Parama mokslo ir studijų reformai - Švietimo aprūpinimo centras ...

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
KONFERENCIJOS, FO RU MAI
Va sa rio 27 d. Šiau lių ko le gi jo je vy ku si tarp tau ti nė moks li nėprak
ti nė kon fe ren ci ja „Ver slas, stu di jos ir aš“ su lau kė daugiau
kaip šim to da ly vių dė me sio. Pra ne ši mus skai tė Lie tu vos,
Lat vi jos, Len ki jos moks li nin kai, darb da vių, aso ci juo tų ver slo
or ga ni za ci jų at sto vai, Šiau lių ko le gi jos dės ty to jai, stu den tai ir
alum nai. Moks li nin kai, ver slo sek to riaus at sto vai kon fe ren cijo
je ana li za vo nau jo vių reikš mę eko no mi kos plėt rai, in fl ia ci jos
ten den ci jas ir pro ble ma ti ką, dar bo jė gos kai nos nu sta ty mo
ypa tu mus bei ki tas šiuo lai ki nes eko no mi kos ir va dy bos ten denci
jas, pro fe si nio ren gi mo ak tu a li jas. Stu den tų pra ne ši mų te mos
la bai ak tu a lios ir pro ble miš kos (jau ni mo emig ra ci ja, ne įga lių jų
in teg ra ci ja į dar bo rin ką, mo ra li nių ver ty bių pa grin dai ir kt.), tyri
mai nau jo viš ki, at skleis ta daug prak ti nės ana li zės pa vyz džių
(ga li my bės Šiau lių re gio no gam ti nius iš tek lius, mi to lo gi nius
ob jek tus pri tai ky ti tu riz mo sek to riui, puo se lė ti se no vės lie tu vių
pa tie ka lų tra di ci jas ir kt.). Įvai rių Lie tu vos ir už sie nio aukš tų jų
mo kyk lų moks li nin kų, ver slo pa sau lio at sto vų ben dra dar bia vimas,
da li ji masis ge rą ja pa tir ti mi lei džia aka de mi nei ben druome
nei įsi trauk ti į ak ty vias moks li nes bei prak ti nes dis ku si jas,
pa de da vi sa pu siš kai su vok ti pro ble mas.
Ko vo 18 d. Pa sva lio kraš to mu zie ju je įvy ko fo ru mas „Prancū
zų kal bos svar ba Lie tu vai – ES ša liai“, skir tas fran ko fo ni jos
die noms Lie tu vo je pa žy mė ti. Ren gi ny je da ly va vo Pran cū zų
kul tū ros cen tro, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos at sto vai, Pasva
lio ra jo no mo kyk lų di rek to riai, pran cū zų kal bos mo ky to jai,
mo kyk lų ta ry bų at sto vai. Fo ru me dis ku tuo ta apie Eu ro pos
Są jun gos dau gia kal bys tės po li ti ką, pran cū zų kal bos svar bą ir
jos mo ky mo si ga li my bes.
PRI STA TY MAI, TY RI MAI
Va sa rio 26 d. Sig na ta rų na muo se, Vil niu je, prof. Vy tau tas
Land sber gis pri sta tė sa vo kny gą „Eu ro pos par la men te. Kn.5:
2008 m. sau sis– gruo dis“. Šia me dar be gau su is to ri jos faktų,
do ku men tų, liu di ji mų apie Lie tu vos ir pa sau lio ge o po li ti kos
ak tu a li jas. Kny gą pra tur ti na V. Land sber gio po ezi ja. Lei di nį
ne mo ka mai ga li įsi gy ti gim na zi jos, aukš to sios mo kyk los, biblio
te kos ir kt.
Ko vo 10 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je pri sta ty ti Švieti
mo ap rū pi ni mo cen tro (ŠAC) vyk do mi „Mo kyk lų to bu li ni mo
pro gra mos plius“ in fra struk tū ri nės plėt ros pro jek tai („Ben dro jo
la vi ni mo mo kyk lų bib lio te kų mo der ni za vi mas“, „Ben dro jo la vini
mo mo kyk lų mo der ni za vi mas“, „Jau ni mo mo kyk lų ap lin kos
pri tai ky mas“, „Tech no lo gi jų, me nų ir gam tos moks lų mo ky mo
in fra struk tū ra“) ir jų įgy ven di ni mo ei ga. Pri sta ty me da ly va vo
ŠAC, Švie ti mo plė to tės cen tro spe cia lis tai, mo ky mo prie mo nių
spe ci fi ka ci jų kū rė jai.
Ko vo 10 d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je pri sta ty tas ty ri mas
„Vi suo me niš kai ak ty vūs 16–24 me tų as me nys“. Ty ri mas
skir tas jau ni mo pi lie ti niam ak ty vu mui įver tin ti bei ak ty vu mo
po ky čiams ste bė ti. Jį Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos už sa ky mu
at li ko jung ti nė as me nų gru pė (ty ri mo vad. Ire na Za les kie nė).
PARODOS, KON CER TAI
Vasario 25 d. Kauno pedagogų kvalifi kacijos centro biblioteka-informacinis
centras pakvietė į tautodailininko prof. Valento
Leimonto akvarelės darbų parodos uždarymą (tai jau 36
personalinė autoriaus paroda). V. Leimontas – muzikos profesorius,
ilgametis Lietuvos konservatorijos (dabartinės Lietuvos
muzikos ir teatro akademijos) dėstytojas, dekanas, nusipelnęs
kultūros veikėjas, tautodailininkas. Pagerbti ir pasveikinti profesoriaus
susirinko buvę jo studentai. Poezijos ir kitų menų
mėgėjų asociacija dėkojo prof. V. Leimontui sava kūryba:
asociacijos narės skaitė eiles pagal autoriaus paveikslus,
kankliuotojos dovanojo liaudies dainų koncertą. Profesoriaus
akvarelės darbus aptarė ir apie savo kūrybą pasakojo menotyrininkas,
mokslo istorijos ir fi losofi jos magistras Linvydas
Krivickas. Toliau paroda bus eksponuojama Kauno tautinės
kultūros centre.
Ko vo 11 d. Šal či nin kų kul tū ros cen tre su reng tas kon cer tas,
skir tas Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo die nai. Kon cer ta vo
Vil niaus tech no lo gi jų ir di zai no ko le gi jos jau ni mo tau ti nių šo kių
an sam blis „Sie tu va“.
Parama mokslo ir studijų reformai
Ko vo 10 d. BNS spau dos kon fe ren ci jų sa lė je vy ku sio je
spau dos kon fe ren ci jo je „Dėl pa ra mos moks lo ir stu di jų refor
mai“ da ly va vę Vil niaus uni ver si te to pro rek to rius prof. Juo zas
Ri man tas La zut ka, Vy tau to Di džio jo uni ver si te to pro rek to rius
prof. Juo zas Au gu tis, Kau no me di ci nos uni ver si te to rek to rius
prof. Re mi gi jus Ža liū nas, Lie tu vos ko le gi jų di rek to rių kon feren
ci jos pre zi den tė Ni jo lė Ki ku tie nė, Lie tu vos ne vals ty bi nių
moks lo ir stu di jų įstai gų aso cia ci jų pre zi den tė Dai va Daug vi lienė,
Ins ti tu tų di rek to rių kon fe ren ci jos pir mi nin kas prof. Ei mu tis
Ju ze liū nas, Lie tu vos jau nų jų moks li nin kų są jun gos pir mi nin kė
dr. Vil ma Pet ri kai tė, už sie ny je gy ve nan čių lie tu vių moks li nin kų
aso cia ci jos „Fu tu ra Scien tia“ val dy bos na rys dr. Dau man tas Matu
lis, Lie tu vos stu den tų są jun gos pre zi den tas Dai nius Dik šai tis,
Lie tu vos mo ki nių są jun gos at sto vė aukš to jo moks lo re for mos
klau si mais Grė tė Švėgž dai tė, Lie tu vos moks lei vių par la men to
pir mi nin kas Si mo nas Stan kus iš reiš kė pri ta ri mą Švie ti mo ir
moks lo mi nis te ri jos siū lo mai moks lo ir stu di jų re for mai.
Vi si kal bė ju sie ji su ta rė, jog moks lo ir stu di jų sis te mos re formos
ati dė lio ti ne ga li ma, ir džiau gė si, kad po ne vie ne rius me tus
trun kan čių dis ku si jų pa ga liau at si ra do po li ti nė va lia, nu si tei ku si
da ry ti ryž tin gus spren di mus. Kon fe ren ci jos da ly vių nuo mo ne,
dėl Moks lo ir stu di jų įsta ty mo klau si mų ir ne aiš ku mų ky la, bet
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja yra nu si tei ku si dia lo gui ir dis kusi
joms dėl to bu lin ti nų įsta ty mo vie tų.
Kon fe ren ci jos da ly viai ti ki si, kad re for ma pa dės spręs ti il game
tes Lie tu vos moks lo ir stu di jų sis te mos pro ble mas: ge rins
stu di jų ko ky bę, op ti mi zuos stu di jų pro gra mų ir aukš tų jų mo kyk lų
tin klą, įves trūks ta mą pu siau svy rą po vi du ri nio švie ti mo sri ty se,
skaid rins uni ver si te tų val dy mą, ska tins moks lo ir stu di jų ins titu
ci jas orien tuo tis į da bar ties iš šū kius, leis joms dis po nuo ti uždirb
to mis lė šo mis, sieks adek va taus stu di jų fi nan sa vi mo, ge rins
stu di jų pri ei na mu mą per to bu li na mą pa sko lų sis te mą.
Mū sų inf.
1

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
2
2008 m. Lie tu vos moks lo pre mi jos
HU MA NI TA RI NIŲ IR SO CIA LI NIŲ MOKS LŲ SEK CI JA
Fun da men ti niai ir tai ko mie ji moks li nių ty ri mų dar bai
Bro nis lo vui Gen ze liui už dar bų cik lą „Lie tu vos kul tū ros is to rijos
ty ri nė ji mai (kul tū ro lo gi niai ir po li to lo gi niai as pek tai) (1988–
2007 m.)“. Pa tei kė Vy tau to Di džio jo uni ver si te to se na tas.
Alek sui Sta nis lo vui Gir de niui už dar bų cik lą „Fo no lo gi jos, dialek
to lo gi jos ir kal bos is to ri jos ty ri mai (1996–2003 m.)“. Pa tei kė
Lie tu vių kal bos ins ti tu to ta ry ba, Vil niaus uni ver si te to se na tas.
Tai ko mo sios moks li nės veik los
(eks pe ri men ti nės plėt ros) dar bas
Eu ge ni jui Jo vai šai už dar bų cik lą „Is to ri ja ir kom piu te riai
(1997–2007 m.)“. Pa tei kė Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to
se na tas, UAB „Elek tro ni nės lei dy bos na mai“.
FI ZI NIŲ MOKS LŲ SEK CI JA
Fun da men ti niai ir tai ko mie ji moks li nių ty ri mų dar bai
Re mi gi jui Gaš kai, Sau liui Jur šė nui, Ed mun dui Kuokš čiui, Gintau
tui Ta mu lai čiui už dar bų cik lą „Trum pa ban gės op to e lek tro nikos
pus lai di nin kių ir jų kvan ti nių da ri nių op ti nė spek tros ko pi ja
(2001–2007 m.)“. Pa tei kė Vil niaus uni ver si te to se na tas.
Aud riui Pa da raus kui, Vi dai Vič kač kai tei už dar bų cik lą „Chroma
tog ra fi niai ir elek tro mig ra ci niai me to dai: nau jos de ri va ti zaci
jos, kon cen tra vi mo ir at sky ri mo sis te mos (1993–2007 m.)“.
Pa tei kė Vil niaus uni ver si te to se na tas.
Tai ko mo sios moks li nės veik los
(eks pe ri men ti nės plėt ros) dar bai
Mei lu tei Ka bai lie nei už dar bų cik lą „Nau jų pa le o bo ta ni nių
ty ri mo me to dų su kū ri mas ir jų tai ky mas, at ku riant gam ti nės
ap lin kos rai dą po le dyn me ty je Lie tu vo je (1977–2007 m.)“. Patei
kė Vil niaus uni ver si te to se na tas, Lie tu vos ge o lo gi jos tar ny ba
prie Ap lin kos mi nis te ri jos.
Arū nui Krot kui, Kle men sui Ber tu liui, Ra mū nui Ado ma vi čiui,
Vai dui Pa če bu tui, An dre jui Gei žu čiui už dar bų cik lą „Pus lai dinin
ki nių me džia gų ir da ri nių, skir tų te ra her cų dia pa zo no opto
e lek tro ni kos prie tai sams, ty ri mai (1997–2007 m.)“. Pa tei kė
Pus lai di nin kių fi zi kos ins ti tu to ta ry ba, UAB „Eks pla“.
BIO ME DI CI NOS MOKS LŲ SEK CI JA
Fun da men ti niai ir tai ko mie ji moks li nių ty ri mų dar bai
Jo nui Ju re vi čiui, Vy te niui Ar vy dui Ske ber džiui už dar bų cik lą
„Šir dies mio ci tų ir Amo no ra go neu ro nų vi du ląs te li nės sig nali
za ci jos ir erd vės ky ros ypa tu mai (1994–2007 m.)“. Pa tei kė
Kau no me di ci nos uni ver si te to se na tas, KMU Kar dio lo gi jos
ins ti tu to ta ry ba.
Moks lo ir stu di jų įsta ty me siū lo mas val dy mo mo de lis ir studi
jų fi nan sa vi mas pa gal „krep še lio“ prin ci pą ne pri eš ta rau ja
Lie tu vos Kon sti tu ci jai.
Kon sti tu ci jo je ir Kon sti tu ci nio Teis mo nu ta ri muo se nu ro do ma,
kad aukš to sios mo kyk los au to no mi ja tu ri bū ti de ri na ma su valsty
bės pa rei ga pri žiū rė ti jos veik lą. Taip yra lai duo ja mas vi suome
nės in te re sas tu rė ti aukš tos ko ky bės moks lą ir stu di jas.
Kon sta tuo ta jog „vi suo me nė yra su in te re suo ta, kad aukš tosio
se mo kyk lo se bū tų su da ry tos są ly gos ug dy ti vi sa pu siš kai
iš si la vi nu sią as me ny bę, o aukš to sios mo kyk los tu rė tų dės ty-
Čes lo vui Venc lo vui už dar bų cik lą „Bio in for ma ti kos me to dų
kū ri mas ir jų tai ky mas bal ty mų struk tū rai, funk ci jai ir evo liuci
jai tir ti (1994–2007 m.)“. Pa tei kė Bio tech no lo gi jos ins ti tu to
ta ry ba.
Tai ko mo sios moks li nės veik los
(eks pe ri men ti nės plėt ros) dar bai
Ge di mi nui Ar vy dui Bi ziu le vi čiui (po mir ties) už dar bų cik lą
„Gy dy mo mik ro bi nės ląs te lės sie ne lę ar dan čiais fer men tais
kon cep ci jos vys ty mas (1975–2007 m.)“. Pa tei kė VU Imu no logi
jos ins ti tu to ta ry ba, UAB „Bio cen tras“.
Ire nai Bra zaus kie nei, Ze no nui Dab ke vi čiui, Ro mai Se maškie
nei už dar bų cik lą „Že mės ūkio au ga lų gry bi nių li gų pli ti mo
dės nin gu mų ty ri mai ir efek ty vių kon tro lės me to dų kū ri mas bei
die gi mas (1982–2007 m.)“. Pa tei kė Lie tu vos žem dir bys tės
ins ti tu to ta ry ba, Vals ty bi nė au ga lų ap sau gos tar ny ba, Lie tu vos
au ga lų ap sau gos aso cia ci ja.
TECH NO LO GI JOS MOKS LŲ SEK CI JA
Fun da men ti niai ir tai ko mie ji moks li nių ty ri mų dar bai
Ri man tui Ba raus kui, Ri man tui Be le vi čiui, Ri man tui Ka čianaus
kui už va do vė lį „Baig ti nių ele men tų me to do pa grin dai“ ir
moks lo dar bų cik lą „Baig ti nių ele men tų me to das: mo de liai ir
tai ky mai (1988–2007 m.)“. Pa tei kė Kau no tech no lo gi jos univer
si te to se na tas, Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te to
se na tas.
Juo zui Vi dui Gra žu le vi čiui už dar bų cik lą „Nau jos elek tro akty
vios or ga ni nės me džia gos op to e lek tro ni kai (1998–2007 m.)“.
Pa tei kė Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to se na tas.
Tai ko mo sios moks li nės veik los
(eks pe ri men ti nės plėt ros) dar bai
Sta nis la vai Ne ru tei Kli gie nei, An ta nui Le o nui Li pei kai, Evaldui
Ro ber tui Ože rai čiui, Adol fui Lai mu čiui Telks niui už dar bų
cik lą „In for ma ci nės tech no lo gi jos lie tu vių kal bai ir kul tū rai
(1995–2007 m.)“. Pa tei kė Ma te ma ti kos ir in for ma ti kos ins ti tu to
ta ry ba, UAB „Tech no ga ma“, Ben dra Lie tu vos– Ru si jo s–O landi
jos įmo nė TEV.
An ta nui Pe di šiui, Ju ri jui Ton ko no gij, Ge di mi nui Zyg man tui,
Ne ri jui Pe di šiui už dar bų cik lą „Vals ty bės eta lo nų ir eks pe ri menti
nės įran gos kom plek so skys čių, du jų ir ši lu mos kie kių ver tėms
at kur ti ir jų ma ta vi mo prie mo nėms tir ti ir ban dy ti su kū ri mas
(1995–2007 m.)“. Pa tei kė Lie tu vos ener ge ti kos ins ti tu to ta ryba,
Vals ty bi nė met ro lo gi jos tar ny ba, VĮ „Ener ge ti kos agen tū ra“,
Lie tu vos van dens tie kė jų aso cia ci ja, Lie tu vos ši lu mos tie kė jų
aso cia ci ja, AB „Lie tu vos du jos“, AB „Kau no ener gi ja“, AB „Axis
In dust ries“, AB „Ma žei kių naf ta“, UAB „Kal vis“.
Lie tu vos moks lo pre mi jų ko mi si ja
Re for mos nuo sta tos ne pri eš ta rau ja Kon sti tu ci jai
mo, moks li nių ty ri mų ir kū ry bi nės veik los lais vę“ (Kon sti tu ci nio
Teis mo 2002 m. va sa rio 5 d. nu ta ri mas). „Ki ta ver tus, aukš tų jų
mo kyk lų ir vi suo me nės in te re sai tu ri bū ti de ri na mi; aukš tų jų
mo kyk lų au to no mi ja tu ri bū ti de ri na ma su jų pa rei ga lai ky tis
Kon sti tu ci jos ir įsta ty mų, at sa ko my be ir at skai to my be vi suome
nei“ (Kon sti tu ci nio Teis mo 2002 m. va sa rio 5 d. nu ta ri mas).
„Aukš to sios mo kyk los tu ri veik ti pa klus da mos Kon sti tu ci jai ir teisei;
nau do ji ma sis Kon sti tu ci jos joms ga ran tuo ja ma au to no mi ja
jo kiu bū du ne ga li su da ry ti prie lai dų ja pik tnau džiau ti.“
ŠMM inf.

