom svanuris namyosrulis<br />
-en<br />
en- da qarTulis II TurmeobiTis e. w. nakauzativari -<br />
in- afiqsebi, aseve II TurmeobiTis dialeqtur formebSi gamovlenili<br />
-n- (`daexatna~, `Seekerna~) mxolod materialur siaxloves<br />
ki ar amJRavneben erTmaneTTan, aramed funqciursac; vvaraudobT,<br />
rom istoriulad -Vn- morfema (masTan sxvadasxva<br />
xmovnis ganviTareba SesaZloa fonetikurad an enis ganviTarebis<br />
sxvadasxva etapiT aixsnas) istoriulad swored moqmedebis<br />
unaxaobas (distancias mTqmelsa da naTqvams Soris) gamoxatavda.<br />
sagulisxmod migvaCnia is faqtic, rom kontaqti (qarT. -in-,<br />
-evin-; sv. -un-) gamoxatavs distancias morfologiur subieqtsa<br />
da obieqts Soris, moqmedebis aqti (sv. -un-, -en-) ki _ distancias<br />
teqstis subieqtsa da movlenas Soris.<br />
36<br />
n i k o l o z o T i n a S v i l i<br />
yvirilis xeobis hidronimia<br />
mdinare yvirila saTaves iRebs kavkasionis mTiswineTSi, javis<br />
raionis erwos tbis dasavleTi napiridan. mdinare dasavle-<br />
TiT miedineba kldovan kanionebSi. mTian mxareSi yvirila ar<br />
gamoiyeneboda satransporto da sakavSirebel saSualebad. amitom<br />
xeobaSi TiTqmis ar gvxvdeba hidronimis gadatana dasaxlebul<br />
punqtze.<br />
ZiriTadad warmovadgenT javis riaonis soflebis _ jalabeTis,<br />
zemo da Sua qarzmanis, sinaguris, TedleTis, xaxieTis,<br />
tbeTis _ hidronimias, romlebic sainteresoa enobrivi TvalsazrisiT,<br />
rogorc ori _ qarTluri da imeruli _ dialeqtis<br />
mosazRvre obieqtebi.<br />
vaxuSti bagrations Tavis `aRweraSi~ dasaxelebuli aqvs<br />
mdinare yvirila da rukazec aqvs datanili, magram ar asaxelebs<br />
dasaxlebul punqtebsa da yvirilas Senakadebs, romlebic<br />
sakmaod aris gavrcelebuli mTiani reliefis gamo.<br />
xeobis hidronimia aqamde ar yofila mecnierul mimoqceva-<br />
Si; igi ZiriTadad qarTulia, mcire gamonaklisis garda. hidronimebSi<br />
asaxulia wylis gemo, feri, suni, Tevzis saxeoba, moqmedeba<br />
da sxv., rac sazogado leqsikis nawilia, aseve specialuri<br />
terminologia rac Taviseburi indikatorebia.<br />
hidronimuli obieqtebis sawarmoeblad gvxvdeba wyali,<br />
wyaro, Rele: saSvavis wyaro, mJave wyali, xixaTis wyali, vaxnisis<br />
Rele, woisis Rele da sxv.<br />
hidronimTa ZiriTadi mawarmoeblebi -ur, -ula, sufiqsebi<br />
zogjer icvleba -ar da -ur sufiqsebiT, rac SeiZleba dialeqturi<br />
movleniT aixsnas: tof-ar-a, nigvz-ar-a, faSn-ar-i, jaxvlar-i,<br />
uw-ur-i...<br />
leqsema Rele<br />
le, gansxvavebiT aRmosavleT saqarTvelosagan,<br />
sadac is orografiuli mniSvnelobiT aris gamovlenili, yvirilas<br />
xeobaSi hidrografiuli mniSvnelobiT aris gamoyenebuli:<br />
37
sinaguris Rele, vaxnisis Rele da sxva. moxsenebaSi warmovadgenT<br />
sxva magaliTebsac.<br />
r u s u d a n r a m i S v i l i<br />
fereidnul dialeqtSi sam da met komponentebian frazeologizmebSic<br />
iseTive suraTia, rogorc rTuli zmnebis SemTxvevaSi:<br />
saxeli nasesxebia sparsulidan, an saxelica da zmnac<br />
warmoadgens sparsuli rTuli zmnis sityvasityviT Targmans.<br />
amgvari movlenebi uxvad gvxvdeba sparsulidan Targmnil<br />
saSuali qarTulis literaturuli Zeglebis enaSi da ganxiluli<br />
gvaqvs `rusudanianis~ magaliTze.<br />
zogi<br />
gier<br />
erTi fraze<br />
zeolo<br />
logiz<br />
gizmi<br />
misa<br />
saTvis fere<br />
reid<br />
idnul<br />
nulSi<br />
fereidnul dialeqtSi qarTuli da sparsuli enebis samaswlian<br />
kontaqtTan gvaqvs saqme. fereidnelebi izolirebulni arian<br />
rogorc qarTuli dialeqtebis, aseve saliteraturo qarTuli<br />
enisagan da struqturulad gansxvavebuli sparsulis Zlier gavlenas<br />
ganicdian. es gavlena gansakuTrebiT igrZnoba leqsikaSi.<br />
am TvalsazrisiT aseve sainteresoa frazeologizmebic.<br />
gamoviyeneT 2008 wlis noembersa da 2009 wlis martSi<br />
iranis islamur respublikaSi mivlinebisas Cawerili masala.<br />
mivlineba ganxorcielda proeqtis _ `saqarTvelos lingvisturi<br />
portreti~ _ farglebSi.<br />
fereidnuli dialeqtis Seswavlisas didi mniSvneloba eni-<br />
Weba sparsuli enis gavleniT gaCenili axali formebisa da<br />
leqsikis Seswavlas. frazeologizmebi sainteresoa rogorc<br />
struqturuli, aseve leqsikis TvalsazrisiTac. fereidnulSi<br />
moviZieT is frazeologizmebi, romelTac sparsuli enis monacemebiT<br />
eZebneba axsna. magaliTad moviyvanT zogierT maTgans:<br />
fereidn. guli Tangi gaq `mowyenili xar~<br />
38<br />
guli Tangi Sagqnia sp. del tang šodan `mowyena~.<br />
(sp. del `guli~, sp. tang `viwro~,<br />
sp. šodan `gaxdoma~)<br />
fereidn. abru ar duguRoron _ `ar Segarcxvinon~ _<br />
sp. ābru rixtan ` Sercxvena~ (sp. ābru<br />
`Rirseba~, `reputacia~, sp. rixtan `da-<br />
Rvra~).<br />
m e r a b r o b a q i Z e<br />
`mocaleobis<br />
mocaleobis~ semantikisaTvis `vefxistyaosanSi<br />
vefxistyaosanSi~<br />
1. `mo<br />
moca<br />
cale<br />
leobis<br />
bis~ cneba `vefxistyaosanSi~ (23,2) konceptualur<br />
xasiaTs atarebs. igi, vfiqrobT, sul sxva mniSvnelobas Seicavs<br />
vidre aqamde Sesrulebul gamokvlevebSia mowodebuli.<br />
2. vaxtang V1 iZleva mTlianad strofis saRvTo ganmartebas<br />
da `mocaleoba esmis rogorc `mocla~, `mocliloba~:<br />
`ase moclas eubne<br />
neba soflis zrunva sasu<br />
sufev<br />
fevlis meti ara<br />
hqondes rao~. marjori uordropi `mocaleobas~ inglisurad<br />
Targmnis sityviT Leisure, rac igive `moclilobaa~ _ fufuneba-gancxromisaTvis<br />
saWiro dro. n. maris rusuli TargmaniT _<br />
должен иметь досуг . p. petrenkom gadmosca будь свободен. S. nucubiZem<br />
_ покой. somx. Targ-Si terianma `azat~, asaturma<br />
`azat lini~ _ Tavisufali _ drois qonebis mniSv-iT. k. kapaneli<br />
_ `mocaleba~ _ Tavisufali. a. SaniZe _ `mocaleoba~ _<br />
Tavisufali drois qonebaa.<br />
2. g. imedaSvili aRniSnavda: `sityva mocaleoba, Cveulebrivi<br />
gagebiT, TiTqos unda niSnavdes: mocla, moclilobas,<br />
dros, romelic adamians sWirdeba ama Tu im saqmis, am SemTxv<br />
mTxve-<br />
vaSi<br />
mijnu<br />
jnuro<br />
robis<br />
bis, siyva<br />
varu<br />
rulis Tavda<br />
dade<br />
debu<br />
buli samsa<br />
msaxu<br />
xuri<br />
risa<br />
saTvis<br />
Tvis.<br />
ase esmis es sityva `vfx~-is yvela komentatorsa da mTargmnels<br />
ukanasknel dromde. umravles SemTxvevaSi ki is Tavis Tavadac<br />
imdenad gasagebad miuCneviaT, rom misi ganmarteba arc ucdiaT.<br />
39
garkveviT unda iTqvas, rom es sityva ar SeiZleba niSnavdes mi-<br />
jnurTa tolswo<br />
sworo<br />
robas<br />
(romlis damtkicebis mcdelobas kidev<br />
erTxel vxvdebiT am sakiTxisadmi miZRvnil erT bolodroindel<br />
naSromSi), Tundac imitom, rom CvenTvis saintereso<br />
strofSi laparakia `mi<br />
mijnurT zneoba<br />
baze<br />
ze~,<br />
aseTi ki ar SeiZleba<br />
iyos iseTi socialuri datvirTvis mqone Sinaarsis sityva, rogoricaa<br />
`tolsworoba~. amave mizeziT gamoiricxeba `Tavisufali<br />
drois qona~, raTa mijnurma `moicalos~ mijnurobisTvis. n.<br />
maris, a.SaniZis g. imedaSvilis, e. xinTibiZis i. kalaZis, k. danelias<br />
Sexedulebebi `vefxistyaosnis~ `mo<br />
moca<br />
cale<br />
leobis<br />
bis~ gagebasTan<br />
dakavSirebiT ar unda iyos swori, radgan `mocliloba~,<br />
`tolsworoba~, `azrovneba da fiqri mijnurze~, iseve rogorc<br />
`siwynare-simSvide~, ar SeiZleba moviazroT rogorc mijnu<br />
jnuro<br />
ro-<br />
bis rusTve<br />
Tvelu<br />
luri koncef<br />
cefci<br />
ciis<br />
is Semadgeneli nawili, radgan `mo<br />
mo-<br />
cale<br />
leoba<br />
ba~ poemis prologSi ganixileba am Teoriis mTlian konteqstSi<br />
mijnurobis Teoriis organul nawilad (`visca es<br />
srulad<br />
ara sWirs, aklia mijnurT zneoba<br />
ba).<br />
3. `cal<br />
cal~ da misgan nawarmoebi formebi semantikur plan-<br />
Si kategoriulad gulisxmobs riRacisgan an viRacisgan ganTa<br />
Ta-<br />
visuf<br />
sufle<br />
lebas<br />
(gamo<br />
gamoTa<br />
Tavisuf<br />
visufle<br />
lebas<br />
bas), calke yofnas, gancal<br />
calkevebas,<br />
gamocal<br />
calkevebas, (Sdr. cal-cal<br />
calke<br />
= gamoyofiT, ganmartoebiT),<br />
distancirebas, individualizirebas, calad<br />
(mar<br />
marto<br />
to, ganker<br />
kerZo<br />
ZoebiT<br />
biT) yofnas. Sdr. ar daarCens cali<br />
lier<br />
ersa<br />
ar ymasa da arca<br />
qalsa (55, 4) (=uarafrod, saWurWlis gareSe). poemaSi naTqvamia<br />
agreTve: `azrad arad aRara mcals~ (126,3); `ara mcals<br />
smenad magisad~ (885,1); `mawyen, ara mcals, damexsen~ (886,4);<br />
`Sen Cemad ara gcals~ (1008, 2); `mikvirs, rad scals wylianobad~<br />
(764, 2); `rad scals Tavisa berebad~ (784, 3); `ara mcal-<br />
