Žurnalas PDF faile - NETA

More documents

Recommendations

Info

Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 26 damas su keleiviniais lėktuvais, ypač maršrutuose, trumpesniuose nei 600 km. Geležinkelių transportas turi didelį efektyvumo didinimo potencialą, gerinant eismo organizavimą, mažinant saviems poreikiams suvartojamą energiją, efektyviau naudojant rekuperaciją stabdžių sistemose bei mažinant svorį ir gerinant aerodinamiką. Tačiau nepaisant visų šių bėginio transporto privalumų, geležinkelių transportui tenkanti pervežimų dalis pastaraisiais metais mažėjo ir ypač naujose ES narėse. Per 1995–2004 m. keleivinio geležinkelių transporto dalis sumažėjo nuo 6,3 proc. iki 5,8 proc., 1995–2005 m. krovinių pervežimas geležinkeliais sumažėjo nuo 19,5 proc. iki 16,8 proc. Tik kompleksiškai taikant pluoštą priemonių įmanomas geležinkelių atgimimas. Pirmiausia reikėtų plėsti bėginio transporto kelių tinklą, apmokestinti aviaciją ir autotransportą, imtis skubių veiksmų naujose ES narėse siekiant išlaikyti geležinkelių transporto dalį. įkraunami hibridiniai elektriniai automobiliai taupys energiją ir pirminius angliavandenilius. Rinkoje atsiranda transporto priemonės su įrengtomis hibridinėmis pavaromis, kurias tobulinant atsirado įkraunamas hibridinis elektrinis automobilis, galintis važiuoti tiek kaip įprastas automobilis su vidaus degimo varikliu, o naudodamas savo akumuliatorių energiją – kaip elektromobilis. Naujasis automobilis sudarys sąlygas gerokai sumažinti CO2 išlakas bei priklausomybę nuo naftos. Įkraunamas elektrinis hibridinis automobilis kainuoja apie 12 tūkst. eurų brangiau už įprastinį. Iki 2030 m. įkraunami elektriniai hibridiniai automobiliai galėtų užimti 8–20 proc. rinkos. Spartesnei elektromobilių plėtrai reikalinga remti naujos kartos akumuliatorių baterijų kūrimą, sumažinti kliūtis investicijoms bei mažinti išlakų normas transportui. Elektros tiekime būtina siekti, kad elektra būtų generuojama mažinant CO2 išlakas. dabartinės ir ateities elektros energijos generavimo technologijos Studija išskiria pagrindines elektros generavimo technologijas iki 2030– 2050 m.: Organinį kurą deginančios elektrinės, naudojančios CO2 atskyrimo technologijas arba be jos; Atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančios elektrinės: vėjo jėgainės, įvairių tipų hidroelektrinės; biomasės elektrinės; saulės energijos šiluminės elektrinės; fotoelektrinės bei geoterminės elektrinės; Atominės elektrinės: lengvojo vandens reaktoriai, greitųjų neutronų reaktoriai ir aukštatemperatūriai reaktoriai; Mažoji elektros generacija: kuro elementai, dujų mikroturbinos, Stirlingo varikliai ir vidaus degimo varikliai. organinį kurą deginanèių elektrinių raida Europoje daugiausia yra organinį kurą deginančių elektrinių, todėl šių generavimo technologijų tobulinimas gali padidinti jų indėlį į tvarią plėtrą. garo ciklo akmens ir rudąją anglį deginanèios elektrinės. Tikimasi jų naudingumo koeficientą nuo dabartinio 43 proc. iki 2020 m. pakelti iki 52 proc., didinant garo temperatūrą nuo 560oC iki 700oC, o CO2 išlakas sumažinti iki 35 proc. integruoto dujofikavimo kombinuoto ciklo (angl. igcc) technologija yra viena iš pagrindinių, esančių tyrimų stadijoje, nors kelios elektrinės jau eksploatuojamos komerciškai. Ši technologija pasižymi ne tik aukštu n. k., bet ir yra suderinama su CO2 atskyrimo ir saugojimo technologija prieš degimo procesą. Tikimasi iki 2030 m. pasiekti 52 proc. n. k. beveik be CO2 išlakų. kombinuoto ciklo dujų turbinų technologija (angl. ccgt) pasižymi žemais kapitaliniais kaštais ir yra efektyviausia organinio kuro technologija. Iki 2030 m. šių elektrinių n. k. bus didesnis nei 60 proc. ypatingas dėmesys – co2 atskyrimui ir laikymui CO2 būtų atskiriamas elektrinėje ir transportuojamas į požemines saugyklas. Jau dabar veikia nedideli pramoniniai įrenginiai, tačiau sunkiausia pritaikyti šią technologiją saugiai ir ekonomiškai naudoti stambiose elektrinėse. Žinomos trys perspektyvios technologijos: deginant iš akmens anglies gaunamas sintetines dujas, prieš tai atskyrus CO2; organinio kuro deginimas deguonies aplinkoje ir įprastinis deginimas, kur CO2 atskiriamas degimo pabaigoje. Dėl didelių CO2 nukenksminimo energijos sąnaudų n. k. sumažėja nuo 5 proc. iki 14 proc. punktų. EK siūlo iki 2015 m. pastatyti iki 20 stambių demonstracinių elektrinių su įdiegta CO2 atskyrimo ir saugojimo technologija. energija, gauta naudojant