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
Me tų mo ky to jo pre mi jos laureatai
Mar ty nas JA NUŠ KA, Ma žei kių Mer ke lio Rač kaus ko gimna
zi jos lie tu vių kal bos mo ky to jas eks per tas. M. Ja nuš ka
yra pa ren gęs lei di nį „Ma žei kių kraš tas“, su da rė ir pa dė jo iš leis ti
ku ni go E. Ar na šiaus dai nų al bu mą. Taip pat da ly va vo ku riant
mo ko muo sius siu že ti nius fi l mus „Am ži no jo įša lo že mė“, „Po žemių
pa sau lis“, „Ma žei kių ra jo no gam tos pa min klai“.
Mo ky to jas M. Ja nuš ka 2004 m. Ma žei kių ra jo ne iš rink tas
me tų mo ky to ju. 2003 m. Va sa rio 16-osios pro ga ap do va notas
Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no or di no me da liu.
2000 m. jam pa skir ta Šat ri jos Ra ga nos pre mi ja už pe da go gi nę
ir švie tė jiš ką veik lą.
Sva jū nas KLI MAS, Kel mės Jo no Grai čiū no gim na zi jos
mu zi kos mo ky to jas eks per tas. Yra pa ren gęs ke le tą mo ky tojų
kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mų: „Kom piu te ris – mu zi kos
mo ky to jo pa dė jė jas“, „Ug dy mo di fe ren ci ja vi mas ir in di vi du a liza
vi mas per mu zi kos pa mo kas. Veik los me to dai ug dant ga bų
mu zi kai mo ki nį“ ir kt., taip pat mo du lių pro gra mas: „Gro ji mo
gi ta ra pa grin dai“, „Gro ji mo sin te za to riu mi pa grin dai“, „Gro ji mo
per ku si jo mis pa grin dai“ 1–2 kl. gim na zis tams. S. Kli mas yra
vie nas iš gim na zi jos vyk do mo tarp tau ti nio pro jek to „Drau gys tės
til tas: Lie tu va–Vo kie ti ja“ or ga ni za to rių.
Mo ky to jas S. Kli mas va do vau ja mu zi kos stu di jai „Ober to nas“,
Kel mės kul tū ros cen tro pu čia mų jų or kest rui, da ly vau ja įvai rio se
pro gra mo se: „Mu zi kuo ki me kar tu“, „Mu zi kos pa sau lis“, tarp tauti
niuo se pro jek tuo se.
Je ro ni mas MI KI PA RA VI ČIUS, Vil niaus ge le žin ke lio transpor
to ir ver slo pa slau gų mo kyk los di rek to riaus pa va duoto
jas ug dy mui, pro fe si jos mo ky to jui eks per tas. Mo ky to jas
ak ty viai da ly vau ja ren giant nau jas IT pro fe si nio ug dy mo pro gramas.
J. Mi ki pa ra vi čius ve da se mi na rus pe da go gams „Nuo to liniai
mo ky mai mo ky to jų edu ka ci nei IKT kom pe ten ci jai to bu lin ti“,
„Pa žan gių tech no lo gi jų tai ky mas“, yra pa ren gęs teks tų rin kė jo
ir ma ke tuo to jo spe cia ly bei 9 mo du lių pro gra mas. Jis ak ty viai
da ly va vo įgy ven di nant PHA RE pro fe si nio mo ky mo re for mos
pro gra mą Lie tu vo je, 2000–2007 m. va do va vo Pro fe si nių mokyk
lų in for ma ci nių tech no lo gi jų pe da go gų ates ta ci jos ko mi si jai.
Mo ky to jas yra pa grin di nio pro fe si nio ug dy mo pro gra mų ver tini
mo cen tri nės eks per tų ko mi si jos na rys, įvai rių tarp tau ti nių
pro jek tų ko or di na to rius.
Val do nė NA VIC KAI TĖ, Vil niaus r. Ve riš kių pra di nės mokyk
los pra di nių kla sių mo ky to ja me to di nin kė. Yra vie na
iš 50 mo ky to jų no va to rių, ku rie da ly vau da mi In for ma ci nių
ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų (IKT) ly de rio pro gra mo je sie kia
plė to ti ir ska tin ti ge riau sios pa tir ties sklai dą. Mo ky to ja V. Navic
kai tė – ak ty vi mo kyk los, vie tos ben druo me nės ren gi nių,
šven čių, pro jek tų ini cia to rė, drau ge su mo ki niais da ly vau ja
tarp tau ti niuo se ir na cio na li niuo se pro jek tuo se.
Sta sė NE DZINS KIE NĖ, Aly taus Pa ne mu nės vi du ri nės
mo kyk los di rek to riaus pa va duo to ja ug dy mui, fi zi kos moky
to ja eks per tė. Sa vo pa mo ko se mo ky to ja ak ty viai nau do ja
in for ma ci nes-ko mu ni ka ci nes tech no lo gi jas. S. Ne dzins kie nė
kar tu su part ne riais iš Lat vi jos vyk dė Eu ro pos mo kyk lų part nerys
tės pro gra mos eT win ning pro jek tą, ku ris bu vo pri pa žin tas
ge riau siu me tų pro jek tu Lie tu vo je, o Aly taus Pa ne mu nės
vi du ri nė mo kyk la – ge riau sia 2008 m. eT win ning mo kyk la
Lie tu vo je.
Mo ky to ja S. Ne dzins kie nė ini ci ja vo mo kyk los mu zie jaus kūri
mą, su kū rė mo kyk los him ną, pa ren gė lei di nį apie mo kyk lą.
At gai vą šir džiai mo ky to ja ran da kū ry bo je: ku ria ei lė raš čius,
iš lei do 4 po ezi jos kny gas. Ji yra dzū kų kul tū ros žur na lo „Dai nava“
re dak to rė, Lie tu vos mo ky to jų li te ra tų „Spin du lio“ drau gi jos
na rė, da ly vau ja li te ra tų klu bo „Tėk mė“ veik lo je.
ŠMM inf.
Nau ja ly gi na mo ji stu di ja apie iki mo kyk li nį ug dy mą
ir rū py bą Eu ro po je
Eu ry di ce – Eu ro pos švie ti mo in for ma ci jos tin klo – tin kla la py je
www.eu ry di ce.org pa si ro dė nau ja ly gi na mo ji stu di ja „Iki mo kyk linis
ug dy mas ir rū py ba Eu ro po je: so cia li nio ir kul tū ri nio ly gia teisiš
ku mo įgy ven di ni mas“ („Early Child ho od Edu ca tion and Ca re
in Eu ro pe: Tac kling So cial and Cul tu ral Ine qu a li ties“).
Stu di ja ap rė pia Eu ro pos Są jun gos vals ty bes na res bei
Nor ve gi ją, Is lan di ją, Lich tenš tei ną. Stu di jo je re mia ma si 2006/
2007 m. m. duo me ni mis bei Eu ros ta to 2005–2006 m. ro dikliais.
Šia me nau ja me „Eu ry di ce“ tin klo lei di ny je iš sa miai ana lizuo
ja mas iki mo kyk li nis vai kų ug dy mas ir rū py ba, kaip efek ty vi
prie mo nė lai duo jan ti sėk min gą to les nį mo ky mą si, di di nant
ly gia tei siš ku mą, sie kiant ug dy mo re zul ta tų.
Lie tu vos si tu a ci ja šiais klau si mais pa tei kia ma ki tų ša lių konteks
te. Stu di ja re mia si tarp tau ti niais duo me ni mis ir na cio na li ne
30-ies Eu ro pos ša lių po li ti ka. Pa ly gi na mas vai kų ug dy mo ir
rū py bos or ga ni za vi mas, skir tin gų sis te mų pra na šu mai, priemo
nės, ku rių ima ma si sie kiant už tik rin ti la biau siai pa žei džia mų
so cia li nių gru pių iki mo kyk li nį ug dy mą.
Sie kia ma ma žin ti iš so cio e ko no mi nės ne ly gy bės ky lan čią socia
li nę at skir tį bei vai kams iš ne tur tin gų šei mų su da ry ti są ly gas
sėk min gai da ly vau ti aukš tos ko ky bės iki mo kyk li nia me ug dy me.
Re mian tis šia stu di ja, Eu ro po je 17,2 proc. šei mų, au gi nan čių
ma žes nį nei 6 m. vai ką, yra že miau skur do ri bos.
Pa grin di nė šios stu di jos iš va da: 2006 m. vi du ti niš kai 87 proc.
ke tur me čių vai kų Eu ro pos vals ty bė se lan kė iki mo kyk li nio ugdy
mo ins ti tu ci jas (skir tin gų ša lių šis ro dik lis skiriasi). Re mian tis
Eu ro pos Ko mi si jos sie kiu, iki 2020 m. 90 proc. ke tur me čių vai kų
tu rė tų da ly vau ti iki mo kyk li nia me ug dy me.
Nuo 2000 m. Eu ro po je dau gė ja tri me čių vai kų, da ly vaujan
čių iki mo kyk li nia me ug dy me. Šiuo me tu šis ro dik lis sie kia
74 proc. Lie tu vo je iki mo kyk li nis ug dy mas ga ran tuo ja mas visiems
vai kams nuo 1 m., ta čiau įsta ty mų nu sta ty tos pa lan kios
mo ti nys tės (tė vys tės) pa šal pų tei ki mo są ly gos su da ro ga limy
bę rink tis: vai ką ug dy ti na muo se ar iki mo kyk li nio ug dy mo
įstai go je. Šei moms, vai kus au gi nan čioms na muo se, tei kia ma
švie ti mo pa gal ba.
Vi so se Eu ro pos vals ty bė se siū lo mos skir tin gos iki mo kyk li nio
ug dy mo pro gra mos.
Lei di nį ga li ma su ras ti ad re su http://eacea.ec.eu ro pa.eu/
about/eu ry di ce/do cu ments/098EN.pdf.
Dau giau in for ma ci jos tei kia ŠMM Tarp tau ti nio
ben dra dar bia vi mo ir Eu ro pos in teg ra ci jos sky riaus
vy res nio ji spe cia lis tė Vil ma Kar daus kie nė,
tel.(8 5) 219 1130,el. p. Vil ma.Kar daus kie ne@smm.lt.
Al ma VI JEI KY TĖ
3

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
Ko vo pra džio je Lie tu vos stu den tų at sto vy bių są jun ga (LSAS)
pa ger bė Me tų dės ty to jus, sa vo dar bu aukš to sio se mo kyk lo se
puo se lė jan čius svar biau sias aka de mi nes ver ty bes. Dau giau
nei 9 tūkst. stu den tų iš įvai rių aukš tų jų mo kyk lų iš rin ko 10 geriau
sių Lie tu vos dės ty to jų.
Me tų dės ty to jai bu vo ren ka mi in te rak ty via ap klau sa, per
ku rią res pon den tai siū lė vie ną sa vo aukš to sios mo kyk los
dės ty to ją ir pa tei kė nuo mo nę, ko dėl šis dės ty to jas šie met vertas
„ge riau sio jo“ var do. Da ly vau jan tys ap klau so je stu den tai
pa mi nė jo dau giau nei 2100 skir tin gų aukš tų jų mo kyk lų dės tyto
jų pa var džių (Sta tis ti kos de par ta men to duo me ni mis, 2007–
2008 m. Lie tu vos aukš to sio se mo kyk lo se dir bo dau giau kaip
7 tūkst. dės ty to jų).
„Mums di de lė gar bė ap do va no ti my lin čius sa vo dar bą ir jam
at si da vu sius žmo nes, esan čius pa vyz džiu sa vo ko le goms bei
au to ri te tu stu den tams. Dė ko ja me, kad puo se lė ja te vie ną kerti
nių aka de mi nių ver ty bių – są ži nin gu mą“, – Me tų dės ty to jus
svei ki no LSAS pre zi den tė In drė Va rei ky tė.
4
Vi sos aukš to sios mo kyk los per stu den tų pri ėmi mą
ra gi na mos ben dra dar biau ti
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja krei pė si į Lie tu vos aukš tų jų
mo kyk lų aso cia ci ją ben dra jam pri ėmi mui or ga ni zuo ti (LA MA
BPO), pra šy da ma ras ti ga li my bę į ben dro stu den tų pri ėmi mo
sis te mą įtrauk ti vi sas vals ty bi nes ir ne vals ty bi nes, LA MA BPO
ne da ly vau jan čias aukš tą sias mo kyk las.
„Siek da mi, kad stu den tų pri ėmi mas į vi sas aukš tą sias
mo kyk las šiais me tais vyk tų pa gal Moks lo ir stu di jų įsta ty mo
pro jek te nu ma ty tus prin ci pus, ra gi na me vi sas aukš tą sias
mo kyk las ben dra dar biau ti ir su da ry ti ga li my bes šiais me tais
sto jan tie siems pa si rink ti pa gei dau ja mą aukš tą ją mo kyk lą bei
stu di jų pro gra mą per ben drai or ga ni zuo ja mą stu den tų pri ėmimą“,
– sa ko ma švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rės Ne ri jos Pu ti-
nai tės pa si ra šy ta me raš te.
Be veik de šimt me tį vei kian čią uni ver si te tų ini cia ty va įdieg tą
ben dro stu den tų pri ėmi mo sis te mą, ku rią ad mi nist ruo ja LA-
MA BPO, pa lan kiai ver ti na ir sto jan tie ji, ir pla čio ji vi suo me nė,
to dėl ji ge riau siai tik tų nau jam stu di jų fi nan sa vi mo prin ci pui
įgy ven din ti.
LA MA BPO ne da ly vau jan čios, ta čiau vals ty bės fi nan suo jamus
stu den tus ke ti nan čios pri im ti aukš to sios mo kyk los tu rė tų
at kreip ti dė me sį, kad jų nu sta ty ti 2009 m. sto jan čių jų at ran kos
kri te ri jai tu ri ati tik ti prieš dve jus me tus su de rin tas stu den tų
pri ėmi mo į pa grin di nes ir vien ti są sias ar ba neu ni ver si te ti nes
stu di jas 2009 m. są ly gas.
Siū lo ma pa ko re guo ti so cia li nių sti pen di jų
sky ri mo tvar ką
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, re a guo da ma į tai, kad ankstes
nei Vy riau sy bei pa di di nus so cia li nes sti pen di jas stu den tams,
aukš to sioms mo kyk loms pri trū ko lė šų iš mo kė ti ska ti na mą sias
sti pen di jas (jos ski ria mos ge riau siai be si mo kan tiems stu dentams),
ar ti miau siu me tu siū lo pa tiks lin ti Vy riau sy bės nu ta ri mą
dėl sti pen di jų sky ri mo, o Sei mui pri ta rus Moks lo ir stu di jų įstaty
mo pro jek tui – iš es mės keis ti sti pen di jų mo kė ji mo tvar ką.
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja siū lo, kad so cia li nės sti pendi
jos pri va lo mai bū tų mo ka mos tik ne pa si tu rin čių šei mų ar ba
vie niems gy ve nan tiems as me nims, ku rie tu ri tei sę gau ti pi ni gi nę
so cia li nę pa ra mą pa gal Pi ni gi nės so cia li nės pa ra mos ne pasi
tu rin čioms šei moms ir vie niems gy ve nan tiems as me nims
įsta ty mą. Ar mo kė ti so cia li nes sti pen di jas ki tais at ve jais, siū loma
leis ti ap si spręs ti pa čiai aukš ta jai mo kyk lai. Šios nuo sta tos
bū tų įtei sin tos pa tiks lin tu Vy riau sy bės nu ta ri mu „Dėl vals ty bi nių
aukš tų jų mo kyk lų die ni nės stu di jų for mos pa grin di nių, vien ti sų jų
ir ant ro sios stu di jų pa ko pų stu den tų sti pen di jų“.
Da bar Vy riau sy bės nu ta ri me nu sta ty ta, kad so cia li nės sti pendi
jos (3-jų BSI dy džių per mė ne sį) mo ka mos: iš ne pa si tu rin čių
šei mų ar ba vie niems gy ve nan tiems as me nims, tu rin tiems
tei sę gau ti pi ni gi nę so cia li nę pa ra mą pa gal aukš čiau mi nė tą
įsta ty mą; au gi nan tiems vai ką (vai kus); iš šei mų, au gi nan čių 3
ir dau giau vai kų, ku rie mo ko si ben dro jo la vi ni mo, pro fe si nė se
ir aukšto sio se mo kyk lo se.
Per nai spa lį Vy riau sy bė so cia li nę sti pen di ją pa di di no iki 390
li tų. For muo jant 2009 m. vals ty bės biu dže to pro jek tą, bu vo
pra šo ma sti pen di jų fon dą pa di din ti 28 mln. Lt, ta čiau pa pil do mų
lė šų ne gau ta. Da lis aukš tų jų mo kyk lų, pa skirs ty da mos gau tus
asig na vi mus 2009 m., sti pen di joms pa sky rė ma žes nes su mas,
nei mi nis te ri ja bu vo nu ma čiu si 2009 m. vals ty bės biu dže te. Dėl
to, tu rė da mos iš mo kė ti di des nes so cia li nes sti pen di jas, kai
ku rios aukš to sios mo kyk los pri trū ko lė šų ge rai be si mo kan čių
stu den tų sti pen di joms.
Jei ko vo mėn. Sei mas pri ims Moks lo ir stu di jų įsta ty mą, lėšos
so cia li nėms sti pen di joms mo kė ti tu rė tų bū ti pla nuo ja mos
cen tra li zuo tai ir pa skirs to mos at si žvel giant į so cia liai rem ti nų
stu den tų skai čių (ir vals ty bi nė se, ir ne vals ty bi nė se aukš to siose
mo kyk lo se).
Lė šos ska ti na mo sioms sti pen di joms bū tų „įdė tos“ į stu di jų
krep še lį. Jų mo kė ji mo tvar ką nu si sta ty tų pa čios aukš to sios
mo kyk los.
Al ma VI JEI KY TĖ
Stu den tai įver ti no dės ty to jų są ži nin gu mą
Per ap do va no ji mo ce re mo ni ją bu vo pa žy mė ta, jog bū tent
to kie dės ty to jai ir tam pa di džiau sių po ky čių ini cia to riai. Kal bė ta,
kad vis kas pra si de da nuo pa vie nių žmo nių, nuo aka de mi nes
ver ty bes sau gan čių dės ty to jų, ku rie prieš ką nors keis da mi ar
ra gin da mi pa si keis ti pa si kei čia pa tys. Tai įro do, kad kiek vie no
vi suo me nės na rio pa stan gos yra be ga lo svar bios.
Ap do va no ti dės ty to jai ver ti no šią stu den tų ini cia ty vą bei pro gą
kal bė ti apie tei gia mus da ly kus. „Tai pui kus lai kas kal bė ti apie
tai, kiek daug aka de mi nė je ben druo me nė je reiš kia ver ty bės,
ku rio mis re mian tis kiek vie nas da ro mas veiks mas tam pa svarbaus
dar bo da li mi“, – sa kė Me tų dės ty to jai.
Šie met Me tų dės ty to jais pri pa žin ti: An ta nas An dri jaus kas
(VDA), Gin tau tas Ba rei kis (VU), Liu tau ras De gė sys (VPU),
Le o ni das Dons kis (VDU), Sau lius Ka va liaus kas (LKKA),
Val de ma ras Ma ku tė nas (LŽŪU), Ed var das Mich ne vi čius
(VGTU), Lau ry nas Pa kštai tis (MRU), Vy tau tas Radž vi las
(VU), Kęs tu tis Si mo na vi čius (KTU).
LSAS inf.

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
Švietimo ir mokslo ministerija toliau mažina popierizmo kiekį
mokykloje. Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus
įsakymu pakeistas „Informacijos apie mokyklos veiklą viešo
skelbimo tvarkos aprašas“.
Naujajame apraše išbraukti bei pakoreguoti keli punktai,
nurodantys, kokią informaciją kasmet mokykla turi pateikti
mokinių tėvams, visuomenei. Apraše reglamentuojama, kad
mokykla nebepateiks visuomenei ne itin svarbios ar perteklinės
informacijos, kurią galima susirasti ir kituose informacijos
šaltiniuose.
Bendrojo lavinimo, profesinėms ar neformaliojo vaikų švietimo
mokykloms nuo šiol nebereikės viešai pateikti informacijos
apie mokinių elgesio taisykles mokykloje ar klasėje, apibūdinti
ryšių su mokyklomis, iš kurių mokiniai ateina, aprašyti adaptacinių
programų, taikomų naujai atėjusiems mokiniams ir kt.
Gim na zi jos ir uni ver si te to ben dra dar bia vi mo su tar tis
Šiau lių Didž dva rio gim na zi ja, at sto vau ja ma di rek to riaus
Vai do Ba cio, ir Šiau lių uni ver si te to Ma te ma ti kos ir in for ma tikos
fa kul te tas (MIF), at sto vau ja mas de ka no dr. doc. Da riaus
Šiau čiū no, pa si ra šė su tar tį ir įsi pa rei go jo abi pu siš kai ben dradar
biau ti. Su tar ty je nu ma to mas ben dra dar bia vi mas įgy ven dinant
ben dro jo la vi ni mo ir aukš to jo moks lo tiks lus, at si žvel giant į
ins ti tu ci jų ben druo me nės na rių po rei kius ir in te re sus bei nuo lat
vyks tan čius po ky čius švie ti mo sis te mo je. Gim na zi ja įsi pa rei goja:
su pa žin din ti mo ki nius su MIF ruo šia mo mis spe cia ly bė mis,
ska tin ti pa si rink ti vie ną iš čia siū lo mų aukš to jo uni ver si te ti nio
moks lo stu di jų pro gra mų, kar tu su MIF or ga ni zuo ti ir vyk dy ti
gim na zi jos mo ky to jų, mo ki nių in te rak ty vius mo ky mus; su da ry ti
ga li my bę Šiau lių uni ver si te to dar buo to jams gim na zi jo je at likti
tai ko muo sius ty ri mus, kvies ti MIF stu den tus ir dės ty to jus į
gim na zi jo je or ga ni zuo ja mus se mi na rus, kur sus, su da ry ti gali
my bę MIF dės ty to jams nau do tis gim na zi jos in for ma ci niais,
tech ni niais iš tek liais, da ly tis me to di ne, pe da go gi ne pa tir ti mi,
Mažinami popierizmo srautai
Susiaurinti ir kiti pateiktinos informacijos srautai. Kaip nurodoma
pakeistame „Viešo skelbimo tvarkos apraše“, mokykloms
nereikės parodyti mokslo metų trukmės pagal klases, bet reikės
pateikti, kiek apskritai trunka ugdymo procesas per mokslo
metus. Taip pat nebereikės pateikti mokinių informavimo, pasiekimų,
mokinių aprūpinimo vadovėliais, apsirūpinimo pratybų
sąsiuviniais tvarkos ir kt.
Naujasis aprašas nurodo, kad mokykla turi pateikti tik tą
informaciją, kurios reikalauja Švietimo įstatymo 26 str.
Kaip nurodoma Švietimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, mokyklos
turės viešai pateikti informaciją apie vykdomas formaliojo
ir neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes,
priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifi kaciją,
mokyklos bendruomenės tradicijas ir kt.
Alma VIJEIKYTĖ
Mo kyk lų re konst ra vi mui skir ta 11 mln. li tų
Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius pa tvirti
no 2009 m. re konst ruo ja mų mo kyk lų są ra šą. Šie met iš valsty
bės biu dže to kiek vie nai mo kyk lai bus ski ria ma po 1 mln. Lt,
ki tą met – dar po 2 mln. Lt.
Bus re konst ruo ja ma 11 mo kyk lų: Aly taus Jot vin gių, Kal va rijos,
Kau no Ste po no Da riaus ir Sta sio Gi rė no, Kel mės r. Kra žių,
Laz di jų r. Sei ri jų An ta no Žmui dzi na vi čiaus, Ute nos Dau niš kio
bei Vil niaus My ko lo Bir žiš kos gim na zi jos, Bir žų „Auš ros“, Mari
jam po lės Jo no To to rai čio bei Ma žei kių Kal nė nų vi du ri nės,
Klai pė dos „Ver de nės“ pa grin di nė.
Re konst ruo ja moms mo kyk loms lė šos ski ria mos pa gal Vyriau
sy bės Ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų ir pro fe si nio mo ky mo
įstai gų re konst ra vi mo ir ap rū pi ni mo mo ky mo prie mo nė mis
2009–2012 m. pro gra mą. Pro gra mo je nu ma ty ta vie nos mokyk
los re konst ruk ci jai skir ti 4 mln. Lt, įskai tant sa vi val dy bės
lė šų da lį. At si žvel gus į tai, kad sa vi val dy bės ne ga li skir ti
1 mln. Lt sa vo lė šų, bu vo nu spręs ta šiais me tais skir ti po
1 mln. Lt vals ty bės biu dže to lė šų, o 2010 – po 2 mln. Lt.
Mo kyk las da ly vau ti šio je pro gra mo je at rin ko sa vi val dy bės.
2009 m. re konst ruo ja mų mo kyk lų są ra šas pa reng tas at si žvelgiant
į vals ty bės lė šas, 2000–2008 m. ten kan čias sa vi val dy bės
ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se be si mo kan čiam vie nam mo ki niui,
t. y. pir me ny bė bu vo tei kia ma ma žiau siai in ves ti ci jų ga vu sioms
sa vi val dy bių mo kyk loms.
Šiais me tais už skir tas lė šas bus pra dė ti re konst ruo ti pa sta tai,
o ki tais me tais – per ka mi mo kyk li niai bal dai.
2006–2008 m. bu vo įgy ven di na ma Ben dro jo la vi ni mo ir
pro fe si nių mo kyk lų re konst ra vi mo ir ap rū pi ni mo mo ky mo priemo
nė mis pro gra ma (nu ma ty ta re konst ruo ti 100 mo kyk lų). Iš
šiai pro gra mai skir tų vals ty bės biu dže to lė šų 2006–2007 m.
re konst ruo tos 52 mo kyk los (po 2,5 mln. Lt), nu pirk ti 656 komplek
tai mo kyk li nių bal dų, 200 mo kyk lų skir ta mo ky mo prie monių.
Ki tos 48 mo kyk los bus re konst ruo ja mos iš Lie tu vos ūkio
mi nis te ri jos ES pa ra mos lė šų 2009 m.
Ai da JA NIO NY TĖ
kvies ti dės ty to jus, stu den tus, MIF dar buo to jus da ly vau ti projek
ti nė je veik lo je ir kt.
MIF įsi pa rei go ja: teik ti gim na zi jai in for ma ci ją apie MIF ruo šiamas
spe cia ly bes, su pa žin din ti gim na zi jos ben druo me nę su MIF
veik la, in for ma ci niais, tech ni niais iš tek liais, su da ry ti ga li my bę
mo ky to jams jais nau do tis, o gim na zi jos mo ky to jams su si pažin
ti su jo je at lik tų tai ko mų jų ty ri mų re zul ta tais bei iš va do mis,
kvies ti mo ky to jus, mo ki nius į MIF or ga ni zuo ja mus se mi na rus,
kon fe ren ci jas; da ly vau ti gim na zi jos moks li nė se-prak ti nė se konfe
ren ci jo se, skai ty ti pra ne ši mus, da ly tis me to di ne, pe da go gi ne
pa tir ti mi, kvies ti mo ky to jus ir mo ki nius da ly vau ti pro jek ti nė je
veik lo je, vyk dy ti gim na zi jo je švie tė jiš ką veik lą ma te ma ti kos,
in for ma ti kos stu di jų mo ky mo si or ga ni za vi mo klau si mais ir kt.
Vin cas TA MA ŠAUS KAS
Šiau lių Didž dva rio gim na zi jos tiks lių jų ir gam tos moks lų
ug dy mo sky riaus ve dė jas
Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Leidiniai)
5