da sevdisagan Tavis krZalvad~ (369, 1); `ara scalda<br />
saubrad<br />
da arca Wvretad~ (500, 3).<br />
4. `vefxistyaosanSi~ `mo<br />
mocla<br />
cla~ ramdenjerme gvxvdeba ~Tavisufali<br />
drois~ mniSvnelobiT. moviyvanT saTanado adgilebs:<br />
mijnurze naTqvamia: `igonebdes, misgan kidev nuraodes moec<br />
ecle<br />
le-<br />
bis~ (31,30); `wavida mona saubrad mis ymisa gul-mduRarisad.../<br />
40<br />
axlos mivida, moscal<br />
scalda<br />
sityvisa Tqmad aRa risad~ (86,4); `viT<br />
grigalman Cairbina, ar moscal<br />
scalda<br />
Wvretad maTad~ (867,4); /tarieli/<br />
`adre movic<br />
vicli<br />
imaTgan, RmerTi da Cemi bedia (1162,3);<br />
/useni/ vaWrobisa saqmisagan movi<br />
vica<br />
caliT<br />
liT, igi vnaxiT~ (1162,3);<br />
/TinaTini/ `monaxeT, ZebneT igi yma, sxvad nurad moic<br />
icli<br />
lide<br />
deTa<br />
Ta~<br />
(115,3). /avTandili/ `SiganTa mcvelTa movic<br />
vicli<br />
me unaxavad Wirisad~<br />
(1401).<br />
5. amosavali, pirveladi intencia `cal<br />
cal~ sityvisa qar-<br />
Tul enaSi `er<br />
erTis<br />
Tis~,<br />
erTe<br />
Teulis<br />
mniSvnelobas matarebelia: `meuRle<br />
Cemi momikles, davexetebi cala<br />
lada<br />
da~ (=marto, martodmarto);<br />
`cal<br />
calxela~, `cal<br />
calfexa~ `er<br />
erTi cali<br />
li~; `ca<br />
calu<br />
luRe<br />
Reli<br />
li~; `ram`<br />
ram-<br />
deni<br />
ni(me<br />
me) cali<br />
li~. `vefxistyaosanSi~ gvxvdeba `xeliTa cali<br />
liTa<br />
Ta~<br />
(1041,2). amave Ziridan ganviTarebulia `msgavsebis~ semantika):<br />
`Seni cali<br />
(=msgavsi) unda viyo, rom gexumro~ (`glaxis naambobi~).<br />
erTis<br />
Tis, martos<br />
tos, gancal<br />
calke<br />
keve<br />
vebis<br />
mniSvneloba `cal<br />
cal~ Ziridan<br />
nawarmoeb zmnur Tu saxelur formebSic sagrZnobia. metic<br />
_ moucilebelia. am garemoebis gaTvaliswinebas, Cveni azriT,<br />
Semoaqvs swored saWiro gageba `vfx~-is prologis sakvlevi sityvis<br />
swor interpretaciaSi.<br />
6. `mo<br />
moca<br />
cale<br />
leobis<br />
bis~ WeSmariti Sinaarsi `vfx~-is prologSi<br />
ukavSirdeba poemaSi warmodgenili mijnurobis iseT damaxasia-<br />
Tebel atributs, rogoricaa `ga<br />
gaWra<br />
Wra~, rac uciloblad da kategoriulad<br />
gulisxmobs marto<br />
toobas<br />
bas, sazogadoebisgan mowyvetas<br />
(izolirebas), sxvaTagan distancirebas, martod, eulad<br />
yofnas, gancal<br />
calkevebas, `mo<br />
moca<br />
cale<br />
leobas<br />
bas~. `ga<br />
gaWra<br />
Wra~,<br />
rogorc mijnuris<br />
damaxasiaTebeli fenomeni, niSnavs ganmartoebas, gancal<br />
calke<br />
kevebas,<br />
martod<br />
tod, calke<br />
yofnas. mijnuri unda ganmartovdes<br />
(Tundac Sinaganad), `gaiWras~, `mo<br />
moca<br />
cale<br />
leob<br />
obdes<br />
des~. amas mTeli is<br />
strofi gvidasturebs, romelSic rodesac Sermadini evedreba<br />
avTandils _ `wamitane samsaxurad, mogexmaro, radca gindi~ _<br />
avTandili eubneba Sermadins: `Tu mijnu<br />
jnuri<br />
var, erTi<br />
vxam xeli<br />
mindorTa me rebad, / ar marto unda gaWri<br />
Wrili<br />
cremlisa sisxlsa<br />
ferebad? Semdeg dasZens: `ga<br />
gaWra<br />
xelia mijnurTa~ (784).<br />
friad damaxasiaTebelia `ga<br />
gaWris<br />
Wris~ ideis gamosakveTad avTandi-<br />
41
lis naTqvami (avTandili Sermadins): `ra mijnuri velTa rbodes,<br />
marto<br />
unda gasaW<br />
saWre<br />
relad<br />
(162,2);<br />
7. Cven mier Seswavlili masala naTlad gvidasturebs,<br />
rom gansaxilveli taepis `mo<br />
moca<br />
cale<br />
leoba<br />
ba~ Seicavs ganmar<br />
marto<br />
toebis<br />
bis,<br />
calad<br />
(martod) yofnis semantikas, rac `mijnurT zneobis~ atributia.<br />
es sityva poemaSi konceptualuri mniSvnelobis Semcvelia<br />
da sxva samijnuro zneobaTa (=wesebis) (sibrZne, siuxve,<br />
simdidre, siyme, ena, goneba, daTmoba, mZleTa mebrZolTa mZleoba)<br />
fonze moiazreba rogorc `ca<br />
calad<br />
lad~ yofna, ganmar<br />
marto<br />
toeba<br />
ba,<br />
gancal<br />
calkeveba, marto<br />
tooba<br />
ba.<br />
n a r g i z a s u r m a v a<br />
fone<br />
neti<br />
tiku<br />
kuri proce<br />
cese<br />
sebi imerxe<br />
xevis metyve<br />
tyvele<br />
leba<br />
baSi<br />
(2009<br />
2009-2010<br />
2010 ww. masa<br />
sale<br />
lebis mixed<br />
xedviT<br />
viT)<br />
moxsenebaSi warmovadgenT istoriuli samxreT saqarTvelos<br />
erT-erTi ZirZveli kuTxis _ imerxevis metyvelebis fonetikur<br />
mimoxilvas videomatarebelze Cawerili masalebis mixedviT.<br />
cxadia, es ar aris sruli aRweriTi analizi, aramed ufro<br />
masalaa aseTi analizisaTvis. sakiTxebis ganxilvisas mivmarTavT<br />
momijnave dialeqtebTan (mesxuri da aWaruli) Sepirispirebas.<br />
imerxeuli metyveleba ar aris erTgvarovani da misi qvedialeqtur<br />
sistemebad diferencireba sagangebo kvlevas saWiroebs.<br />
qcevebrivi gansxvavebani vlindeba fonetikuri da leqsikuri<br />
variaciebis saxiT.<br />
gvxvdeba enisZirismieri yru fSvinvieri ƒ bgera. igi gamokveTilad<br />
ismis sityvebSi: ƒari, saƒre, ƒevi, ƒeli, ƒma, ƒbo, ƒmeli<br />
(daƒma, aƒmobs), gaƒdeba, vƒocavT, baƒala. CamoTvlil fuZeebSi<br />
ƒ gvaqvs Zvel qarTulSic.. ƒ bgeris gamoyenebis intensivoba<br />
qcevebis mixedviT gansxvavebulia.<br />
gavrcelebulia Z, c, j rTul bgeraTa dezafrikatizaciis<br />
42<br />
procesebi xSuli elementis dakargviT, rac ueWvelad bilingvizms<br />
ukavSirdeba: Z>z: ze (rZe), zma (Zma), zali (rZali)…<br />
c>s: (sxvama ar isian, me visi). j>J: gorJulo (`gorJulos gavakeTefT~),<br />
gurJuli (gurjuli).<br />
sagangebod unda aRiniSnos subieqturi pirveli piris<br />
niSnis metaTezisi momdevno fuZiseul TanxmovanTan: `WvamT,<br />
iqidan viRofT, WvamT~. `am Tvalidan woreT ver xvedav~. `aqac<br />
TvesavT, WvamT~.<br />
xSiria zmniswiniseuli xmovnis asimilaciuri cvlilebebi,<br />
gamowveuli zmnuri xmovani prefiqsebis mier. gansakuTrebiT<br />
yuradRebas iqcevs distanciuri regresuli asimilaciuri procesebi,<br />
rac SeiZleba CaiTvalos samxreT-dasavluri kiloebisa-<br />
Tvis zogad specifikur maxasiaTeblad.<br />
a) aRsaniSnavia sruli regresul-distanciuri asimilaciis<br />
SemTxveva asimilatori xmovnis dakargvis Tanamdevi movleniT:<br />
sub. I piris v- niSnis Semdgomi i prefiqsi zmniswiniseul<br />
a da o xmovnebs cvlis e–d. aWarulSi aseT SemTxvevaSi asimilatori<br />
xmovani, rogorc wesi, ikargvis xolme, rac difTongizaciisaken<br />
midrekilebiT aixsneba (evi>eu>e…>ev). imerxeulSi<br />
orive varianti gvxvdeba, Tanac _ erTsa da imave mTqmelTan. maasimilirebeli<br />
i xmovani saxe<br />
xezea<br />
zea: gevipare; deviWiroT; geviqnie…<br />
asimilatori i redu<br />
duci<br />
cire<br />
rebu<br />
bulia<br />
lia: devnaxe; gevgoneT; SevnaxavT.<br />
analogiur cvlilebebs adgili aqvs vid- zmnaSic, zmniswiniseuli<br />
a, e, o xmovnebisa (a-, wa-, ga-, gada-, Se-, mo- zmniswinebi)<br />
da fuZiseuli vi-s urTierTqmedebis Sedegad (weviden;<br />
gevda; mevda).<br />
mo- zmniswinis darTvis SemTxvevaSi dasturdeba vid-<br />
zmnis gansxvavebuli saxecvalebac: moida<br />
da
naxavs; gigikeTo; SigiWamen).<br />
asimilacia nawi<br />
wilob<br />
lobri<br />
rivia<br />
_ zmniswiniseuli a>e:<br />
g) yuradRebas iqcevs mosalodneli mo- zmniswinis nacvlad<br />
mi- zmniswinis gamoyeneba obieqtur pirvel-meore pireb-<br />
Si zog SemTxvevaSi. magaliTebi:<br />
`erTi didi zma mimiva maarto aq sofelSi, hoo. is mua<br />
iSte, saxl-kar uyurebs. iSte axla didi zali mimivda da...~<br />
`Zili rom migiva, (vityviT) daTlima. migiva Zili, daxuWav~.<br />
`oRluSaRic mimikvda ori weliwadia~.<br />
`wrevl ar mimiduRebia da SarSandelia.~<br />
`migviyvanes, wyali ar qvqonda, a, iqidan migviyvanes, kar-<br />
Cxlidan.~<br />
`mokluli ar myavs (gveli), danaxuli maq da ar mimiklavs.~<br />
es movlena axsnilia rogorc momdevno qcevis niSniseuli<br />
i formantis mier zmniswiniseuli o xmovnis sruli regresuldistanciuri<br />
asimilacia (jorbenaZe, 1989, 579). Cveni masala am<br />
axsnas savsebiT eqvemdebareba _ yvela magaliTSi, sadac mo- :<br />
mi- aRiniSneba, momdevno poziciaSi distanciurad dasturdeba<br />
i prefiqsi. eWvs badebs is, rom mo->mi<br />
mi- fonetikuri gardasaxva<br />
iseT sistemur xasiaTs ar atarebs, rogorc a xmovnis Semcvel<br />
zmniswinebSi da paralelurad ixmareba (da ufro meti sixSiriTac)<br />
imave zmnaTa mo-zmniswiniani formebi. gasaTvaliswinebelia<br />
isic, rom Zvel qarTulSi dadasturebulia mi da mo<br />
zmniswinTa monacvleoba obieqtur meore pirSi (mogca/migca),<br />
mo zmniswinis nacvlad mi-s gamoyeneba SeniSnulia saSuali qar-<br />
Tulis ZeglebSi. amdenad, bolomde ver gamovricxavT, rom<br />