atsinaujinanèiuosius energijos išteklius (aei) Didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių dalį sudaro hidroenergija, pasižyminti aukštu efektyvumu, tačiau dėl aukštų kapitalinių kaštų ir aplinkosauginių priežasčių plėtros galimybės yra išsemtos. Šiuolaikinių vėjo turbinų n. k. siekia 43 ar 44 proc., tačiau jos tolesnė plėtra išliks pagrindine problema Europos elektros tinklų darbui dėl vėjo energijos nutrūkstamumo. Tiesiogiai biomasę deginančių elektrinių n. k. iki 2030 m. pasieks 35 proc. Naudojant biomasės deginimą kartu su kitu organiniu kuru, efektyvumas iki 2030 m. gali išaugti iki 50 proc. Kitos AEI technologijos, tokios kaip saulės šiluminė ir fotoelektrinė, geoterminė, bangų ir potvynių energijos turės didelį ateities plėtros potencialą, bet reikalaus labai aukšto technologijų ir ekonominio išsivystymo lygio, kad sudarytų svarią Europos energijos gamybos dalį. Ir galiausiai apie atominę energetiką Pagrindinis atominių elektrinių privalumas tas, kad jos neišskiria į aplinką CO2 išlakų, o net ir įvertinus visą kuro ciklą, CO2 išlakos yra labai mažos. Tai jų privalumas rinkoje, nes išvengiama papildomų CO2 kaštų. Kuro kaina sudaro tik nedidelę elektros gamybos kaštų dalį, net ir įvertinus atidirbusio kuro saugojimą ir elektrinės uždarymą. Tačiau atominės elektrinės pasi-
žymi dideliais, palyginti su įprastinėmis elektrinėmis, kapitaliniais kaštais. Po politinio pasipriešinimo atominei energetikai laikotarpio atominės elektrinės vėl tampa priimtinos net ir tose šalyse, kur buvo nutarta jas likviduoti po Three Mile Island avarijos 1979 m. ir Černobylio katastrofos 1986 m. išvados apie generavimo technologijų plėtrą Europa naudoja santykinai subalansuotą generavimo technologijų įvairovę. Elektros gamyba be CO2 išlakų jau dabar yra realybė ir sudaro 45 proc. ES-25 pagaminamos elektros energijos dėl atominės energetikos ir atsinaujinančių išteklių naudojimo. Toliau bus didinimas elektrinių, deginančių akmens anglį ir gamtines dujas, efektyvumas. Atominėje energetikoje bus didinamas šiuolaikinių technologijų efektyvumas, o ateityje aukštų temperatūrų technologijų naudojimas leis dar daugiau pakelti efektyvumą. Apyvartinių taršos leidimų kaina yra pagrindinis stimulas pereiti prie sistemų, pasižyminčių žemomis CO2 išlakomis. energetikos plëtros ScENARIjAI Bazinis energetikos scenarijus yra labai panašus į ES dabartinę energetinę politiką. Prekybos emisijomis sistema toliau bus taikoma. Manoma, kad ES ekonominio augimo prielaidos išliks optimistinės ir ekonomika iki 2030 m. augs po 2 proc. per metus, o iki 2050 m. turės tenkintis sulėtėjusiu iki 1 proc. per metus augimu. Prognozuojama, kad naftos kainos iki 2050 m. pasieks 80 eurų/barelį lygį. Gamtinių dujų kaina ir toliau išliks glaudžiai susieta su naftos kainomis, be to, gamtinės dujos ilgainiui taps naftos pakaitalu. Elektros energijos poreikis augs 1,3 proc. per metus ir 2030 m. sudarys 25 proc. energijos rinkos. Ši tendencija tik patvirtina faktą, kad elektra yra Europos technologinio progreso bei ekonomikos augimo varomoji jėga. Sparčiai augantis elektros poreikis kartu su pasenusių elektrinių pakeitimu iki 2030 m. pareikalaus 825 GW naujų generuojančių pajėgumų prieaugio. Rimtos problemos iškils atominei energetikai: Dėl ES reikalavimo naujoms narėms uždaryti dalį veikiančių atominių elektrinių. Dėl eksploatacijos amžiaus pa- Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 27
Page 1: Kaina 4 Lt 2007 Nr. 3(17) leidinys
Page 4 and 5: Apsisaugokite nuo įelektrintų rud
Page 6 and 7: 6 Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007
Page 14: Elektros Erdvës Nr. 3 (17) 2007 14
Page 17 and 18: Būkime saugūs Pasaulyje daug nela
Page 19 and 20: 1 lentelė skyriklio tipas lAS 16 l
Page 21 and 22: Aktyvi „Sistematikos“ veikla Sa
Page 23 and 24: HEKA 1SB su klinkerio imitacijos ap
Page 25: šaltiniai namų, pramogų, ryšio
Page 29 and 30: „Touch screen“ displëjus! akad
Page 31 and 32: Taigi vartojimo požiūriu liumines
Page 33 and 34: 1 pav. dehn+sÖhne impulsinės srov
Page 35 and 36: istorija Nuo elektromonterio iki pa
Page 37 and 38: „draka keila cables“ priimta į
Page 39 and 40: užbaigta energetikos sistemų suju
Page 41 and 42: NETA baigia savo narių darbuotojų
Page 43 and 44: MOKESČIŲ TEISĖ ratifikuota lietu
Page 45 and 46: OBO Bettermann kabelių tvirtinimo
Page 47: ŽEmoms PaTalPoms auKšToms PaTalPo

Žurnalas PDF faile - NETA

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?