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
Įgy ven din da mi Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo minist
ro 2008 m. sau sio 22 d. įsa ky mą Nr. ISAK-135 „Dėl Švieti
mo tei kė jų veik los vals ty bi nės prie žiū ros 2008 me tų te mi nio
pla no tvir ti ni mo“, ap skri čių vir ši nin kų ad mi nist ra ci jų vals ty bi nės
švie ti mo prie žiū ros sky riai (tar ny bos) 2008 m. rug sė jo–s pa lio
mėn. ver ti no, kaip or ga ni zuo ja mas ne for ma lu sis švie ti mas
Aly taus, Kė dai nių, Pa ne vė žio, Rad vi liš kio, Tau ra gės, Tel šių,
Mo lė tų, Šir vin tų ra jo nų, Ne rin gos, Kaz lų Rū dos sa vi val dy bių
66 ben dro jo la vi ni mo ir ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk lo se
(to liau – NVŠM). Mo kyk lų są ra šas pri de da mas.
Vals ty bi nės švie ti mo stra te gi jos 2003–2012 m. nuo sta to se
pa brė žia mas sie kis su kur ti ga li my bes veiks min gai ug dy ti įvai rių
ge bė ji mų ir po rei kių vai kus, mo ky tis pa gal for ma lio jo ir ne for malio
jo švie ti mo pro gra mas. Ypa tin gą reikš mę įgy ja ne for ma lu sis
švie ti mas, ku rio pa skir tis – ten kin ti mo ki nių pa ži ni mo, la vi ni mo si
ir sa vi raiš kos po rei kius, pa dė ti jiems tap ti ak ty viais vi suo me nės
na riais. Bū ti na prie mo nė so cia liai tei sin goms mo ky mo si są lygoms
už tik rin ti yra ne for ma lio jo švie ti mo fi nan sa vi mo ge ri ni mas
ir to bu li ni mas.
6
PA ŽY MA
DĖL NE FOR MA LIO JO ŠVIE TI MO OR GA NI ZA VI MO
SA VI VAL DY BIŲ MO KYK LO SE
MO KYK LŲ STEI GĖ JŲ PRI IM TI SPREN DI MAI
Įgy ven din da mos Ne for ma lio jo vai kų švie ti mo kon cep ci ją,
pa tvir tin tą Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro
2005 m. gruo džio 30 d. įsa ky mu Nr. ISAK-2695, sa vi val dy bių
ins ti tu ci jos nu sta to ne for ma lio jo vai kų švie ti mo po li ti ką sa vi valdy
bė se: ku ria ne for ma lio jo vai kų švie ti mo tei kė jų tin klą; nu sta to
NVŠM moks lo me tų pra džią ir truk mę, nag ri nė ja ne for ma lio jo
vai kų švie ti mo būk lę ir vyk do pa val džių ne for ma lio jo vai kų
švie ti mo tei kė jų prie žiū rą.
Vi sų tik rin tų sa vi val dy bių ta ry bos nė ra pri ėmu sios at ski ro
spren di mo dėl ne for ma lio jo švie ti mo tei kė jų tin klo. Ne for ma lio jo
švie ti mo per spek ty va nu ma ty ta sa vi val dy bių ben dro jo la vi nimo
mo kyk lų tin klo per tvar ky mo iki 2012 me tų ben druo siuo se
pla nuo se. Mo lė tų ra jo no sa vi val dy bė ne for ma lio jo švie ti mo
per spek ty vos nė ra nu ma čiu si.
Va do vau jan tis švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2007 m. ko vo
15 d. įsa ky mu Nr. ISAK-386 pa tvir tin tų Moks lei vio krep še lio
lė šų, skir tų at si skai ty ti už ne for ma lų jį vai kų švie ti mą, per-
skirs ty mo ir nau do ji mo me to di nių re ko men da ci jų
(to liau – Re ko men da ci jos) nuo sta ta, moks lei vio
krep še lio lė šų, skir tų at si skai ty ti už ne for ma lų jį
vai kų švie ti mą, per skirs ty mo ir nau do ji mo tvar ką
nu sta to stei gė jas.
Vi sos sa vi val dy bių ta ry bos (iš sky rus Aly taus,
Tel šių ra jo nus) spren di mais yra pa tvir ti nu sios
Moks lei vio krep še lio lė šų, skir tų at si skai ty ti už
ne for ma lų jį vai kų švie ti mą, per skirs ty mo ir naudo
ji mo tvar kas (to liau – Tvar ka). Sa vi val dy bės
yra nu sta čiu sios, kad lė šų dy dis ski ria mas pa gal
Mo ki nių krep še lio ir su tar ti nių mo ki nių skai čiaus
ap skai čia vi mo me to di ką. Mo ki nys ar jo tė vai tu ri
tei sę pa si rink ti tik vie ną iš mo ki nio krep še lio fi -
nan suo ja mą ne for ma lio jo vai kų švie ti mo tei kė ją,
nu ma ty ti ga li mi lė šų, per duo tų ne for ma lio jo vai kų
švie ti mo mo kyk loms, pa nau do ji mo at ve jai: moky
mo prie mo nėms, li te ra tū rai, IKT prie mo nėms
įsi gy ti; eks kur si joms, kon kur sams, fes ti va liams
or ga ni zuo ti; da ly va vi mui ren gi niuo se fi nan suo ti
(ke lio nės, mai ti ni mo iš lai dos).
Moks lei vio krep še lio lė šas, skir tas at si skai ty ti
2008 m. lap kri čio 28 d. Nr. OR1-20(5.1-24)
Vil nius
už ne for ma lų jį vai kų švie ti mą, NVŠM per ve dė tik Kė dai nių,
Rad vi liš kio ir Tau ra gės ra jo nų sa vi val dy bės (iš 10 pa tik rin tų
sa vi val dy bių).
Kė dai nių ra jo no sa vi val dy bės ta ry bos 2007 m. lie pos 12 d.
spren di mu Nr. TS-265 pa tvir tin ta me Moks lei vio krep še lio lė šų,
skir tų at si skai ty ti už ne for ma lų jį vai kų švie ti mą, per skirs ty mo ir
pa nau do ji mo tvar kos ap ra še įtei sin ta ga li my bė mo ki niui da lyvau
ti pa pil do mo jo ug dy mo veik lo je dvie jo se ne for ma lio jo švieti
mo mo kyk lo se ir pi ni gus skir ti po pu sę su mos kiek vie nai.
Moks lo me tų pra džia ir truk mė bei mo ki nių atos to gos NVŠM
ir ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se di džiu mo je sa vi val dy bių sutam
pa.
Moks lo me tų pra džia ir truk mė ne nu sta ty ta Tel šių ra jo no
spor to mo kyk lo je, Aly taus ra jo no spor to cen tre, Ne rin gos
spor to mo kyk lo je. Mo lė tų ra jo ne spren di mai dėl ne for ma lio jo
vai kų švie ti mo įstai gų veik los mo ki nių atos to gų me tu nė ra priim
ti. Šir vin tų ra jo no sa vi val dy bės ta ry ba pri ėmė spren di mą dėl
moks lo me tų truk mės ir pra džios, ta čiau ne nu sta tė pri ėmi mo į
ne for ma lio jo vai kų švie ti mo pro gra mas vyk dan čias mo kyk las
tvar kos.
Vi sos sa vi val dy bių ta ry bos, iš sky rus Tau ra gės ra jo no sa vival
dy bės ta ry bą, yra pa tvir ti nu sios Mo ki nių pa žin ti nei veik lai
skir tų lė šų nau do ji mo tvar ką.
Vi sos sa vi val dy bių ta ry bos už ne for ma lų jį vai kų švie ti mą
nu sta tė NVŠM tam tik ro dy džio mė ne si nį mo kes tį (li tais ar ba
MGL proc.). Mi ni ma lus tė vų mo kes tis už vai ko mo ky mą si me no
kryp ties mo kyk lo se – 15 Lt (ar ba 15 proc. MGL), mak si malus
– 35 Lt (ar ba 30 proc. MGL). Ki tų spe cia li za ci jų mo kyk lų
(spor to, kal bų, mo ki nių tech ni nės kū ry bos) mo ki nių tė vai už
vai kų mo ky mą si mo ka nuo 5 iki 10 Lt. NVŠM da lis mo ki nių,
at si žvel gus į jų so cia li nę pa dė tį, yra at lei džia mi nuo mo kes čio
už moks lą. Tė vų įna šai už moks lą iš da lies pa pil do stei gė jo
ski ria mas mo kyk los iš lai ky mo iš lai das.
MOKS LEI VIO KREP ŠE LIO LĖ ŠŲ, SKIR TŲ
NE FOR MA LIA JAM ŠVIE TI MUI, NAU DO JI MAS
Iš tik rin to se 58 ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se be si mo kan čių
Mo ki nių, lan kiu sių ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk las
2007–2008 m. m., da lis
1 diag ra ma

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
23060 mo ki nių tik 1546 (6,7 proc.) lan ko me no kryp ties mo kyklas,
1785 (7,7 proc.) mo ki nių – spor to kryp ties mo kyk las, 1392
(6 proc.) mo ki niai – ki tas ne for ma lio jo švie ti mo įstai gas.
Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo įsta ty mo 45 straips nis nu sta to,
kad švie ti mo san ty kiai tarp švie ti mo tei kė jų ir mo ki nių ar šia me
straips ny je nu sta ty tais at ve jais su įsta ty mi niais jų at sto vais įformi
na mi ra šy ti nė mis mo ky mo su tar ti mis, o pa gal Re ko men da ci jų
9 punk tą – ne for ma lio jo vai kų švie ti mo tei kė jas įsi pa rei go ja
teik ti pa slau gas už moks lei vio krep še lio lė šų da lį ne for ma lia jam
vai kų švie ti mui ir tei kia in for ma ci ją ben dro jo la vi ni mo mo kyklai,
ku rio je mo ki nys mo ko si ir ku rios moks lei vio krep še lio lė šų
ne for ma lia jam vai kų švie ti mui da lis bus per duo ta.
Kė dai nių, Rad vi liš kio, Tau ra gės, Tel šių ra jo nų NVŠM yra
su da riu sios su tar tis su mo ki niais (ar tei sė tais jų at sto vais) dėl
mo ky mo pa gal pa si rink tas ne for ma lio jo švie ti mo pro gra mas.
Su tar ty se fi k suo ti ša lių įsi pa rei go ji mai, su tar ties įsi ga lio ji mas,
kei ti mas ir nu trau ki mas bei gin čy ti nų klau si mų spren di mas. Beveik
vi si švie ti mo tei kė jo įsi pa rei go ji mai yra su si ję su tin ka mų
mo ky mo si są ly gų su da ry mu, ko ky biš ku ug dy mo pro gra mos
vyk dy mu, tė vų in for ma vi mu, do ku men tų iš da vi mu. Su tar ty se
yra ke li su fi nan si niais įsi pa rei go ji mais su si ję punk tai: švie ti mo
tei kė jo įsi pa rei go ji mas tai ky ti mo kes čio už moks lą leng va tas
mo kyk los stei gė jo nu sta ty ta tvar ka ir klien to įsi pa rei go ji mas
lai ku mo kė ti mo kyk los stei gė jo nu sta ty to dy džio mo kes tį. Tik
Tau ra gės ra jo no ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk lų su tar tyse
nu ro dy ta, ku riai įstai gai bus skir ta moks lei vio krep še lio lė šų
da lis, jei mo ki nys lan ko dvi ir dau giau NVŠM.
Ne rin gos spor to mo kyk los, Pa ne vė žio ra jo no mo ki nių kūry
bos ir spor to cen tro, Mo lė tų ra jo no kū no kul tū ros ir spor to
cen tro, Tel šių ra jo no spor to mo kyk los, Šir vin tų me no ir spor to
mo kyk los, pa žeis da mos Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo įsta tymo
45 straips nio rei ka la vi mus, švie ti mo san ty kių su mo ki niais
ar šia me straips ny je nu sta ty tais at ve jais su įsta ty mi niais jų
at sto vais ra šy ti nė mis mo ky mo su tar ti mis ne įfor mi no.
Kė dai nių, Tau ra gės, Mo lė tų ra jo nų sa vi val dy bių NVŠM tei kia
ben dro jo la vi ni mo mo kyk loms mo ki nių, pa tei ku sių pra šy mus
lan ky ti jų įstai gas, są ra šus. Ben dro jo la vi ni mo mo kyk los sąra
šus su tik ri na, pa ren gia in for ma ci ją apie mo ki nių, su da riu sių
su tar tis, skai čių ir nu ma to mas per duo ti moks lei vio krep še lio
lė šas ne for ma lio jo vai kų švie ti mo tei kė jui. Su de rin ta in for ma ci ja
tei kia ma NVŠM stei gė jams. Rad vi liš kio ra jo no sa vi val dy bės
NVŠM tei kia in for ma ci ją sa vi val dy bei ir mo kyk loms. Moks lei vio
krep še lio lė šų, skir tų at si skai ty ti už ne for ma lų jį vai kų švie ti mą,
per skirs ty mo ir nau do ji mo pro ce dū ras at lie ka ra jo no sa vi valdy
bės ad mi nist ra ci ja.
Aly taus, Pa ne vė žio, Tel šių, Šir vin tų ra jo nų, Kaz lų Rū dos
sa vi val dy bių NVŠM rei ka lin gos in for ma ci jos (mo ki nių są ra šų)
ben dro jo la vi ni mo mo kyk loms ne tei kia.
Nu sta ty ta, kad iš 58 tik rin tų ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų moki
nio krep še lio lė šas, skir tas at si skai ty ti už ne for ma lų jį švie ti mą
(2007 m. rug sė jo–g ruo džio mė ne siais),
per ve dė tik 17 ben dro jo la vi ni mo mo kyklų
(24,2 proc.).
Tau ra gės ra jo no sa vi val dy bė su ma žino
sa vo ski ria mus asig na vi mus ne for malio
jo švie ti mo mo kyk loms tiek, kiek bu vo
gau ta iš ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų.
Aly taus, Pa ne vė žio, Tel šių ra jo nų,
Kaz lų Rū dos, Ne rin gos sa vi val dy bės
ne pri ėmė spren di mų dėl moks lei vio
krep še lio lė šų da lies ne for ma lia jam
vai kų švie ti mui per da vi mo ki tiems švieti
mo tei kė jams ir ne su da rė su tar čių su
ne for ma lio jo vai kų švie ti mo tei kė jais dėl
ei na mai siais ka len do ri niais me tais numa
to mų per duo ti moks lei vio krep še lio
lė šų da lies ne for ma lia jam vai kų švie ti mui
(Šir vin tų ra jo no sa vi val dy bė yra pri ėmu si
įvar dy tą spren di mą, ta čiau jo 2007–
2008 m. m. ir 2008–2009 m. m. pir mą jį
pus me tį ne vyk dė).
Pa tik ros me tu nu sta ty ta, kad pa nau do jant vi sas mo kyk lai
ski ria mas pa pil do mo jo ug dy mo va lan das lė šų per ves ti ne forma
lio jo vai kų švie ti mo mo kyk loms ne lie ka. Ben dro jo la vi ni mo
mo kyk los lė šų skir tu mą den gia iš ki toms reik mėms skir tų
moks lei vio krep še lio lė šų.
Tik Kė dai nių ra jo no sa vi val dy bė je yra reg la men tuo ti su si tari
mai dėl mo ki nio krep še lio lė šų per da vi mo pa gal tar pu sa vio
su de ri ni mo ak tus, o per duo da ma su ma už vi sus mo ky mo si
mė ne sius ap skai čiuo ta pa gal Me to di ko je nu ma ty tus dydžius.
Vi so se tik rin to se sa vi val dy bė se mo kes čio už moks lą dy dis
NVŠM yra fi k suo tas. Per duo tos moks lei vio krep še lio lė šos
įta kos tė vų mo kes čio dy džiui ne tu ri.
VA LAN DŲ, SKIR TŲ PA PIL DO MA JAM UG DY MUI,
NAU DO JI MAS PA GAL 2007–2008 M. M.
BEN DRUO SIUS UG DY MO PLA NUS
Pa pil do mo jo ug dy mo va lan dų 2007–2008 m. m. skirs ty mas
tik rin to se ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se ana li zuo tas mo kyk lų
ta ry bų ir mo ky to jų ta ry bų po sė džiuo se. Pa pil do mo jo ug dy mo
veik la vyks ta po pa mo kų, bū da ma ne pri va lo ma, o lais vai pasi
ren ka ma ir ski ria ma mo ki nių sa vi raiš kos pro gra moms. Tai
ati tin ka 2007–2008 m. m. ben drų jų ug dy mo pla nų, pa tvir tin tų
Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ro 2007 m.
ba lan džio 4 d. įsa ky mu Nr. ISAK-604, 23.1 ir 23.2.1 punk tų
rei ka la vi mus.
Tik rin to se mo kyk lo se 2007–2008 m. m. bu vo pa nau do ta
89,1 proc. ga li mų pa pil do mo jo ug dy mo va lan dų pa gal bendruo
sius ug dy mo pla nus (to liau – BUP). Di džiau sia da lis pa gal
BUP ga li mų pa pil do mo jo ug dy mo pa mo kų pa nau do ta pra dinė
se kla sė se – 93,3 proc., 5–10 kla sė se – 91,1 proc., 11–12
kla sė se – 76,5 proc. (2 diag ra ma). Vi sas pa pil do mo jo ug dy mo
va lan das 1–4 kla sių gru pė je pa nau do jo Mo lė tų, Pa ne vė žio,
Tau ra gės ra jo nų sa vi val dy bių ben dro jo la vi ni mo mo kyk los,
ma žiau siai pa pil do ma jam ug dy mui skir tų va lan dų pa nau do jo
Šir vin tų, Tel šių ra jo nų sa vi val dy bių ben dro jo la vi ni mo mo kyklos.
Vi sas pa pil do mo jo ug dy mo va lan das 5–10 kla sių gru pė je
pa nau do jo Pa ne vė žio ra jo no ir Ne rin gos sa vi val dy bių ben dro jo
la vi ni mo mo kyk los, ma žiau siai – Tel šių ra jo no sa vi val dy bės
mo kyk los. 11–12 kla sių gru pė je vi sas pa pil do mo jo ug dy mo
va lan das pa nau do jo tik Kaz lų Rū dos sa vi val dy bės mo kyk la,
ma žiau siai – Tau ra gės (45,8 proc.), Tel šių ra jo nų sa vi val dy bių
mo kyk los (47,9 proc.).
Kon kre čių pa pil do mo jo ug dy mo pro gra mų pa siū la tik rin to se
mo kyk lo se for muo ja ma at si žvel giant į ne for ma lio jo ug dy mo
veik los ir jos re zul ta tų ana li zę bei mo ki nių, o da ly je mo kyk lų
ir į tė vų, ap klau sos re zul ta tus. Su rink ta in for ma ci ja ana li zuoja
ma įvai rio se mo kyk lų sa vi val dos ins ti tu ci jo se, nu sta to mi
vyk do mos veik los trū ku mai, įvar di ja mi pri va lu mai, ga li my bės,
Pa pil do mo jo ug dy mo va lan dų nau do ji mas
2 diag ra ma
7