imerxeul metyvelebaSic mo- : mi- zmniswinTa monacvleobas<br />
hqondes adgili.<br />
mo- zmniswini ma-s saxes iRebs momdevno -a prefiqsis maasimilirebeli<br />
gavleniT. mag.: amaasxa; gaaryev-gamaaryev.; `qviebi<br />
maayares~.<br />
a- zmnuri prefiqsis gavlenas ganicdis Se- zmniswinic _<br />
Se- Ci+i: CiiWorflis; Ciiwurvis. wa+i><br />
wi+i: wiiReb. msgavs SemTxvevebSi aWarulisaTvis bunebrivia: nawilobrivi<br />
asimilacia + difTongizacia (Ceówurvis, CeóWorflis).<br />
u- qcevis mawarmoebeli prefiqsis SemTxvevaSic, kontaqturi<br />
asimilacia zmniswiniseuli xmovnisa momdevno prefiqsis<br />
mier, SeiZleba iyos nawi<br />
wilob<br />
lobri<br />
rivi (douZaxefT; gouSviT; douxuWav)<br />
an sruli<br />
(duuxuWa; muundeba).<br />
Cveni masalebiT, imerxeulSi Warbobs nawilobrivi asimilaciis<br />
SemTxvevebi, gansxvavebiT aWaru<br />
ruli<br />
lisa<br />
sagan<br />
gan, sadac asimilacia,<br />
Cveulebriv: a) srulia da iswrafvis xmovanTa Serwymisaken<br />
an b) nawilobrivia da sruldeba Semdgomi difTongizaciis<br />
procesiT. imerxeuli nawilobrivi asimilaciiT (auqveebi>qviebi, gziebi („gziebi Cawolili<br />
iyo~); b) erTmarcvlian fuZeTanxmovnian saxelebSi -eb<br />
sufiqsis win i xmovnis ganviTareba SekumSuli xmovnis sakompensaciod:<br />
bliebi < bleebi, wyliebi (`axla wyliebi migviyvanes~),<br />
jvliebi.<br />
45
m u r m a n s u x i S v i l i<br />
refleq<br />
leqsu<br />
suro<br />
roba oraqtan<br />
tanti<br />
tian<br />
gardama<br />
maval zmnebSi<br />
refleqsuroba binaruli mimarTebaa. is Tavis Tavze moqmedebas<br />
gulisxmobs. Cvens enobriv sinamdvileSi refeqsurobis,<br />
rogorc kategoriis realizaciisaTvis aucilebeli pirobaa subieqtisa<br />
da pirdapiri obieqtis referencialuri da funqciuri<br />
identuroba gardamaval zmnebSi da subieqtis moqmedebis<br />
ukuqceva sakuTar Tavze gardauval zmnebSi.<br />
oraqtantian gardamaval zmnebSi subieqtis refleqsuri<br />
mimarTeba Tavis TavTan SeiZleba gamoixatos subieqtis zemoqmedebiT<br />
pirdapir obieqtze, romelic funqciurad amave subieqtis<br />
identuria. aseTi viTareba gveqneba sasubieqto qcevis<br />
zmnebTan, romelTa SesityvebaSi pirdapiri damatebis pozicia<br />
dakavebulia `Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxeliT. mxolod analogiuri<br />
struqturis SesityvebebSi iqneba daculi refleqsivis<br />
funqcionirebisaTvis aucilebeli subieqtisa da pirdapiri<br />
obieqtis sruli referencialuri identuroba. aseTi zmnuri<br />
Sesityvebebia: Tavs igdebs, Tavs gaitans, Tavs idebs, Tavs<br />
izRudavs, Tavs ikavebs, Tavs iklavs, Tavs irTobs, Tavs irCens,<br />
Tavs itanjavs, Tavs itkivebs, Tavs moidreks da sxv.<br />
dasaxelebul SesityvebaTagan zogierTi maTgani (Tavs ikavebs,<br />
Tavs imtvrevs, Tavs itexs, Tavs itkivebs) polisemiuria,<br />
ixmareba, rogorc pirdapiri, aseve gadataniTi mniSvnelobiT.<br />
pirdapiri mniSvnelobiT warmodgenil SesityvebebSi `Tavi~ somaturi<br />
saxelia, gadataniTad xmarebisas SesityvebaSi somaturi<br />
saxelis konkretuli mniSvneloba iSleba da zmnasTan Serwymuli<br />
ukuqceviTi nacvalsaxelis funqcias iZens; Sesabamisad icvleba<br />
Sesityvebis semantikac:<br />
Sdr.: Tavs ikavebs<br />
_ Tavs imagrebs, wonasworobas icavs.<br />
melqisedeki Tavs Zlivs ikavebda jorze (k. gams.) || gadat.<br />
moTminebas ar kargavs. aenTo babale, gabrazda, magram Tavs ma-<br />
46<br />
inc ikavebda (qegl IV)...<br />
Tu gardamavalzmnian SesityvebaSi pirdapiri damatebis<br />
poziciaSi somaturi saxeli `Tavi~ dgas, maSin subieqtisa da<br />
pirdapiri damatebis mimarTeba mTelisa da nawilis mimarTebas<br />
asaxavs, e.i. subieqti da pirdapiri obieqti ar arian koreferentulebi.<br />
Tu amave poziciaSi ukuqceviTi nacvalsaxeli `Tavi~ aris<br />
warmodgenili, maSin subieqti da pirdapiri damateba koreferentulebi<br />
arian da, Sesabamisad, maT Soris mimarTeba refleqsuria.<br />
reflesurobis mniSvnelobas am rigis SesityvebebSi `Tavi~<br />
ukuqceviTi nacvalsaxeli gamoxatavs da, es rom asea, iqidanac<br />
Cans, rom ukuqceviToba neitraluri qcevis formebiTac<br />
SeiZleba gamoixatos, Tuki es formebi pirdapir damatebad<br />
`Tavi~ ukuqceviT nacvalsaxels Seiwyobs: Tavs idebs, Tavs<br />
gadadebs, Tavs aCvenebs, Tavs wiravs, Tavs waagebs...<br />
i- prefiqsi pirdapiri damatebis subieqtisken mimarTebas<br />
(kuTvnileba-daniSnulebis mimarTebas) afiqsirebs da ara subieqtisa<br />
da pirdapiri obieqtis funqciur identurobas. is damatebiTi<br />
pirobaa refleqsurobis realizaciisaTvis.<br />
ase rom, oraqtantian gardamaval sasubieqto qcevis<br />
zmnebSi refleqsuroba arsebiTad SesityvebebSi `Tavi~ ukuqceviTi<br />
nacvalsaxelis gamovlenas ukavSirdeba.<br />
rogorc h. pauli aRniSnavs: winadadebaSi Er hat sich getötet<br />
`man Tavi moikla~ qvemdebaris urTierToba damatebasTan srulad<br />
Seesabameba qvemdebare-damatebis urTierTobas winadadeba-<br />
Si Er hat ihn getötet `man is mokla~. magram aq warmodgena moqmed<br />
subieqtsa da warmodgena obieqtze, romelzedac gadadis es moqmedeba,<br />
gamocalkevebulia erTmaneTisagan, maSin roca winadadebaSi<br />
Er hat sich getötet es warmodgenebi erTmaneTs erwymis da<br />
ukuqceviTi zmna gamoxatavs subieqtSi Caketil process, Tumca<br />
es Serwyma funqciuria da ara formaluri.<br />
Tavs iklavs rigis SesityvebaTa kategorialuri statusis<br />
Zieba qarTulSi bevr sakiTxs wamoWris.<br />
47
T e d o u T u r g a i Z e<br />
subieqtis simravlis Warbad aRniSvnisaTvis<br />
aqtivTa da mediumTa formebSi<br />
subieqtis simravlis Warbad gamoxatva Zvel qarTulSi<br />
axasiaTebda prefiqsian vnebiTebs: wavikid-en<br />
en-i-T, wavekid-en<br />
en-i-T<br />
(Sdr.: `...mere medgrad w a i k i d n e s~ `vefxistyaosani~: 910 1 ) 1 .<br />
simravlis -en(~ -n) sufiqsi Warbia pasivTa aRniSnul<br />
formebSi, radgan sufiqsian vnebiTebsa da aqtivTa formebSi I<br />
da II pirebis simravle mxolod -T sufiqsiT iwarmoeboda (aRvamaRleb-T,<br />
aRvmaRldebi-T...). Warbad CaiTvleba {-en<br />
en} sufiqsi<br />
-T sufiqsis gverdiT prefiqsian vnebiTebSi.<br />
`vefxistyaosanSi~ dasturdeba aqtivTa da mediumTa formebi,<br />
romlebSic subieqtis simravle pasivTa zemoT miTiTebuli<br />
modeliT aris warmodgenili: `TviTo toti erTmanerTsa<br />
hkres, sikvdilsa ar d a h r i d n e s~ (910 2 ); Sdr. `maT akoces<br />
erTmanerTsa, ucxoobiT ar d a h r i d e s~ (284 1 ).<br />
miTiTebul 910-e strofSia d a a m S v i d n e s aqtivic,<br />
romelSic -n sufiqsi subieqtis simravles gamoxatavs -es<br />
sufiqsTan<br />
erTad: `lomi medgrad gaekida, igi vervin d a a m -<br />
S v i d n e s~ (910 4 ).<br />
sayuradReboa prefiqsian pasivTa mravlobiTi ricxvis<br />
warmoebis modelis ganvrcoba uniSno vnebiTTa da aqtiv-mediumTa<br />
mravlobiTi ricxvis formebSi.<br />
1<br />
vefxistyaosani, teqsti ZiriTadi variantebiT, komentarebiTa da<br />
leqsikoniTurT, a. SaniZisa da a. baramiZis redaqciiT, gamomcemloba `mecniereba~,<br />
1966.<br />
48<br />
i z a C a n t l a Z e<br />
sisi<br />
sina da SiSi<br />
Sina sibi<br />
bila<br />
lant<br />
ntTa proble<br />
lema<br />
qarTve<br />
Tvelur enebSi<br />
qarTvelur enebSi fonebaTSesatyvisobani vlindeba xmovnebsa<br />
da sibilantebSi, agreTve T, l, r TanxmovnebTan. gadaxvevebi<br />
regularul kanonzomierebaTagan TiTqmis yovel<br />
velTvis<br />
ixsneba<br />
kombinatoruli cvlilebebiT.<br />
preqarTvelur enaSi istoriulad ivaraudeba TanxmovanTa<br />
winasibilanturi (sisina), Suasibilanturi (sisina-SiSina, Sdr.<br />
afxazuri enis fonotaqtika) da ukanasibilanturi (SiSina) rigebi,<br />
romelTagan pirveli maTgani identur refleqsebs iZleoda<br />
fonemaTSesatyvisobis doneze, meore _ ukanasibilanturi<br />
rigis ekvivalentebs warmoadgenda, xolo mesame ukanasibilantur<br />
da velarul TanxmovanTa kompleqsebs (g.maWavariani). zogjer<br />
mimdinareobda gasisinebis (zanuri Sg > svanuri sg) procesic,<br />
oRond mxolod bilabiali u sonantis wina poziciaSi (T.<br />
gamyreliZe, g. kartozia).<br />
monaTesave enaTa diferenciacia dialeqtebis doneze<br />
iwyeba. bgeraTa cvlilebebis pirveli safexuri, ramac Semdeg<br />
regularuli Sesatyvisobani mogvca, qarTvelur enaTa istoriul<br />
kiloebSi unda veZioT.<br />
amgvari potencia sxvadasxva dialeqtSi sxvadasxva dros<br />
erTsa da imave Sedegs iZleva. amitomac qarTveluri enebis kanonzomier<br />
fone<br />
nemaT<br />
maTSe<br />
Sesa<br />
satyvi<br />
tyviso<br />
soba<br />
baTa analo<br />
loge<br />
gebi dResac arse<br />
sebo<br />
boben ben Ta-<br />
named<br />
medro<br />
rove dialeq<br />
leqteb<br />
tebSi<br />
Si, Tumca maT spora<br />
radu<br />
duli<br />
(da ara regu<br />
gu-<br />
laru<br />
ruli<br />
li) xasi<br />
siaTi aqvT ... xSirad is, rac kiloebSi substituciis,<br />
anu auxsneli bgeraTcvlilebis nimuSad ganimarteba, zedmi<br />
mi-<br />
wevniT emsgav<br />
sgavse<br />
seba<br />
imas, rasac qarTvelur enaTa doneze bgeraTSesatyvisobad<br />
ganixilaven (jorbenaZe 1995: 50-56, 90-93).<br />
xandaxan mosalodneli sisina spirantisa Tu afrikatis<br />
nacvlad qarTvelur enaTa dialeqtebSi SeiZleba SiSinac Segvxvdes<br />
an _ piriqiT.<br />
49
xC-ol<br />
ol- fuZe sxvadasxva mniSvnelobisaa qarTuli enis dialeqtebSi:<br />
imerulsa da leCxumurSi igi `kvamls~ niSnavs (da<br />
xrC-ol<br />
ol-v-aÀs ukavSirdeba), aWarulSi _ `wnelis rgolebiT asxmul<br />
sabmels~, xolo javaxurSi _ `wnels~. guriaSi `Citis badis<br />
saqsov xelsawyos~ ewodeba Cx-ar<br />
ar-i, xolo Tavad `saqsov<br />
Cxirs~ _ Cx-aS<br />
aS-i / Cx-aJ<br />
aJ-i; imereTSi `wvril Cxirs~ Cx-ik<br />
ik-i<br />
hqvia, xolo `gamxmari wnelisagan gakeTebul cocxs~ Cx-ok<br />
oks<br />
uwodeben guriaSi. xuTive leqsema Zalian hgavs zanuri struqturis<br />
fuZes (Sdr. o-n-Cx<br />
Cx-ak<br />
ak-al<br />
al-e `Txilis sabertyi joxi~).<br />
aSkaraa, rom ZirSi yvelgan Cx- kompleqsia an metaTezisis<br />
Sedegi xC-; svanuri li-Sx<br />
Sx-er (`poba, skdoma~) SeiZleba iyos<br />
qarTuli Cx-er<br />
er/Cx<br />
Cx-ir<br />
Ziris spirantizebuli saxe. mosalodnelia,<br />
rom li-Cx<br />
Cx-in<br />
in-e (`gaCxirva, garWoba~) imave Cx- Ziris Semcveli<br />
masdaria.<br />
imave harmoniuli kompleqsis sisina variantic (cx<br />
cx-)<br />
gvxvdeba yvela qarTvelur enaSi: Zvel qarTulSi `sarTavi mowyobilobis<br />
joxi~ aris cx-em<br />
em-l-i, cx-em<br />
em-l-a ki gurul dialeqtSi<br />
`rcxila~-a. javaxeTSi cx-em<br />
em-l-i aris `qselSi narTis<br />
gasayreli xe~, TuSeTSi ki `windisa da xelTaTmanis saqsov rkinis<br />
Cxirebs~ cx-em<br />
em-l-eb<br />
eb-i hqvia (mx. r. cx-em<br />
em-l-i). `fiCxis~ aRsaniSnavad<br />
megrulSi cx-v-ek<br />
ixmareba, xolo lazurSi _ cx-ik<br />
ik.<br />
svanurSi cxek (bz., qs.)/cxik<br />
(zs.) `tyes~ aRniSnavs. igive Ziri<br />
Cans Coluruli metyvelebis cx-ép-ert<br />
(`wvrili wneli~), cxént<br />
nt-r-ól (`wvrili gamxmari Stoebi~) formebSi da zemosvanur<br />
cx-ir (`xiwvi, xiWvi~) fuZeSi. cx-ek<br />
ek-n-el<br />
el-a toponimia (gauqmebuli<br />
soflis saxelwodeba) samcxeSi (beriZe 2005:148).<br />
maSasadame, `wnelis > joxis > Cxiris > tyis~ aRsaniSnavad<br />
qarTvelur enebSi gamoiyeneba erTi da imave harmoniuli kompleqsis<br />
rogorc sisina (cx<br />
cx-), ise SiSina (Cx<br />
Cx-) variantebi qarTulSic,<br />
megrulSic, lazurSic da svanurSic, rac erTgva<br />
Tgvarad arRvevs kom-<br />
para<br />
rati<br />
tivis<br />
vistu<br />
tuli qarTve<br />
Tvelo<br />
lolo<br />
logi<br />
giis is Ziri<br />
riTad princi<br />
cipebs<br />
1 .<br />
1<br />
SiSina da sisina sibilantTa aRrevis Sesaxeb qarTuli enis dialeqtebSi<br />
ix. Cveni statiebi: `pirvelad da meoreul fonemaTSesatyvisobaTa<br />
50<br />
m a n a n a C a C a n i Z e<br />
taqso<br />
sono<br />
nomi<br />
miuri siste<br />
tema<br />
mati<br />
tikis saki<br />
kiTxi<br />
Txisa<br />
saTvis<br />
Tana<br />
named<br />
medro<br />
rove leqsi<br />
sikog<br />
kogra<br />
rafi<br />
fiaSi<br />
tradiciuli gagebiT leqsikografiis cnebis SinaarsSi<br />
moiazreboda Teoriuli da praqtikuli leqsikografia. e. w.<br />
axalma leqsikografiulma situaciam mniSvnelovani koreqtivebi<br />
Seitana am cnebis tradiciul gagebaSi. `aratrivialur leqsikonTa<br />
epoqaSi~ (t. vinokuri) kompiuterulma leqsikografiam<br />
Tavisi arsis safuZvelze gamokveTa is niSnebi, riTac udavod<br />
SeiZleba misi kuTvnili adgilis gansazRvra leqsikografiis<br />
taqsonomiur sistemaSi. es niSnebi mTlianobaSi aisaxeba leqsikonTa<br />
im tipologiaSi, rasac gvTavazobs kompiuteruli leqsikografia.<br />
swored imis gamo, rom kompiuterul leqsikografias<br />
leqsikonTa sakuTari tipologia aqvs, cxadia, aramarTebulia<br />
misi warmodgena praqtikuli leqsikografiis erT-erT safexurad.<br />
kompiuteruli leqsikografia sruliad damoukidebeli<br />
rgolia leqsikografiis taqsonomiur sistematikaSi. amitomac<br />
miviCnevT, rom taqsonomiuri ganxilviT Tanamedrove leqsikografia<br />
moicavs: Teoriul, praqtikul da kompiuterul leqsikografias.<br />
aq warmodgenili motivaciis safuZvelze, ganzogadebuli<br />
da ierarqiulad mowesrigebuli, struqturirebuli saxiT,<br />
leqsikografiis, rogorc damoukidebeli lingvisturi<br />
disciplinis, Sinaarsobrivi ragvaroba aseTia:<br />
leqsi<br />
sikog<br />
kogra<br />
rafia<br />
1.0 T e o r i u l i l e q s i k o g r a f i a<br />
1.1. leqsikografiis Teoria<br />
1.1.1. leqsikografiis cneba (moculoba, Sinaarsi, struqtura)<br />
urTierTmimarTebisaTvis qarTvelur enebSi~, `iveria~, parizi, 2004-2005 da<br />
fonemaTSesatyvisobaTa ori rigi qarTvelur enebSi, Tbilisis sulxan-saba<br />
orbelianis saxelobis saxelmwifo pedagogiuri universitetis qarTuli enis<br />
kaTedris Sromebi, Tbilisi, 2005.<br />
51
52<br />
1.1.2. leqsikografiis leqsikologia<br />
1.1.3. leqsikonTa tipologia (klasifikacia, Janrebi, tipebi)<br />
1.1.4. leqsikonTa struqtura<br />
1.1.5. leqsikonTa konstruireba<br />
1.2. leqsikografiis istoria<br />
1.2.1. leqsikonTa istoria<br />
1.2.2. tipur leqsikograful problemaTa gadawyvetis istoria<br />
2.0. p r a q t i k u l i l e q s i k o g r a f i a<br />
2.1. saleqsikono <strong>muSaobis</strong> dagegmva da organizacia<br />
2.2. pirveladi saleqsikono masalebis Segroveba; kartoTekebi,<br />
sadokumentacio fondi<br />
2.3. leqsikonTa da leqsikonuri tipis naSromebis Sedgena<br />
2.4. sadokumentacio fondis Sevseba da dacva<br />
3.0. k o m p i u t e r u l i l e q s i k o g r a f i a<br />
3.1. eleqtronuli (manqanuri) leqsikonebi<br />
3.1.1. monacemTa bazebi<br />
3.1.2. monacemTa bazebTan mimarTvis reJimebi.<br />
m e r a b C u x u a<br />
gutu<br />
tural<br />
ral-Tan<br />
Tanxmo<br />
xmovan<br />
vanTa Sesa<br />
satyvi<br />
tyviso<br />
sobi<br />
bisa<br />
saTvis<br />
iberi<br />
riul<br />
ul-kav<br />
kavka<br />
kasi<br />
siur enebSi<br />
s.-kavk. *g<br />
(1) s.-qarTv. *breg- `dartyma~ (breg-a `dartyma~, brig-a<br />
`daartya~, zan. (laz.) o-brang-al-u `raxuni~, svan. li-breg-e<br />
`dartyma~) ~ s.-sind. *bga- `msxvreva; davardna~ (afx. a-bga-ra,<br />
abaz. bga-ra `davardna, dacema, damsxvreva~) ~ s.-daR. *gab- `dartyma;<br />
rqena~ (and. jabi- ←*g½abi- `dartyma: kvla~, Tab. ele-g ||<br />
hŠ-g `rqena, brZola~);<br />
(2) s.-qarTv. *a-gar-a `nageboba, saxli/gomuri~ (qarT. aga-<br />
ra, agara-k-i, zan. (megr.) angvara (←*ogora) `baki, winaezo gomurisa~,<br />
svan. hagam (←*hagar) `gomuri~) ~ s.-nax. *o-gan- `er-<br />
Tgvari nageboba~ (iCq. ÷gane, ing. ogane bacb. {oga n } `erTgvari,<br />
sameurneo nageboba~) ~ s.-sind. *g…ar- `Semokavebuli adgili~<br />
(yab. g…ar-an `Semokavebuli adgili saqonlis dasamwyvdevad~)<br />
~ s.-daR. *gor- `Robe, Semokavebuli adgili~ (xunZ. goren<br />
`Semokavebuli adgili saqonlisaTvis~, Tab. gur, wax. gor,<br />
bud. gir-ij (←*g…ir-ij) `Robe, Semokavebuli adgili winaezo-<br />
Si~);<br />
(3) s.-qarTv. *gaZ- `wvivi; muxli~ (gaz-i, gaz-eb-i `wvivebi;<br />
wvivis Zvlebi~, zan. goj-i || gonj-i `muxli~, svan. ganz (←*gaj)<br />
`wvivi~; `wvivis ZarRvi~): s.-nax. *gaZ-V `fexis nawili~ (ing. goaZ<br />
(←*gaZu) `fexis erTi nawili~) ~ s.-sind. *g…ac-a `wvivi; nakuTali~<br />
(afx. a-Sar-g…ac… `wvivi~, ubix. lÀa-göca `nakuTali~) ~<br />
s.-daR. *g…aZ- `Cliqi, qaCaCi~ (xvarS. guz `idayvi~, darg. ƒ´uc ||<br />
µuZ `Cliqi~, aR. ƒ´…ac´ `qaCaCi~);<br />
(4) s.-qarTv. *gom- `maRlobi, maRali adgili~ (qarT. gom-i<br />
`maRali adgili~, zan. (megr.) gum-i, top. gum-is-Ta (←*gum-iS-<br />
Ta)) ~ s.-nax. *gu…- `beqobi, borcvi~ (iCq. g `borcvi~, ing.<br />
gu… `beqobi, bocvi~, bacb. gub `kunZuli~) ~ s.-sind. *g…ˆb-<br />
`grova, SequCeba~ (afx. a-g…ˆf, abaz. g…ˆf, ad. q…ˆf, yab. g…ˆf,<br />
ubix. q…ˆf `grova, jgufi, SequCeba~) ~ s.-daR. *gub- `borcvi,<br />
grova~ (did. gup, xvarS. gub, beJ. kupi-o `borcvi~; grova~,<br />
lezg. kapal, Tab. kapal, kriw. kbal, bud. kˆpˆl `grova~);<br />
(5) s.-qarTv. gor- `grova, goreba~ (qarT. gor-v-a, gor-eb-a,<br />
zan. (laz.) o-ngor-u `goreba, gorva~, o-rg-in-u `triali~, megr.<br />
do-rg-in-af-a `dagoreba~, svan. li-g…r-n-e `gorva~) ~ s.-nax.<br />
*gur- `borbali~ (iCq. gur-ma `borbali guTnisa~, ing. gur-a<br />
`guTnis borbali~) ~ s.-sind. *g…ar- `gorva; rgoli~ (abaz.<br />
g…ˆr-g…ˆr `rgoli~, ad. Cara-zˆ-, yab. jara-zˆ `gorva~) ~ s.-daR.<br />