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
va do vau jan tis iš ana li zuo ta in for ma ci ja for muo ja mi ne for ma lio jo
ug dy mo pri ori te tai, pro gra mų pa siū la, spren džia ma dėl va landų
sky ri mo ati tin ka moms ne for ma lio jo ug dy mo pro gra moms,
da ly je mo kyk lų pri ima mi nu ta ri mai dėl ne for ma lio jo ug dy mo
pro gra mų to bu li ni mo. Dau gu mo je mo kyk lų pa pil do mo jo ug dymo
va lan dos yra skirs to mos įver ti nus mo ki nio krep še lio lė šas
ir tu ri mų spe cia lis tų skai čių, taip pat mo kyk los ti pą, ug dy mo
kon cen trus, kla sių kom plek tų skai čių.
Da ly je ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų tik iš da lies ten ki na mi
mo ki nių po rei kiai, pa pil do mo jo ug dy mo va lan dos ski ria mos
neat si žvel giant į pa pil do mo jo ug dy mo mo kyk lo je or ga ni za vi mo
tra di ci jas ir tiks lin gu mą.
Šir vin tų ra jo no Mus nin kų vi du ri nė je mo kyk lo je da lis 9–12
kla sėms pri klau san čių pa pil do mo jo ug dy mo va lan dų bu vo skiria
ma mo ko mų jų da ly kų kon sul ta ci joms: 9–10 kla sių mo ki nių
ma te ma ti kos, is to ri jos, ge og ra fi jos, lie tu vių ir už sie nio kal bos
mo ko mų jų da ly kų kon sul ta ci joms skir tos 6, o 11–12 kla sės
mo ki nių ma te ma ti kos, is to ri jos, lie tu vių kal bos ir che mi jos moko
mų jų da ly kų kon sul ta ci joms – 4 va lan dos.
Rad vi liš kio Vaiž gan to gim na zi ja, Rad vi liš kio ra jo no Še du vos
gim na zi ja da lį pa pil do mo jo ug dy mo va lan dų sky rė ne sa vi raiškos
pro gra moms, o da ly kų bū re liams, ku rių pro gra mų tu ri nys
iš es mės ati tin ka da ly kų mo du lių ar pa si ren ka mų jų da ly kų
pro gra mas (Vi du ri nės mo kyk los fi zi kos kur so api ben dri ni mas
IV kl., Eks pe ri men ti nė bio lo gi ja IV kl., Fi zi kos už da vi nių sprendi
mo me to dai III kl, Ma te ma ti ka III– IV kl., Che mi ja III– IV kl.,
Ge og ra fi ja III– IV kl., Ver ti mas į už sie nio kal bą I–IV kl., Brai žy ba
III– IV kl. ir kt.).
Pa pil do mo jo ug dy mo va lan dų sky ri mas mo ko mų jų da ly kų
kon sul ta ci joms prieš ta rau ja 2007–2008 m. m. BUP 23.2.1
punk to nuo sta toms dėl pa pil do mo jo ug dy mo va lan dų sky ri mo
tik mo ki nių sa vi raiš kos pro gra moms.
Vi so se tik rin to se mo kyk lo se ana li zuo ja mas ne for ma lia jam
ug dy mui skir tų va lan dų pa nau do ji mo veiks min gu mas. Kaip
pa grin di nius ne for ma lio jo ug dy mo veiks min gu mo ro dik lius
mo kyk lų va do vai įvar di ja pa si rink tų pro gra mų lan ko mu mą ir
veik los re zul ta ty vu mą (ren gi nių kie kis ir ko ky bė, da ly va vi mas
sa vi val dy bės ir ša lies ren gi niuo se – var žy bos, kon kur sai, olimpia
dos ir pan. – jų re zul ta tai).
Tik ri ni mo me tu nu sta ty ta, kad ne for ma lio jo ug dy mo veik lo je
ne da ly va vo vi du ti niš kai 31,5 proc. tik rin tų mo kyk lų mo ki nių.
Dau giau sia mo ki nių, ne da ly vau jan čių mo kyk los ne for ma lio jo
ug dy mo pro gra mo se, yra Tel šių, Mo lė tų, Tau ra gės ra jo nų savi
val dy bių ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se.
Prie žas tys, le mian čios mo kyk lo se siū lo mų ne for ma lio jo
švie ti mo pro gra mų ne pa si rin ku sių mo ki nių skai čių, kiek vie no je
mo kyk lo je yra są ly go tos sa vi val dy bės mo kyk lų tin klo spe ci fi kos:
3 diag ra ma
8
Mo ki nių, ne da ly vau jan čių mo kyk los
ne for ma lio jo ug dy mo pro gra mo se, da lis
mo kyk lo je ug do mų mo ki nių am žiaus, mo kyk los ge og ra fi nės
pa dė ties, tu ri mų ma te ria li nių ga li my bių.
SA VI VAL DY BIŲ ŠVIE TI MO PA DA LI NIŲ VYK DO MA
NE FOR MA LIO JO VAI KŲ ŠVIE TI MO MO KYK LO SE
PRIE ŽIŪ RA
Sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų švie ti mo pa da li niai dis po nuo ja
tam tik rais duo me ni mis apie ben drą ne for ma lio jo ug dy mo
pa dė tį mo kyk lo se (ne for ma lio jo ug dy mo kryp tys, ne for ma liajam
ug dy mui skir tų va lan dų pa nau do ji mas, vai kų už im tu mas
ne pa mo ki nė je veik lo je ir pan.). Ta čiau di džiu mo je sa vi val dy bių
NVŠM prie žiū ra ar ty ri mai dėl ne for ma lio jo ug dy mo or ga ni za vimo
ne bu vo at lie ka mi. Sa vi val dy bės lyg me niu duo me nys apie
mo ki nių, ne pa si rin ku sių mo kyk lų siū lo mų ne for ma lio jo švie ti mo
pro gra mų, skai čių le mian čias prie žas tis ne kau pia mi.
IŠ VA DOS
Moks lei vio krep še lio lė šos, skir tos at si skai ty ti už ne for ma lų jį
vai kų švie ti mą, nau do ja mos tik sa vi val dy bės pa val du mo NVŠM
fi nan suo ti. Ki ti švie ti mo tei kė jai, vyk dan tys ne for ma lio jo vai kų
švie ti mo pro gra mas, ne fi nan suo ja mi.
Ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų mo ki nio krep še lio lė šas, skir tas
at si skai ty ti už ne for ma lų jį švie ti mą per ve dė NVŠM tik 24,2 proc.
ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų. Jei iš nau do ja mos vi sos ben dro jo
la vi ni mo mo kyk lai skir tos pa pil do mo jo ug dy mo va lan dos, lė šų
per ves ti NVŠM ne pa kan ka.
Nė ra aiš kiai nu sta ty ta, ko kios ne for ma lio jo vai kų švie ti mo
pro gra mos ga li bū ti fi nan suo ja mos pa gal Moks lei vio krep še lio
ir su tar ti nių moks lei vių skai čia vi mo me to di ką. Per duo tos mokslei
vio krep še lio lė šos ne da ro įta kos tė vų mo kes čio už vai kų
ug dy mą NVŠM dy džiui.
Nė ra pri im ta su si ta ri mų tarp sa vi val dy bių dėl at si skai ty mo
už ne for ma lų jį vai kų švie ti mą.
Pa pil do mo jo ug dy mo va lan dos skirs to mos iš da lies ten ki nant
mo ki nių po rei kius: di džiu mo je mo kyk lų pa pil do mo jo ug dy mo
va lan dos yra skirs to mos įver ti nus mo ki nio krep še lio lė šas ir
tu ri mų bū re lių spe cia lis tų skai čių, taip pat mo kyk los ti pą, ugdy
mo kon cen trus, kla sių kom plek tų skai čių. Di džio ji da lis pa pildo
mo jo ug dy mo va lan dų bu vo ski ria mos mo ki nių me ni niams,
spor ti niams, so cia li niams, gam to sau gi niams ge bė ji mams
ug dy ti. Mo kyk lo se ta ria ma si dėl pa pil do mo jo ug dy mo or ga niza
vi mo prin ci pų, su si ta ri mai įtei si na mi skir tin gai (di rek to riaus
įsa ky mu, fi k suo ti ug dy mo pla ne, mo ky to jų ta ry bos po sė džio
pro to ko le ir kt.).
Ryš kė ja mo ki nių nuo sta ta ne da ly vau ti ben dro jo la vi ni mo
mo kyk lų ne for ma lio jo ug dy mo veik lo je, nes ne for ma lio jo vai kų
švie ti mo už si ė mi mų ne lan kė 31,5 proc. tik rin tų mokyk
lų mo ki nių. Ne ana li zuo ja mos prie žas tys, dėl ku rių
mo ki niai ne si ren ka mo kyk los siū lo mų ne for ma lio jo
ug dy mo pro gra mų, ne pri ima mi kon kre tūs nu ta ri mai
dėl mo kyk los veik los to bu li ni mo.
Sa vi val dy bių švie ti mo pa da li niai per ma žai dė mesio
ski ria ne for ma lio jo vai kų švie ti mo prie žiū rai.
SIŪ LY MAI
Mo kyk lų stei gė jams, jų ad mi nist ra ci jų
švie ti mo pa da li niams:
Už tik rin ti lė šų, skir tų at si skai ty ti už ne for ma lų jį
vai kų švie ti mą, nau do ji mo veiks min gu mą ir įgy ven dina
mų ne for ma lio jo vai kų švie ti mo pro gra mų ko ky bę
mo kyk lo se.
Ini ci juo ti mo kyk lų ben dra dar bia vi mą, ten ki nant
įvai ria pu sius mo ki nių po rei kius ne for ma lio jo ug dymo
sri ty je.
Vyk dy ti ne for ma lio jo vai kų švie ti mo or ga ni za vi mo
prie žiū rą ir teik ti pa gal bą mo kyk lų va do vams.
Už tik rin ti ne for ma lio jo vai kų švie ti mo pro gra mų
vyk dy mą mo ki nių atos to gų me tu.

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
Mo kyk lų va do vams
Va do vau jan tis Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo įsta ty mo 45
straips nio rei ka la vi mais ne for ma lio jo vai kų švie ti mo mo kyk lo se
švie ti mo san ty kius su mo ki niais ar šia me straips ny je nu sta tytais
at ve jais su įsta ty mi niais jų at sto vais įfor min ti ra šy ti nė mis
Aly taus ra jo no Mi ros la vo vi du ri nė mo kyk la
Aly taus ra jo no Dau gų Val do Mi ro no vi du ri nė mo kyk la
Aly taus ra jo no But ri mo nių vi du ri nė mo kyk la
Aly taus ra jo no Pi va šiū nų vi du ri nė mo kyk la
Aly taus ra jo no Sim no gim na zi ja
Aly taus ra jo no Dau gų me no mo kyk la
Aly taus ra jo no spor to cen tras
Kaz lų Rū dos sa vi val dy bės An ta na vo pa grin di nė mo kyk la
Kaz lų Rū dos sa vi val dy bės Ąžuo lų Bū dos pa grin di nė mokyk
la
Kaz lų Rū dos sa vi val dy bės Ba go to sios pa grin di nė mo kyk la
Kaz lų Rū dos sa vi val dy bės Jan kų pa grin di nė mo kyk la
Kaz lų Rū dos pa grin di nė mo kyk la
Kaz lų Rū dos pra di nė mo kyk la
Kaz lų Rū dos mu zi kos mo kyk la
Kaz lų Rū dos spor to cen tras
Kaz lų Rū dos sa vi val dy bės Plu tiš kių vi du ri nė mo kyk la
Mo lė tų gim na zi ja
Mo lė tų ra jo no Gied rai čių An ta no Ja ro še vi čiaus vi du ri nė
mo kyk la
Mo lė tų pa grin di nė mo kyk la
Mo lė tų pra di nė mo kyk la
Mo lė tų me nų mo kyk la
Mo lė tų ra jo no kū no kul tū ros ir spor to cen tras
Ni dos vi du ri nė mo kyk la
Ni dos me no mo kyk la
Ni dos spor to mo kyk la
Juod kran tės Liud vi ko Rė zos jū rų ka de tų mo kyk la
Kė dai nių dai lės mo kyk la
Kė dai nių kal bų mo kyk la
Kė dai nių mu zi kos mo kyk la
Kė dai nių spor to mo kyk la
Kė dai nių „At ža ly no“ vi du ri nė mo kyk la
Kė dai nių „Auš ros“ vi du ri nė mo kyk la
Kė dai nių Mi ka lo jaus Dauk šos vi du ri nė mo kyk la
mo ky mo su tar ti mis.
Sis te min gai at lik ti ne for ma lio jo ug dy mo va lan dų nau do ji mo
veiks min gu mo ana li zę.
Ne skir ti ne for ma lio jo ug dy mo va lan dų pa si ren ka mie siems
da ly kams, pa gi lin tiems da ly kams ar jų mo du liams mo ky ti.
Pa žy mą pa gal Aly taus, Kau no, Klai pė dos, Ma ri jam po lės, Pa ne vė žio, Ute nos, Vil niaus, Tau ra gės, Šiau lių, Tel šių ap skri čių
vir ši nin kų ad mi nist ra ci jų vals ty bi nės švie ti mo prie žiū ros sky rių (tar ny bų) pa teik tas pa žy mas pa ren gė Švie ti mo ir moks lo
mi nis te ri jos Ben dro jo ug dy mo de par ta men to Švie ti mo or ga ni za vi mo sky riaus vy resn. spe cia lis tė Sta nis la va Sa ba liaus kie nė.
Ko vo 3 d. Klai pė dos Sta sio Šim kaus kon ser va to ri jos sa lė je
įvy ko Ka li ning ra do ap skri ties Ser ge jaus Rach ma ni no vo mu zikos
ko le gi jos pe da go gų ir moks lei vių kū ry bi nis su si ti ki mas-koncer
tas. Tai – pir mas dvie jų mo ky mo įstai gų ben dras ren gi nys.
Šie met pa si ra šy ta su tar tis nu ma tan ti pa si kei ti mą kon cer tais,
ben drais se mi na rais ir meist riš ku mo pa mo ko mis. (Klai pė dos
Sta sio Šim kaus kon ser va to ri ja pa lai ko kū ry bi nius ry šius su
Lie po ja (Lat vi ja), Liu be ku (Vo kie ti ja). Kon ser va to ri jos ko lek ty vai
sėk min gai kon cer ta vo Ita li jo je, Is pa ni jo je.)
Tarp su si ti ki mo sve čių – tarp tau ti nių kon kur sų lau re a tės pianis
tės Li za Na za ruk, Dar ja Ko čet ko va ir jų mo ky to ja Ru si jos
Fe de ra ci jos nu si pel niu si kul tū ros vei kė ja N. Rav di na. Mer gi nos
pa skam bi no su dė tin gas so li nes pro gra mas, an sam blį dviems
for te pi jo nams, akom pa na vo dom rų an sam bliui ir vio lon če lei.
Dvy li ka me tė L. Na za ruk pel nė lau rus tarp tau ti niuo se konkur
suo se Brno (Če ki ja), Sankt Pe ter bur ge (Ru si ja), Bu da peš te
(Veng ri ja), „Gra dus ad Par nas sum“ ( Kau nas) ir t. t. Jau na mu-
TIK RIN TŲ MO KYK LŲ SĄ RA ŠAS
Drau gys tės pra džia
Kė dai nių švie sio ji gim na zi ja
Kė dai nių ra jo no Jos vai nių vi du ri nė mo kyk la
Pa ne vė žio ra jo no Kre ke na vos My ko lo An ta nai čio gim na zi ja
Pa ne vė žio ra jo no Upy tės An ta no Be la za ro pa grin di nė mokyk
la
Pa ne vė žio ra jo no vai kų mu zi kos mo kyk la
Pa ne vė žio ra jo no mo ki nių kū ry bos ir spor to cen tras
Rad vi liš kio Vin co Ku dir kos pa grin di nė mo kyk la
Rad vi liš kio Gra ži nos pa grin di nė mo kyk la
Rad vi liš kio ra jo no Šiau lė nų Mar ce li no Šikš nio vi du ri nė mokyk
la
Rad vi liš kio ra jo no Še du vos gim na zi ja
Rad vi liš kio Vaiž gan to gim na zi ja
Rad vi liš kio mu zi kos mo kyk la
Rad vi liš kio dai lės mo kyk la
Rad vi liš kio ra jo no spor to cen tras
Tau ra gės ra jo no mu zi kos mo kyk la
Tau ra gės ra jo no moks lei vių kū ry bos cen tras
Tau ra gės vai kų ir jau nių spor to mo kyk la
Tau ra gės Mar ty no Maž vy do pa grin di nė mo kyk la
Tau ra gės „Šal ti nio“ pa grin di nė mo kyk la
Tau ra gės Žal gi rių vi du ri nė mo kyk la
Tel šių mu zi kos mo kyk la
Tel šių ra jo no Luo kės mu zi kos ir dai lės mo kyk la
Tel šių dai lės mo kyk la
Tel šių ra jo no spor to mo kyk la
Vie šo ji įstai ga Tel šių Vin cen to Bo ri se vi čiaus gim na zi ja
Tel šių „Kran to“ vi du ri nė mo kyk la
Tel šių ra jo no Luo kės vi du ri nė mo kyk la
Šir vin tų me no mo kyk la
Šir vin tų spor to mo kyk la
Šir vin tų pra di nė mo kyk la
Šir vin tų „At ža ly no“ pa grin di nė mo kyk la
Šir vin tų ra jo no Mus nin kų vi du ri nė mo kyk la
Šir vin tų Lau ry no Stuo kos-Gu ce vi čiaus gim na zi ja
zi kan tė nuo tai kin gai pa skam bi no F. Šo pe no val są ir B. Dva rio no
pje sę „Su ro gu tė mis nuo kal niu ko“. D. Ko čet ko va – tre čia kur sė,
tarp tau ti nių kon kur sų Tbi li sy je (Gru zi ja), „Šo pen-plius“ (Vengri
ja), Brno (Če ki ja), Kau ne ir kt. lau re a tė. Dar ja pa skam bi no
F. Šo pe no kū ri nius ir Ro si nio-Ginz bur go pa ra fra zę Fi ga ro ari jos
te ma iš ope ros „Se vi li jos kir pė jas“.
Di de lio su si do mė ji mo ir pa si se ki mo su si lau kė nuo sta bus
dom rų an sam blis. Ke tu rių mer gi nų ir jų va do vės Inos Go tov čik
mu zi ka vi mas pa si žy mė jo pro fe sio na lu mu.
Pro gra mo je da ly va vo ir Ser ge jaus Rach ma ni no vo ko le gi jos
mo ky to jai. Iri na Dan čen ko (vio lon če lė) akom pa nuo jant L. Naza
ruk, sti lin gai at li ko Pje ro Ba ze le rio pran cū zų siu i tos op. 114
tris da lis.
Kon cer tą ve dė ir akom pa na vo vio lon če lei šio ne įpras to ren ginio
sie la – tem pe ra men tin ga pia nis tė Ka ri na Kag ra ma no va.
Ta ma ra PRO KO PO VIČ
9