*gor-/*gur- `rgoli, borbali, gorva~ (xunZ. gor, axv. goro,<br />
kar. guri `rgoli, borbali~; xunZ. gir-, kar. guri-l `gorva~,<br />
hin. gemer-diu, inx. gˆrma, beJ. ger-dio, hunz. ger-du `mrgvali~,<br />
lak. q´ur (←*gur) `gorva~);<br />
53
(6) s.-qarTv. *mgel- `mgeli~ (qarT. mgel-i, zan. (laz.)<br />
mger-i || mgei, megr. ger-i || nger-i) ~ s.-nax. *berg- `mgeli~ (iCq.<br />
wuŒy-berg, ing. woy-berg `Tovlis avaza~ ← et. `Wreli mgeli~) ~<br />
s.-sind. *baga- `tura, mela~ (afx. ö-bga `tura~, abaz. baga `melia~,<br />
ad. baj–, yab. baJ–, ubix. bag½a-S… `tura~) ~ s.-daR. *bagr-a `mgeli~<br />
(darg. -bug, sityvaSi dugeli-bug `maCvi~, xin. gra (←*bgra)<br />
`mgeli~) ~ Sum. firig ←*birig `lomi~.<br />
54<br />
s.-kavk. *q<br />
(1) s.-qarTv. *qal-a `mcire nageboba; karavi~ (qarT. qala<br />
(qiz.) `kar-fanjris CarCos zemoTa nawili~, zan. (megr.) qolo<br />
`kasri~, svan. qel (←*qala) `karavi~) ~ s.-sind. *q½al-a `qoxi~<br />
(afx. a-q½öla, abaz. q½ala, ad. Cal½, yab. Cˆl½ `qoxi~) ~ s.daR.<br />
*qul-i `nagebobebi (mcire)~ (xunZ. quli || qulo, and. quli,<br />
axv. qila, tind. q½ila, kar. qile, bagv. q½ila `mcire sakarmidamo<br />
nagebobebi~);<br />
(2) s.-qarTv. *re-q…-/*de-q…-/*q…- `Tqma, Zaxili~ (qarT.<br />
rqv-a `dauZaxa, sTqva~, zan. Tq…-al-a `Tqma~, megr. raq…-al-i<br />
`xmamaRla saubari~, svan. req…- `Tqma~, li-q…-isg `Tqma~) ~ s.-nax.<br />
*de-q- `daZaxeba, xmoba~ (iCq. dŠq-ar, ing. deq-–r, bacb. deq-ar<br />
`daZaxeba, xmoba~) ~ s.-sind. *q…- `fici, rwmena; Zaxili~ (afx. a-<br />
q…-ra, abaz. q…-ra `fici~, ad. a-q…-ˆn, yab. a-q…-ˆn, ubix. q…-an,<br />
a-sq-…-an `Zaxili, rwmena~).<br />
(3) s.-qarTv. *qat-o `qato~ (qarT. qato, zan. (megr.) qutia<br />
`mcenare, Txebi Zlier etanebian~, svan. gt || gat (←*qat)<br />
`qato~) ~ s.-nax. *qat-e `qeri~ (iCq. qade, ing. qada) ~ hurit.-<br />
urart. qade || qate `marcvali, qeri~ ~ xaTuri qaiT `qeri~ ~<br />
s.-daR. *q…ad- `marcvali; Svria~ (did. qudi, xvarS. qude, inx.<br />
q…edo, beJ. gudo, lak. C´aTi (←*q´aTi) `sakvebi~, lezg. gad,<br />
Tab. gad `marcvleuli, pureuli~);<br />
(4) s.-qarTv. *qers-al- `Tma, balani, Wari~ (qarTl.<br />
gersl-i `gingli, Tma, balani~, mox. qarsl-i `Txeli tyavi~, zan.<br />
{qarS-}, Sdr. qarT. (← zan.) qarS-ik-i, svan. gar‰Sa || ←<br />
gar…aSa (←*grSa…) `Wari, gvelis perangi~) ~ s.-nax. *qars-<br />
`Tmis, matylis bawari, Toki~ (iCq. q‰rs || qars `sabeli~, ing.<br />
qars `cxenis Tmis bawari~, bacb. qars-a n `Txis matylis bawari,<br />
Toki, sabeli~) ~ s.-sind. *q…asʾ- `fafari~ (afx. a-q…¥S◦ `Tmis<br />
gvirgvini Tavze~, ad. saq…, yab. soq… `fafari~) ~ s.-daR. *q…as-<br />
`matyli, nawnavi~ (xunZ. q…as || quaS `matyli~, did. qos `bibilo~,<br />
darg. qus-ala `frTa~, lezg. q‘S, Tab. quS `dalali, nawnavi~);<br />
(5) s.-qarTv. *q…as- `balaxis cocxi~ (qarT. _, zan. (laz.) o-<br />
qos-al-e `cocxi~, megr. qos-u-a `gamococxva~, o-qos-al-i `cocxi~,<br />
svan. q…as || q…‰s-i `balaxis cocxi~) ~ s.-nax. *qes- `marcvleulis,<br />
balaxis svreli~ (iCq. qes, ing. qes `momkili balaxis an marcvleulis<br />
svreli~) ~ s.-daR. *qas…- `mka, Wra; saWreli iaraRi~ (xunZ. qa-<br />
Su `Tivis saWreli mowyobiloba~, did. qos, beJ. qus-u‡, hunz.<br />
qoS `mka, moWra, kreWa~, arC. qis `Cangali, fiwali~);<br />
(6) s.-qarTv. *qurd-em-al- `grdemli~ (qarT. q‚rdeml-i,<br />
qvirdeml-i, zan. (megr.) qulamur-i (←*qurdamur-i) `grdemli~,<br />
svan. quril || qurmil (←*qurdil) `grdemli~) ~ s.-nax. *qurd-<br />
`erTgvari didi Rumeli~ (iCq. q‘r-q ←*q‘rd-q, ing. qur½-q<br />
←*qurd-q `sakveravi didi Rumeli~) ~ s.-sind. *q…ˆd-a `culi; xel-<br />
Subi~ (yab. jˆda ←*g½ˆda `culi~, ubix. g½ˆt…ˆ `Subi, xelSubi~).<br />
s.-kavk. *k<br />
(1) s.-qarTv. *m-kal- `kalia~ (qarT. mkal-i, kal-ia, zan.<br />
(laz.) nkol-i || kol-i, megr. kol-i `kalia~) ~ s.-nax. *kal-e<br />
`krazana, bziki~ (iCq. kŠla, ing. kl–, bacb. kel `krazana, bziki~)<br />
~ s.-sind. *pk½a…-a `nemsiylapia~ (ad. pWa… || ← pk½a… `nemsiylapia~,<br />
yab. pWa…– `nemsiylapia~) ~ s.-daR. *k´ar-a `koRo, buzankali~<br />
(xunZ. k´arö || kara, and. k´ara, axv. k´ara `baRlinjo~,<br />
bagv. Wara ←*k½´ara, Rod. k½´ara `koRo, buzankali~, beJ. ql’,<br />
hunz. qelo `koRo~);<br />
(2) s.-qarTv. *kur-kur- `wveTi~, pkur- `wveTobiT siTxis<br />
misxma~ (qarT. kur-kur-i, kukur-i `wveTi~, pkur-eb-a, svan. kukum<br />
55
`wveTi~) ~ s.-nax. *kik- `wveTi~ (bacb. kik `wveTi; mZivi~) ~ s.-sind.<br />
*k…ar- `wveTi, cvari~ (afz. a-k…ar-ma, abaz. k…ar-ma `wveTi, cvari~)<br />
~ s.-daR. *kak-a `wveTi~ (beJ. kk || kaka, hunz. kaka `wveTi~);<br />
(3) s.-qarTv. *kak-al- `kakali, marcvali~ (qarT. kakal-i,<br />
svan. kakl || kakal `kakali, marcvali~) ~ s.-nax. *kik-el- `xili<br />
(nayofi)~ (bacb. kikel `xili, nayofi~) ~ s.-sind. *kak-an `Txili;<br />
kvercxi~ (afx. a-kakön `Txili~, abaz. kakan `Txili~, ad. Wan-<br />
Wa || ← k½ak½– `kvercxi~) ~ s.-daR. *kark-an- `kenkra; kvercxi;<br />
marcvali~ (xunZ. korkonu `kenkra; yurZeni~, and. korkon, Wam.<br />
WaWa n ←*kakan, tind. k½ek½ama, kar. karkan, boTl. karkamu, bagv.<br />
k½ak½an, Rod. k½ark½anu `kvercxi~, did. kiki, xvarS. kaka, beJ.<br />
keke, hunz. keke `Semwvari marcvali~);<br />
(4) s.-qarTv. *wuk- `qvabi (patara)~ (qarT. wuk-al-a `spilenZis<br />
patara qvabi~, zan. (laz.) Wurk-i || Wuk-i `zogadad qvabi~,<br />
Wuk-an-i `didi qvabi~) ~ s.-nax. *Wuk- `yanwi~ (iCq. Wug, ing.<br />
Wuq, bacb. Wuk `sasmisi, yanwi~) ~ s.-sind. *Wˆk- `varcli~ (afx.<br />
a-W¥ku, abaz. Wˆku `varcli~) ~ s.-daR. *W…ak- `varcli; kovzi, jami~<br />
(xunZ. W´ik-aro `kovzi~, lak. kiW-u `jami~, kiW-ala `CamCa,<br />
varcli~, darg. kuw-ul `kovzi~, Tab. Way-a, aR. Way, arC. Way…<br />
`doqi; kovzi~);<br />
(5) s.-qarTv. *tk…- `dineba~ (qarT. m-tk…-ar-i, zan. (laz.)<br />
m-tku-r-i (hidr.)) ~ s.-sind. *tk…- `dineba, wveTa; lRoba~ (yab.<br />
tk…-ˆn, ad. ˆRa-tk…-an `wveTa, dineba~, Sdr. s.-Cerq. tk…-<br />
`dnoba, lRoba~) ~ s.daR. *tak…- `wveTi, wveTa; dineba~ (xunZ.<br />
tink, and. tonk-il, Wam. tik-ana, tind. tik-un `wveTi~, axv. tikun-,<br />
xunZ. tink-, and. tonk-un-, Wam. tik-un- `wveTa, dineba~; aR.<br />
tink, ruT. tank, was. t½ank½, kriw. tˆk-ˆn, bud. tik, xin tˆng<br />
`wveTi~);<br />
(6) s.-qarTv. *kok-el- `qusli~ (qarT. (qiziy.) kokel-i<br />
`qusli~, zan. (megr.) konker-i `kanWi, wvivi~) ~ s.-nax. *k…ak-<br />
`qusli~ (iCq. k‰g, ing. kog, bacb. k„ak `qusli~) ~ s.-daR. *k…ak-<br />
/*k…ik- `wvivi, muxli~ (did. kaka `muxli~, darg. kink || kaka<br />
`wvivi~, aR. kek, ud. q´a´q´a´r, xin. kuka `muxli~, Sdr. lezg. kerkem<br />
`nakurali~).<br />
56<br />
s.-kavk. *R<br />
(1) s.-qarTv. *ZarR…- `ZarRvi~ (qarT. ZarRu-, ZarR…-i ||<br />
ZarRvi, zan. jerRv-i ←*jorRv-i `ZarRvi~, svan. jrR… `ZarRvi~)<br />
~ s.-nax. *ZorR- `kuWi~ (iCq. Zuorx, ing. Zorx || ZorR, bacb.<br />
Zorx `kuWi~) ~ s.-sind. *ZʾaR…-a `xazi; jaWvi~ (afx. a-WuaR…a `xazi~,<br />
ad. wˆrRˆ `jaWvi~) ~ s.-daR. *ZirR…- `jaWvi, muxluxi; xazi~<br />
(lezg. wirR `jaWvi~, Tab. wirR… `xazi~, ruT. wirux ← *wirRu<br />
`muxluxi~);<br />
(2) s.-qarTv. *Raw…- `jawvi, loya~ (qarT. Rawu, Raw…-i ||<br />
Raw…-i, zan. (laz.) Rvanwk-il-i, megr. Rvanwk-i `Roya~, svan. R‰W-a<br />
←*RaW…-a `Rawvi~) ~ s.-nax. *WomaR- `loya~ (vainax. {WonaR},<br />
Sdr. os. (← vainax.) ZonˆR `yba~, bacb. WamaR `loya~) ~ s.-sind.<br />
*ZʾamR…- `loya, nikapi, yba~ (afx. a-Zam„…a, abaz. Zam-…a, ubix.<br />
ZamRa `loya, nikapi~, ad. JaR…ˆ `nikapi~, yab. zʾaR… `qveda yba~)<br />
~ s.-daR. *janaR- `yba~ (xunZ. CanaR, and. CanaRi `yba~);<br />
(3) s.-qarTv. *Rinw-a `guTnis mWreli nawili~ (qarT.<br />
Rinw-i `dana mcire da wvlili~ (saba), svan. Renw… || Rnw…-iS ||<br />
Renw-iS `kavi; guTani~) ~ s.-sind. *Ranw-a `kavi~ (ubix. Rö´nca<br />
`kavi~) ~ s.-daR. *Ranw-a `Zira kbili; rqa; kavi~ (xunZ. Ranwö `kavi~,<br />
axv. R…enw´i `Zira kbili~, Tab. Ra´Ra´c ←*Rac-Rac `kavi~,<br />
ud. ƒ´a´nc´ `rqa~);<br />
(4) s.-qarTv. *paR…- `kuzi~ (qarT. paRu-, paR…-i || paRu-i<br />
`didi muceli~, zan. (megr.) puxu ← *puRv-i `kuzi~) ~ s.-nax.<br />
*muR- `kudi~ (iCq. mulRa ←*muR-la, ing. mulR– ←*muR-la<br />
`sakuduri~, bacb. muR `kudi~) ~ s.-daR. *maR(…)-/*miR(…)- `kudi~<br />
(xunZ. maR, and. miR-erW, Wam. miRa, kar., boTl., bagv., Rod.<br />
miRa `kudi~, beJ., hunz. miR `kudi~, lak. maR `kudi~, darg.<br />
(wud.) buƒ-nu´a `cxvris kudi~);<br />
(5) s.-qarTv. *deR-e `dRe~ (qarT. dRe, zan. dRa || ndRa,<br />
dRa-s `arasodes~, svan. la-deR `dRe~) ~ s.-nax. *daR-u `wvima~<br />
(iCq. duoRa || doRa, ing. duoR– || doR– `wvima~) ~ s.-sind.<br />
*dˆR-a `mze~ (ubix. ndRa, ad. TˆRa, yab. dˆRa `mze~) ~ s.-daR.<br />
57
*R…ad-a `wvima; dRe; varskvlavi~ (xvarS. R…ada, inx. Rodo, beJ.<br />
…odo ←*R…odo, hunz. …ˆdˆ ←*R…ˆdˆ `wvima, dRe, varskvlavi~);<br />
(6) s.-qarTv. *Rez- `Wreli, feradi~ (zan. (megr.). RaJ-o ||<br />
RaJ-ur-ia `Wreli; feradi~) s.-nax. *Raz- `lamazi~ (iCq. xaz-a<br />
←*Raz-e n , ing. xoz-– ←*Roz-a, bacb. Raz-e n `lamazi~ ~ hurit.-<br />
urart. Raz-ula `kargi, lamazi~ ~ s.-daR. *RoJ-e `kargi~ (hunz.<br />
ho n Je ←*Ro n Je `kargi~, Tab. uJu ←*RuJu, aR. iJe- ←*RiJe<br />
`kargi~).<br />
s.-kavk. *x<br />
(1) s.-qarTv. *icx-ar- `Cqari wvima~ (qarT. isxar-i (saba),<br />
zan. leSxer-i `erTgvari wvima~, svan. uCxa || uCxe `wvima~) ~ s.-nax.<br />
*Cxar- `RorRi; xiWi~ (iCq. Cxar `xiWi~, ing. Cx–r `RorRi; natexi<br />
qva~) ~ s.-sind. *Cx…- `wvima; setyva; Sardva~ (afx. a-C½x…-rö `mo-<br />
Sardva~, ad. ƒ´e-S½xrˆ-n, yab. ƒ´e-Sxˆ-n `wvima~, ubix. T…a-S½x `setyva~,<br />
Sdr. ad. …a-S½xˆ, yab. …a-Sx `wvima~, sadac …a- `ca~) ~ s.-<br />
daR. *Cx…- `Sardi; nakeli~ (lezg. Cux, Tab. Cux `Sardi~, ruT.<br />
Cux…-an `cxenisa da viris nakeli~, xin. Cx-ir `gamxmari nakelis<br />
grova~);<br />
(2) s.-qarTv. *lex…- `mdinare; xeoba~ (qarT. rexv-i || rex-i,<br />
zan. (megr.) lex-era `xeoba~) ~ s.-sind. *x…-a `xeoba, mdinare~<br />
(ad. fsˆ-x…, yab. fsˆ-x…a, ubix. T…a-x…a `mdinare~, Sdr. ad.-yab.<br />
x…a-T, x…a-…ˆ `Rrma xeoba~) ~ s.-daR. *rex…- || nex…- `mdinare,<br />
nakaduli~ (xunZ. ix´ ←*nix´, axv. i n x´e, kar. enx´e, Rod. inx´i<br />
`Rvari, nakadi~, mdinare~, hin. ixu, xvarS. e n xu, inx. e n xu´, beJ.<br />
e n xe, hunz. e n xu `mdinare, nakaduli~ (xunZ. ix´ ←*/nix´, axv. i n x´e,<br />
kar. enx´e, Rod. inx´i `Rvari, nakadi~, `mdinare~, hin. ixu, xvarS.<br />
e n xu, inx. e n xu´, beJ. e n xe, hunz. e n- xu `mdinare~, lak. ni´x `mdinare~,<br />
ruT. ux, aR. rux `nakaduli~);<br />
(3) s.-qarTv. *sx…-er- `msxvreva~ (qar.T m-sxvr-ev-a, zan.<br />
(megr.) do-Sxvar-ua `damsxvreva, daqucmaceba~, svan. ma-Sxer<br />
`napobi~) ~ s.-sind. *sʾx…a- `fxvnili; nacrisferi~ (ad. Sx…a,<br />
yab. sʾx…a `ruxi, nacrisferi~, ubix. Sx…a `fxvnili~) ~ s.-daR.<br />
*S´ax…-a `mtveri~ (darg. S´ax…a `mtveri, miwa~, arC. S´ax…- `da-<br />
58<br />
Jangeba; Jangisferi~);<br />
(4) s.-qarTv. *x…er-a `xvadi~ (qarT. (leCx.) xvir-a `xvadi<br />
kata~, zan. (megr.) xvanj-a `mamali Rori daukodavi~, svan. x…ir<br />
`xvadi~) ~ s.-sind. *x…ˆ- `mamri~ (ad. x…ˆ, yab. x…ˆ, ubix. x…ˆ<br />
`mamri~) ~ s.-daR. *x´…el- `qmari~ (axv. x´e…e `qmari~, mr. r.<br />
x´er-ar, xvarS. xol, inJ. xol, lezg. R‘l `qmari~);<br />
(5) s.-qarTv. *xax-el- `beWis an mxris Zvali~ (qarT. (mesx.)<br />
xexela `beWis Zvali (Zroxisa)~, zan. (megr.) xorxal-i `beWis an<br />
mxris Tavi~) ~ hurit.-urart. xaxli `loya~ ~ s-daR. *x…ax-en<br />
`saxe; drunCi; ukana mxare; loya~ (xunZ. x´…enex `drunCi~,<br />
x´umux´ `saxe~, Wam. xunxu `saxe~, axv. x´amax´ul, hin., xvarS., inx.<br />
xux `saxe, loya~, darg. xux, wax. xˆ´dˆ´x `ukana mxare~);<br />
(6) s.-qarTv. *orx- `naqsovi qveSsafeni~ (qarT. orxova ||<br />
orxua || orxao `xaoiani safeni, qveSsafeni~, zan. (megr.) orxuu<br />
|| orx-a `qveSsafeni~) ~ s.-nax. *urx- `qseli qsovilisa~ (ing.<br />
urx-al `qsovilis qseli~) ~ *-urx- || *-urux- `Zafi; kerva, qargva~<br />
(xunZ. ¤hn- ←*¤xn- `moqargva~, and. r-axon- `kerva~, lak.<br />
r-urux´-a- `kerva~, mr. r. r-urux´-unu, darg. b-urx; `kerva~, b-<br />
arxare `Zafi, mkedi~, Tab. -irx- `kerva~, ruT. uxur `Zafi~, wax.<br />
uxara, bud. xiri `Zafi~, xin. mixez ←*mixer `nemsi~).<br />
a l e q s i W i n W a r a u l i<br />
kidev erTxel<br />
`ve<br />
vefxis<br />
fxistya<br />
tyaos<br />
osnis<br />
nis~ avto<br />
toris<br />
sada<br />
dauro<br />
robi<br />
bisa<br />
saTvis<br />
am sakiTxze adrec vwerdi. teqstologiaSi aRiarebuli<br />
meTodia: Tu teqstis avtori ucnobia, imave avtoris sxva werilobiTi<br />
Zegli anda am avtoris dialeqti dagvexmareba sakiTxis<br />
garkvevaSi. magaliTad, `vefxistyaosanSi~ vkiTxulobT: `daxeden<br />
darbazis erTa, Sevlen isfri<br />
riTa<br />
Rebulni~ rigiTi mkiTxvelisa-<br />
Tvis es sityva gaugebaria. aRmoCnda, rom qarTuli mravalri-<br />
59
cxovani dialeqtebidan isfe<br />
feri<br />
(is<br />
isfriT<br />
friT, isfrad<br />
frad...) mxolod ingilour<br />
dialeqtSi dasturdeba. ucxo enebis (Turquli, arabuli,<br />
sparsuli...) leqsikur-morfologiuri nasesxobiT gajerebul<br />
dialeqtSi `vefxistyaosnis~ raime niSanwylis Zebna nonsensad<br />
Canda. magram am kilos imdeni ram aRmoaCnda am genialur<br />
poemasTan saziaro, rom am werilis avtorisaTvis poemis<br />
avtori rusTveli udavod hereTis (resp. saingilos) mkvidria.<br />
gvaqvs ufro sarwmuno cnobebic:<br />
xevsurulsa da ingilourSi zmna dato<br />
tove<br />
veba<br />
ar arsebobs.<br />
es zmna arc `vefxistyaosanSia~.<br />
ingil.: `da<br />
dagde<br />
gdeva<br />
datoveba, mitoveba: `pur gaTibas ukan<br />
miwas kedem abruneven, agdeven, fazibe pur daaTesela (toveben,<br />
SemodgomisTvis puris dasaTesad); adrian ganasxal vazze<br />
kukurevs nametnav agdeven (kvirtebs zedmetad toveben), sicive<br />
zogs daabrimieveliav (gaaxmobso), zogs _ aarav; karev farRiaT<br />
habe döagdi? (karebi farRalala ratom datove?); qal gaoŸda<br />
karSi, yonaR CemTan daagda (stumari CemTan datova) (1).<br />
xevsuruli:<br />
`da<br />
dagde<br />
gdeba<br />
datoveba, alvanCi ambav daagdi: `CaTmaSi dagcnes<br />
canio~ (xevs. poez. 211, 40); dagagda ƒonis orwyalSi, RameT<br />
aTeneb gminiTa (xevs. Taviseb. 388, 33):, cxenis lurjais wamyvano,<br />
daga<br />
gagda<br />
gda boslis karzeda (xevs. Taviseb. 374, 12) (2).<br />
amaTi sapirwone formebi `vefxistyaosnidan~:<br />
`Cem wil dagag<br />
gagdeb<br />
patronad, Tavadad CemTa spaTasa~<br />
(154; 156/155);<br />
`Tvara RamiTve tvirTebi Seni waiRe viriTa,<br />
daag<br />
agde<br />
Cemi midamo, sruliad mikrife, mi-, riTa~ (1104;<br />
1108).<br />
`magra dagde<br />
gdeba<br />
umZimda fatmanis gulmwuxarisa!~ (1320;<br />
1325);<br />
zmna dato<br />
tove<br />
vebas<br />
bas. am zmnas arc `vefxistyaosani~ icnobs.<br />
b) am dialeqtebsa da `vefxistyaosnSi~ dato<br />
tove<br />
vebas<br />
cvlis<br />
dagde<br />
gdeba<br />
ba.<br />
g) sxva qarTul dialeqtebze es kanonzomiereba ar<br />
vrceldeba.<br />
d) am kanonzomierebis SemTxveviTobad miCneva nonsensia.<br />
amis garda, `vefxistyaosanSi~ dasturdeba aSkarad herul-ingilouri<br />
Sesityvebebi. maTSi iqms zmna uwyvildeba romelime<br />
zmnis masdars:<br />
`mefe smasa sa da Wama<br />
masa iqms, metad moilxinebda~ (51; 52/ 51);<br />
`brZane, visroloT, nu iqmo<br />
Sedre<br />
dreki<br />
kilo<br />
loba<br />
ba-kle<br />
kleba<br />
basa<br />
sa,<br />
kargTa kacTasa viqmo<br />
modeT<br />
mowmad CvenTana xleba<br />
basa<br />
sa~ (68;<br />
69/ 68)<br />
`ama saqmesa vera viqm me gando<br />
doba<br />
basa<br />
sxvaTasa~(154; 156/ 155);<br />
`TviT viqm xeliTa CemiTa ama wigni<br />
nisa wera<br />
rasa<br />
sa~ (165; 167/ 166);<br />
`hkadre, Tu: `sparsTa vera viq indoeTisa Wama<br />
masa<br />
sa~ (542,<br />
647/ 349);<br />
`aw veZeb misTa wamalTa, viqm iqiT-aqaT brunva<br />
vasa~ (999;<br />
1007);<br />
`kvla fridon hkadrebs mefesa: `nu<br />
nuraT iqT gamwa<br />
mware<br />
reba<br />
basa<br />
sa~<br />
(1559; 1457/ 1458);<br />
`aw dadeg, iqi nu moxval, iqmca<br />
uCemod xalva<br />
lvasa<br />
sa~ (1507;<br />
1511/ 1512).<br />
prof. rogneda RambaSiZis `qarTuli enis ingilouri kilos<br />
leqsikonSi~ (1988 w.) 460 gverdidan 464 gverdamde auarebel<br />
aseT Sesityvebas ipovis mkiTxveli.<br />
raki rusTveli zemoT damowmebuli sityvebis Tu Sesityvebebis<br />
avtoria, is aris hereTis mkvidri.<br />
ocdaaTze metjer aris es zmna naxmari poemaSi, am erTi<br />
zmnis analizis Sedegad dgindeba:<br />
a) herul-ingilouri da fxouri dialeqtebi ar icnoben<br />
60<br />
61
o e n a W k a d u a<br />
fuZed<br />
Zedre<br />
rekad zmnaTa mimRe<br />
mReobu<br />
buri forme<br />
mebis<br />
warmoebi<br />
bisa<br />
saTvis svanur<br />
nurSi<br />
svanurSi, drois gamoxatvis TvalsazrisiT, awmyos, myofadisa<br />
da namyos mimReobebs gamoyofen (v. Tofuria, al. oniani,<br />
z. WumburiZe...). mimReobur mawarmoeblebad miiCneven rogorc<br />
prefiqsebs, aseve konfiqsebsac. konfiqsiT nawarmoeb mimReobebSi<br />
-e da -i sufiqsTa ganawileba damokidebulia imaze, Tu romeli<br />
alomorfia warmodgenili pirian formaTa awmyos mwkrivSi (es<br />
iZleva safuZvels, rom mxolod prefiqsi CaiTvalos mawarmoebel<br />
morfologiur erTeulad). samecniero literaturaSi svanuri<br />