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
Moks li nė-prak ti nė kon fe ren ci ja „Švie ti mo kai ta 1988–2008 m.“,
skir ta Lie tu vos švie ti mo per tvar kos 20-me čiui pa mi nė ti vy ko ir
Vil niaus pe da go gi nia me uni ver si te te. Tri jo se sek ci jo se bu vo
skai to mi pra ne ši mai, vy ko dis ku si jos.
Pir mo jo je sek ci jo je dis ku tuo ta te ma „Švie ti mas ir kai ta“.
Kal bė ta apie kai tos mo de lius švie ti me, kū ry biš ku mą ir nau joviš
ku mą, kaip švie ti mo kai tos veiks nius, žmo gaus kai tą. VU
prof. ha bil. dr. Vi li ja Tar ga ma dzė pra ne ši me „At ei ties mo kyklos
es ki zo brėž tis“ nag ri nė jo ben dro jo la vi ni mo mo kyk los perspek
ty vą. Pro fe so rė ap ta rė ty ri mo me to dus, ak ty vių jų mo kyk lų
iš ta kas, gvil de no at ei ties mo kyk los pro jek ta vi mo ak tu a lu mą, jų
są sa jas su da bar ti ne ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų si tu a ci ja. Remian
tis Di džio sios Bri ta ni jos stra te gų pa mąs ty mais, pa skelb tais
žur na le „Švie ti mas at ei čiai“, pri sta ty ti ga li mi at ei ties mo kyk lų
pro jek ta vi mo sce na ri jai.
KTU doc. dr. Vi li ja Sta ni šaus kie nė ir Jur gi ta Sur gė lie nė
pra ne ši me „Mo ky to jo kar je ros rai dą le mian tys veiks niai“ te ori niu
ir em pi ri niu as pek tu nag ri nė jo vi di nius ir iš ori nius mo ky to jo karje
ros rai dą le mian čius veiks nius. Iš ori nius veiks nius, pra ne šė jų
nuo mo ne, le mia iš švie ti mo re for mos ke lia mos są ly gos pe dago
gų kom pe ten ci jai to bu lė ti, o vi di niai ver tin ti ni kaip kiek vie no
žmo gaus skir tin gos in te re sų, įgū džių, po rei kių ir ver ty bių kombi
na ci jos – „kar je ros in ka rai“. V. Sta ni šaus kie nė ir J. Sur ge lie nė
pri sta tė mo ky to jų nuo mo nių ty ri mą. Ja me da ly va vo 15 įvai raus
am žiaus, iš si la vi ni mo, skir tin gą dar bo pa tir tį tu rin čių, skir tin goje
ge og ra fi nė je vie to vė je gy ve nan čių ir dir ban čių pe da go gų.
Ty ri mo re zul ta tai at sklei dė, kad stip riau sias vi di nis mo ky to jo
kar je ros sti mu las yra jo pa si šven ti mas pe da go gi nei veik lai,
po rei kis sa ve iš reikš ti. Pa šau ki mą ir pa si šven ti mą mo ky to jo
pro fe si jai la biau siai ver ti na vy res nio sios kar tos pe da go gai.
Vi du ri nio sios kar tos mo ky to jai tei gia, kad svar būs lai ko ir ki ti
kar je ros „in ka rai“: tech ni nė-funk ci nė kom pe ten ci ja, au to no mi ja,
sau gu mas ir kt.
Ant ro sios sek ci jos da ly viai skai tė pra ne ši mus apie teisin
gu mo prin ci pą švie ti me. Dis ku tuo ta tei sin gu mo sam pratų
įvai ro vės te ma, ana li zuo ta tei sin gu mo sam pra ta švie ti mą
reg la men tuo jan čiuo se do ku men tuo se, iš sa ky tos tei sin gu mo
vi zi jos švie ti me.
Doc. dr. Pra nas Gu dy nas (ŠPC) pra ne ši me „Tei sin gu mo
10
Kvie čia me teik ti siū ly mus dėl Pra di nio ug dy mo
ben drų jų pro gra mų pri tai ky mo re ko men da ci jų
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja pa ren gė Pra di nio ug dy mo
ben drų jų pro gra mų pri tai ky mo re ko men da ci jų spe cia lių jų
ug dy mo(si) po rei kių mo ki nių kal bi niam, ma te ma ti niam, so ciali
niam bei gam ta moks li niam ug dy mui pro jek tą. Siū ly mus šiam
pro jek tui kvie čia me teik ti iki ba lan džio pra džios.
Re ko men da ci jos skir tos pra di nių kla sių mo ky to jams, specia
lie siems pe da go gams, ki tiems spe cia lis tams, ku rie ug do
spe cia lių jų po rei kių mo ki nius. Šios re ko men da ci jos pa dės
for muo ti ir pri tai ky ti (mo di fi kuo ti, adap tuo ti) ug dy mo tu ri nį specia
lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki niams. At si žvel giant į mo ki nio
ug dy mo si po rei kius ir re mian tis Ben dro sio mis pro gra mo mis
teks nu sta ty ti da ly kų tu ri nio ap im tis, pla nuo ti pa sie ki mus ir
ug dy mo tiks lus, ku rie ska tin tų mo ki nio sa vi gar bą ir mo ty va ci ją
mo ky tis. Ka dan gi mo ky to jai pla nuo da mi ug dy mo pro ce są ir
pri tai ky da mi ug dy mo tu ri nį mo ki nių po rei kiams kon sul tuo ja si
su mo kyk los spe cia lio jo ug dy mo ko mi si ja ir ki tais spe cia lis tais,
re ko men da ci jos taip pat yra skir tos ir jiems. Šio mis re ko men daci
jo mis ga li pa si nau do ti mo ky to jai, ug dan tys ne tik spe cia lių jų
ug dy mo si po rei kių mo ki nius, bet ir su si du rian čius su tam tik rais
lai ki nais mo ky mo si sun ku mais. Šios re ko men da ci jos ga li tap ti
pa vyz džiu, kaip pri rei kus pla nai ga li bū ti kei čia mi at si žvel giant
į mo ki nių mo ky mo si re zul ta tus, tem pą ir pan. Mo ky to jams lei dinys
pa dės lanks čiai ir in di vi du a liai pri tai ky ti ug dy mo tu ri nį kiekvie
no mo ki nio po rei kiams, kad jis pa gal sa vo iš ga les pa siek tų
kuo ge res nių re zul ta tų ir įgy tų kom pe ten ci jų, bū ti nų sėk min gai
so cia li nei in teg ra ci jai.
Re ko men da ci jo se taip pat pa tei kia ma in for ma ci ja apie specia
lių jų po rei kių mo ki nių ug dy mą reg la men tuo jan čius do ku mentus,
tvar ką, mo ky to jams bei mo ki niams tei kia mą pa gal bą.
Re ko men da ci jas pla nuo ja ma iš leis ti šių me tų va sa rą. Mo kyto
jams vyks įvai rūs se mi na rai, per ku riuos jie bus su pa žin di na mi
su Pra di nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų pri tai ky mo re ko menda
ci jo mis, kaip jo mis nau do tis.
Pro jek tas skel bia mas mi nis te ri jos in ter ne to sve tai nės
www.smm.lt sky riu je „Ug dy mas“ („Spe cia lu sis“).
Siū ly mus ga li ma siųs ti ad re su dai va.vais no rie ne@smm.lt.
Dis ku si jos apie vi sa pu siš kus švie ti mo po ky čius
ŠMM inf.
prin ci po tai ky mo Lie tu vos ben dra ja me ug dy me būk lė ir plėt ros
ga li my bės“ nag ri nė jo na cio na li nių mo ki nių pa sie ki mų ty ri mus
ir ki tus sta tis ti nius duo me nis bei do ku men tus, įver ti no, kaip
tai ko mas tei sin gu mo prin ci pas ben dra ja me ug dy me, ana li zavo
tei sin gu mo prin ci po tai ky mo ir aukš tes nių pa sie ki mų šio je
sri ty je ga li my bes.
ŠMM Spe cia lio jo ug dy mo sky riaus vyr. spe cia lis tė Te re sa
Ai du kie nė pra ne ši me „Tei sin gu mo švie ti me vi zi ja – mo kyk la
vi siems“ kal bė jo apie švie ti mo sis te mos „in kliu zi ją“ – kon cepci
ją „Mo kyk la vi siems“, apie veiks min ges nį spe cia lių jų ug dy mo
po rei kių mo ki nių da ly va vi mą kla sės, mo kyk los, ben druo me nės
gy ve ni me. Ji tei gė, kad kul tū ra, po li ti ka ir ug dy mo prak ti ka paki
tu sios taip, jog at spin di mo ki nių ug dy mo(si) po rei kių įvai ro vę,
mo ki nių skir ty bės su pran ta mos kaip nor ma, ma no ma, kad
vi siems mo ki niams nau din ga mo ky tis drau ge.
Klai pė dos uni ver si te to prof. ha bil. dr. Ona Ti jū nė lie nė sa vo
pra ne ši me in ter pre ta vo lie tu vių pe da go gi kos kla si kų pa tei kia mą
tei sin gu mo sam pra tą ir są vo ki nius tei gi nius.
Anot au to rės, tar pu ka riu (1918–1940) tei sin gu mas bu vo aiški
na mas kaip švie ti mo prin ci pas ir mo ky to jo as me ni nė sa vy bė.
Pa vyz džiui, S. Šal kaus kis tei sin gu mo prin ci pą sie jo su mo ky mo
lais ve, mo kyk los pa si rin ki mo lais ve, mo kyk li ne tei sy be, mo kykla,
kaip pi lie ti nės vi suo me nės veiks niu. Pro fe so rė pa ste bi, kad
at kū rus ne pri klau so my bę (1991–2009) tei sin gu mo pro ble ma
taip pat nag ri nė ja ma. B. Bi ti nas, žvelg da mas iš ug dy mo fi lo sofi
jos po zi ci jų, nag ri nė jo ug dy mo ly gy bės ir so cia li nio tei sin gu mo
pro ble mas, iš kė lė ly gių ga li my bių ir ly gių tei sių kri te ri jus bei
sun ku mus juos įgy ven di nant. Šio am žiaus pra džio je Lie tu vos
moks li nin kai ra šė apie tei sin gu mą kaip do ry bę, stip ri nan čią
mo ky to jo au to ri te tą.
Doc. dr. Bri gi ta Kai rie nė ir Gin ta rė Dzin dza lie tie nė (My ko lo
Ro me rio uni ver si te tas) pra ne ši me „Tei si nis švie ti mas – vai ko
tei sių įgy ven di ni mo prie lai da“ pa ste bi, kad vai ko tei sės pa žeidžia
mos kas dien, to dėl vai kų tei si nio švie ti mo įgy ven di ni mas
Lie tu voje yra ak tu a li pro ble ma. Ją ban do ma iš spręs ti ku riant
vals ty bi nes švie ti mo pro gra mas. No rint už kirs ti ke lią vai ko
tei sių pa žei di mui ir nu si kal ti mams, bū ti nas vi suo me nės tei sinis
švie ti mas. Tai rei kia pra dė ti da ry ti jau mo kyk lo je. Au to rės
pri sta tė ty ri mą, ku rį at li kus pa aiš kė jo, kad Ben drų jų pro gra mų

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
ir iš si la vi ni mo stan dar tų ug dy mo tu ri ny je yra te mų, per ku rias
ga li ma ap tar ti vai ko tei ses. Leng viau sia – per so cia li nį ir do ri nį
ug dy mą. Ana li zuo jant spe cia lis tų nuo mo nę apie tei si nio švieti
mo si tu a ci ją mo kyk lo je, da ro mos iš va dos, kad mo kyk lo se
nė ra nuo sek laus ir sis te min go tei si nio švie ti mo, vai ko tei sių
nag ri nė ji mas per at ski rų da ly kų pa mo kas pri klau so nuo pe dago
gų kom pe ten ci jos.
Tre čio sios sek ci jos da ly viai dis ku si jo je „Švie ti mo koky
bė“ ap ta rė to kias pro ble mas, kaip: „Švie ti mo re zul ta tai:
lū kes čiai ir re a ly bė“, „Ko ir kaip mo ky ti?“, „Gy ve ni mas mo kyklo
je“ ir t. t.
Dr. Ri ma Zab lac kė (ŠPC) pra ne ši me „Uni ver si te ti nių stu di jų
ak re di ta vi mo pro ce so įta ka ver ti na mai ins ti tu ci jai“ pa ste bė jo,
kad šiuo lai ki nė je vi suo me nė je aukš ta sis moks las iš gy ve na
glo ba lų pa si kei ti mą, to dėl itin ak tu a lus stu di jų ko ky bės klausi
mas.
Prak ti nio mo ky mo ko ky bės lai da vi mo kon cep ci ją sa vo prane
ši me api bū di no VPU doc. dr. Ju li ta Na vai tie nė, prof. ha bil.
dr. Ma ri ja Bar kaus kai tė, doc. dr. Vio le ta Rim ke vi čie nė ir
Dai va Ra če ly tė. Kon cep ci ja at spin di pro fe si nio švie ti mo ir
mo ky mo sis te mos ypa tu mus bei skir tin gą pro fe si nio mo ky mo
įstai gų pa tir tį. Ją ku riant bu vo iš nag ri nė ti skir tin gi po žiū riai į
mo ky mo(si) ko ky bės lai da vi mą, taip pat įver tin ti skir tin gų profe
si nia me ren gi me nau do ja mų ko ky bės lai da vi mo mo de lių
pra na šu mai ir trū ku mai. Pa aiš kė jo, kad sie kiant prak ti nio moky
mo ko ky bės dė me sį bū ti na su telk ti į šiuos da ly kus: veik lą,
mo ty va ci ją, kom pe ten ci jas ir kva li fi ka ci jas. Siū lo ma Prak ti nio
mo ky mo ko ky bės lai da vi mo kon cep ci ja ga li bū ti nau do ja ma ir
kaip są vo kų sis te ma.
ŠMM Stra te gi nio pla na vi mo ir ana li zės sky riaus ve dė jo
pa va duo to ja doc. dr. Ri ta Du ky nai tė pra ne ši me „Lie tu vos
te le o lo gi nės gim na zi jų stei gi mo pro ble mos“ pa brė žia, kad gimna
zi jos – ne pa pras tas reiš ki nys Lie tu vos švie ti mo re for mo je.
Gim na zi jas ver ti nus va dy bi niu as pek tu, nu sta ty ta te le o lo gi nių
pro ble mų – ko kia lin kme nu kreip ta ši jė ga, ko kie tiks lai ir užda
vi niai jai iš kel ti, ko kią sa vo mi si ją ji ma to, kaip de ra įvai rūs
in te re sai su gim na zi jų tiks lais. Gim na zi jų ju dė ji mo, veik los efekty
vu mo, kryp tin gu mo, ga li mų plė to tės stra te gi jų ana li zė iš nau jo
ke lia gim na zi jų pa skir ties klau si mą. Pra ne ši me ana li zuo ja ma,
ko dėl bu vo su for mu luo ta bū tent to kia gim na zi jų mi si ja, ar ga li ma
ti kė tis, kad gim na zi jų pa skir tis ga li kis ti at ei ty je ir pan. Tei sės
ak tų ana li zė lei do at skleis ti gim na zi jų pa skir ties idė jas: dė me-
sys ga biems ir aukš tos mo ky mo si mo ty va ci jos moks lei viams,
mo ky mo si pro fi lia vi mas (di fe ren ci juo to mo ky mo(si) as pek tai),
in di vi du a li za vi mas ir įstai gos ben dro sios veik los ko ky bė, bei
svar biau sius kai tos eta pus: gim na zi jų įtei si ni mo, Gim na zi jos
kon cep ci jos pir mo ji ir ant ro ji re dak ci jos. Nu sta ty ta, kad ofi cia li
gim na zi jų ide o lo gi ja ki to nuo ypa tin go dė me sio at ski roms vai kų
gru pėms link ben drų jų ver ty bių.
Doc. dr. Re nal das Čiu žas ir Jo lan ta Na vic kai tė (ŠMM,
KTU) pra ne ši me „Mo ky to jų pro fe si nės kom pe ten ci jos raiš ka:
Pa ne vė žio mies to at ve jis“ pri sta tė šio mies to mo ky to jų veik lą,
ku ri ga lė tų bū ti pa vyz džiu ki tiems Lie tu vos re gio nams, kaip
vie tos ben druo me nės ga li im tis ini cia ty vos ste bint ir to bu li nant
sa vo veik los ko ky bę.
Pra ne ši me „Skir tin go iš si la vi ni mo tė vų nuo sta tos ir vai kų
so cia li nės kom pe ten ci jos“ doc. dr. Ilo na Jo nu ty tė ir prof.
ha bil. dr. Ona Ti jū nė lie nė (Klai pė dos uni ver si te tas) pa tei kė
em pi ri nio ty ri mo re zul ta tus (jie at sklei dė tė vų nuo mo nę) apie
vai kų kom pe ten ci jas ug dy ti nas prieš mo kyk li nia me am žiu je,
vai ko so cia li nių kom pe ten ci jų ug dy mą šei mo je veiks nius ir kt.
Ty ri mas taip pat pa ro dė, kaip ski ria si įvai raus iš si la vi ni mo tė vų
po žiū ris į vai kų so cia li nių kom pe ten ci jų ug dy mą(si).
Prof. dr. Vi li ja Sa lie nė (VPU) pra ne ši me „Lie tu vių kal bos ugdy
mas: ži nios, mo kė ji mai, kom pe ten ci jos“ tei gė, kad pas ta ruo ju
me tu pe da go gi nė je li te ra tū ro je daug dis ku tuo ja ma ne tik dėl
at ski rų mo ko mų jų da ly kų tu ri nio ap im ties, bet ir dėl su tei kia mų
ži nių, ži no ji mo, mo kė ji mų, įgū džių, ge bė ji mų ir kom pe ten ci jų.
Į ak ty vią edu ko lo gi jos ter mi nų var to se ną at ei na ver ty bi nių
nuo sta tų, kom pe ten ci jų ter mi nai. Pra ne ši me ana li zuo tos Bendro
sios pro gra mos, ži nių, mo kė ji mų, kom pe ten ci jų san ty kis,
svars ty ta, kaip ga li bū ti pa ma tuo ja mos ver ty bi nės nuo sta tos, ar
ga li ma įver tin ti kom pe ten ci jas, rem ta si na cio na li niais mo ki nių
pa sie ki mų ty ri mais ir VE ana li zė mis.
Doc. dr. Ra mu tės Bruz ge le vi čie nės ir Vi dos Ru de lie nės
(VPU) pra ne ši me ap tar tas ug dy mo są vei kos ko ky bės val dymo
Vil niaus pra di nė se mo kyk lo se ty ri mas. Ty ri mas pa grįs tas
te ori nė mis prie lai do mis, to dėl at lik to em pi ri nio ty ri mo duo me nų
ana li zė lei džia teig ti, kad Vil niaus pra di nių mo kyk lų mo ky to jai ir
va do vai su pran ta hu ma nis ti nio ug dy mo pa ra dig mai bū din gus
ug dy mo tiks lus, jų sie ki mo stra te gi jas, bet ug dy mo są vei kos
ko ky bės sam pra ta nė ra nuo sek li.
Pa ren gė El vy ra MA TA ČIŪ NIE NĖ
Kviečiama į se mi na rą
„Dai lės te ra pi jos pa grin dai ug dy me ir so cia li nia me darbe“
Šiau lių uni ver si te to Tęs ti nių stu di jų ins ti tu tas (Sto ties g.
11, 77156 Šiau liai) ba landžio 14–17 d. kviečia psi cho lo gus,
spe cia liuo sius pe da go gus, mo kyk lų ben druo me nės ko man das
į se mi na rą „Dai lės te ra pi jos pa grin dai ug dy me ir so cia linia
me dar be“.
Lek to rė – prof. Liud mi la Dmit ri jev na Le be de va, Ru si jos valsty
bi nis so cia li nis uni ver si te tas (Mask va).
Se mi na ro truk mė – 4 d. (32 val.). Se mi na ro pradžia – balandžio
14 d. 10 val. Se mi na ras vyks ru sų kal ba ir ne bus verčia
mas į lie tu vių kal bą.
Se mi na ro pro gra ma. Dai lės te ra pi jos sam pra ta, me to dolo
gi ja, is to ri ja. Dai lės te ra pi jos są vo kos, pa grin di niai ter mi nai.
Kla si ki nės dai lės te ra pi jos mo de lis ir šiuo lai ki nės dai lės te rapi
jos kryp tys. Dai lės te ra pi jos po vei kio erd vė ir me cha niz mai.
Te ra pi niai efek tai, jų kil mės są ly gos, truk mė. Dai lės prie monių
ir me džia gų te ra pi niai re sur sai. Prak ti ku mai, per ku riuos
pri sta to mi kla si ki nės dai lės te ra pi jos ir au to ri niai me to dai.
Pro gra ma skir ta su dai lės te ra pi jos me to du su si pa ži nu siems
klau sy to jams, sie kian tiems pa gi lin ti tiek te ori nes ži nias, tiek
prak ti nius įgū džius.
Nu ma to ma, jog klau sy to jai bus iš sa miai su pa žin din ti su dai lės
te ra pi jos rai dos is to ri ja, kon cep tu a liai pa grindžiant šiuo lai ki nes
rai dos ten den ci jas, pro jek tuo jant dai lės te ra pi jos rai dos kryp tis
į ug dy mą, so cia li nį dar bą ir me di ci ną.
Per te ori nes pa skai tas nu ma to ma ap tar ti po ten cia lias dai lės
te ra pi jos ga li my bes ir ri bas diag nos ti kos sfe ro je, dai lės te rapi
jos se an sų ve di mo są ly gas, te ra pi nius efek tus pa nau do jat
skir tin gas dai lės prie mo nes.
Per prak ti ku mus klau sy to jai ga lės tie sio giai pa tir ti dai lės
te ra pi jos me to dų po vei kį. Se mi na ro da ly viai, ste bė da mi lek toriaus
veiks mus, ben dra vi mą, ga lės sužino ti, ko kių nuo sta tų tu ri
lai ky tis dai lės te ra peu tas klien tų at žvil giu, kaip jis tu ri ben drau ti,
kaip pa teik ti klau si mus, kaip ana li zuo ti ir in ter pre tuo ti kū ri nius.
Klau sy to jai tu rės ga li my bę pro jek tuo ti tiks lin gą dai lės te ra pijos
me to dų pa nau do ji mą at sklei džiant el ge sio ar as me ni nės
sa vi vo kos pro ble mas.
Se mi na ras mo ka mas. Stu den tams ir jau da ly va vu siems te rapi
jos se mi na ruo se tai ko ma nuo lai da.
Da ly viams bus išduo da mi kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa žy mėji
mai.
Re gist ra ci ja ir in for ma ci ja: Edi ta Ja nu še vi čie nė,
tel. (8 41) 595 854, el. p. edi ta.j@tsi.su.lt.
11