mimReoburi afiqsebi Semdegnairad aris dajgufebuli:<br />
awmyo: mˆ- || mu-, mˆ- || mu- _ -e, mˆ- || mu- _ -i, me-, mo-,<br />
me- _ -e.<br />
myofadi: le-, le- _ -e, le- _ -i, la-, la- _ -a, l‰- _ -i.<br />
namyo: lˆ- || lu-, lˆ- || lu- _ -e, lˆ- || lu- _ -i, mˆ- ||<br />
mu-, mˆ- || mu- _ -e, mˆ- || mu- _ -i, na- _ {…}.<br />
saklasifikacio niSnis aRrevis Tavidan asacileblad uaryofiTi<br />
(u- _ -a), romelsac drouli gageba naklebad aqvs, Setanilia<br />
namyos mimReobaTa rigSi, rogorc warsulSi Seusrulebeli<br />
moqmedebis aRmniSvneli. am dajgufebis miRma mainc rCeba<br />
mimReobebi) masalis, daniSnulebis...), romlebic droul dapirispirebas<br />
ar gamoxataven. aqve unda SevniSnoT, rom `mimReobis<br />
dro ara damoukidebeli droa, rogorc pirian formebSi<br />
sazogadod, aramed mimarTebiTi~ (a. SaniZe). aseve saeWvod aris<br />
miCneuli mimReobebSi gvaris mixedviT korelacia.<br />
svanurSi fuZedrekad zmnaTa mimReobebi ZiriTadad<br />
warmoebis zogad wess mihyvebian, magram radganac am enaSi fu-<br />
Zis fleqsia mkveTrad Camoyalibebuli movlenaa, amitom saxelzmnur<br />
warmoebaSi mosalodnelia TaviseburebaTa gamovlena.<br />
kerZod, Tu qarTulSi fuZedrekadTa namyo drois vnebiTi gvaris<br />
mimReobebi -e-s Seicaven (drekil, wyvetil...), svanurSi pa-<br />
62<br />
sivis mimReobebi uSualod vnebiTis fuZes eyrdnobian, risi damadasturebelic<br />
aris lentexuri dialeqtis ureduqcio formebi:<br />
deg-n-i `qreba~ _ me-dg-e `Camqrali~ ← me-deg-e lnt.<br />
reR…-n-i `irRveva~ _ me-rR…-e `darRveuli~ ← me-reR…-e lnt.<br />
nek…-n-i `ixreba~ _ me-nk…-e `moxrili~ ← me-nek…-e lnt.<br />
geW-n-i `Zlebs~ _ me-gW-e `gamZlebi~ ← me-geW-e lnt.<br />
fuZeSi -e-s gamoivlenen odenprefiqsiani mimReobebic: me-<br />
deg `is, romelic Caqreba~, me-qex<br />
`is, romelic gaiweva~, me-<br />
q…er `is romelic dalpeba~, me-beWk<br />
beWk… `is, romelic gaskdeba~<br />
vnebiTis formaTa sapirispirod gvaqvs moqmedebiTi gvaris<br />
mimReobebi:<br />
fiSg-e `xsnis~ _ mˆ-fSg<br />
fSg-e `gamxsneli, momxsneli~<br />
fxiJ-e `Slis~ _ mˆ-fx<br />
fx-e `damSleli~<br />
cil-e `xevs~ _ mˆ-cl<br />
cl-e `damxevi~<br />
c…ir-e `tovebs~ _ mu-c…r<br />
c…r-e `demtovebeli~ da sxv.<br />
am tipis mimReobebi lentexurSic reducirebuli formiT<br />
arian warmodgenili (lnt. mˆ-fSk<br />
fSk-e, mˆ-fxu<br />
fxu-e...), magram<br />
gvaqvs –i‰n<br />
|| -an<br />
darTuli mimReobebi, sadac Ziriseuli aqtivis<br />
–i- xmovnis aRdgena xdeba, rac adasturebs, rom isini moqmedebiTis<br />
fuZes eyrdnobian:<br />
bz. mu-q…ic<br />
q…ic-i‰n<br />
i‰n `mWreli~<br />
lSx. mu-biWk…<br />
biWk…-in<br />
in `gamxeTqi~<br />
lnt. mˆ-fiSk<br />
fiSk-in<br />
in `gamxsneli~<br />
balsqvemour dialeqtSi gavrcelebulia -an darTuli<br />
formebi, gansakuTrebiT, wyevlis formulebSi:<br />
mˆ-kid<br />
kid-an<br />
`amomwyveti~, mu-biƒ…<br />
biƒ…-an<br />
`gampobi~<br />
mu-y…if<br />
y…if-an<br />
`gamfufqi, amomZirkvavi~<br />
mˆ-Sdix<br />
Sdix-an<br />
`amomTavebeli, amomwyveti.<br />
ma miCa<br />
mˆkidan<br />
i mˆSdixan<br />
xaku<br />
ku?! `ra misi amomwyveti da<br />
amomTavebeli unda?!~<br />
myofadis mimReobebSi pasivis -e- xmovania gamovlenili<br />
(le<br />
le-tex<br />
`dasabrunebeli~, le-beWk…<br />
`gasaskdomi~), xolo konfiqsiT<br />
nawarmoebSi Ziriseuli xmovani reducirebulia (lentexurSic<br />
ki), Tumca aqac -e- unda vivaraudoT. miT ufro, rom<br />
63
lentexelma informatorma dagvidastura le-beWk…<br />
beWk…-e, le-feSk<br />
feSke...<br />
formebic.<br />
zemoCamoTvlili Taviseburebani adasturebs, rom e. w.<br />
meore uRlebis zmnebi, anu fuZedrekadebi mimReobaTa warmoebaSi<br />
arafuZedrekadTagan gansxvavebul suraTs gviCveneben.<br />
n i n e l i W o x o n e l i Z e<br />
avto<br />
tori<br />
rise<br />
seuli<br />
fraza pirda<br />
dapir naTqvam<br />
TqvamTan<br />
Tan<br />
r. inaniS<br />
niSvi<br />
vilis enis mixed<br />
xedviT<br />
r. inaniSvilis mxatvrul prozas qarTul literaturaSi<br />
gansakuTrebuli adgili uWiravs rogorc leqsikiT, ise mxolod<br />
misTvis damaxasiaTebeli, individualuri, lakoniuri sintaqsuri<br />
konstruqciebiT.<br />
amjerad Cvens yuradRebas gavamaxvilebT pirdapir naTqvam-<br />
Tan (mimarTvis formebi, dalocvis, wyevlis formulebi...) dadasturebul<br />
avtoriseul winadadebebze, ,,romlebic warmogvidgens<br />
am naTqvamis avtors an saubris Tanmxleb situacias~<br />
(S. afridoniZe).<br />
avtoriseuli winadadeba (gauvrcobeli, gavrcobili, Serwymuli,<br />
Tanwyobili, iSviaTad qvewyobilic):<br />
1. SeiZleba pirdapir naTqvams win uswrebdes:<br />
gogi<br />
giam mainc dauZa<br />
Zaxa<br />
_ SoSman, e, SoSman (mTvaris asuli,<br />
Tb., 1987). Tovls TaTma<br />
mani<br />
niani<br />
orive<br />
xeli<br />
amohkra<br />
hkra, biWebs<br />
gadaaya<br />
yara<br />
da daiZa<br />
Zaxa<br />
xa: _ ase TeTrad damiberdiT (Sori TeTri<br />
mwvervali, Tb., 1976).<br />
r. inaniSvili aseT SemTxvevaSi mimarTavs saxeldebiT winadadebasac,<br />
riTac frazis ritmulobas aZlierebs.<br />
xnieri<br />
qali<br />
li: eg aris Cemi samSoblo, mand cxovrobs Cemi<br />
sawyali gvari (patara biWi golgoTaze, Tb., 1989). mere<br />
bebia<br />
bia<br />
_ gafxrewa da gagleja (megobrisadmi minaweri werilebidan,<br />
64<br />
Tb., 1958). mewis<br />
wisqvi<br />
qvile<br />
Cemda<br />
daga<br />
gasa<br />
saoc<br />
ocrad<br />
rad, gaRi<br />
Rime<br />
mebu<br />
buli<br />
li, enadam<br />
dam-<br />
tkbari<br />
ri: es ra krazana biWi hyofilxar, ra uqeni imodena kacsao<br />
(barisaken mofrinavs jafara, Tb., 1974).<br />
2. avtoriseuli winadadeba pirdapir naTqvams Suaze<br />
kveTs:<br />
ijeqi, ra, wesierad, _ eubne<br />
nebo<br />
boda<br />
kacs, _ buzankali xar<br />
Tu ra xar (Sori TeTri mwvervali, Tb., 1976). _kidevac icini?!<br />
_ daaj<br />
ajda<br />
zemo<br />
modan<br />
WiWo<br />
Wo da muSti<br />
mouRe<br />
Rera<br />
ra, _ cxvir-piri<br />
unda amoginayo! (Sori TeTri mwvervali, Tb., 1976).<br />
3. avtoriseuli winadadeba mosdevs pirdapir naTqvams.<br />
aseT SemTxvevaSi fraza maqsimalurad dawurulia, radgan pirdapiri<br />
naTqvamiT ukve gadmocemulia Sinaarsi; ZiriTadad orwevriani<br />
winadadebebia gamoyenebuli. xSir SemTxvevaSi ki, qvemdebared<br />
garekaxeTSi gavrcelebuli anTroponimebi (gabro, laduSa,<br />
gogia, daTia, beJana, Tevdore, mixa, ioseba, Tedia, yaramana,<br />
WiWo,... maia, Tina, elene, mayvala, irine, makrine, efemia da<br />
sxv.) dasturdeba, rac frazis koloritulobas xazs usvams.<br />
didi korZi Sens enasa, marTa, didi korZi! _ amosZa<br />
sZaxis<br />
kato<br />
(mTvaris asuli, Tb., 1987). _ boRmav! _ boRmav! _ ra-<br />
Rac Tavi<br />
vise<br />
sebu<br />
buri<br />
alersiT<br />
eubne<br />
neba<br />
beJa<br />
Janas<br />
(barisken mofrinavs<br />
jafara, Tb., 1974). _ e, _ ukuRmarTebis angelozo _ Tavs ga-<br />
hyofs mZRoli<br />
lisa<br />
saken<br />
(saRamo xanis Canawerebi, Tb., 1973).<br />
4. iSviaTad avtoriseuli winadadeba samive zemodasaxelebul<br />
poziciaSi dasturdeba:<br />
osis pata<br />
tara<br />
biWu<br />
Wuna<br />
na...<br />
xanda<br />
daxan<br />
moixe<br />
xedav<br />
davda<br />
SublSeW<br />
lSeWmux<br />
mux-<br />
nuli<br />
li, _ ra iyo, ra ambavSi xarTo, magram<br />
raki<br />
naxav<br />
xavda<br />
da, xalxi<br />
xi<br />
Tavi<br />
visas<br />
ganagrZob<br />
rZobda<br />
da, _ TavSi qva gixliaTo, _ da isev gareT<br />
daiwyeb<br />
wyebda<br />
yure<br />
rebas<br />
(cisferi gorgali, Tb., 1968)._ biWoo, _<br />
Tqva mamam, _ aba, momxede, ra ambavi gaqvs Senao! _ Tan iseTi<br />
naperwklebi aucimcimda TvalebSi, veRar moviTmine, gavqandi da<br />
kiserze Camovekide (Sor. 16,17).<br />
5. yvela zemodasaxelebul SemTxvevebSi Semasmeneli, ZiriTadad,<br />
iwyebs an amTavrebs avtoriseul winadadebas, magram<br />
misi adgili mainc mkveTrad gamoxatuli ar aris. igi sxvadasxva<br />
65
poziciaSi SeiZleba Segvxvdes. arsebiTia is, rom ,,avtoriseuli<br />
remarkis Semasmeneli da pirdapiri naTqvami uSualod ukavSirdebian<br />
erTmaneTs~ (S. afridoniZe).<br />
biWe<br />
Webi<br />
facu<br />
curob<br />
robdnen<br />
_ ram gagaStera, abueto? (Sveli<br />
zamTarSi, Tb., 1986). gamouR<br />
uRri<br />
rina<br />
jamba<br />
bazis<br />
biWma<br />
ma, _ e, bneloo!<br />
(alersi SiSianobis dros, Tb., 1986). da aq mexi<br />
xiviT<br />
gavar<br />
varda<br />
adami<br />
mianis<br />
xma: ,,ha, Tavmkvdaro~ (Sori TeTri mwvervali, Tb.,<br />
1976). xafangs araferi sjobia _ ambob<br />
bobda<br />
WanWle<br />
Wle gior<br />
orgi<br />
(megobrisadmi<br />
minaweri werilebidan, Tb., 1958). Sena, Se faSisto!<br />