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
Pa skelb tas kas me ti nis kon kur sas Fulb right moks lo ir
tech no lo gi jų sti pen di jai gau ti dok to ran tū ros stu di joms geriau
siuo se JAV uni ver si te tuo se. Tai vie na iš ne dau ge lio
pres ti ži nių sti pen di jų vi sa me pa sau ly je. Kon kur są skel bia
ir ad mi nist ruo ja JAV am ba sa da Lie tu vo je. Do ku men tai
pri ima mi iki bir že lio 1 d.
Stu di jų sri tys: ae ro nau ti ka ir ast ro no mi ja, ae ro nauti
kos in ži ne ri ja, že mės ūkis, bio lo gi ja, bio me di ci ni nė
in ži ne ri ja ir kt. Iš sa mes nis stu di jų kryp čių ap ra šy mas
pa teik tas tin kla la py je http://fo reign.fulb righ ton li ne.org/
scien ce and tech.
Kon kur se ga li da ly vau ti ne jau nes ni nei pas ku ti nio jo
ba ka lau ro kur so stu den tai ar ba ma gist ran tai, ge rai mokan
tys an glų kal bą.
Sti pen di ja pa den gia mo kes tį už moks lą, ke lio nės į JAV
bei pra gy ve ni mo iš lai das, va do vė lių ir įran gos įsi gi ji mą,
da ly va vi mą kon fe ren ci jo se, svei ka tos drau di mą vi sus
tre jus stu di jų me tus. Ket vir tus stu di jų me tus fi nan suo ja
uni ver si te tas.
Apie Fulb right sti pen di ją tei rau tis Ra sos Bau ku vie nės,
el. p. bau ku vie ner@sta te.gov bei JAV am ba sa dos tinkla
la py je http://vil nius.usem bas sy.gov, ŠMM in ter ne to
sve tai nės www.smm.lt sky riaus „Nau jie nos“ po sky ry je
„Kon kur sai“.
Dak ta rai, di ser ta ci jas pa ra šę ir ap si gy nę 2007–
2008 m., kvie čia mi da ly vau ti dak ta ro di ser ta ci jos konkur
se „Vie tos ir re gio nų val džios ins ti tu ci jos Eu ro pos
Są jun go je“. Kon kur są or ga ni zuo ja Eu ro pos Są jun gos
Re gio nų ko mi te tas. Dak ta ro di ser ta ci ja tu ri bū ti pa ra šyta
vie na iš ofi cia lių Eu ro pos Są jun gos kal bų (įskai tant
ir lie tu vių kal bą).
Di ser ta ci jas ir pa pil do mus do ku men tus rei kia at siųs ti
vie na me vo ke iki ge gu žės 25 d. ad re su Com mit tee
of the Re gions, Di rec to ra te for Con sul ta ti ve Work
Stu dies & Le gis la ti ve Plan ning Ser vi ce (VMA 833),
101 rue Bel liard, B–1040, Brus sels.
Ne pri klau so ma ko mi si ja iš rinks lai mė to jus. Jie bus
ap do va no ti per Re gio nų ko mi te to ple na ri nę se si ją gruodžio
mėn. Pir mo sios vie tos lai mė to jui ati teks 6 000 eu rų
pre mi ja, o ke tu rių ge riau sių di ser ta ci jų au to riams – 2 000
eu rų pre mi jos.
Šį kon kur są Re gio nų ko mi te tas or ga ni zuo ja nuo
1996 m.
Dau giau in for ma ci jos apie kon kur so rei ka la vi mus
ra si te in ter ne to pus la py je http://www.cor.eu ro pa.eu/,
taip pat ŠMM in ter ne to sve tai nės www.smm.lt sky riaus
„Nau jie nos“ po sky ry je „Kon kur sai“.
ŠMM inf.
12
Kon kur sas Fulb right
moks lo ir tech no lo gi jų
sti pen di jai gau ti
Lie tu viai kvie čia mi
da ly vau ti
tarp tau ti nia me dak ta ro
di ser ta ci jos kon kur se
Kvie ti mas teik ti pa raiš kas
sta žuo čių sti pen di joms
Lie tu vos na cio na li nė Mar ty no Maž vy do bib lio te ka, vyk dy da ma
Skai ty mo ska ti ni mo pro gra mą, šiais me tais tei kia ke tu rias sti pen di jas
(iki 2200 Lt) pe da go gams ir bib lio te ki nin kams da ly vau ti pe da go gų,
bib lio te ki nin kų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na ruo se, kon fe ren ci jo se,
sta žuo tė se.
In for ma ci ja ir rei ka la vi mai tei kian tiems pa raiš kas:
• in for ma ci ją apie vyks tan čius se mi na rus, kon fe ren ci jas ar ga li mas
sta žuo tes su si ran da pats da ly vis (pir me ny bė tei kia ma Šiau rės šaly
se bei Di džio jo je Bri ta ni jo je vyks tan tiems mo ky mams);
• nu ma to mas ko man di ruo tės tiks las ir vyks tan čio jo da ly va vi mas
to les nė je Skai ty mo ska ti ni mo pro gra mos veik lo je;
• trum pas pri iman čios ins ti tu ci jos veik los ap ra šy mas;
• ko man di ruo tės iš lai dų są ma ta;
• fi nan si nis at si skai ty mas už sta žuo čių iš lai das iki lap kri čio 12 d.;
• ko man di ruo tės iš lai das pa tvir ti nan tys do ku men tai pa tei kia mi Nacio
na li nės M. Maž vy do bib lio te kos bu hal te ri jai.
Pa raiš kos for ma lais va.
Pa raiš kos vyk ti į kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na rus, kon fe ren ci jas,
sta žuo tes pir mą pus me tį pri ima mos iki ge gu žės 4 d., o an trą – iki
rug pjū čio 3 d.
Pa raiš kas siųs ki te ad re su: Ge di mi no pr. 51, Na cio na li nė M. Maž vy do
bib lio te ka, 413 kamb., 01504 Vil nius.
Pa pil do mą in for ma ci ją tei kia Al do na Au gus tai tie nė,
tel. (8 5) 239 8560, el. p. a.au gus tai tie ne@lnb.lt.
Skai ty mo ska ti ni mo pro gra mos įgy ven di ni mo
dar bo gru pė
Eu ro pos Są jun gos jau nų jų
moks li nin kų kon kur so
na cio na li nis eta pas
Šie met jau dvi de šimt pir mą kar tą vyks ta Eu ro pos Są jun gos jau nų jų
moks li nin kų kon kur sas. Mū sų ša ly je kon kur są or ga ni zuo ja Švie ti mo
ir moks lo mi nis te ri ja, Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kūry
bos bei Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen trai. Kon kur so na cio na li nė
ko or di na to rė – ŠMM Vai kų ir jau ni mo so cia li za ci jos sky riaus vy res nio ji
spe cia lis tė Emi li ja Bu gai liš kie nė.
Kon kur so pir mas eta pas įvy ko ap skri ty se, o ant ra sis ko vo 17–18 d.
mo ki nius su bū rė Vil niu je. An tro eta po ati da ry mas vy ko pre ky bos ir
lais va lai kio cen tro „Pa no ra ma“ kon fe ren ci jų sa lė je. Kon kur sui 230
mo ki nių pa tei kė dau giau nei 130 ti ria mų jų dar bų iš ap lin ko ty ros,
eko lo gi jos, ast ro no mi jos, che mi jos, bio lo gi jos, bio me di ci nos, tech nolo
gi jų, hu ma ni ta ri nių ir so cia li nių moks lų sri čių. Mo ki niai sa vo dar bus
gy nė Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos bei Lie tu vos
jau nų jų gam ti nin kų cen truo se. Juos ver ti no 30 ko mi si jos na rių. Tai
ži no mi Lie tu vos moks li nin kai, uni ver si te tų dės ty to jai, ki ti spe cia lis tai.
Kol mo ki niai var žė si, jų mo ky to jai bu vo pa kvies ti į se mi na rą „Stre so
val dy mas re lak sa ci jos me to dais pe da go go dar be“.
Ko vo 18 d. Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos bei
Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen truo se vy ko ple na ri niai po sė džiai,
kur bu vo įteik ti ap do va no ji mai ir pa skelb ti da ly viai, pa te kę į bai giamą
jį tu rą.
Ba lan džio 28–30 d. lai mė ju sie ji pir mą sias vie tas su si tiks Lie tu vos
mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tre na cio na li nio eta po
bai gia ma ja me tu re. Jo lau re a tai rug sė jo 11–16 d. su ki tų ša lių nu galė
to jais su si rungs Pa ry žiu je.
Dar bų san trau kas ga li ma ras ti tin kla la py je www.njmk.smm.lt.
LMITKC inf.

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
Mo kyk lo se tę sia mos smur to ir pa ty čių
pre ven ci jos pro gra mos
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja tę sia anks čiau pra dė tas smur to
ir pa ty čių pre ven ci jos pro gra mas mo kyk lo se. Šie met to liau vykdo
ma vie na iš veiks min giau sių smur to pre ven ci jos pro gra mų
pa sau ly je – nor ve gų pro gra ma Ol weus. Ši pro gra ma yra pri pažin
ta vie na iš 12-os pa čių efek ty viau sių smur to pre ven ci jos progra
mų pa sau ly je. Dau giau nei 35 me tus gi lin da ma sis į pa ty čių
reiš ki nį, nor ve gų pro fe so rius D. Ol weu sas tarp tau ti nės moks linės
ben druo me nės yra lai ko mas šios sri ties ty ri mų pra di nin ku
ir eks per tu. Pro gra ma skir ta ma žin ti pa ty čias ir smur ti nį el ge sį,
mo ky ti mo kyk los per so na lą at pa žin ti, pa ste bė ti pa ty čias ir tinka
mai į jas re a guo ti. Pro gra ma iš si ski ria tuo, kad dirb ti smur to
pre ven ci jos sri ty je yra mo ko ma vi sa mo kyk los ben druo me nė – nuo
mo kyk los va do vo iki pa gal bi nio dar bi nin ko. 2008 m. pa reng ti
in struk to riai, iš leis ta vi sa rei kia ma me to di nė ir in for ma ci nė
me džia ga, or ga ni zuo ti mo ky mų cik lai pe da go gams. Da ly vau ja
dau giau nei 32 tūkst. mo kyk lų ben druo me nių na rių.
Iki mo kyk li nė se Lie tu vos įstai go se įgy ven di na ma anks tyvo
sios smur to pre ven ci jos pro gra ma „Zi pio drau gai“. Per nai
pro gra mo je da ly va vo dau giau nei 15 tūkst. vai kų, ap mo ky ta
per tūks tan tį pe da go gų. Pra di nių kla sių mo ki nių so cia li niams
įgū džiams ug dy ti ir jų ag re sy viam el ge siui ma žin ti vyk do ma
smur to pre ven ci jos pro gra ma „Se cond Step“.
Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja di de lį dė me sį ski ria pe da go gų
kva li fi ka ci jos to bu li ni mui smur to pre ven ci jos sri ty je. Kas met
Tarp tau ti niai kon kur sai mo ki niams
Pra si dė jo At lan to su tar ties Lie tu vos ben dri jos (LA TA) įgy vendi
na mi pro jek tai skir ti Lie tu vos mo ki niams.
ALIAN TE. Tarp tau ti nis pro jek tas „Alian te 2009“ vyks ta jau
de vin ti me tai. Ja me kvie čia mi da ly vau ti NA TO vals ty bių na rių
15–19 me tų vi du ri nių mo kyk lų ir gim na zi jų mo ki niai. Pro jek tas
or ga ni zuo ja mas ben dro mis Lie tu vos Res pub li kos Sei mo, Švieti
mo ir moks lo, Kraš to ap sau gos, Už sie nio rei ka lų mi nis te ri jų
ir LA TA pa stan go mis.
Dėl pa grin di nio pri zo var žy sis dvy li kos vals ty bių – Če ki jos,
Gru zi jos, Lie tu vos, Lat vi jos, Len ki jos, Ru mu ni jos, Slo va ki jos,
Suo mi jos, Veng ri jos, Vo kie ti jos, JAV ir Di džio sios Bri ta ni jos – moki
niai. Bus ver ti na mos da ly vių po li to lo gi jos, is to ri jos, ge og ra fi jos
ži nios, NA TO ir ES veik los klau si mų iš ma ny mas. Da ly viai pri va lo
mo kė ti an glų kal bą. Tarp tau ti nis fi na las šį met vyks Lie tu vo je,
už duo tis jam pa dės reng ti mū sų ša lies ka riuo me nė. Nu ga lė to jų
lau kia pri zas – 10 die nų ke lio nė į Če ki ją.
Vi są in for ma ci ją, su si ju sią su šiuo tarp tau ti niu kon kur su bei
or ga ni zuo ja mi mo kyk lų ko man dų mo ky mai – ad mi nist ra ci jos
at sto vams, mo kyk lų pre ven ci nio dar bo gru pių na riams, psicho
lo gams, so cia li niams pe da go gams, kla sių auk lė to jams,
mo ky to jams. Per pas ta ruo sius tre jus me tus ap mo ky ta per
1300 mo ky to jų ir švie ti mo pa gal bos spe cia lis tų, iš leis ta meto
di nių lei di nių mo ky to jams: „Smur tas mo kyk lo je: pre ven ci ja
ir pa gal ba“, „Mo kyk la ga li įveik ti pa ty čias“, „Mo ky to jams apie
pa ty čias ir jų pre ven ci ją“.
Iš leis ti mo ki niams skir ti lei di niai: „Vai kams ir pa aug liams apie
pa ty čias“, „Mo ku ben drau ti be pa ty čių“, „Ką kiek vie nas vai kas
tu ri ži no ti apie smur tą ir kaip iš lik ti sau giam“ bei tė vams „Galiu
pa da ry ti vai ko gy ve ni mą sau gų“. Svar bu įtrauk ti mo ki nius į
smur to ir pa ty čių pro ble mų spren di mą. Vie na iš prie mo nių, ku ri
su da ro ga li my bes da ly vau ti pa tiems mo ki niams, yra vai kų prieš
smur tą veik los mo kyk lo se or ga ni za vi mas. Mo ki niai ar mo ki nių
or ga ni za ci jos ga li or ga ni zuo ti įvai raus po bū džio ren gi nius, disku
si jas, vyk dy ti pro jek tus, mo ky tis tar pi nin kau ti ir kt. Mi nis te ri ja
fi nan suo ja šių gru pių stei gi mą mo kyk lo se. Per nai šiai pro ble mai
spręs ti skir ta 200 tūkst. li tų. Vyk dy ti smur to ir pa ty čių pre ven ci ją
mi nis te ri jai pa de da ne vy riau sy bi nės or ga ni za ci jos.
Kas met di di na mas švie ti mo pa gal bos spe cia lis tų skai čius:
2008 m. pa pil do mai įsteig ti 124 psi cho lo gų, mo ky to jų pa dė jė jų,
spe cia lių jų pe da go gų eta tai.
No me da BA RAUS KIE NĖ
pir mo jo eta po klau si mus lie tu vių kal ba ra si te interneto svetainėje
www.pro ject-alian te.org/lt/. Na cio na li nė pro jek to ko or dina
to rė – Gin ta rė Skais tė (el. p. gin ta re@la ta.lt).
Per pen ke rius kon kur so me tus ja me da ly va vo dau giau nei
2 tūkst. mū sų ša lies moks lei vių. Pra ėju siais me tais pir ma me
tu re už si re gist ra vo 200 ko man dų, į an trą tu rą iš jų pa te ko 130.
Į tarp tau ti nį fi na lą bu vo at rink tos 4 ge riau sius at sa ky mus į an tro
tu ro klau si mus at siun tu sios ko man dos.
Lie tu vos moks lei viai jau du kart (2004 m. ir 2007 m.) bu vo
vie nin te liai tarp tau ti nio kon kur so „Alian te“ nu ga lė to jai.
VOI CE YOUR SELF. Pra si de da nau jas tarp tau ti nis esė konkur
sas „Voi ce Your self“, ku ria me kvie čia mi da ly vau ti vai kai ir
jau nuo liai nuo 14 iki 30 me tų iš sep ty nių vals ty bių – Lie tu vos,
Ru mu ni jos, Suo mi jos, Di džio sios Bri ta ni jos, Bul ga ri jos, Ita li jos
ir Tur ki jos. Kon kur sas yra tarp tau ti nio pro jek to „On ly with Your
Voi ce“ da lis. Lie tu vo je pro jek tą įgy ven di na LA TA ir VšĮ „Sa re tas“,
pro jek tą fi nan suo ja Eu ro pos Ko mi si ja. Kon kur so da ly viai tu rės
an glų kal ba pa ra šy ti esė pa gal vie ną iš tri jų siū lo mų te mų:
Kaip jau ni žmo nės ga li da ly vau ti ša lies val dy me ir da ry ti
įta ką spren di mams?
Kaip ga lė tų at ro dy ti to bu la vi suo me nė?
Kaip ir ko dėl jau ni žmo nės tu rė tų tap ti ak ty viais pi lie čiais?
Kon kur sas pa dės jo da ly viams pa ge rin ti sa vo an glų kal bos
ži nias, jau ni mas iš moks lais viau reikš ti min tis už sie nio kal ba.
Vie nas svar biau sių ver ti ni mo kri te ri jų – idė jų ori gi na lu mas ir
min čių bei pa siū ly mų naujumas.
Kon kur so lau re a tai bus ap do va no ti pri zais ir pa kvies ti da lyvau
ti tarp tau ti nė je jau nų jų ly de rių sto vyk lo je, ku ri vyks lie pos
9–13 d. va sa ros po il sia vie tė je Dzū ki jo je. Ge riau sių dar bų auto
riai taip pat bus pa kvies ti pri sta ty ti sa vo dar bus tarp tau ti nė je
kon fe ren ci jo je Vil niu je.
Kvie čia me ak ty viai da ly vau ti.
Dau giau in for ma ci jos tin kla la py je www.on ly wit hy our voi ce.org,
pro jek to ko or di na to rius – Gin tau tas Rėk lys,
el. p. gin tau tas@la ta.lt.
LA TA inf.
13

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
Vilniaus Vytautų klubas tęsia 2005 m. pradėtą ir jau tradiciniu tapusį moksleivių rašinių konkursų ciklą
istorine-patriotine tema „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Jį numatoma tęsti iki 2010 m. – Žalgirio mūšio 600-ųjų
metinių. Konkurso tikslas – sužadinti jaunų žmonių domėjimąsi savo krašto istorija, tradicijomis, kalba,
gamta, paminklais, žmonėmis – viskuo, ką turėtų mylėti ir didžiuotis tikras savo krašto pilietis, patriotas.
Šiais metais siūloma rašinių tema – „Ar gali Vytautas Didysis būti Lietuvos 1000-mečio žmogumi?“.
Rašinių apimtis – 2–5 spausdinto teksto puslapiai.
Vilniaus Vytautų klubui rašinius siųskite iki balandžio 10 d. elektroniniu paštu vytpaulaitis@takas.lt.
Bus vertinami dviejų grupių – jaunesniųjų (VII–IX) bei vyresniųjų (X–XII) klasių – mokinių rašiniai. Dvylikos geriausių rašinių
autoriai su mokytojais balandžio 25 d. bus pakviesti į Vilnių. Jiems bus surengta ekskursija po įžymias istorines Vilniaus vietas,
jie gaus klubo pagyrimo raštus, Vytauto Didžiojo paveikslus, knygų.
Papildoma informacija telefonais: (8 5) 273 5308, 8 686 73 275.
Vilniaus Vytautų klubo inf.
14
Vilniaus Vytautų klubo rašinių konkursas
BENDROSIOS NUOSTATOS
Jungtinės Tautos 2007–2009 metus paskelbė Tarptautiniais
planetos Žemės metais, kuriuos inicijavo Tarptautinė geologijos
mokslų sąjunga (IUGS) kartu su UNESCO. Informacija skelbiama
interneto svetainėse: www.yearofplanetearth.org, www.
zemesmetai.lt, www.lgt.lt.
Tarptautinių planetos Žemės metų tikslai: sukurti žmonėms
saugesnį ir turtingesnį gyvenimą visame Žemės rutulyje; sumažinti
žmonių veiklos poveikį mūsų planetos aplinkai; sujungti
„rudąjį“ (žemės gelmės) ir „žaliąjį“ (gyvoji gamta) pasaulius.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija kartu
su Lietuvos nacionaliniu komitetu Tarptautiniams planetos
Žemės metams paminėti ir Lietuvos jaunųjų gamtininkų centru
rengia Lietuvos mokinių konkursą „Žemė – mūsų rankose“. Šio
konkurso pradžia neatsitiktinai sutampa su pavasario lygiadieniu
– Žemės diena, kuria visi žmonės kviečiami atkreipti dėmesį
į išskirtinę Žemės ekosistemų gyvybingumo svarbą ir visiems
drauge rūpintis Žemės išsaugojimu ateities kartoms.
Konkurso tikslai: atidžiau pažvelgus į mus supančią gamtinę
aplinką, į žmogaus veiklos ir elgsenos pėdsakus joje,
atrasti ar patiems sukurti Žemei „draugiškų“, jos išsaugojimui
ir gyvybingumui palankių pavyzdžių, apie kuriuos norėtumėte
papasakoti. Savąjį pavyzdį reikėtų pagrįsti, pasitelkiant amžiaus
tarpsnį atitinkančių įvairių mokomųjų dalykų žinias ir ugdomas
bendrąsias kompetencijas.
II. KONKURSO DALYVIAI
Konkurso dalyviai: I–IV, V–VIII, IX–XII kl. mokiniai.
Konkurse dalyvauja šalies bendrojo lavinimo, profesinio
mokymo, suaugusiųjų, neformaliojo švietimo mokyklų mokiniai.
Mokiniai gali dalyvauti individualiai ir/ar komandomis (iki
5 mokinių).
III. KONKURSO ORGANIZAVIMAS
Konkurso „Žemė – mūsų rankose“ darbų temos:
• Žemė ir žmogaus sveikata – saugios aplinkos kūrimas;
• Klimato kaita ir jo švelninimo priemonės;
• Žemės ištekliai (dirvožemis, vanduo, augalija, gyvūnija) – jų
Lietuvos mokinių konkurso „Žemė – mūsų rankose“,
skirto Tarptautiniams planetos Žemės metams,
NUOSTATAI
išsaugojimas ir išmintingas vartojimas; (galima pasirinkti
vieną ar kelis išteklius);
• Planeta Žemė – nuo paviršiaus iki branduolio;
• Ateities miestai dermėje su gamta.
Darbo pateikimo formos: vaizdo ir garso siužetas arba kompiuterinė
prezentacija (iki 5 minučių, kompaktinėje plokštelėje);
nuotrauka ar jų ciklas. Nuotraukos turi būti ne mažesnio kaip
A4 formato (jei ciklas – iki 5 nuotraukų); piešinys ar jų ciklas
(A3 formatas, laisvai pasirenkama technika, ciklą gali sudaryti
ne daugiau kaip 5 piešiniai).
Darbe pateiktas pavyzdys turi būti susietas su konkurso
dalyvio gyvenamąja vietove. Prie jo būtina pateikti iki 500
žodžių apimties paaiškinamąjį tekstą, kuriame būtų pagrįstas
pasirinkto ar sukurto palankaus Žemei žmogaus veiklos, elgsenos
pavyzdys ir atsispindėtų atitinkamo amžiaus tarpsnio
mokomieji dalykai, jų ugdomi gebėjimai, kurie buvo aktualūs
kuriant ir pagrindžiant darbą.
Visi teikiami darbai turi būti su etiketėmis, kuriose nurodytas
darbo autoriaus(-ių) vardas(-ai), pavardė(-ės), klasė, mokykla,
vadovas.
Konkurso darbus prašome siųsti paštu ar pristatyti adresu
Džiaugsmo g. 44, 11302, Vilnius iki liepos 1 d. (tel.
(8 5) 267 1912, 267 0090, el. p. ljgc@nkm.lt).
Konkurso baigiamasis renginys vyks rugsėjo 25 d. Lietuvos
jaunųjų gamtininkų centre, Vilniuje.
IV. DARBŲ VERTINIMAS
Konkursą vertina Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta
vertinimo komisija. Darbai vertinami I–IV, V–VIII, IX–XII kl.
amžiaus grupėse.
Geriausių darbų autoriai pristatyti savo darbų bus kviečiami
į konkurso baigiamąjį renginį. Konkurso nugalėtojai apdovanojami
Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos nacionalinio
komiteto planetos Žemės metams paminėti, Lietuvos jaunųjų
gamtininkų centro pagyrimo raštais, organizatorių bei rėmėjų
dovanomis. Pagrindinis prizas – pažintinė kelionė.
Geriausių darbų vadovai apdovanojami Švietimo ir mokslo
ministerijos padėkos raštais.
Konkurso nugalėtojai skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos,
Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro, Lietuvos nacionalinio
komiteto planetos Žemės metams paminėti interneto svetainėse
bei kitoje šalies žiniasklaidoje.