_ pirda<br />
dapir<br />
cxvirTan<br />
utri<br />
rialeb<br />
lebda<br />
qvas irine<br />
(saRamo xanis<br />
Canawerebi, Tb., 1970).<br />
rig SemTxvevaSi pirdapiri naTqvami avtoriseul winadadebasTan<br />
erTad warmodgenilia sxvaTa sityviT, (gansakuTrebiT<br />
maSin, roca igi avtoriseul winadadebas mosdevs). ,,aseTi sxva-<br />
Ta sityva erTgvari Sualeduri safexuria pirdapirsa da irib<br />
naTqvams Soris... avtorisa da personaJis naTqvamis amgvari daaxloeba,<br />
anu subieqtur-obieqtur planTa kontaminacia, eqspresiuli<br />
sintaqsis stilistikuri xerxia, romelsac Cveni mwerlebi<br />
iyenebdnen Tu ufro adre ara, XI _ XII saukuneebSi mainc<br />
(n. babalikaSvili, l. kvantaliani).<br />
RmerTma<br />
ma acxono<br />
noso<br />
so, _ viRac<br />
did kacze<br />
ambob<br />
bobda<br />
(barisaken<br />
mofrinavs jafara, Tb., 1974). miugo<br />
gior<br />
orgim<br />
da amayad<br />
gadaxe<br />
xeda<br />
xalxs, _ Cemma<br />
ma Wkuam<br />
xom ajoba<br />
Tqvensa<br />
saso<br />
so (Sori<br />
TeTri mwvervali, Tb., 1976). qali<br />
Tu ityoda<br />
da, isic Tavis<br />
vis-<br />
Tvis: _ ai, miwa<br />
dava<br />
vaya<br />
yare<br />
Sens fuls da cxovreba<br />
basa<br />
sacao<br />
(t. I,<br />
Tb., 1953-1968). _ Seni<br />
miwis<br />
dayrao<br />
yrao! Seni<br />
pirqve<br />
damar<br />
marxvao<br />
xvao!<br />
_ iwivla<br />
xelga<br />
gaka<br />
kave<br />
vebul<br />
bulma<br />
mayva<br />
valam<br />
(alersi SiSianobis dros,<br />
Tb., 1986).<br />
n i n o W u m b u r i Z e, m a r i n a k i k o n i S v i l i<br />
knino<br />
nobi<br />
biTo<br />
Tobis warmoebis Tavi<br />
visebu<br />
bure<br />
reba<br />
bani<br />
qarTul<br />
TulSi<br />
rogorc Zvel, ise Tanamedrove qarTulSi kninobiTi saxelebi<br />
naklebad gamoiyeneba da ZiriTadad damaxasiaTebelia cocxali<br />
sasaubro metyvelebisaTvis. funqciuri TvalsazrisiT<br />
kninobiToba mraval niuanss moicavs: gamoxatavs simcires (Tagun-a,<br />
qal-uk-a...), dacinvas (yr-uC-un-a, glex-uW-a...), alerss (mamil-o,<br />
beb-ik-o...), raime Tvisebis mqoneblobas (Cum-al-a, bumbluq-a...),<br />
msgavsebas (yaCaR-an-a, mama-il-a...) da sxv.<br />
rogorc Cans, am dros arsebiTi mniSvneloba eniWeba fu-<br />
Zis semantikas. zogjer alersobiTi emociur-gamomsaxvelobiTi<br />
ieri eZleva nawarmoeb saxels, romlis fuZe kninobiT semantikas<br />
ver iguebs, xolo Tu fuZis semantikasTan alersis gamoxatva<br />
SeuTavsebelia, maSin kninobiTobis mawarmoeblis darTviT<br />
sityva damcirebis elfers iZens.<br />
kninobiTi saxelebi mawarmoebelTa simravliTac gamoirCeva.<br />
gvaqvs martivi sufiqsebi (-ak, -ik, -ok, -uk, -an, -in, - on, -un,<br />
-at, -it, -ot, -ut da a. S.) da maTi kombinaciebiT miRebuli<br />
rTuli sufiqsebi. Sesabamisad gvaqvs erTsafexuriani, orsafexuriani<br />
da samsafexuriani warmoeba. rTuli sufiqsebis bolo<br />
Semadgeneli komponenti TiTqmis yovelTvis -a sufiqsia (-uk-an-a,<br />
-uc-un-a, -ik-el-a...). martivi sufiqsebiT nawarmoebi saxelebi<br />
Zalze iSviaTia. maTSi sufiqsi gaqvavebuli saxiT aris warmodgenili,<br />
maTi kninobiTi Sinaarsi ki naTlad ar aris gamovlenili<br />
(kekl-uc-i, ka-uW-i, gor-ox-i...).<br />
gaqvavebuli saxiT kninobiTobis sufiqsebi gamoiyofa<br />
sxvadasxva dialeqtur formaSi (qer-eW-i, kinW-ux-i...), sakuTar<br />
saxelebsa (biW-in-a, kok-in-a...) da gvarebSi (bax-ut-a-Svili, kakuC-a-Svili...).<br />
66<br />
67
n i n o x a x i a S v i l i<br />
sityva msxem-is isto<br />
tori<br />
riisa<br />
saTvis<br />
cneba adamianis aRsaniSnavad Zvel qarTul literaturul<br />
wyaroebSi ZiriTadad sityva kaci<br />
gvxvdeba. aseve gamoyenebulia<br />
xatovani (metaforuli) saxeebi, romlebic filosofiur-Teologiuri<br />
swavlebis Semcvelia, rac naTlad Cans Semdeg<br />
magaliTebSic: `sofeli mcire~, `taZari uflisa~, `miwa Seuracxi~,<br />
`mcenare zecisa~, `adreWnobadi yuavili~, `cxovari warwymeduli~,<br />
`Wuri T‚TmoZravi~, `wuTisoflis mgzavri~, `naSobni<br />
urCebisani~ da a. S. maT Sorisaa sityva `msxemi~, romelic<br />
mxolod Zvel teqstebSi dasturdeba `sawuTroSi mcxovrebis~,<br />
`adamianis~ mniSvnelobiT:<br />
`sxem<br />
sxem-i || msxem<br />
sxem-i erTis adgiliT ayrili da meores adgils<br />
gadasaxlebuli kaci bogano, egreTve, am sawu<br />
wuTos<br />
sofel<br />
fel-<br />
Si mcxovrebT<br />
niSnavs (saRmrTo werili): `viTarca msxem da<br />
warmaval varT~ (daviT da ioane bagrationebis leqsikografiuli<br />
naSromi), Sdr. sulxan-saba: `msxe<br />
msxemi<br />
mi ese ars, romeli umkvidroTa<br />
da sxvaTa adgilTa gamoizrdebodes da adre warmaval<br />
iyos, xolo mwiri<br />
sxvagan gamoizrdebodes da gvianad warmavali<br />
iyos da ara damkvidrebadi~... vmsxemob<br />
mob msxemad val ZAB<br />
(sulxan-saba).<br />
zurab sarjvelaZis ganmartebiTac msxemi<br />
mi `ucxo; mwiri~-a,<br />
msxemo<br />
moba<br />
`xiznoba~, msxem-yo<br />
yofa<br />
`gaZeveba~ (Zveli qarTuli enis<br />
sityvis kona).<br />
ilia abulaZis leqsikonSi ki msxem- sityvis sxvadasxva,<br />
gansxvavebuli mniSvnelobebia dadasturebuli: msxemi<br />
mi `Sin myofi~,<br />
`mwiri~, `mosruli~, `damonebuli~, `damk‚drebuli~, ucxo,<br />
yaribi...<br />
msxemo<br />
moba<br />
yariboba, ucxooba: Svilni msxemobisani O, (II ezra,<br />
8,35).<br />
msxemo<br />
moba<br />
`mwiroba~, `mk‚dr yofa~, `mk‚droba~, `damk‚dreba~...<br />
68<br />
msxem || sxem-yo<br />
yofa<br />
`mk‚droba~, `mwiroba~, `wartyuenva~ da a. S. ...<br />
sityva msxem-i da msxemo<br />
moba<br />
Zveli aRTqmisa da fsalmunTa<br />
wignebidanaa ufro xSirad damowmebuli: `msxem<br />
var Sen winaSe<br />
warmaval~ fsalm. 38,13; `iyvnes igini ricx‚T mcired-mcired da<br />
msxem mas zeda~ fsalm. 104,2... `moqcevisaT‚s erisa babiloniT<br />
msxemo<br />
mobi<br />
bisa<br />
misgan~ fsalm. 120.<br />
sxem-i || sxem-i (msxemoba) s x m a (gansxma `gaZeveba~) zmnisagan<br />
unda momdinareobdes. msxma, rogorc yvelasTvis kargadaa<br />
cnobili, polisemantikuri zmnaa (ix. arn. Ciqobava, ak. SaniZe,<br />
iv. qavTaraZe...) da Tavis TavSi moicavs ukve iseT sapirispiro<br />
mniSvnelobebs, rogoricaa `damkvidreba~ da `gaZeveba~ (tipologiurad<br />
SeiZleba ltolva (ltolvili) gavixsenoT). Tumca<br />
mTavari, amosavali mniSvneloba mainc unda iyos `gansxma, gayra...<br />
gatyorcna, gaZeveba (mravlis)... (Signidan _ gareT, erTi<br />
adgilidan _ meore mimarTulebiT).<br />
msxemi isaa, *vinc ganidevna, gaaZeves... es swavlac bibliidan<br />
modis: adami samoTxidan iqna gamoZevebuli da masTan er-<br />
Tad, mTeli kacobriobac devnilia... `odes-igi Wama [adamma] misgani,<br />
ganSiSulda, g a n i Z o i g i samoTxiT RmrTisa~ (swav.<br />
27, 9). da rogorc saxeli adami gaxda adamianis aRmniSvneli<br />
(cnebis ganmsazRvreli), aseve msxemi<br />
mi _ *`samoTxidan gamoZevebul<br />
adamianTa, sawuTros mkvidrTa, wuTisofelSi mcxovrebTa~<br />
saxeli unda iyos.<br />
69
n i n o j o r b e n a Z e<br />
Tanamedrove presis (Jurnalebis<br />
Jurnalebis) ena<br />
da masTan dakavSirebuli problemebi<br />
bolo periodSi qarTul presas uamravi axali Jurnali<br />
Seemata. faqti TavisTavad misasalmebeli iqneboda, rom ara er-<br />
Ti problema _ es am gamocemebis gaumarTavi, dabinZurebuli,<br />
CiqorTuli da barbarizmebiT savse enaa, rom araferi vTqvaT<br />
uamrav koreqturul Secdomaze...<br />
JurnalistebTan saubris Semdeg gamoikveTa ramdenime ZiriTadi<br />
problema, romlebic aRniSnuli savalalo mdgomareobis<br />
gamomwvev mizezebad SeiZleba CaiTvalos;<br />
1. xelmZRvanelobis mier statiis umcires droSi daweris<br />
moTxovna;<br />
2. Seuferebeli saredaqcio pirobebi, romlis gamoc<br />
Jurnalistebs saSualeba ara aqvT, TavianTi naweris<br />
koreqtireba saTanadod Seasrulon;<br />
3. respondentis mimarT Camouyalibebeli saredaqcio damokidebuleba<br />
_ rogor unda gadmoices misi interviu<br />
_ ucvlelad Tu gasworebuli? am ukanasknel SemTxvevaSi,<br />
ra etapamde SeiZleba midiodes intervius<br />
qarTulad gamarTvis mcdeloba?<br />
4. ZiriTadi samuSaos koreqtorze gadabareba, ris Sedegadac,<br />
ukeTes SemTxvevaSi, xdeba mTeli gamocemis enis<br />
(Jurnalis, gazeTis da a. S.) erT, mSral stilze dayvana;<br />
uares da umetes SemTxvevaSi ki koreqtori ver<br />
axerxebs mTeli Jurnalis masalis orTografiul-stilistikurad<br />
gamarTvas.<br />
rac mTavaria, savalaloa Jurnalistebis dabali profesionalizmi<br />
da saqmisadmi agdebuli damokidebuleba, rac, saboloo<br />
jamSi, aisaxeba kidec qarTuli Jurnalebis enaze, sadac<br />
uamravi orTografiul-stilistikuri Tu koreqtoruli Secdoma<br />
gvxvdeba.<br />
70