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetas
skelbia 2009 m. priėmimą į šias studijų programas
BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS
EDUKOLOGIJA (4 m.) – suteikiamas edukologijos bakalauro
laipsnis ir mokytojo ar auklėtojo profesinė kvalifi kacija. Studijų
įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą vietą – 13
BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 12 BSI (N)*.
Ekonomika ir verslo pagrindai (D, N)
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti ekonomikos
ir verslo pagrindų pedagogais formaliojo ir neformaliojo
ugdymo įstaigose.
Nuotolinio mokymo(si) valdymas (D, N)
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti nuotolinio
mokymo(si) tinklo padaliniuose administratoriais, kuratoriais,
vadybininkais bei informacinių technologijų mokytojais
pagrindinėje mokykloje.
Šeimos pedagogika ir vaiko teisių apsauga (D, N)
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti šeimos
ir vaikų konsultantais, vaikų teisių mokymo organizatoriais
formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, vaikų teisių priežiūros,
globos ir rūpybos specialistais, visuomenės švietimo
organizatoriais, teikti įvairaus pobūdžio edukacines paslaugas
pedagogams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams.
Gamta ir geografi ja (N)
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti gamtos
ir geografi jos mokytojais formaliojo ir neformaliojo ugdymo
įstaigose, edukatoriais zoologijos, botanikos soduose, zoologijos
muziejuose, regioniniuose parkuose ar kitose švietėjišką
misiją vykdančiose institucijose.
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGIKA IR PRIEŠMO-
KYKLINIS UGDYMAS (4 m.) – suteikiamas edukologijos bakalauro
laipsnis ir auklėtojo ar mokytojo profesinė kvalifi kacija.
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti
ikimokyklinių įstaigų auklėtojais ir priešmokyklinio ugdymo
pedagogais.
Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą
vietą – 10 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 10 BSI (N).
KŪNO KULTŪRA (4 m.) Suteikiamas sporto bakalauro
laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifi kacija
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti kūno
kultūros mokytojais bendrojo lavinimo ir sporto mokyklose,
sveikatos ir sporto klubuose (centruose), visuomeninėse
organizacijose, policijos komisariatuose ir nevyriausybinėse
organizacijose, specialiosiose ugdymo įstaigose, socialinės
atskirties ir vaikų poilsio centruose.
Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą
vietą – 13 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 13 BSI (N).
MENINIS UGDYMAS IR TIKYBA (4 m.) – suteikiamas edukologijos
bakalauro laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifi kacija.
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti tikybos
mokytojais bei papildomos meninės veiklos organizatoriais
formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose.
Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą
vietą – 9 BSI (D).
PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA IR IKIMOKYKLINIS
UGDYMAS (4 m.) – suteikiamas edukologijos bakalauro laipsnis
ir auklėtojo/mokytojo profesinė kvalifi kacija
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti pradinių
klasių mokytojais ir ikimokyklinių įstaigų auklėtojais.
Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą
vietą – 10 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 10 BSI (N).
PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA (1,5 m.) – sutrumpintos
studijos kolegijų absolventams. Suteikiamas edukologijos
bakalauro laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifi kacija.
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti pradinių
klasių mokytojais.
Studijų įmoka už semestrą – 10 BSI (N).
EDUKOLOGIJA (1 m.) – papildomosios studijos kolegijų
absolventams, įgijusiems profesijos bakalauro laipsnį ir norintiems
tęsti studijas magistrantūroje.
Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą
vietą – 13 BSI (N).
MAGISTRO STUDIJŲ PROGRAMOS
Suteikiamas edukologijos magistro kvalifi kacinis laipsnis
EDUKOLOGIJA (2 m.)
Švietimo vadyba
Vaikų teisių apsaugos vadyba
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti pedagoginį
ir administracinį darbą įvairiose švietimo sistemos
pakopose, švietimo centruose, vaikų teisių apsaugos institucijose
ir organizacijose.
Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą
vietą – 14 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 14 BSI (N).
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO EDUKOLOGIJA (2 m.)
Kūno kultūros edukologija
Sporto edukologija
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti pedagoginį
ir administracinį darbą kūno kultūros ir sporto srityje
mokslo ir studijų institucijose, sporto bei kultūros įstaigose ir
organizacijose.
Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą
vietą – 14 BSI (D).
ŠVIETIMO KOKYBĖS VADYBA (1,5 m)
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti
švietimo kokybės vadybininkais visose švietimo institucijose:
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pradinėse mokyklose, bendrojo
lavinimo mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose, kolegijose,
universitetuose, įvairiuose darbo rinkos ir panašaus
pobūdžio mokymo centruose.
Studijų įmoka už semestrą neįstojus į valstybės fi nansuojamą
vietą – 14 BSI (D); studijų įmoka už semestrą – 14 BSI (N).
SPECIALIOSIOS PROFESINĖS STUDIJOS
DALYKO PEDAGOGIKA (1 m.) – studijos asmenims, turintiems
aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir norintiems įgyti
dalyko mokytojo profesinę kvalifi kaciją.
Karjeros galimybės. Baigę studijas asmenys gali dirbti
konkretaus dalyko mokytoju bendrojo lavinimo ir profesinėse
mokyklose.
Studijų įmoka už semestrą – 14 BSI (N).
Kviečiame į atvirų durų dieną Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete (P. Višinskio g. 25) balandžio 9 d. 11 val. 225 aud.
Priėmimas į neakivaizdines studijas vyks nuo balandžio 15 d.
Informacija apie studijas teikiama darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. telefonais: (8 41) 595 710 arba el. paštu all@pe.su.lt (dėl
dieninių studijų); (8 41) 595 709, 595 779 arba el. paštu neak.net@cr.su.lt (dėl neakivaizdinių studijų).
*(dienines – D, neakivaizdines – N)
15

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
Įdomu sužinoti, kaip į pasaulį žvelgia vaikai. Tai pamatyti ir
išgirsti galėjome respublikiniame konkurse „Mano žvilgsnis į
supantį pasaulį“, kurį vasarį organizavo Lietuvos mokinių informavimo
ir techninės kūrybos centras (konkurso globėja – centro
Mokslo ir technikos skyriaus vedėja Irena Stankevičienė).
Sužinojome, kad mokinius ir šiemet domino itin aktuali aplinkos
taršos problema. Laureatais buvo pripažinti Varėnos rajono
Matuizų vidurinės mokyklos mokinys Tautvydas Marcinkevičius
16
Žie mos pra ty bos
Šal či nin kų ra jo no moks lei viams Tar to ko miš ke bu vo sureng
tos mo ko mo sios žie mos pra ty bas. Kaip iš gy ven ti miš ke
žie mos są ly go mis, kaip iš si kep ti duo nos, kaip orien tuo tis
vie to vė je nak tį, – to kios už duo tys bu vo iš kel tos šiuo se mo kymuo
se. Juo se da ly va vo 46 moks lei viai iš Šal či nin kų, Tur ge lių
ir Die ve niš kių apy lin kių.
Vil niaus ka ro prie vo lės cen tro Ka ro prie vo lės ir per so na lo
at ran kos sky riaus vyr. spe cia lis tas pus ka ri nin kis Ei mantas
Ta mu ly nas, su muo da mas pra ty bų re zul ta tus, ne slė pė
džiaugs mo. Vi sos iš kel tos už duo tys bu vo įvyk dy tos, moks leiviai
tu ri nin gai pra lei do lai ką, nuo šir džiai dir bo. Iki pie tų bu vo
sta to mi būs tai, ku ria mi lau žai, ka sa mi ap ka sai. Pa si ren gi mas
bu vo baig tas lai ku – at va žia vus Vil niaus ka ro prie vo lės centro
Ka ro prie vo lės ir per so na lo at ran kos sky riaus ve dė jui
ma jo rui Rim vy dui Ado ma vi čiui, bu vo ga li ma ra miau at sipūs
ti. Aukš tas pa rei gū nas mo kė jau ni mą iš gy ve ni mo žie mos
są ly go mis sub ti ly bių. Jis ro dė, kaip ant lau žo ke pa ma duo na,
ap šil do mas lai ki nas būs tas, kaip mas kuo tis miš ke, orien tuo tis
vie to vė je nak tį.
Spren džiant iš jau ni mo en tu ziaz mo, toks ren gi nys jiems
pa li ko ne iš dil do mą įspū dį. Pa sta ty tas ir gra žiai įreng tas gy ve-
Mo ki nių sa vi val dos svars tė
to le ran ci jos plė to ji mo ga li my bes
Va sa rio 27 d. Šiau lių Lie po rių vi du ri nė je mo kyk lo je vy ko
kas me ti nis mies to mo kyk lų sa vi val dos at sto vų su si ti ki mas.
Šio su si ti ki mo te ma: „Drau giš ka mo kyk la – re a ly bė, ar...“ Šimet
ja me da ly va vo Lie po rių, Aukš ta ba lio, Ge gu žių, Sau lė te kio
vi du ri nių mo kyk lų mo ki nių sa vi val dų at sto vai.
To le ran ci jos ug dy mo te ma pa si rink ta ne at si tik ti nai, kaip viena
iš šian die nos ak tu a li jų, ku rią pa brė žė ir švie ti mo ir moks lo
mi nist ras G. Ste po na vi čius. Mo ki nių sa vi val dų na riai ana li za vo
mo kyk lo je eg zis tuo jan čios ne to le ran ci jos, pa ty čių prie žas tis ir
pa siū lė, ko kiais bū dais ga li ma ug dy ti to le ran ci ją. Mo ki niai siū lė
skelb ti dau giau in for ma ci jos mo kyk los laik raš čiuo se, in ter ne to
sve tai nė se apie ne for ma li ą sias mo ki nių gru pes, reng ti „die nos“
su si ti ki mus su to kių gru pių at sto vais. Dau giau ži nant apie to kių
gru pių veik lą, su ma žė tų pa ty čių ga li my bės.
Kaip vie ni iš pro ble mų įvar dy ti ir mo ki nių bei mo ky to jų santy
kiai, kaip ne pa kan ka mos abi pu sės pa gar bos re zul ta tas.
Mo ki niai siū lo or ga ni zuo ti ben drus ren gi nius mo ky to jams ir
mo ki niams, ku riuo se mo ky to jai bū tų ne va do vai, bet da ly viai,
ge rą ją pa tir tį skleis ti mies to ben druo me nei. Re mian tis ge rą ją
kai ku rių mo kyk lų laik raš čių pa tir ti mi, siū lo ma įkur ti nuo la ti nę
rub ri ką „Mo ky to jas be kau kės“ ar ba „Mo ky to jai ir gi žmo nės“
bei at skleis ti kū ry bi nius mo ky to jų po mė gius, reng ti mo ky to jų
dar bų pa ro das.
Sie kiant su ma žin ti ben dra am žių tar pu sa vio pa ty čias dėl
Mokinių žvilgsnis
na ma sis „kvar ta las“ miš ke ta po la bai mie las ir sa vas.
O man įsi mi nė ka pi to no Bro niaus Mas la vec ko fra zė: „Šį
sa vait ga lį dėl šių jau nuo lių po li ci jai gal va ne skau dės. Jie lai ką
lei do tu ri nin gai.“
Re na ta KA LI NAUS KAI TĖ
Šal či nin kų r. Tur ge lių vid. m-klos lie tu vių kal bos mo ky to ja
so cia li nės pa dė ties, fi zi nių, cha rak te rio bei tem pe ra men to
sa vy bių, mo ky mo si re zul ta tų, mo ki niai siū lo reng ti spe cia lis tų
pa skai tas vi sų am žiaus tarps nių mo ki niams, su pa žin din ti su
pa ty čių pa da ri niais ir be si ty čio jan tiems, ir pa ty čių au koms,
or ga ni zuo ti įvai rias to le ran ci jos ak ci jas, ra ši nių, pla ka tų, vi deok
li pų, vi de o fi l mų kon kur sus.
Mo ki niai siū lo ak ty viau spręs ti ne to le ran ci jos pro ble mą, atsklei
džiant to le ran ci jos pri va lu mus.
Lo re ta TA MU LAI TIE NĖ
Šiau lių Lie po rių vid. m-klos di rek to riaus pa va duo to ja
(mokyt. Ramunė Marcinkevičienė), Kauno rajono Kulautuvos
vidurinės mokyklos mokinės Karolina Zakarauskaitė ir Živilė
Veličkaitė (mokyt. Kolomba Bulotienė), tyrę oro užterštumą,
ir LMITKC aplinkotyros būrelio nariai Simonas Balčiūnas bei
Karolis Račickas (vad. Irena Stankevičienė), argumentuotai
įrodę komisijos nariams, kad atliekos gali tapti ne tik šiukšlėmis,
taip pat mokinys Jurgis Kuliešius, nustatęs vitamino C kiekį
vaisiuose ir uogose. Čia derėtų paminėti laureatų jurbarkiečių

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
Auksės Kriaučiūnaitės ir Vytauto Ambraziūno darbą „Dauba –
rojaus kampelis“ (mokyt. Lina Juškienė) bei Matuizų vidurinės
mokyklos jaunųjų gamtininkų būrelio kolektyvinį darbą „Aplinkosauga
ir aplinkotyra pradinėje mokykloje“. Socialus ir drąsus,
taip pat laureatėmis tapusių ketvirtokės Paulinos Svirnelytės ir
penktokės Gabijos Kuodytės darbas „Alkoholio savybių tyrimas
ir jo poveikis kepenims“ (vad. Julija Baniukevič).
Laureatės Kauno Kulautuvos vidurinės mokyklos aštuntokės
Andrė Brazauskaitė ir Aurita Vaidalauskytė tyrinėjo skruzdėlynus
Kulautuvos miške. Suskaičiavo kiek jų yra, stebėjo
skruzdėlių migravimą (vad. K. Bulotienė).
Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos mokinės Ieva Demenytė
ir Goda Varanauskaitė atskleidė daug netikėtų bulvės
panaudojimo galimybių (vad. Nerutė Augustonytė).
Jau ne pirmus metus broliai Mantas ir Modestas Gudauskai
iš Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, talkinami jų mokytojos
ir mamos Zitos Gudauskienės, tiria sezonines deguonies
Vie nas iš Klai pė dos Sta sio Šim kaus kon ser va to ri jos pe dago
gi nės, ne pa mo ki nės veik los ak cen tų – pia nis tų kon kur sas,
skir tas prof. Bi ru tės Cip li jaus kai tės pre mi jai lai mė ti. Tai itin
lau kia ma šven tė ir di de lė pa ska ta mo ki nių kū ry bi niam in di vidu
a lu mui iš reikš ti.
Jau nys tė – pa lan kus me tas la kioms min tims, kū ry bos po lėkiui,
kryp tin gam jaus mų la vė ji mui, es te ti nių ver ty bių su vo ki mo
to bu lė ji mui. To kią ga li my bę jau tre čią kar tą su tei kė Ame ri ko je
gy ve nan ti Vis kon si no uni ver si te to pro fe so rė, pa sau li nio gar so
moks li nin kė, li te ra tū ro lo gė Bi ru tė Cip li jaus kai tė. Pre mi ja at kelia
vo kaip gra ži do va na kar tu su me nui ne abe jin gos pro fe so rės
jau nys tės pri si mi ni mais.
At si dė ko da mi pro fe so rei už dė me sį mo kyk lai bei lin kė da mi
jai stip rios svei ka tos, kū ry bin gos veik los, va sa rio 18 d. kon serva
to ri jos sa lė je su di de le at sa ko my be ir jau nat viš ku įkvė pi mu
kon kur so da ly viai at li ko kon kur si nę pro gra mą. Skam bė jo meniš
kai ver tin gos, pia nis ti nio me no meist rų kon cer tuo se gir di mos
lie tu viš kos pje sės-mi nia tiū ros bei stam bes nės for mos įvai rių
ša lių ir epo chų kū rė jų kom po zi ci jos. Vie na iš jų – Juo zo Gruodžio
pje sė „Lie tu vo je“. Ją bei Alek san dro Skria bi no etiu dą at li ko
jau no ji pia nis tė dvy lik to kė Ur tė Ber teš kai tė.
Ki ti da ly viai pa si rin ko žy maus lie tu vių pia nis to ir kom po zito
riaus Sta sio Vai niū no su kur tas pje ses. Vie nuo lik to kas Gintau
tas Meš kaus kas at li ko S. Vai niū no pje sę „Bė kit, ba re liai“ ir
Fre de ri ko Šo pe no etiu dą.
Spor tas vie ni ja kar tas
Kau no „Ne mu no“ vi du ri nės mo kyk los ben druo me nė ga li pasi
džiaug ti gra žia tra di ci ja – jau de šim tą kar tą or ga ni zuo ja ma
spor to šven te, su bu rian čia į mo kyk lą įvai rių lai dų abi tu rien tus
ir da bar ti nius mo ki nius. Ma lo nu, kad bu vę mo kyk los auk lė ti niai
my li ir ger bia sa vo mo kyk lą, no riai į ją su grįž ta.
1999 m. mo kyk lo je įvy ko pir mo ji krep ši nio šven tė „Mo li niam
uz bo nui“ lai mė ti. Per de šimt me tį mo kyk lą ap lan kė ne vie nas
gar sus krep ši nin kas, bu vęs mū sų mo kyk los ug dy ti nis.
Ir šie met vi są mė ne sį „Ne mu no“ vi du ri nė je mo kyk lo je vy ko
įvai rūs spor to ren gi niai: tarp kla si nės kvad ra to, tin kli nio var žybos,
krep ši nio tur ny ras „Taik lio ji ran ka“, links mų jų es ta fe čių
pro jek tas „At rask mo kyk lą“, o šei mas į spor to aikš te lę su kvie tė
ren gi nys „Spor tuo ju su šei ma“. Per šven tę, ai dint su si rin ku sių jų
plo ji mams, iš kil min gai ap do va no ti nu ga lė to jai.
Il gai ne ti lo iš at min ties su grįž tan tys pri si mi ni mai apie vai kiš kus
pokš tus, ne iš mok tas pa mo kas, įvai riau sias pin kles mo ky to jams
ir drau gams, ke lio nes... Iš si skirs tė me su vil ti mi su si tik ti po me tų,
koncentracijas vandenyje nuo Lokystos iki Nemuno.
Daugelį konkurso dalyvių sudomino Jovitos Dulkytės ir Rūtos
Skaraitės iš Vilniaus Naujininkų vidurinės mokyklos (mokyt.
Genovaitė Kriaučiūnienė) aprašyta „paslaptingoji“ raidė E, į
kurią ant maisto pakuočių dažnai nepažiūrime. Visą tiesą apie
saldumynus atskleidė Roberta Česokaitė iš Varėnos rajono
Matuizų vidurinės mokyklos (mokyt. Ramunė Marcinkevičienė).
Plika akimi neįžiūrimus geriamo vandens skirtumus nustatė
šalčininkietės Ernesta Lenkevič ir Jolanta Kurilo (mokyt. Danuta
Mureikienė). Vilniečiai šeštokai Milda Girdenytė ir Algirdas Žiemys
(vad. Julija Baniukevič) iš vaisių ir daržovių išskyrė genetines
medžiagas. Konkurso dalyviams, netapusiems laureatais,
buvo įteikti paskatinimo diplomai ir atminimo dovanėlės.
Šį konkursą kasmet mielai remia UAB „Fermentas“, kurios
vienas iš veiklos šūkių yra – „Mes jaučiamės atsakingi už Lietuvos
mokslo ir kultūros ateitį“.
Henrikas VAITEKŪNAS
Kon kur sas Bi ru tės Cip li jaus kai tės pre mi jai lai mė ti
Su pra tu si epiš ką S. Vai niū no su kur tos Ba la dės min ties es mę,
vaiz dų pa sau lį mu zi ki niais gar sais at sklei dė dvy lik to kė Ade lė
Dau no ra vi čiū tė. Ji taip pat at li ko ir Ser ge jaus Rach ma ni no vo
Etiu dą-pa veiks lą. Tai lė mė jai sėk mę lai mė ti kon kur so pre miją.
Ži no ma, vi sa tai pa siek ti pa dė jo ir pa tir tis, įgy ta da ly vau jant
dvie juo se res pub li ki niuo se for te pi jo nų du e tų kon kur suo se
(lai mė ta III vie ta), kon kur se B. Cip li jaus kai tės pre mi jai lai mė ti,
pa si ren gi mas žy mių Lie tu vos bei ki tų ša lių me no meist rų aukš to
for te pi jo ni nio meist riš ku mo pa mo ko se.
Mi nė tus tris kon kur san tus pa ren gė mo ky to ja eks per tė Jū ra tė
Liut kie nė. Jos mo ki niai yra nu sky nę lau rus ne vie na me res publi
ki nia me ar tarp tau ti nia me kon kur se.
Tik ke le tu ba lų kon kur so nu ga lė to jai nu si lei do dvy lik to kė
Jur gi ta Šim ku tė (mo kyt. me tod. Zi ta Ži lins kie nė). Ji ke lis kart
da ly va vo tarp tau ti nia me jau nų jų at li kė jų fes ti va ly je Klai pė do je
„Skam ban ti ban ga“ ir res pub li ki nia me Ba lio Dva rio no pia nistų
kon kur se Vil niu je, Ka li ning ra de III tarp tau ti nia me jau nų jų
pia nis tų kon kur se yra pel niu si di plo mą ir ap do va no ji mą už
ge riau sią šiuo lai ki nės mu zi kos kū ri nio at li ki mą. Už la bai ge rą
mo ky mą si ir kon cer ti nę veik lą įra šy ta į kon ser va to ri jos Gar bės
kny gą.
Per kon kur są sa vi tai skam bė jo J. Šim ku tės at lik tas S. Vainiū
no „Nok tiur nas“ bei Fe ren co Lis to So ne tas.
Ste fa RIM KE VI ČIŪ TĖ
nes mus sie ja ta pa ti mo kyk la – pui kus at spir ties taš kas.
Po ke lio li kos me tų gal ne vie nas da bar ti nis mo ki nys su grįš į
mo kyk lą kaip Lie tu vą gar si nan tis spor ti nin kas, po li ti kas, gy dyto
jas, o svar biau sia – do ras žmo gus.
Ži vi lė BART KE VI ČIE NĖ
Kau no „Ne mu no“ vid. m-klos kū no kul tū ros mo ky to ja
17

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
18
Mums svar bi Jū sų
nuo mo nė
„Švie ti mo nau jie nos“, 12 me tų ke lia vu sios pas Jus, nu ta rė
keis tis, to dėl mums rū pi Jū sų ver ti ni mas.
Į an ke tos klau si mus pra šo me at sa ky ti iki šių me tų ba landžio
20 d. faksu (8 5) 264 9468 arba el. p. zi na.rim gai lie ne@
sac.smm.lt. Pa si rink tą at sa ky mą žy mė ki te taip: . Ti ki mės
Jū sų nuo šir du mo.
AN KE TA
1. Kaip ver ti na te in for ma ci nį lei di nį
„Švie ti mo nau jie nos“?
La bai įdo mus
Yra nau din ges nių lei di nių
Vi sai ne įdo mus
Ne skai tau
2. Ku rią in for ma ci nio lei di nio da lį – spal vo tuo sius
pus la pius ar bal tuo sius – Jūs daž niau skai to te?
Skai tau vi są in for ma ci nį lei di nį
Skai tau tik spal vo tuo sius pus la pius
Skai tau tik bal tuo sius pus la pius
Ne skai tau
3. Ar Jūs nau do ja tės in for ma ci nia me lei di ny je
iš spaus din tais do ku men tais, kon kur sų nuo statais?
Taip, nau do juo si
Nau do juo si, bet in ter ne te
Ret kar čiais pa si nau do ju
Ne si nau do ju
4. Ar „Švie ti mo nau jie no se“ rei kia spaus din ti
me to di nius straips nius?
Tik rai rei kia
Bū tų įdo mu
Gal ir pra vers tų
Kar tais jų pri rei kia
Ne rei kia
5. Ko kios lei di nio te mos Jums nau din giau sios?
.........................................................................................
.........................................................................................
6. Ko kių teks tų pa si gen da te „Švie ti mo nau jie no se“?
.........................................................................................
.........................................................................................
7. Ko, Jū sų nuo mo ne, „Švie ti mo nau jie no se“
ne rei kia spaus din ti?
.........................................................................................
.........................................................................................
Pra šy tu me nu ro dy ti Jū sų dar bo po bū dį ir vie to vę,
ku rio je dir ba te (kai mo ar mies to).
.........................................................................................
.........................................................................................
Re dak ci ja dė ko ja vi siems jau su sku bu siems at sa ky ti į anke
tos klau si mus (an ke ta iš siun ti nė ta ir elek tro ni niu pa štu).
Bran gi na me kiek vie ną nuo mo nę ir džiau gia mės, kad ne mažai
at sa kiu sių jų su ra do lai ko pa ra šy ti ir la bai ver tin gų „P.S.“
Lauk si me Jū sų at sa ky mų iki ba lan džio...
10-asis „Spec trum“
nu me ris
Uni ver si te to moks li ninkai
ap rė pia la bai daug
įdo mių sri čių – nuo fi zikos
iki re tų kal bų ty ri nė jimo.
De šim ta ja me žur na lo
nu me ry je prof. Al bi nas
Bag do nas, sa vo straips nį
pa va di nęs „Ma žos ša lies
var gai dėl pro to“, pa tai kė
į „de šim tu ką“ – tai tar si šalies
re a li jų api bū di ni mas.
Ta čiau au to rius nag ri nėja
ne ša lies po li ti nes ar
eko no mi nes ak tu a li jas, o
pri sta to ke lis svar bes nius var gų dėl pro to as pek tus – pro to
(in te lek to) sam pra tą ir ma ta vi mus, var gų dėl pro to spe ci fi ką
Lie tu vo je. Straips ny je ra si te at sa ky mus į klau si mus, kaip
ma tuo ja mas in te lek tas, kas le mia ša lies gy ven to jų in te lek to
ly gį, ta čiau ar ga lė si te at sa ky ti į au to riaus klau si mą, ko kiam
skai čiui abi tu rien tų val di nin kai pa skirs stu den to krep še lį
2009-ai siais? Mat, anot prof. A. Bag do no, uni ver si te tuo se
ga lė tų stu di juo ti iki 25 proc. ga biau sių jų abi tu rien tų. De ja,
jau 2007 m., t. y. uni ver si te tuo se stu di juo jan čių as me nų,
ku rių ge bė ji mai (ne tik in te lek ti niai) yra ma žes ni nei vi du tiniai,
bu vo be maž 50 proc.
Su si mąs ty ti ver čia ir dr. Vy tau to Mi za ro straips nis apie inte
lek ti nės nuo sa vy bės ap sau gą. Lie tu vo je il gą lai ką ne bu vo
aiš kios il ga lai kės in te lek ti nės nuo sa vy bės kū ri mo ska ti ni mo
ir jos va dy bos (val dy mo) stra te gi jos. Tik pas ta rai siais me tais
nu ma ty tos kai ku rios nau jo vių kū ri mo ir jų ap sau gos įgi ji mo
ska ti ni mo prie mo nės. In te lek ti nės nuo sa vy bės tei sės stu di jų
Vil niaus uni ver si te te re zul ta tai yra su lau kę at gar sio net ir
už sie ny je. VU šiais me tais pri ims žy miau sius in te lek ti nės
nuo sa vy bės tei sės moks lo ir ty ri mų sri ties moks li nin kus iš
vi so pa sau lio – vyks kas me ti nis In te lek ti nės nuo sa vy bės
tei sės kon gre sas.
„Bū ti se mio ti ku yra ri zi kin giau, ne gu bū ti se mio lo gu“, – teigia
Vil niaus uni ver si te to A. J. Grei mo se mio ti kos ir li te ra tū ros
te ori jos cen tro pro fe so rius Kęs tu tis Nas top ka. Apie vi sa
tai su ži no si te per skai tę V. De ni sen kos straips nį „Hu ma nita
ri nių moks lų pra ša lai tė“. Kas yra eko no met ri ja pa sa ko ja
prof. Al fre das Rač kaus kas, o vi są tie są apie fe ro e lek tri kus
at sklei džia prof. Jū ras Ba nys.
Me di kams svar biau sia ne kri zė – jiems rū pes tį ke lia
ša lies gy ven to jų mirš ta mu mas nuo šir dies ir krau ja gys lių
li gų. Nuo jų mirš ta apie 55 proc. vi sų Lie tu vos gy ven to jų.
Vie nas gar siau sių ša lies arit mo lo gų prof. Aud rius Ai die tis
pa sa ko ja apie šir dies rit mo su tri ki mų ne me di ka men ti nį gydy
mą ir tei gia, jog ki to at gai vin ti ne mo kan tis žmo gus yra
pa vo jin gas vi suo me nei.
Ar che o lo gas Li nas Gir le vi čius pa sa ko ja apie Ste po no
Ba to ro uni ver si te to prof. Mar ja no Mo re liov skio pa reng tą
re konst ruk ci nį Vil niaus pla ną, at vė ru sį ne ma žai pa slap čių ir
hi po te zių. Ko dėl Vil niaus uni ver si te tui la bai svar būs šia me
pla ne skel bia mi duo me nys, ko mū sų ar che o lo gai ieš ko jo
Af ga nis ta ne, kas sie ja Kra žių jė zui tų ko le gi ją ir Vil niaus univer
si te tą, ko dėl ver ta mo ky tis sansk ri to, ar mė nu lio fa zės
vei kia au ga lų au gi mą, ar už teks Lie tu vo je gė lo van dens?
At sa ky mus į šiuos ir į dau ge lį ki tų klau si mų ra si te mū sų
žur na le.
Elek tro ni nę žur na lo ver si ją ga li te skai ty ti tin kla la py je
www.vu.lt/si te_fi les/Spec trum/Spec trum_10.pdf.
Lia na BIN KAUS KIE NĖ

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr. 6(281)
Trys knygos specialiųjų poreikių vaikams ugdyti
Mo kyk lų, pe da go gi nių psicho
lo gi nių tar ny bų bei mo kyto
jų švie ti mo cen trų bib lio te kas
pa pil dė trys nau jos kny gos,
skir tos spe cia lių jų po rei kių vaikams
ug dy ti.
Vi vos East ir Lin dos Evans
kny ga „Vie nu žvilgs niu: prakti
nis vai ko spe cia lių jų po reikių
ten ki ni mo va do vas“ – tai
svar biau sių ži nių šal ti nis vi siems
mo ky to jams, mo kyk lų va do vams,
pa gal bą tei kian tiems spe cia lis tams
ir mo kyk lo se dir ban čioms spe cia lio jo
ug dy mo ko mi si joms. Ji tik rai bus nau din ga mo ki nių tė vams ir
vi siems be si do min tiems spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy mu.
Svar bu tai, kad lie tu viš ka me lei di ny je Švie ti mo ir moks lo mi niste
ri jos ini cia ty va yra pa tei kia ma in for ma ci ja ne tik apie Di džiosios
Bri ta ni jos, bet ir apie Lie tu vos įstai gas, tei kian čias pa gal bą
įvai rių spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių vai kams.
Sue Cow ley kny go je „Kaip su val dy ti tas ne klau ža das?“
pa tei kia ma daug prak ti nių pa ta ri mų ug dan tie siems pro ble miš ko
el ge sio mo ki nius. Jo je taip pat ra si te ži nių, kaip to bu lin ti kla sės
Ma te ma ti kos ug dy mo tu ri nio
kai ta
Ma te ma ti kos ug dy mo tu ri nio kon teks tu a lu mas ir so cia li za ci ja už ima iš skirti
nę vie tą ren gian tis at nau jin tų ben drų jų pro gra mų die gi mui. Šaly je da bar
nuo lat de kla ruo ja ma, kad at nau jin tas švie ti mo tu ri nys pa de da įgy ti ben druosius
ge bė ji mus. Mo kyk lo se vyks ta ver ty bių kai ta. Su pran ta me, kad rei ka lin ga
di des nė jung tis tarp mo kyk los ir gy ve ni mo. Mo kyk la į šiuos pro ce sus žvel gia
kū ry bin gai. Ma no me, kad mū sų kuk li pa tir tis, su dė ta į du lei di nė lius, ga lė tų
pa dė ti ne ma žam bū riui mo ki nių at lik ti ma te ma ti nius ty ri mus, kai gy ve ni miš kos
si tu a ci jos yra ne stan dar ti nės. Svar biau sia, kad mo ki niai pa ste bė tų ry šius tarp
įvai rių dės nin gu mų ir mo kė tų nu sta ty ti tarp jų kie ky bi nį ir ko ky bi nį san ty kį.
Tos pa čios ma te ma ti nės są vo kos, dės niai ir ope ra ci jos tai ko mos ir fi zi ko je, ir
che mi jo je, ir bio lo gi jo je, ir eko no mi ko je, ir ki tur.
Me džia gą ma te ma ti kos mo ky to jams ir Šiau lių uni ver si te to stu den tams suda
rė: Al gir das Pin tu lis (Šiau lių su au gu sių jų vi du ri nės mo kyk los mo ky to jas
me to di nin kas), Jū ra tė Bal se vi čie nė (Šiau lių ių
Ro mu vos gim na zi jos mo ky to ja me to di nin kė), ),
Vin cas Ta mašaus kas (Šiau Šiau lių Didž dva
rio gim na zi jos mo ky tojas
eks per tas, Šiau lių
uni ver si te to ma te ma tikos
ka ted ros lek to rius).
Ma no me, kad tuo mes
pri si de da me prie speci
fi nių, ga na prak tiš kų
gy ve ni miš kų si tu a ci jų
spren di mo.
Pa sta bas siųs ti ad re su u
vin cast@dg.su.lt.
Vin cas TA MAŠAUS KAS S
Vin cas Ta mašaus kas, Al gir das Pin tu lis. MA TE MA TI KOS UŽ DA VI NIAI
PA SIE KI MŲ PA TIK RI NI MAMS IR BRAN DOS EG ZA MI NAMS. Pir ma da lis.
Vin cas Ta mašaus kas, Jū ra tė Bal se vi čie nė, Al gir das Pin tu lis. RE A LAUS
TU RI NIO MA TE MA TI KOS UŽ DA VI NIAI PA SIE KI MŲ PA TIK RI NI MAMS IR
BRAN DOS EG ZA MI NAMS. An tra da lis.
val dy mo įgū džius, pa siū ly mų, kaip tin ka mai iš nau do ti fi zi nius
mo ky mo ap lin kos as pek tus. Kny go je nagri
nė ja ma, kaip ko ky biš kas ir kū ry bin gas
ug dy mo pro ce so pla na vi mas ga li lai duo ti
tin ka mą mo ki nių el ge sį kla sė je. Ši knyga
– pui kus pra džia moks lis pra de dantie
siems mo ky to jams, o pa ty ru siems
pe da go gams – tai prie mo nė įgū džiams
to bu lin ti ir su dė tin go el ge sio val dy mo
me to dams at nau jin ti.
Tos pa čios au to rės kny go je „Moky
mo kli ni ka“ skai ty to jai ras at saky
mus į skau džiau sius ir ne ati dėlio
ti nus mo kyk lų ad mi nist ra ci jai,
mo ky to jams, pa gal bos spe cia lis tams ir mo ki nių tė vams ky lančius
klau si mus. Kny ga ap rė pia dau gy bę „sun kių, spe cia lių jų
po rei kių“ mo ki nių ug dy mo as pek tų. Au to rė pa tei kia pa tik rin tų,
prak tiš kų ir re a liai įgy ven di na mų spren di mų, ko kius ga lė tų priim
ti į keb lias si tu a ci jas pa te kę mo ky to jai, va do vai, tė vai.
Kny gų ver ti mą ir lei di mą, įgy ven din da ma Spe cia lio jo ug dymo
pa slau gų tei ki mo pro gra mos prie mo nes, pa rė mė Švie ti mo
ir moks lo mi nis te ri ja.
ŠMM inf.
Mu zi kos mo kyk la
mi ni Bro niaus Jo nu šo
110-ąjį gimtadienį
Ko vo 11-ąją Bro niui Jo nu šui, vie nam žy miausių
ne pri klau so mos Lie tu vos ka pel meis te rių ir
kom po zi to rių bū tų su ka kę 110 me tų. Jis daug
me tų va do va vo pu čia mie siems or kest rams, sukū
rė vi są pluoš tą skam bių ir pa trauk lių mar šų,
jo kū ri niai ta po lie tu vių in stru men ti nės mu zi kos
kla si ka.
1994 m. 3-ia jai Vil niaus vai kų mu zi kos mokyk
lai, tu rin čiai di de lį pu čia mų jų sky rių, prof.
Al gir dui Bud riui pa siū lius ir Emi li jai Jo nu šie nei
su ti kus, Vil niaus mies to sa vi val dy bė su tei kė
Bro niaus Jo nu šo var dą.
Jau 1996 m. mo kyk la or ga ni za vo I pu čia mųjų
or kest rų, an sam blių ir so lis tų fes ti va lį, skir tą
gar sin ti B. Jo nu šo kū ry bą, pro pa guo ti pu čiamų
jų mu zi ką.
Šių me tų ko vo 24–28 d. Lie tu vos var do tūkstant
me čiui pa žy mė ti or ga ni zuo ja mas jau penkta
sis B. Jo nu šo pu čia mų jų in stru men tų (so lis tų,
an sam blių, or kest rų) fes ti va lis. Ko vo 24-ąją
So lis tų die na vyks ta Bro niaus Jo nu šo mu zi kos
mo kyk los sa lė je. Ko vo 26 d. ten pat or ga ni zuoja
ma An sam blių die na. Pu čia mų jų in stru men tų
or kest rų die na vyks ko vo 28-ąją pu čia mų jų instru
men tų or kest ro „Tri mi tas“ sa lė je. Čia taip pat
vyks bai gia ma sis kon cer tas ko vo 28 d. Šia me
fes ti va ly je da ly vau ja 40 so lis tų, 28 an sam bliai
ir 6 pu čia mų jų in stru men tų or kest rai iš Vil niaus
mies to mu zi kos, vi du ri nių mo kyk lų ir J. Tal lat
Kelp šos kon ser va to ri jos. Fes ti va lį re mia Lietu
vos vals ty bi nis or kest ras „Tri mi tas“, Vil niaus
mies to sa vi val dy bės Švie ti mo sky rius.
Mū sų inf.
19

Informacinis leidinys „Ðvietimo naujienos“ 2009 m. Nr.6(281)
Lie tu vos dai lės mu zie jaus Me no pa ži ni mo cen tras pra ne ša,
kad Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je (Ar se na lo g. 3A) tarp tau ti nė je
dai lės pa ro do je „Gam tos il ge sys. Eu ro pos pei za žai“ pra de dama
nau ja edu ka ci nė pro gra ma „Gam tos vaiz di niai“. Pro gra ma
vyks iki ge gu žės 17 d.
Me no pa ži ni mo cen tras ku ria įvai rias edu ka ci nes pro gra mas,
ska ti na do mė tis vaiz duo ja mą ja, tai ko mą ja dai le bei liau dies
me nu, ren gia ren gi nius, eks kur si jas, įvai rius už si ė mi mus ir
ne tra di ci niais bū dais su pa žin di na su me no pa sau liu. Pro gramos
skir tos iki mo kyk li nio am žiaus vai kams, ben dro jo la vi ni mo
mo kyk lų moks lei viams ir pe da go gams bei vi siems be si do mintiems
me nu.
Pro gra ma „Gam tos vaiz di niai“ at vers moks lei viams Eu ro pos
kraš tų uni ka liau sius gam to vaiz džius, ku rie yra ir gra žiau sių
vaiz di nių at spin dys, ir vi di nės žmo giš ko sios bū ties pa veiks las.
Pa ro do je su rink ti ne tik gai va liš ki, ci vi li za ci jos ne lies ti gam tos
vaiz dai – kal nai, lau kai, miš kai ar van de nys, bet taip pat ir
kū ri niai, at spin din tys žmo nių gy ve ni mo sce nas, ar chi tek tū ros
frag men tus ar ki to kius žmo gaus ran kų dar bo ob jek tus. Ekspo
zi ci ja at sklei džia Eu ro pos pei za žų įvai ro vę: di džių jų Se no jo
že my no re gio nų – Šiau rės, Pie tų, Ry tų, Va ka rų ir Vi du rio Euro
pos ša lių kul tū ri nes tra di ci jas, men ta li te to sa vi tu mą, krašto
vaiz džio skir ty bes, pei za žo žan ro chro no lo gi nę ir sti lis ti nę
rai dą, dai li nin kų kū ry bos ori gi na lu mą bei vaid me nį Eu ro pos
me no is to ri jos kon teks te.
Per pa mo kė les ne tik ana li zuo si me pa veiks lus, at lik si me
už duo tis pa reng ta me už duo čių są siu vi ny je, bet me ni ne raiš ka
už si im si me ne tik mu zie ju je, bet ir Vil niaus se na mies ty je. Tai
bus ypa tin ga pro gra ma, ku pi na kū ry bos ir siur pri zų: vyks ir meni
niai pro jek tai – pa ro dos, ak ci jos. Ka dan gi pa ro da veiks tris
mė ne sius, kiek vie nas iš jų bus skir tas vis ki tai pei za žo rū šiai:
ko vas – ar chi tek tū ri niam, ba lan dis – gam tos, o ge gu žė – mari
nis ti niam. Me ni nių pro jek tų me tu skam bės mu zi ka, vyks
li te ra tū ros pa mo kos.
20
LIE TU VOS DAI LĖS MU ZIE JUS
EDU KA CI NĖ PRO GRA MA MOKS LEI VIAMS
„Gam tos vaiz di niai“ tarp tau ti nė je dai lės pa ro do je
„Gam tos il ge sys. Eu ro pos pei za žai“
Pei za žas
Per pa mo kė lę kal bė si me apie pei za žą, ku ris, kaip sa varan
kiš kas žan ras, gy vuo ja nuo XVI a. Šis žan ras sa vi tas tuo,
kad dai li nin kas daž niau siai per tei kia ne vien tai, ką ma to ar
ką įsi mi nė žvelg da mas į na tū rą. Kū ri niuo se at si spin di ir jo paties
bei vi suo me nės po žiū ris į pa sau lį, to pa sau lio ver ti ni mas,
me ni nė mis prie mo nė mis per tei kia mas to me to, ku riuo kū rė
dai li nin kas, es te ti kos su vo ki mas.
Per pra ty bas ko pi juo si me vie ną pa si rink tą pei za žą.
Di džio ji ke lio nė
Ke liau da mi po pa ro dą ma ty si me, kad dau ge lis eks po nuo jamų
kū ri nių at spin di ne tik Se no jo pa sau lio ge og ra fi nę įvai ro vę,
ke lio nių tiks lus ar po ty rius, bet ir iš sva jo tas vie tas. Jie sim bo lizuo
ja nuo ty kius, lais vę, švie są, karš tį ir aist rą, taip pat pa slap tį,
ny ku mą ir me lan cho li ją.
Per pra ty bas ta py si me sa vo iš sva jo tą vie tą, ku rią no rė tumė
me įam žin ti.
Am ži no ji gam ta
Pei za žas ki lo iš mei lės gam tai – am ži nai, ste bi nan čiai ir
už bu rian čiai. Ke liau da mi po pa ro dą ana li zuo si me pa veiks lus,
gė rė si mės nuo sta biais Olan di jos, Aust ri jos, Ita li jos, Ru si jos ir
Lie tu vos gam tos vaiz dais.
Per pra ty bas tem pe ra ta py si me pa no ra mi nius pei za žus.
Te ma – gam tos sti chi jos.
Ar chi tek tū ri nis pei za žas
Pa sau lio me no is to ri jo je yra dau gy bė dai li nin kų, ku rių įkvė pimo
šal ti nis – ar chi tek tū ri niai mo ty vai. Mies tai ir jų kas die ny bė,
pa vie niai pa sta tai ar jų gru pės, ar chi tek tū ri niai an sam bliai, priemies
čiai – tai te mos, ku rios vi sa da do mi no dai li nin kus. Ži no ma,
kiek vie nas me ni nin kas tuos vaiz dus ma tė sa vaip, kiek vie nas
sa vaip per kė lė ant dro bės.
Per pra ty bas ta py si me pa veiks lą „Pei za žas pro ma no lan gą“
ar ba kil si me į Ge di mi no kal ną ir pie ši me Vil niaus pa no ra mą.
Jū ros va ria ci jos
Įsi žiū rė ję į pra ėju sių am žių dai li nin kų ma ri nis ti nes dro bes,
jo se at ra si me di de lę jaus mų ir po ty rių įvai ro vę. Jū ra – aud rin ga
ar šėls tan ti, ra mi ar nu tvieks ta sau lės – vi sa da bu vo ga ly bės,
ne var žo mos sti chi jos ir be ga li nio gro žio sim bo lis.
Per pra ty bas mo ky si mės lie ti ak va re lę.
Me ni niai pro jek tai: ba lan džio 17 d. – ošian tis pei za žas; gegu
žės 15 d. – jū ros va ria ci jos.
Pa mo kė lės vyks ta Tai ko mo sios dai lės mu zie ju je (Ar se na lo g.
3A, Vil nius) ant ra die niais– penk ta die niais nuo 11 iki 17 val.
Bi lie to kai na vie nam moks lei viui – 1 Lt.
Pro gra mą glo bo ja LDM Me no pa ži ni mo cen tro ve dė ja Ni de ta
Ja roc kie nė, mob. tel. 8 670 76 308.
Iš sa mią in for ma ci ją apie Me no pa ži ni mo cen tro edu ka ci nes pro gra mas ra si te in ter ne to sve tai nės www.ldm.lt sky re ly je
Edu ka ci ja, LDM Me no pa ži ni mo cen tras ar ba su ži no si te pa skam bi nę tel. (8 5) 212 1477.
Lie tu vos dai lės mu zie jaus inf.
Jei pa gei dau ja te, kad Jūsų in for ma ci ja bū tų pa skelb ta „Švietimo naujienų“ Nr. 7,
siųs ki te ją iki kovo 30 d. el. pa štu in fo leid@sac.smm.lt